2021-04-21 Nr. AB-8368-3-61-3-00187-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-278-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00187-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 51.9; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą (toliau – ir Centras) per 10 dienų išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 10 d. prašymą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, priteisti teismo išlaidas.

Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą.

Teisėja 2021 m. kovo 3 d. elektronine rezoliucija patikslintą skundą laikė pareiškėjo paaiškinimais ir pridėjo prie bylos medžiagos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas neskundžiama 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, nutarė pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus (įvardijamus patikslintu skundu) išsiųsti Centrui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš Centro pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atskirąjį skundą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas, laikydamas pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą rašytiniais paaiškinimais, atsisakė priimti patikslintą skundą. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą neskundžiama tik tuo atveju, kai pareiškėjas patikslintą skundą pateikia pavėluotai. Toks Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalies taikymo išaiškinimas suformuotas ir administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Šiuo atveju pareiškėjas nepraleido nustatyto termino patikslintą skundą pateikti, todėl įgijo teisę skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo patikslintą skundą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo pateiktas patikslintas skundas yra rašytiniai paaiškinimai. Patikslintas skundas ir rašytiniai paaiškinimai yra skirtingi procesiniai dokumentai, kurių pateikimą ir jų priėmimą reglamentuoja skirtingos teisės normos. Teismas šiuo atveju nevertino, ar pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir patikslinto skundo priėmimo klausimo nesprendė mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikydamas ABTĮ 33 straipsnio nuostatas, nors tai padaryti privalėjo. Nutartyje nėra jokių motyvų, iš kurių būtų aišku, kuo vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą patikslintą skundą laikyti rašytiniais paaiškinimais. Skundo ir patikslinto skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai yra skirtingi. Todėl priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, patikslintas skundas nėra rašytiniai paaiškinimai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendra tvarka neišsprendęs patikslino skundo priėmimo klausimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįsta, nepriteisti iš Centro pareiškėjo naudai jo patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Centras nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti bylą. Iš nutarties turinio aišku, kad teismas, laikydamas patikslintą skundą rašytiniais paaiškinimais, jo pareiškėjui negrąžino, šis dokumentas bus įvertintas nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Procesinis dokumentas gali būti laikomas patikslintu skundu tik tokiu atveju, jeigu juo patikslinamas, pakeičiamas skundo pagrindas ar dalykas. Todėl Centras sutinka su teismo išvada, kad patikslintą skundą reiktų laikyti rašytiniais paaiškinimais, o ne patikslintu skundu, nes pareiškėjas patikslintame skunde nepakeitė nei skundo pagrindo, nei skundo dalyko.

Centras nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą neskundžiama tik tuo atveju, kai pareiškėjas patikslintą skundą pateikia pavėluotai. Centro nuomone, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama. Taip siekiama garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą. Patikslinto skundo priėmimo klausimo išsprendimui skundo priėmimo taisyklės taikomos tik su tam tikrais pakeitimais. Todėl priimant nutartį dėl patikslino skundo priėmimo turi būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma (ABTĮ 50 str. 3 d.), o ne bendrąja teisės norma (33 str.).

Teigia, kad teismams precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose. Šiuo atveju administracinės bylos Nr. eAS-310-415/2020, kurioje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos administracinės bylos atžvilgiu.

Centro nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios neatitinka ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šios priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju ABTĮ nėra nustatyta, kad galima teikti atskirąjį skundą dėl prašomos panaikinti nutarties, kuri neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atskirojo skundo priėmimo, turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, pagal kurį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis, sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto atskirojo skundo aktualus ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas, jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) ABTĮ nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys, o tik tokios, kurios atitinka vieną iš nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad ABTĮ tiesiogiai nenumato, jog ABTĮ 64 straipsnio, 67 straipsnio 2, 4–5 dalių ir 71 straipsnio pagrindu priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, kuria išspręsti pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą klausimai, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taip pat iš skundžiamos nutarties turinio aišku, kad ja nėra užkertama galimybė tolesnei nagrinėjamos administracinės bylos eigai.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti patikslintą skundą, laiko juos neatitinkančiais bylos aplinkybių. Iš teisėjos elektroninės rezoliucijos ir tą pačią dieną priimtos skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies aišku, kad pareiškėjo pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas – patikslintas skundas laikytas rašytiniais paaiškinimais. Nors teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad toks patikslinto skundo priėmimo išsprendimas neatitinka ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatos patikslinto skundo priėmimo sprendimo tvarkos, tačiau, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl proceso teisės pažeidimo, sprendžia, kad jie vis dėlto nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismui vertinti neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, įvertinus tai, kad juos pareiškėjas galės pateikti, paduodant apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo, vertinami, kaip nesudarantys pagrindo pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. laikyti skundžiama apeliacine tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, šiuo atveju nustačius, jog nėra sąlygų, įtvirtintų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties galėtų būti paduodamas atskirasis skundas, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad susidariusi situacija niekaip neapriboja pareiškėjo procesinių teisių, nes, kaip nustatyta, pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas prijungtas prie bylos medžiagos, kuri bus vertinama bylą nagrinėjant iš esmės.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas. Apeliacinį procesą nutraukus, nesprendžiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties 2021 m. kovo 3 d. dalies nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Statys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė