2026-02-26 Nr. CB-1159-2-68-3-22520-2025-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-658

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22520-2025-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 13 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas patenkintas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai įpareigojo antstolę sustabdyti vykdymo veiksmus neegzistuojančiame procese. Negalima sustabdyti jau nutrauktos vykdomosios bylos. Vykdomosios bylos sustabdymas – tai laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas, kai byla toliau egzistuoja (CPK 626–627 straipsniai). Vykdomosios bylos nutraukimas (pabaiga) – tai vykdymo proceso užbaigimas (CPK 629 straipsnis). Po nutraukimo vykdomoji byla nebeegzistuoja kaip procesas. Jeigu byla jau nutraukta, pirmiausia turėtų būti sprendžiamas nutraukimo teisėtumo klausimas, o ne jos sustabdymo klausimas.

2. Antstolei užbaigus vykdomąją bylą neliko vykdymo proceso objekto, ji nieko nevykdė. Tai reiškia, kad antstolės veiksmų neteisėtumo vertinimas apeliacinės instancijos teisme yra neteisingas teisės taikymas.

3. Teismai peržengė teisėtumo kontrolės ribas. Net jeigu būtų pripažinta, kad bankroto bylos iškėlimo momentu antstolė turėjo pareigą sustabdyti vykdomąją bylą pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai savaime nesuteikia pagrindo taikyti sustabdymo institutą tuo metu, kai vykdomoji byla jau buvo nutraukta pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

4. Teismai nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu vykdomosios bylos sustabdymas yra tinkamas pasibaigus vykdymo procesui, taip pažeisdamas procesinio sprendimo motyvavimo reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyti argumentai, leidžiantys suprasti, kodėl pasirinktas konkretus teisės normos aiškinimas ir kaip jis dera su kitomis normomis. Teismai nepasisakė dėl CPK 626 ir 629 straipsnių tarpusavio santykio, proceso objekto egzistavimo momento, nutraukimo pasekmių. Tokiu būdu buvo pažeistas pareigos motyvuoti teismo sprendimą standartas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas