A-502-2474-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2474/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02810-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai M. J., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

atsakovo atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-1670806 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“, 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10223 „Dėl apskaičiuotos skolos anuliavimo“ ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10814 „Dėl dalies ilgalaikės sankcijos išskaičiavimo“, ir įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą dėl paramos skyrimo pagal pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (b. l. 1-7).

Pareiškėja paaiškino, kad Agentūros 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas grindžiamas 2009 m. paraiškos patikros vietoje ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu panaikindamas NMA 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, priimtą 2009 m. Ataskaitos pagrindu, jau išsprendė šioje Ataskaitoje užfiksuotų faktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tačiau atsakovas, nepaisydamas įsiteisėjusio ir galutinio LVAT sprendimo, antrą kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pareiškėjos atžvilgiu priėmė naują sprendimą.

M. J. pažymėjo, kad Agentūra 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu jai taikė sankcijas tik dėl vieno pažeidimo, t. y. kad pareiškėjos deklaruotas kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 2003 m. birželio 30 d. buvo blogos agrarinės būklės. Taigi būdama viešojo administravimo subjektu, kuris privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ), įskaitant teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, Agentūra taikė sankcijas už pasirinktą pažeidimą.

LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu panaikinus Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, pareiškėjos manymu, 2009 m. Ataskaitoje užfiksuoti kiti pažeidimai nesudaro teisinio pagrindo skirti naujas sankcijas. 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo atlikta paraiškos patikra vietoje ir surašyta patikros vietoje ataskaita, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjos deklaruotas kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 nepažymėtas riboženkliais. 2009 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu Nr. 533 pareiškėja buvo informuota apie patikros vietoje rezultatus.

Pareiškėja nedalyvavo patikros vietoje metu, neskundė jos rezultatų. Tai reiškia, jog po patikros vietoje nebuvo pradėta jokia administracinė procedūra, kuri galėjo sustabdyti ginčijamų sprendimų priėmimą. Nepaisant to, ginčijami sprendimai 2009 m. paraiškos patikros vietoje rezultatų pagrindu buvo priimti tik po 2,5 metų, t. y. 2010 m. rugpjūčio 5 d. Tokie Agentūros veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 3D-920 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2009 m. mokėjimo“ 2.2 punkto reikalavimus, kad pagrindinė išmoka už 2009 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokama nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. dviem etapais.

Vadovaujantis šiuo reglamentavimu 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas turėjo būti priimtas iki 2010 m. balandžio 30 d. Atitinkamai tik 2011 m. lapkričio 17 d. ir vėliau priimti sprendimai prieštarauja gero administravimo principui, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, operatyvumo bei pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principus. LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendime įvertinęs administravimo ir kontrolės taisyklių nuostatas padarė išvadą, kad šie aktai reglamentuoja pirminį paraiškų administravimą, o taikomos sankcijos yra nukreiptos į ateitį bei taikomos administruojant einamųjų metų paraiškas, todėl, teismo vertinimu, Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai iš naujo (pakartotinai) administruodama jau įvertintas paraiškas, dėl kurių yra priimti sprendimai, kai teisės aktai nenumato Agentūros teisės tokios procedūros atlikti, nepaisė nurodyto principo ir tai sudaro pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti.

Analogiškos praktikos LVAT laikėsi ir administracinėje byloje Nr. A502-2335/2011.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 39-41) NMA paaiškino, kad vykdydama LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2890/2011 peradministravo pareiškėjos 2009 m. paraišką ir priėmė naują 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą vadovaudamasi tais Ataskaitos duomenimis, kurių LVAT sprendimu nebuvo nuginčijęs. Pažymėjo, kad LVAT panaikino Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, bet paliko Ataskaitą, kurioje ir yra užfiksuoti patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 nebuvo pažymėtas riboženkliais, todėl laukas traktuojamas kaip nerastas.

LVAT sprendime nurodė, kad iš Ataskaitos faktinių duomenų negalima spręsti, koks yra žemės plotas, kuris neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Agentūra vertino pareiškėjos 2009 m. paraišką, laikydama, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės. Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, užfiksuoti patikros ataskaitoje, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

Tai yra pripažinęs ir LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nei pareiškėja, nei LVAT sprendimu nėra nuginčijęs Ataskaitoje nustatytų pažeidimų, t. y. kad laukas Nr. 1 nebuvo pažymėtas riboženkliais. Be kita ko LVAT pažymėjo, kad Ataskaitoje nurodyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 2003 m. birželio 30 d. buvo blogos agrarinės būklės, tačiau įvertinus Ataskaitą negalima spręsti, koks yra žemės plotas, kuris neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų.

Tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad Ataskaitoje buvo netinkamai užfiksuotas kitas pažeidimas (neteisingas deklaravimas), t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 nebuvo pažymėtas riboženkliais, todėl laukas traktuojamas kaip nerastas. Pabrėžė, kad TI taisyklių 4 punkte nurodyta, jog neteisingas deklaravimas yra didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Pagal 2009 m. paraišką sankcijos buvo taikomos dėl 2003 m. birželio 30 d. buvusios blogos agrarinės būklės ir dėl neteisingo deklaravimo.

Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime buvo nurodyta tik sankcija dėl buvusios blogos agrarinės būklės. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas buvo priimtas po 2,5 m. nuo patikros vietoje. 2009 m. paraiškos administravimas užtruko ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas buvo priimtas po 2010 m. balandžio 30 d. todėl, kad pareiškėjos valdoje Agentūrai atlikus 2009 m. rugpjūčio 19 d. patikrą vietoje buvo nustatyti pažeidimai, kurie turėjo būti atitinkamai įvertinti. Įvertinus 2009 m. rugpjūčio 19 d. patikros rezultatus, atitinkamai buvo peradministruotos 2007 m. ir 2008 m. paraiškos bei priimtas 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas.

LVAT panaikinus minėtą sprendimą, Agentūra, vykdydama LVAT nurodymus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), per 15 dienų priėmė naują 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Apie susidariusią skolą (t. y. 5 693,34 Lt) pagal 2007 m. paraišką ir 2008 m. paraišką pareiškėja buvo informuota Agentūros 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu. Pagal 2007 m. paraišką į pareiškėjos sąskaitą 2008 m. gegužės 9 d. buvo pervesta 1 660,33 Lt paramos suma; pagal 2008 m. paraišką – 2009 m. balandžio 10 d. buvo pervesta 1 958,18 Lt, o 2009 m. gegužės 4 d.

– 2 080 Lt. Agentūrai įvykdžius LVAT sprendimą, buvo pakartotinai įvertintos pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. paraiškos, o susidariusi skola (5 693,34 Lt) anuliuota. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2007 m. ir 2008 m. paraišką parama buvo išmokėta, o susidariusi skola visiškai anuliuota, apie tai pareiškėja buvo informuota, todėl argumentas, kad Agentūra nesprendė klausimo dėl paramos pareiškėjai skyrimo pagal 2007 m. ir 2008 m. paraiškas yra nepagrįstas. Peradministravus 2009 m. paraišką, pareiškėjai buvo pritaikyta 4 962,11 Lt ilgalaikė sankcija, susidariusi pagal MPŪV priemonę (2 340,00 Lt) ir pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (2 622,11 Lt).

Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2006 L 368, p. 74), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 484/2009 (OL 2009 L 145, p. 25), 16 straipsnio 6 punktu ir 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL 2009 L 316, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 23 d.

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 146/2010 (OL 2010 L 47, p. 1), 58 straipsnio 3 dalimi, dalis (367,94 Lt) pritaikytos ilgalaikės sankcijos 2011 m. gruodžio 6 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos už 2010 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjos M. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 113-121).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188, (toliau – ir Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės, Taisyklės) 4, 19 ir 41.1.3 punkto, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 3, 5.5.3, 5.5.6, 31.3.3 punkto reguliavimo kontekste padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Agentūra, vykdydama LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą, skolą už 2007–2008 m. pareiškėjai anuliavo. LVAT savo sprendime nurodė, kad iš Ataskaitoje nurodytų faktinių duomenų negalima spręsti, koks yra žemės plotas, kuris neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų.

Šiame sprendime dėl Ataskaitoje nurodytos pastabos ir paaiškinimo 1 p., kad laukas Nr. 1 laikytinas kaip nesantis, nes nepažymėtas riboženkliais, teismas nepasisakė. Be kita ko, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui.

Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmę aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Gi pareiškėja nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kad Ataskaitoje nurodyta aplinkybė būtų paneigta. Pareiškėja teigė, kad Ataskaitą gavo 2009 m. rugsėjo mėn., tačiau nesiėmė jokių veiksmų įrodyti, jog riboženkliai yra/buvo. Taisyklių 19 punkte expressis verbis nustatyta, kad jei pareiškėjo deklaruotas laukas yra vientisame plote (lauke), kuriame auginami tos pačios rūšies augalai ar laikomas pūdymas, tai pareiškėjo deklaruotas laukas turi būti atskirtas aiškiomis ribomis.

Ribos turi būti pažymėtos taip, kad einant bet kuria lauko kraštine galima būtų matyti lauko ribą ir per paramos laikotarpį ji negalėtų natūraliai išnykti arba būti pakeista. Pareiškėjo deklaruoto lauko atskyrimu aiškiomis ribomis laikytini lauko kampiniuose ir tarpiniuose taškuose (atsižvelgiant į lauko reljefą ir konfigūracijas) įkasti (įkalti) ilgalaikiai, stambūs, aiškiai matomi vienas nuo kito mediniai, betoniniai ar metaliniai stulpeliai (kad būtų galima matyti lauko ribą), taip pat pareiškėjo deklaruoto lauko dalies atskyrimas kitu būdu (pvz., tvora, medžių arba krūmų eile ar pan.).

Riba tarp nušienautos ir nenušienautos pievos arba ganyklos dalių ar elektrinio piemens užtvaras nėra laikoma aiškia riba. Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjos draugė nenurodė nei metų, nei konkrečių ribų, tik teigė, kad matė „kuolus“. Tokius liudytojos parodymus teisėjų kolegija vertino kritiškai. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pripažino, kad skundžiami atsakovo sprendimai atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus (VAĮ 8 str.), yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), motyvuoti, pasirašyti įgaliotų asmenų, patvirtinti antspaudu, nurodyta apskundimo tvarka.

Juos priimdama Agentūra savo kompetencijos neviršijo, pagrindinių procedūrų ir taisyklių nepažeidė.

III. Pareiškėja M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 125-130) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodama, kad teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė ir neišsiaiškino: 1) kodėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. Agentūra jai „neinkriminavo“ riboženklių nebuvimo; 2) kuo remiantis buvo priimti nauji 2011 m. lapkričio 17 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimai; 3) kokie procedūriniai ir ieškinio senaties terminai galioja šiems Agentūros veiksmams.

Atsakovas Agentūra prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 136-138).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje vyksta ginčas dėl Agentūros teisės priimti administracinį sprendimą pagal M. J. 2009 m. gegužės 29 d. pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos”, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir Paraiška, b. l. 78-81).

Bylos duomenys (b. l. 66-77) rodo, kad be administracinės kontrolės priemonių, Agentūra 2009 m. rugpjūčio 19 d. atliko Paraiškos patikrinimą vietoje. Paraiškos patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad: 1) kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 neatitinka geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų (nenušienautas, apaugęs medžiais); 2) kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 (pareiškėja deklaravo 9 ha plotą) nepažymėtas riboženkliais, todėl traktuotas kaip nerastas (0,00 ha). Kaip matyti, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes (pirmąjį pažeidimą), atsakovas, nurodydamas, kad vadovaujasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėmis, 2010 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.84)-787 „Dėl išmokėtos paramos/ paramos dalies sugrąžinimo“, kuriuo „pakartotinai administravo“ 2007 m. ir 2008 m. paraiškas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-2890/2011 panaikindamas 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-787, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklių ir 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklių nuostatos nesuteikia Agentūrai teisės paraiškas administruoti pakartotinai ir perskaičiuoti ankstesniųjų metų išmokas už deklaruotus plotus. Priešingai, minėti teisės aktai reglamentuoja pirminį paraiškų administravimą, o taikomos sankcijos yra nukreiptos į ateitį bei taikomos administruojant einamųjų metų paraiškas.

Šių įstatymiškai neįtvirtintų „pakartotinio administravimo“, „peradministravimo“ sąvokų vartojimo atsakovas neišvengė ir skundžiamame 2011 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. BR6-1670806, tuo neleistinai iškreipdamas tikrąją vykdomos administracinės procedūros esmę bei tikslus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi panaikintą Agentūros 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-787 turinio viršenybės prieš formą principu, daro išvadą, kad šiuo individualiu administraciniu aktu atsakovas išreiškė valdingo pobūdžio patvarkymą, kurio esmę sudaro reikalavimas grąžinti paramos lėšas. Tokia administracinė procedūra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintose Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėse (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės). Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3 punkto definiciją, grąžintinos lėšos – privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus <...>. Sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (4 p.). Taigi 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. SP1-(11.84)-787 apskaičiuodama 5 693,34 Lt skolą, Agentūra iš tiesų siekė pašalinti teisines pasekmes, kilusias iš M. J. 2007 ir 2008 m. paraiškų (išieškoti pagal šias paraiškas išmokėtą 5 693,34 Lt paramą). Nors be kita ko aptariamo rašto rezoliucinėje dalyje buvo užsiminta apie sprendimo dėl tiesioginių išmokų už 2009 m. apskundimo galimybę, tačiau nėra jokių priežasčių pripažinti faktą, kad Paraiška taip pat buvo išnagrinėta (administruota) 2010 m. rugpjūčio 5 d.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu sistemine bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo analize, sprendimą skirti paramą pagal Paraišką Agentūra priėmė 2011 m. lapkričio 17 d. (sprendimas Nr. BR6-1670806), t. y. 2009 m. paraišką baigė administruoti (nustatė pareiškėjai tam tikras teises bei sankcijų pavidalu jas panaikino) tik po dvejų metų. Pabrėžtina, jog nors 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. BR6-1670806 antraštėje atsakovas nurodė vykdantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą, tačiau, atsižvelgiant į tiesioginių išmokų administravimo (taikomos Taisyklės) ir grąžintinų lėšų administravimo (taikomos Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) procesų skirtumus, teisme kilęs ginčas dėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-787 negali būti vertinamas objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia viešojo administravimo institucijai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – laiku išspręsti klausimą dėl paramos pagal Paraišką skyrimo/neskyrimo. Apie skundžiamu sprendimu apskaičiuotas išmokas ir pritaikytas sankcijas pareiškėjai buvo pranešta informacinio pobūdžio 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-10814 (b. l. 98), dėl kurio administracinė byla negalėjo būti iškelta, o pradėtoji turi būti nutraukta vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi, nes teisminis nagrinėjimas dėl tokio dokumento yra teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus (ABTĮ 15 str.). Pareiškėjos teisių nepažeidžia ir Agentūros 2011 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. BR6-(3.82)-10223, paaiškinantis, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu yra atkurta teisinė padėtis, buvusi iki 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-787 priėmimo, t. y. pareiškėja nebelaikoma skolininke (b. l. 96-97).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esantis laukas Nr. 1 buvo paženklintas netinkamai, todėl pagrįstai laikytas nerastu. Remiantis 2009 m. rugpjūčio 19 d. paraiškos patikrinimo vietoje ataskaita Nr. 9-1011662107-A1-1, faktinė situacija buvo pakankamai aiški, nes atsakovo įgaliotam asmeniui nekilo objektyvių sunkumų įvertinti kontroliniame žemės sklype Nr. 042531-4264 esančio lauko Nr. 1 atitikties geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimams (b. l. 68). Todėl kitoje Ataskaitos lentelėje pateikta išvada, kad tas pats laukas Nr. 1 nebuvo identifikuotas (b. l. 67), yra nenuosekli ir nelogiška. Kadangi praėjus ilgam laiko tarpsniui surinkti naujų įrodymų nebeįmanoma, nepašalintas abejones teisėjų kolegija vertina M. J. naudai ir 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-1670806 ta apimtimi, kuria pareiškėjai skirta 2 622,11 Lt ilgalaikė sankcija dėl pagrindinės išmokos dalies ir 2 340,00 Lt ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neteisingą deklaravimą (didelio nepalankumo vietovės), naikina kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas dalyje keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-1670806 ta apimtimi, kuria pareiškėjai skirta 2 622,11 Lt ilgalaikė sankcija dėl pagrindinės išmokos dalies ir 2 340,00 Lt ilgalaikė sankcija už plotų paramai gauti pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neteisingą deklaravimą (didelio nepalankumo vietovės).

Administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-10223 ir 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-10814 panaikinimo nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas