2025-02-19 Nr. AB-3115-3-61-3-09988-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-257-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09988-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 44.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (A. S.), H. G. (H. G.), A. R., B. R., O. M. (O. M.), O. P., V. P., P. P., I. P., D. R., R. P., A. P., G. P., A. P., J. Ž., L. S., M. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. B., P. B. (P. B.), A. M., J. T. (J. T.), V. V. ir V. V. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. K. B., P. B., A. M., J. T., V. V. ir V. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 1); 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įtraukti į Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas) iš jo išbrauktas 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes ir įtraukti į Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą (toliau – ir Sklypų sąrašas) iš jo išbrauktas 26, 27, 29, 30, 31 eilutes.

A. S., H. G., A. R., B. R., O. M., O. P., V. P., P. P., I. P., D. R., R. P., A. P., G. P., J. Ž., L. S., M. V. (toliau – ir Suinteresuoti asmenys) kreipėsi į teismą prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kuriame nurodė, kad jie turi materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą administracinės bylos Nr. eI3-4741-809/2024 baigtimi, nes teismo sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, tiesiogiai paveiks ir jų, kaip pretendentų, turinčių teisę Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, materialiąsias subjektines teises ir pareigas.

Atsakovas Administracija pateiktoje nuomonėje prašė netenkinti Suinteresuotų asmenų prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateiktoje nuomonėje prašė netenkinti Suinteresuotų asmenų prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

NŽT pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju asmenys prašantys juos įtraukti į šią administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžiuose laisva valia jau pasirinko naujus žemės sklypus ar jų dalis individualiai statybai ir ši teisė jiems nebuvo ribojama. Teigė, jog daliai piliečių jau parengti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo projektai. Tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tokį žemės sklypų skaičių, kurių bendras plotas pakankamas visiems eilėje įrašytiems piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, NŽT nurodė, jog piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

NŽT nuomone, šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja pagrindas asmenis, pateikusius prašymą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į šią administracinę bylą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino Suinteresuotų asmenų prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, prašymo turinį, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas nuomones, keliamo ginčo pobūdį, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo prašymą pateikusius asmenis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024, todėl jų prašymo netenkino.

III. Suinteresuoti asmenys (išskyrus H. G.) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta patenkinti jų prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir klausimą išspręsti iš esmės.

Suinteresuoti asmenys pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes, jų nuomone, ji yra nesąžininga, neteisėta ir nepagrįstai atimanti galimybę jiems dalyvauti byloje, kurioje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Suinteresuotų asmenų teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota ir argumentuota. Vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, jie tvirtina, jog skundžiamoje nutartyje nepateikta jokia argumentacija, todėl, jų nuomone, neaišku, kokiais argumentais ir/ar motyvais remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo prašymą pateikusius asmenis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024. Suinteresuotų asmenų vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuodamas ir neargumentuodamas skundžiamosios nutarties ir joje padarytos išvados, pažeidė ABTĮ nuostatas.

Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Paaiškina, kad remiantis Įsakymu 1 ir Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 (toliau – ir Įsakymas 2) (toliau abu kartu – ir Įsakymai), NŽT priėmė sprendimus, kuriais Suinteresuotiems asmenims atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypus (ar jų dalis). Akcentuoja, jog visi Suinteresuoti asmenys yra apskundę NŽT sprendimus, kuriais jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus (ar jų dalis) (administracinė byla Nr. eI3-14242-644/2024 (A. S.), eI3-15206-609/2024 (B. R.), eI3-15205-609/2024 (A. R.), eI3-15213-609/2024 (O. M.), eI3-15366-428/2024 (O. P., I. P., V. P. ir P. P.), eI3-16656-561/2024 (D. R., R. P., A. P., G. P. ir A. P.), eI3-17173-394/2024 (J. Ž.), eI3-17123-609/2024 (L. S. ir M. V.). Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 teisėtumas yra ginčijami pirmosios instancijos teisme administracinėse bylose Nr. eI-4741-809/2024, Nr. eI3-9498-872/2024, Nr. eI3-4882-811/2024 ir Nr. eI3-4874-535/2024. Be to, pažymėjo, jog 2024 m. gegužės 21 d. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pagal pareiškėjo / pretendento M. K. (M. K.) skundą priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Įsakymą 1.

Vadovaudamiesi 2024 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, Suinteresuoti asmenys teigia, kad joje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog Įsakymas 1, kuris yra ginčijamas ir šioje byloje, turi tiesioginės įtakos galutiniams NŽT sprendimams, kuriuos Suinteresuoti asmenys ginčija administracinėse bylose Nr. eI3-14242-644/2024, Nr. eI3-15206-609/2024, Nr. eI3-15205-609/2024, Nr. eI3-15213-609/2024, Nr. eI3-15366-428/2024, Nr. eI3-16656-561/2024, Nr. eI3-17173- 394/2024 ir Nr. eI3-17123-609/2024.

Suinteresuotų asmenų įsitikinimu, akivaizdu, kad Administracijos priimti sprendimai, kurie yra ginčijami administracinėje byloje Nr. eI3-4741-809/2024, tiesiogiai sukuria, kaip ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024, neigiamų teisinių pasekmių ir Suinteresuotiems asmenims, kuriems, kaip pretendentams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ši teisė yra nepagrįstai atimta (apribota).

Suinteresuotų asmenų vertinimu, jie turi materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą administracinės bylos Nr. eI3-4741-809/2024 baigtimi, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, tiesiogiai paveiks ir jų, kaip pretendentų, turinčių teisę Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, materialiąsias subjektines teises ir pareigas.

Suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ABTĮ nuostatas, logikos dėsnius, protingumo kriterijus bei suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovo nuomone, Suinteresuotų asmenų argumentai yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio, neteisingi ir nepagrįsti.

Atsakovo teigimu, Suinteresuotų asmenų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepateikė jokios argumentacijos, yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad atskirajame skunde selektyviai cituojamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, siekiant sudaryti klaidingą įspūdį, kad nutartis yra be motyvų. Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jame vyrauja argumentų prieštaringumas: viena vertus, išdėstant nutartyje nurodytus motyvus, kita vertus, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas jokių motyvų nenurodė, todėl neva nėra aišku, kokiais argumentais remiantis priimtas sprendimas neįtraukti Suinteresuotų asmenų į administracinės bylos nagrinėjimą.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ABTĮ nuostatomis, atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, įvertino pateiktus įrodymus, taip pat kreipėsi į kitus proceso dalyvius dėl paaiškinimų bei nuomonės pateikimo, nutartyje konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, turėjo galimybę išspręsti Suinteresuotų asmenų prašymą iš esmės bei tai padarė, todėl, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Suinteresuotų asmenų argumentais.

Atsakovas nesutinka su Suinteresuotų asmenų argumentais, kad Administracijos priimti sprendimai, kurie ginčijami administracinėje byloje Nr. eI3-4741-809/2024, tiesiogiai sukuria neigiamų teisinių pasekmių ir jiems, kuriems, kaip pretendentams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ši teisė yra nepagrįstai atimta (apribota), todėl jie turi materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą administracinės bylos Nr. eI3-4741-809/2024 baigtimi, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, tiesiogiai paveiks ir jų, kaip pretendentų, turinčių teisę Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Nurodo, jog svarbu apibrėžti ginčo dalyką ir tai, ar šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos Suinteresuotiems asmenims. Atsakovo nuomone, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo teigti, jog Suinteresuoti asmenys turi materialinį teisinį suinteresuotumą būtent Įsakymo 2 ginčijimui, nes juo nėra ir negali būti pažeidžiami Suinteresuotų asmenų interesai, kadangi sklypų sąrašus tvirtina NŽT, todėl, priešingai nei teigiama, atskirajame skunde nepateikta nei vieno konkretaus bei išsamaus argumento, koks yra Suinteresuotų asmenų materialinis suinteresuotumas, kokią įtaką bylos išsprendimas turės jų teisėms ir pareigoms.

Atsakovo teigimu, Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirta sudaryti teritorijų, kuriose gali būti suprojektuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų, sąrašų tvirtinimas, taip pat šių sąrašų tikslinimas ir/ar keitimas. Atsakovas paaiškina, jog Administracijos direktorius, atskirais įsakymais pakeitė perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti sąrašą iš jų išbraukdamas keletą pozicijų. Įsakymais buvo užtikrintas efektyvus ir racionalus valstybinės žemės naudojimas, iš sąrašų išbrauktus žemės sklypus ketinant naudoti viešiesiems poreikiams Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų įgyvendinimui, t. y. švietimo įstaigų statybai, bendro naudojimo rekreacijos, sporto infrastruktūroms objektams ir pan. Net ir išbraukus žemės sklypus iš sąrašo, suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui ir suteikimui piliečiams neatlygintinai, kiekis lieka beveik dvigubai didesnis nei yra poreikis, todėl pretendentų interesai pasirinkti naują valstybinės žemės sklypą ar jo dalį iš pateiktų žemės sklypų kiekio nebuvo ir nebus pažeisti.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė savo motyvus, jie yra aiškūs ir suprantami, o iš jų nuosekliai seka ir teismo išvada dėl Suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, atsakovas pažymi, kad priešingai nei teigia Suinteresuoti asmenys, nėra jokios nuoseklios ir vienodos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra, reiškia, jog žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas. Meras veikė savo kompetencijos ribose ir įgyvendino valstybės politiką nuosavybės teisių atkūrimo procese bei priėmė Potvarkį.

Atsakovas pažymi, kad iš 2023 m. birželio 29 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 aiškinamojo rašto nuostatų matosi, jog įstatymo leidėjo tikslas yra kuo greičiau užbaigti visus nuosavybės teisių atkūrimo procesus. Tai yra daroma ir keičiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, kuria remiamasi Potvarkyje. Būtent ši įstatymo nuostata yra itin reikšminga Potvarkio priėmimui. Kaip matyti iš šios nuostatos turinio, ji nustato teisines pasekmes tuo atveju „Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį mieste <...>“ – šiuo atveju būtent ir yra situacija, kai mieste pakanka suformuotų naujų žemės sklypų visiems piliečiams, turintiems teisę pagal įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus. Administracija atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nenurodė nei tikslaus skaičiaus, nei tikslių adresų ar koordinačių vietovių, kuriuose nauji žemės sklypai turėtų būti suformuoti, svarbiausias aspektas – jų turi pakakti pagal plotą. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad Suinteresuotų asmenų argumentai, jog jie turi materialinį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą, yra teisiškai nepagrįsti, jie prieštarauja įstatymo leidėjui ir Potvarkiui.

Atsakovas akcentuoja, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 21 straipsnio nuostatomis bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 37 ir 38 straipsniais, piliečiams siūlytinų žemės sklypų sąrašą sudaro ir tvirtina NŽT vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, o piliečiai, pageidaujantys gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, pagal NŽT teritorinio padalinio patvirtintą piliečių eilę renkasi žemės sklypus iš šio sąrašo. Svarbu yra tai, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai. Atsakovas pažymi, kad jeigu Administracija suprojektuotų papildomus sklypus grąžinti pagal eilę, nors to daryti nėra jokios teisinės priežasties, NŽT jų negalėtų siūlyti piliečiams, kadangi jau yra patvirtintas NŽT galutinis siūlytinų sklypų sąrašas, kuriame yra pakankamai ir dar daugiau sklypų suteikimui neatlygintinai piliečiams, bei iš kurio jau rinkosi piliečiai, turintys teisę tokį žemės sklypą ar jo dalį gauti pagal NŽT patvirtintą eilę, todėl į šį sąrašą (siūlytinų žemės sklypų) negali būti įtraukti papildomi žemės sklypai, nes būtų pažeisti jau pasirinkusiųjų pretendentų teisėti interesai ir lūkesčiai bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir Atkūrimo įstatymo nuostatos.

Atsakovo teigimu, net jeigu hipotetiškai Įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos vis tiek negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi NŽT jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą. Tai reiškia, kad atskirąjį skundą pateikę asmenys negali būti laikomi suinteresuoti ginčo bylos baigtimi, kadangi jie nebeturi teisinio suinteresuotumo.

Administracijos nuomone, yra akivaizdu, kad asmenys nepagrįstai siekia nesilaikyti galiojančių teisės aktų, siekdami vien tik asmeninės naudos ir nepagrįstai teigdami apie suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Atskirąjį skundą pateikusių asmenų cituojami teismo sprendimai, kuriais remiantis atskirąjį skundą pateikę asmenys buvo įtraukti į bylų nagrinėjimą, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi teismų sprendimai buvo priimti iki įsigaliojant aktualiai Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai.

Atsakovas tvirtina, kad ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina, jog teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Administracija teigia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, matydamas, jog kai kurie asmenys jau yra išreiškę savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, daliai asmenų jau yra atkurtos nuosavybės teisės, pagrįstai vertino, jog nėra prasmės jų įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje administracinėje byloje.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o Suinteresuotų asmenų atskirasis skundas turėtų būti atmestas, nes jame nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisingumu ir teisėtumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

NŽT pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, kad nesutinka su suinteresuotų asmenų teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota.

NŽT teigia, kad institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos bei kitais teisės aktais.

NŽT nuomone, nėra ginčo, kad Suinteresuoti asmenys, pateikę prašymus įtraukti juos į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024 trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra pretendentai arba jų teisių paveldėtojai atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą. NŽT taip pat akcentuoja, kad vykdydamas Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje priskirtas funkcijas, tam, jog būtų įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas pretendentams ar jų turtinių teisių paveldėtojams, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 21 straipsnio nuostatomis bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 38 straipsniais, piliečiams siūlomų žemės sklypų sąrašą sudaro ir tvirtina NŽT Vilniaus apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas, o piliečiai, pageidaujantys gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, pagal NŽT Vilniaus apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus patvirtintą piliečių eilę renkasi žemės sklypus iš šio sąrašo.

NŽT nurodo, kad NŽT Vilniaus apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašas. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas (toliau – ir Piliečių sąrašas). NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“ patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 punktu, 2024 m. vasario 12 d.–2024 m. kovo 13 d. buvo organizuojami Komisijos posėdžiai, tačiau NŽT teigia, kad duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdęs Komisijos posėdžius nėra.

NŽT akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju Suinteresuoti asmenys, prašantys juos įtraukti į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024 trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Komisijos posėdžiuose laisva valia jau pasirinko naujus žemės sklypus ar jų dalis individualiai statybai ir ši teisė jiems nebuvo ribojama. Be to, Suinteresuotiems asmenims jau parengti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai, kurie, kaip patys Suinteresuoti asmenys nurodo, ginčijami teisme.

NŽT laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartyje pateikė argumentus dėl Suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą bei įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, prašymo turinį, anksčiau Administracijos ir NŽT pateiktas nuomones, keliamo ginčo pobūdį, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo prašymą pateikusius asmenis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė Suinteresuotų asmenų prašymą į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024 juos įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nutartimi sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo prašymą pateikusius asmenis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024, todėl jų prašymo netenkino.

Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota ir neargumentuota, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų neįtraukimo į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024 yra klaidinga bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad Suinteresuoti asmenys turi materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą administracinės bylos Nr. eI3-4741-809/2024 baigtimi, todėl, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidė ABTĮ nuostatas logikos dėsnius, protingumo kriterijus ir turi būti panaikinta.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtinta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu (1 d. 3 p.).

ABTĮ tiesiogiai neįtvirtina, kad teismo nutartis dėl subjekto įtraukimo / neįtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į nagrinėjamos bylos procesą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens procesinės padėties specifika (nėra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl ginčo dalyko, nedisponuojama ginčo dalyku) lemia, kad, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kitomis procesinėmis priemonės apginti savo galbūt pažeistas teises neturi galimybių. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio nutartis, kaip nagrinėjamu atveju, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriais sprendžiama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-215-520/2020).

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo suinteresuoto asmens, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį skundo pagrindą.

Bylos duomenimis, Administracijos direktorius priėmė Įsakymą 2, kuriuo buvo pakeistas teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 14 teritorijų ir vienas žemės sklypas. Taip pat Administracijos direktorius priėmė Įsakymą 1, kuriuo buvo pakeistas teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 8 teritorijos, taip pat 5 sklypai.

Nesutikimą su Įsakymais pareiškėjai argumentavo tuo, kad Administracijos direktorius, Įsakymais išbraukdamas iš Teritorijų sąrašo ir Sklypų sąrašo atitinkamai atskiras teritorijas bei žemės sklypus ir sumažindamas Teritorijų ir Sklypų sąrašų apimtis, tuo tiesiogiai apribojo pretendentams galimybę pasirinkti iš didesnio teritorijų ir sklypų kiekio. Atitinkamai, sumažindamas faktinį pasirenkamų teritorijų ir sklypų skaičių, ženkliai sumažino galimybes pretendentams, esantiems NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje, atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (žemę) natūra Vilniaus mieste. Pareiškėjai pažymėjo, kad Įsakymais išbraukti konkretūs žemės sklypai buvo skirti nuosavybės teisėms atkurti.

Suinteresuoti asmenys, teikdami prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nurodė, kad yra pretendentai Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Atkūrimo įstatymą, byloje skundžiamais Įsakymais Administracija pretendentams sumažino sąrašus, iš kurių jie galėtų rinktis žemės sklypus, į kuriuos būtų atkurta nuosavybė, be to, Administracijos priimti Įsakymai tiesiogiai jiems sukuria neigiamų teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, prašymo turinį, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas nuomones, keliamo ginčo pobūdį, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo prašymą pateikusius Suinteresuotus asmenis įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. eI3-4741-809/2024, todėl jų prašymo netenkino.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentus ir administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog neegzistuoja pagrindas prašymą pateikusius Suinteresuotus asmenis į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, šios išvados iš esmės tinkamai nemotyvavo, todėl tokia teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis negali būti pripažįstama pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 108 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, Suinteresuoti asmenys nurodė reikšmingų argumentų, patvirtinančių jų intereso sąsajumą su ginčo dalyku bei bylos baigties įtaką šių asmenų teisėms ir interesams.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pateikė ir A. P., tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, dėl jos įtraukimo / neįtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismo nutartyje nepasisakyta.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas Suinteresuotų asmenų prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, todėl nepagrįstai tokio jų prašymo netenkino. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o klausimas dėl Suinteresuotų asmenų įtraukimo į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. (A. S.), A. R., B. R., O. M. (O. M.), O. P., V. P., P. P., I. P., D. R., R. P., A. P., G. P., A. P., J. Ž., L. S., M. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir A. S. (A. S.), A. R., B. R., O. M. (O. M.), O. P., V. P., P. P., I. P., D. R., R. P., A. P., G. P., A. P., J. Ž., L. S., M. V. įtraukimo į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis