04625f3c-ab64-40e0-b1f2-32a50ed58dd0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1325-104/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00194-2013-2                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:20.2; 25.2; 42.8; 52.1; 52.2;99.5; 121.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjųNataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Ermasan“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-494/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Ermasan“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

J. dėl skolos priteisimo,                                                               n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas UAB „Ermasan“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės L. J. 8562,18 Lt skolos už atliktus darbus; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

            Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas su atsakove suderino darbų kainÄ â€“ 5000 Lt plius medžiagos, viso 8562,18 Lt. Darbų pradžia – 2011-12-12. Atlikus visus sutartus darbus, 2011-12-30 atsakovė įsipareigojo per savaitę atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė iki Å¡iol. Ä® daugkartinius raginimus atsiskaityti atsakovė taip pat nereagavo. 2012-09-05 atsakovei buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, kuriame buvo priminta apie skolÄ ir, jog, nesulaukus iÅ¡ atsakovės apmokėjimo, bus kreiptasi į teismÄ .

Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovo atstovas S. T., palaikydamas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovės argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Parodė, kad su atsakove buvo pasiraÅ¡yta darbų sÄ mata 5000 Lt sumai katilinei įrengti, galvojo, kad sutartis bus pasiraÅ¡yta darbų eigoje, bet nebuvo, tarp Å¡alių buvo žodinė sutartis. Darbai buvo pradėti gruodžio mėnesį, atsakovė jam davė 500 Lt avansÄ ir davė siurblį, kurį jis pridavė, jo kaina gal apie 603 Lt, taigi iÅ¡ viso jis gavo avansÄ 1100 Lt.

PirmÄ savaitę darbai vyko sklandžiai, darbininkai dirbo, buvo geras bendravimas su atsakove, o vėliau viskas kardinaliai pasikeitė. Jie atliko tik pajungimo darbus, kas priklauso katilinei, kad ji veiktų, iÅ¡skyrus elektros darbus. Ne visus darbus, iÅ¡vardintus lokalinėje sÄ matoje, atliko. Nebuvo iÅ¡plėtimo indo, pritekėjimo angos, ventilių, vamzdžių nesumontavo, Å¡ių darbų neatliko, nes atsakovė neleido to padaryti. Buvo atliktas mazgų montavimas, katilo apriÅ¡imas iki 50 litrų, vienas indas buvo sumontuotas, pamaiÅ¡ymo mazgų, vandentiekio prijungimas prie tinklų, katilinės dalinis izoliavimas apie 50 procentų.

Atsakovei buvo siÅ«lomas kompromisinis variantas, t.y. viskÄ iÅ¡taisyti, bet ji nesutiko. Visų darbų neatliko. Buvo papildomi darbai dėl rėmo nuleidimo, nes atsakovė reiÅ¡kė pretenzijas. Buvo aktas, kad minusavo tuos darbus ko neatliko. Jis pats surašė tris aktus kartu su sÄ matomis, kurie buvo siųsti atsakovės sÅ«nui, atsakovei – ne. Ä®dėklo kamine nemontavo, jis jau buvo, jie tik padarė katilo prijungimÄ prie įdėklo. Medžiagos kainavo apie 3000 Lt. Buvo grÄ Å¾inta gal pora plastikinių vamzdžių, nuotraukose nurodytų vamzdžių jis negavo.

Girdėjo atsakovės sÅ«naus parodymus, jokių pinigų iÅ¡ atsakovės sÅ«naus jis negavo. Sutartį norėjo pasiraÅ¡yti, kai bus žinoma visos medžiagos, sÄ matoje nurodyta sutartinė kaina, kuri darbo eigoje padidėjo. Jis pripažįsta, kad tai jo raÅ¡tas apie medžiagų sÄ raÅ¡Ä , tiesiog tas raÅ¡tas buvo pildomas darbo eigoje. Kai sutarė, kad smulkias medžiagas teiks ieÅ¡kovas, medžiagos buvo suvežtos, kiek jų sunaudojo tiek, o kitas gražina. Vežamas tik toks medžiagų kiekis, koks sunaudojamas, o kitos atiduodamos.

FaktÅ«ra nebuvo raÅ¡yta. Apytikriai ji žinojo, kad reikės medžiagų tokiai sumai. Buvo sutarta, kad kai sumontuos visas medžiagas, tai bus aiÅ¡ki visa suma. PraÅ¡oma priteisti suma susideda iÅ¡ 5000 Lt skolos ir 3778,36 Lt už medžiagas.               IeÅ¡kovo atstovas advokatas R. J. papildomai parodė, kad viso priteistina iÅ¡ atsakovės suma sudaro 8562,18 Lt, į Å¡iÄ sumÄ neįskaičiuota 1100 Lt. Broko taisymas nebuvo skaičiuotinas į sÄ matÄ . Medžiagų įsigijimÄ patvirtina pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, jose nurodyti didmeniniai medžiagų kiekiai, akivaizdu, jog įmonė tokiam smulkiam objektui medžiagų atskirai nepirks, atsakovei PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo pateiktos. 2011-12-30 apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad Å¡ildymo sistema veikė. Dėl darbų kokybės, tai atsakovė pati vertino ieÅ¡kovo darbÄ , aktyviai kiÅ¡osi į tÄ procesÄ , atsakovė nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo paÅ¡alinti trÅ«kumus, nors ieÅ¡kovas pats to norėjo, bet atsakovė to neleido, atsakovė darbų nepriėmė, todėl visa rizika perėjo jai.

Atsakovė negrÄ Å¾ino medžiagų.               Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodine statybos vartojimo rangos sutartis - Å¡alys buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo (montavimo) bei paleidimo darbų atsakovei priklausančiame gyvenamajame name už suma 5000 Lt. Prie ieÅ¡kinio pridedami raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo tik faktÄ , jog Å¡alys ginčo darbus abipusiu sutarimu įvertino 5000 Lt, likusios praÅ¡omos priteisti sumos – 3562,18 Lt ( 8562,18 Lt – 5000 Lt) ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Ieškovui, nepaisant to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, atsakovė sumokėjo 4500 Lt, šiuos mokėjimus ieškovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sūnus A. J.. Pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieškovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas. Antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trūkumus, dėl kurių atsakovė nepageidavo, jog darbai būtų tęsiami. Ieškovo direktorius sutiko su atsakovės pastabomis dėl atliekamų darbų trūkumų ir nurodė, kad juos galima ištaisyti.

Todėl tikėdamasi, kad darbų trÅ«kumai bus iÅ¡taisyti atsakovė sumokėjo antru mokėjimu 2000 Lt. Dar ieÅ¡kovui buvo atiduotas siurbliukas. IeÅ¡kovo direktorius neiÅ¡rašė jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, taip pat dėl atliekamų darbų nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė vartojimo rangos sutartis, kurioje bÅ«tų aptartos visos sutarties sÄ lygos. Visas medžiagas ji pirko „Celsyje“.           TrÅ«kumai buvo pastebėti, kai ieÅ¡kovui buvo sumokėti visi pinigai.

DÅ«mtraukis buvo visas sukarpytas, klibėjo, o jeigu bÅ«tų ugnis prasiveržusi, sumaiÅ¡ytas padavimas ir grįžimas. Dėl ieÅ¡kovo atliekamų darbų trÅ«kumų atsakovė reiÅ¡kė žodines pretenzijas ne tik tiesiogiai juos atliekantiems darbuotojams, bet ir ieÅ¡kovo direktoriui. Todėl buvo nutraukta su ieÅ¡kovu sutartis dėl darbų atlikimo ir atsakovė kreipėsi į UAB „Vilpra“, kuri 2011-12-29 objekto apžiÅ«ros akte iÅ¡vardino didžiÄ jÄ dalį ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumų.

Vėliau, 2012-01-19 statybos rangos sutarties Nr.12/-DM pagrindu, UAB „Vilpra“ dalį ieÅ¡kovo atliktų darbų trÅ«kumų iÅ¡taisė. Nagrinėjamu atveju, atsakovės kaip užsakovės, kartu ir silpnesniosios Å¡alies teisėms apginti įstatymas numato gynybos bÅ«dus. Mano, kad atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas atsakovei.              Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad Lokalinė sÄ mata pasiraÅ¡yta 5000 Lt sumai, joje nurodyti tik darbai, nors nurodytas žodis – medžiagos.

Tai reiktų suprasti, kad buvo sutarta ir dėl darbų ir dėl medžiagų. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti dideli medžiagų kiekiai, tik ant kelių iÅ¡ jų nurodyta, kad medžiagos skirtos atsakovei. IeÅ¡kovo nurodyti sÄ matoje darbai nebuvo visi atlikti. DÅ«mtraukis nebuvo tinkamai sumontuotas, iÅ¡plėtimo indo nėra, rinkosi kondensatas, sistemos vamzdynai ne visur izoliuoti. Atsakovė, manydama, kad darbai atliekami netinkamai turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir sumokėti tik už dalinai atliktus darbus.

Atsakovė laiko, kad yra atsiskaičiuosi su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas patvirtino, kad gavo 500 Lt ir siurbliukÄ , o ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė visai neatsiskaitė, tai rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ . Nebuvo sudaryti darbų perdavimo priėmimo aktai.        Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ (CPK 178, 185 str. str.).     Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str. 1 d.), raÅ¡ytinės sutarties sudaryta nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ Lokalinės sÄ matos, sudarytos 2011 metų kovo mėn. kainų lygiu, (b.l.10), jame nurodyta kieto kuro įrengimo gyvenamajame name darbų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymas, Lokalinėje sÄ matoje nurodyta – „suderinta suma – 5000 Lt, apmokėjimÄ garantuoju, L.

J.“. Atsakovės pateiktame ieÅ¡kovo direktoriaus S. T. suraÅ¡ytame medžiagų sÄ raÅ¡e (S. T. posėdžio metu pripažino, kad Å¡is sÄ raÅ¡as yra suraÅ¡ytas jo), nurodyta medžiagų už 3466,51 Lt (b.l.56-57). Taigi, kaip nustatyta byloje, Å¡alys Lokalinėje sÄ matoje sutarė, kad ieÅ¡kovas atliks joje nurodytus darbus už 5000 Lt. Kaip nurodė atsakovė, ji pasiraÅ¡ydama Lokalinėje sÄ matoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ bus įrengta katilinė.

Lokalinėje sÄ matoje buvo nurodyti atliktini darbai, jų kiekis bei įkainiai, nurodyta ir medžiagų vertė. Duomenų apie tai, kad katilinės įrengimo metu ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie sutarties kainos pasikeitimÄ byloje nėra. Todėl ieÅ¡kovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apytikriai žinojo apie atliekamų darbų kainos padidėjimÄ atmestinos kaip nepagrįstos. Jokių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atsakovei ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡rašęs ir pateikęs.    Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių Darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas, ieÅ¡kovas surašė pakoreguotus tris aktus už atliktus darbus už 2012 m. gegužės mėn. ir iÅ¡siuntė juos atsakovės sÅ«nui 2012-05-31 (b.l.42-45): akte – vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 3819,91 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta 1600,94 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso aktai suraÅ¡yti 5943,41 Lt sumai.

Atsakovo suraÅ¡ytose Lokalinėse sÄ matose nurodytos dar kitokios sumos (b.l.48-53): lokalinė sÄ mata - vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 5000 Lt suma; lokalinė sÄ mata - vidaus inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta viso 1116,94 Lt suma; lokalinė sÄ mata - inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso lokalinės sÄ matos suraÅ¡ytos 6639,50 Lt sumai. Jokių įrodymų kokiu pagrindu ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytoje lokalinėje sÄ matoje viso 5000 Lt sumai (b.l.48) nurodytų atliktų darbų įkainiai žymiai virÅ¡ija pradinėje lokalinėje sÄ matoje viso 5000 Lt sumai, suderintoje su atsakove (b.l.10) nurodytus atliktinų darbų įkainius (atsižvelgiant į tai, kad atliktinų darbų kiekiai abiejose lokalinėse sÄ matose yra visiÅ¡kai analogiÅ¡ki), ieÅ¡kovas nepateikė.      Atsakovo pateiktos PVM SÄ skaitos faktÅ«ros: 2011-06-09 – 465,28 Lt sumai; 2011-09-30 – 436,23 Lt sumai; 2011-10-07 – 168 Lt sumai; 2011-10-21 – 167 Lt sumai; 2011-10-25 – 1512 Lt sumai; 2011-11-17 – 356,78 Lt sumai; 2011-12-19 – 198,76 Lt sumai; 2011-12-28 – 300 Lt sumai; 2011-12-27 – 608 Lt ir 990,60 Lt sumai; 2011-12-28 – 300,80 Lt, neįrodo, kad minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos statybinės medžiagos (priemonės) buvo panaudotos atsakovei priklausančios katilinės įrengimui, atkreiptinas dėmesys į iÅ¡vardintų nurodytose sÄ skaitose statybinių medžiagų (priemonių) nemažus kiekius (b.l. 80-90).

Atsakovė parodė, kad iÅ¡ esmės visas medžiagas ji pirko pati iÅ¡ UAB „Celsis“, buvo ieÅ¡kovo vamzdžiai, kurie buvo netinkami, kÄ patvirtino ir liudytojai P. B., S. M., tai pripažino ir pats ieÅ¡kovo atstovas, kuris pripažino ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų buvo jam grÄ Å¾inta. Kad dalis nepanaudotų medžiagų - vamzdžių buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui patvirtino atsakovė bei liudytojai S. M. ir A. J..     Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, jog ieÅ¡kovui pradėjus atlikti darbus buvo sumokėtas avansas – 2500 Lt bei, pradėjus darbus dar 2000 Lt, tai patvirtino ir liudytojai A.

J., S. M., bei, kad, kaip nurodė atsakovė bei patvirtino ieÅ¡kovas, kad ieÅ¡kovui atsakovė atidavė siurbliukÄ , kurį ieÅ¡kovas pardavė už 600 Lt (CPK 178, 185 str. str.). IeÅ¡kovo parodymai, atsižvelgiant į Lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ 5000 Lt sumÄ , kad atsakovė jam sumokėjo kaip avansÄ tik 500 Lt, kelia pagrįstų abejonių, be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė visiÅ¡kai neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, tuo tarpu, posėdžio metu, po liudytojų ir atsakovės apklausos jau pakeitė pozicijÄ ir pripažino, kad atsakovė atidavė jam siurbliukÄ , kurį ieÅ¡kovas pardavė už 600 Lt.        Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad šalys Lokalinėje sÄ matoje sutarė, kad ieÅ¡kovas atliks joje nurodytus darbus už 5000 Lt.

Kaip nurodė atsakovė, ji pasiraÅ¡ydama Lokalinėje sÄ matoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ bus įrengta katilinė. Lokalinėje sÄ matoje buvo nurodyti atliktini darbai, jų kiekis bei įkainiai, nurodyta ir medžiagų vertė. Duomenų apie tai, kad katilinės įrengimo metu ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie sutarties kainos pasikeitimÄ byloje nėra. Todėl ieÅ¡kovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apytikriai žinojo apie atliekamų darbų kainos padidėjimÄ atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsakovo pateiktos PVM SÄ skaitos faktÅ«ros: 2011-06-09 – 465,28 Lt sumai; 2011-09-30 – 436,23 Lt sumai; 2011-10-07 – 168 Lt sumai; 2011-10-21 – 167 Lt sumai; 2011-10-25 – 1512 Lt sumai; 2011-11-17 – 356,78 Lt sumai; 2011-12-19 – 198,76 Lt sumai; 2011-12-28 – 300 Lt sumai; 2011-12-27 – 608 Lt ir 990,60 Lt sumai; 2011-12-28 – 300,80 Lt, neįrodo, kad minėtose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos statybinės medžiagos (priemonės) buvo panaudotos atsakovei priklausančios katilinės įrengimui, atkreiptinas dėmesys į iÅ¡vardintų nurodytose sÄ skaitose statybinių medžiagų (priemonių) nemažus kiekius (b.l. 80-90).

Atsakovė parodė, kad iÅ¡ esmės visas medžiagas ji pirko pati iÅ¡ UAB „Celsis“, buvo ieÅ¡kovo vamzdžiai, kurie buvo netinkami, kÄ patvirtino ir liudytojai P. B., S. M., tai pripažino ir pats ieÅ¡kovo atstovas, kuris pripažino ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų buvo jam grÄ Å¾inta. Kad dalis nepanaudotų medžiagų - vamzdžių buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui patvirtino atsakovė bei liudytojai S. M. ir A. J..         Teismo nuomone, nors nėra į bylÄ pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, vienok, nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, jog ieÅ¡kovui pradėjus atlikti darbus buvo sumokėtas avansas – 2500 Lt bei, pradėjus darbus dar 2000 Lt, tai patvirtino ir liudytojai A.

J., S. M., bei, kad, kaip nurodė atsakovė bei patvirtino ieÅ¡kovas, kad ieÅ¡kovui atsakovė atidavė siurbliukÄ , kurį ieÅ¡kovas pardavė už 600 Lt (CPK 178, 185 str. str.). Atsakovo parodymai, atsižvelgiant į Lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ 5000 Lt sumÄ , kad atsakovė jam sumokėjo kaip avansÄ tik 500 Lt, kelia pagrįstų abejonių, be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė visiÅ¡kai neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, tuo tarpu, posėdžio metu, po liudytojų ir atsakovės apklausos jau pakeitė pozicijÄ ir pripažino, kad atsakovė atidavė jam siurbliukÄ , kurį ieÅ¡kovas pardavė už 600 Lt.    Teismas nurodė, kad atsakovas yra pelno siekianti įmonė, kuri, vykdant komercinę veiklÄ , su atsakove sudarė vartojimo rangos sutartį, todėl atsakovui – rangovui yra keliami didesni reikalavimai.

Be to, vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panaÅ¡ių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sÄ lygas gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Dėl darbų apimtis apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas pagal susitarimÄ su atsakove atliko ir dÅ«mtraukio montavimo darbus, tačiau atliko darbus netinkamai.

Kaip nurodyta lokalinėje sÄ matoje, Å¡alys susitarė dėl katilinės įrengimo. IeÅ¡kovas dÅ«mtraukio ir Å¡ildymo sistemos montavimo darbų neatliko, buvo atliktas tik privedimas nuo katilo prie dÅ«mtraukio, prieÅ¡ pradedant darbus atsakovės name, dÅ«mtraukis (įdėklas į kaminÄ ) jau buvo sumontuotas. Šį faktÄ patvirtino ir atsakovė. Lokalinėje sÄ matoje nurodyta dÅ«mtraukio montavimo kaina 182, 58 Lt, todėl akivaizdu, kad susitarimas buvo tik dėl smulkaus darbo - katilo ir įdėklo į dÅ«mtraukį sujungimo, nes dÅ«mtraukio montavimo kaina rinkoje siekia keletÄ tÅ«kstančių litų.

            Dėl darbų kainos apeliantas teigia, kad atsakovė bei jos liudytojai A. J. ir S. M. patvirtino, kad jie suprato, kad Lokalinėje sÄ matoje 5000 Lt kaina yra tik už darbus. Darbų kainÄ padidėjo dėl to, kad pati atsakovė reikalavo atlikti papildomus darbus, nors tam nebuvo technologinės bÅ«tinybės. Atsakovė Å¡io fakto neneigia, todėl už papildomus darbus privalo ir apmokėti.             Dėl panaudotų medžiagų apeliantas argumentuoja, kad prieÅ¡ingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui medžiagas, atsakovės liudytojų teiginiai nieko neparemti, o ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad buvo grÄ Å¾inta medžiagų už keliolika litų.

Liudytojas P. B. UAB „Celsis“ darbuotojas nepatvirtino fakto, kad atsakovės pirktos medžiagos bÅ«tent sumatuotos ginčo objekte. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad negrÄ Å¾ino dalies medžiagų, be to pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad sumontuota sistema katilinėje, tai patvirtino faktÄ , kad visas medžiagos, nurodytos ieÅ¡kovo pateiktame Panaudotų medžiagų sÄ raÅ¡e sunaudotos, todėl negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾intos.             Dėl darbų priėmimo ir jų kokybės apeliantas nurodo, kad atliktų darbų vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti ieÅ¡kovas negalėjo, nes atsakovė neleido paÅ¡alinti smulkių darbų trÅ«kumų ir darbų nepriėmė.

Darbai atsakovui faktiÅ¡kai perduoti 2011-12-30, kai buvo suraÅ¡ytas Katilinės apžiÅ«ros aktas, kuriame konstatuota, kad katilas buvo užkurtas, sistema veikia. Atsakovė suraÅ¡ant aktÄ dalyvavo ir jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Jei dėl užsakovo kaltės rangovas numatytų darbų negali atlikti, tai rangovas turi teisę reikalauti jam sutartyje nustatytÄ kainÄ pagal CK 6.660 str. 2d. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė leido ieÅ¡kovui iÅ¡taisyti darbų trÅ«kumus ir kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė darbus.

        Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ 5 000 Lt sumÄ , teigia, kad pinigų perdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėjamas, be to, ginčo dėl 500 Lt sumokėto avanso nėra, o pareiga įrodyti didesnį, nei 500 Lt sumokėtÄ avansÄ , privalo atsakovė. Anot apeliantÄ , faktiÅ¡kai buvo atlikta darbų už 5 943, 41 Lt, sunaudota medžiagų už 3 778, 36 Lt, iÅ¡ viso susidaro 9 721, 77 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus 1100 Lt (500 Lt sumokėtas avansas ir  600 Lt už atsakovės grÄ Å¾intÄ siurbliukÄ ) lieka 8621, 77 Lt.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 8 562, 18 Lt, t.y. 59, 59 Lt mažesnę sumÄ , Å¡is skirtumas paliekamas atsakovei už galimai grÄ Å¾intÄ kokiÄ nors smulkmenÄ .         Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantas teismo įvertintus įrodymus interpretuoja apeliantui palankia linkme. Atsakovės pateikta 2011m. kovo mėnesio sudaryta lokalinė sÄ mata yra vienintelis įrodymas, Å¡ios sÄ matos antroje pozicijoje įvardinti dÅ«mtraukio montavimo darbai.

Kokius konkrečius darbus montuojant dÅ«mtraukį turėjo atlikyti ieÅ¡kovas, galima spręsti iÅ¡ Å¡iuos darbus taisant ieÅ¡kovo atlikto dÅ«mtraukio montavimo trÅ«kumus, iÅ¡ esmės viskÄ perdarant iÅ¡ naujo atsakovės užsakymu atlikusios UAB „Vilpra“ 2012-01-09 sutarties ir sÄ matos, kur dÅ«mtraukio montavimo darbų sutarties kaina yra 967, 60 Lt. Pagrindinę Å¡ios kanos dalį sudaro medžiagos, kurios atsakovė turėjo įsigyti iÅ¡ naujo. Po ieÅ¡kovės netinkamai atliktų dÅ«mtraukio montavimo darbų, o darbų vertė yra 289, 26 Lt, t.y. lygi kinai, kuriÄ ieÅ¡kovė nurodė apeliaciniame skunde (182, 58 Lt be PVM), nors ieÅ¡kovo su atsakove suderintoje darbų sÄ matoje Å¡ių darbų vertė yra 118, 14Lt be PVM.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pateikė kitÄ sÄ matÄ , kuri nėra pasiraÅ¡yta atsakovės. Kad dÅ«mtraukio montavimo darbai buvo atlikti netinkamai, patvirtino ieÅ¡kovės darbuotojas S. K. ir UAB „Vilpra“ . Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atsakovės, kaip varduotojos pozicijai bei kitiems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Anot atsakovės, jokių susitarimų dėl papildomų medžiagų su ieÅ¡kovų nebuvo, byloje nustatyta, kad buvo susitarimas dėl 5000 Lt už darbų atlikimÄ , dėl medžiagų nebuvo tartasi, jokių duomenų apie Å¡alių susitarimÄ dėl kainos pakeitimo byloje nėra.

Be to, ieÅ¡kovė nėra pateikusi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl medžiagų pardavimo atsakovei. IeÅ¡kovo vadovas pripažino, kad dalis medžiagų jam buvo grÄ Å¾inta, o pas atsakovę likusios ieÅ¡kovo medžiagos yra 1175, 86 Lt su PVM , už kurias atsakovė yra atsiskaičiusi. IeÅ¡kovo sumontuoti vamzdžiai buvo netinkamo diametro, todėl vėliau buvo demontuoti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo vadovui. Bylos medžiaga (UAB „Vilpra“ 2011-12-29 ir ieÅ¡kovo 201-12-30 objekto apžiÅ«ros aktai, liudytojo M.

P. parodymai) patvirtina, kad ieÅ¡kovas atliko netinkamai ir kitus katilinės montavimo darbus.      Apelianto dėstomi argumentai dėl papildomų darbų atlikimo yra nepagrįsti, nes papildomi darbai yra jos pačios darbų trÅ«kumai, atsakovės nurodymai buvo techniÅ¡kai pagrįsti, atsakovė suteikė ieÅ¡kovui galimybę trÅ«kumus paÅ¡alinti, tačiau ieÅ¡kovui ir toliau vykdant darbus netinkamai, atsakovė nutraukė sutartį.        Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kovas painiojosi dėl reikalaujamų iÅ¡ atsakovės sumų – apeliaciniame skunde nurodo pirmÄ kartÄ kad atsakovei priklauso sumokėti 8621, 77 Lt, jis reikalavo priteisti 8562, 18 Lt, atliktų darbų vertė yra 6639, 50 Lt, o skaičiuojant gaunama  8621, 77 Lt, atliktų darbų vertę jau nurodo esant 5943, 41 Lt.

      Apeliacinis skundas atmetamas.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.        Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str. 1 d.) - ieÅ¡kovas su atsakove buvo žodžiu sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini).

Darbai buvo pradėti 2011-12-12 ir baigti 2011-12-30. RaÅ¡ytinės sutarties sudaryta nebuvo.    Tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtÄ Å¾odinę vartotojų rangos sutartį – ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teigia, kad ieÅ¡kovas su atsakove suderino darbų kainÄ 5000 Lt plius medžiagos, viso 8562,18 Lt. Atsakovė teigia, kad pagal sudarytÄ Å¾odine statybos vartojimo rangos sutartį Å¡alys buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo (montavimo) bei paleidimo darbų už suma 5000 Lt, likusios praÅ¡omos priteisti sumos – 3562,18 Lt ( 8562,18 Lt – 5000 Lt) ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Nepaisant to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, ieškovui atsakovė sumokėjo 4500 Lt, šiuos mokėjimus ieškovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sūnus A. J. - pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieškovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas, o antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trūkumus, dėl kurių atsakovė nepageidavo, jog darbai būtų tęsiami.

IeÅ¡kovo direktorius sutiko su atsakovės pastabomis dėl atliekamų darbų trÅ«kumų ir nurodė, kad juos galima iÅ¡taisyti. Todėl tikėdamasi, kad darbų trÅ«kumai bus iÅ¡taisyti atsakovė sumokėjo antru mokėjimu 2000 Lt. Dar ieÅ¡kovui buvo atiduotas siurbliukas. IeÅ¡kovo direktorius neiÅ¡rašė jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, taip pat dėl atliekamų darbų nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė vartojimo rangos sutartis, kurioje bÅ«tų aptartos visos sutarties sÄ lygos.

       Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡io konkrečiu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas kaip verslininkas (ir juridinis asmuo), privalėjo ginčo sandorį įforminti raÅ¡ytinių susitarimų, taip pat reikalaujant iÅ¡ atsakovės atsiskaitymo, privalėjo pateikti jai atliktų darbų aktus ir jų pagrindų iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atliktiems darbams bei panaudotoms medžiagoms apmokėti, nes taip reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti įstatymai. Tačiau minėtų įrodymų byloje nėra.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėmė už pagrindÄ ieÅ¡kovo sudarytÄ 2011 metų kovo mėn. Lokalinę sÄ matÄ , kurį pasirašė atsakovė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad „suderinta suma – 5000 Lt, apmokėjimÄ garantuoju (b.l.10). Kaip nurodė atsakovė, ji pasiraÅ¡ydama Lokalinėje sÄ matoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ bus įrengta katilinė. Kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Å¡alys buvo susitarę dėl papildomos sumos, byloje nėra.

    Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos Å¡io kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomÄ si nuostatos, kad specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, padėties nelygiavertiÅ¡kumÄ objektyviai verslo srityje pranaÅ¡esnio rangovo (verslininko) atžvilgiu. Å io tikslo įstatymų leidėjas siekia vartojimo rangos teisiniame reguliavime, palyginanti su įprastinių rangos sutartinių santykių reglamentavimu, įtvirtindamas daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių Å¡aliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas.

Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties Å¡alies, pažeidžiamumas inter alia reiÅ¡kiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiÅ¡kai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausiÄ rangovÄ , spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikÅ¡mingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai.

Tokiam sutarties Å¡alių nelygiavertiÅ¡kumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos.     Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informacijÄ , reikalingÄ sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui bÅ«tinÄ ir teisingÄ informacijÄ , įgalinančiÄ užsakovÄ pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatÄ : informacijÄ apie siÅ«lomus darbus, jų rÅ«Å¡is, kainÄ , apmokėjimo formÄ , taip pat, jeigu užsakovas papraÅ¡o, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobÅ«dį tai yra reikÅ¡minga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytÄ darbÄ (CK 6.674 straipsnio 1 dalis;

Teismų praktikos apžvalga, paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30).     Į rangos sutartyje nurodytÄ kainÄ Ä¯eina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų iÅ¡laidų kompensavimas; sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bÅ«ti sudaroma konkreti ar apytikrė sÄ mata; jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytÄ sÄ matÄ , sÄ mata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sÄ matÄ patvirtina užsakovas (CK 6.653 str. 2-3 d. d.). Keisti konkrečiÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ galima ir prievolės vykdymo metu.

Rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokia galimybė nustatyta CK 6.653 str. 4 d. Sutartyje nustatytos kainos keitimÄ gali lemti poreikis atlikti papildomus bÅ«tinus darbus arba kitos svarbios priežastys. Kartu įstatyme nustatyta, kad atsiradus poreikiui keisti sutartÄ kainÄ rangovas privalo apie tai laiku informuoti užsakovÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2008 ir kt.). Pagal CK 6.653 str. 4 d., jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra bÅ«tina didinti darbų kainÄ , jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytÄ kainÄ .

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK normas, reglamentuojančias Å¡alių galimybę keisti rangos sutarties kainÄ , yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams bÅ«tinų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Estinos arka“ v.

UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IÄ® v. UAB „Abuva“; bylos Nr. 3K-3-505/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡alys, nustatančios rangos sutartyje konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Tokios iÅ¡imtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.      Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, kai darbai buvo atlikti pagal ieÅ¡kovo sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ ir akceptuotÄ atsakovės dėl 5000 Lt, neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui nei ieÅ¡kovo pateiktos PVM SÄ skaitos faktÅ«ros dėl medžiagų pirkimo (tuo daugiau, kad ieÅ¡kovas pirko medžiagas dideliais kiekiais ir kitų sandorių vykdymui, b.l. 80-90), nei ieÅ¡kovo tik 2012 m. gegužės mėnesį suraÅ¡yti tris aktai už atliktus darbus (kurias ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovės sÅ«nui 2012-05-31 (b.l.42-45), nes ieÅ¡kovas pats nurodė, kad darbai buvo pradėti 2011-12-12 ir baigti 2011-12-30.     Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (ieÅ¡kovui atsakovė sumokėjo 4500 Lt, Å¡iuos mokėjimus ieÅ¡kovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sÅ«nus A.

J. - pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieÅ¡kovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas, o antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trÅ«kumus) patvirtintos liudytojų A. J. ieÅ¡kovės sÅ«naus ) ir S. M. (ieÅ¡kovės draugo) parodymais. Kadangi minėti liudytojai dalyvavo atliekant katilinės montavimo darbus, netikėti jų parodymams teismas neturėjo pagrindo.      Apelianto teiginys, kad pinigų perdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėjamas, Å¡ios bylos kontekste atmetamas, nes kitų įrodymų atsakovė gauti negalėjo – ieÅ¡kovas sÄ skaitų faktÅ«rų ieÅ¡kovei neteikė, pinigų priėmimo kvitų neiÅ¡davė.

Pažymėtina, kad pats ieÅ¡kovas patvirtino faktÄ , kad atsakovė sumokėjo 500 Lt avansÄ ir atidavė jam siurbliukÄ , kurį ieÅ¡kovas pardavė už 600 Lt, tačiau kasos pajamų kvitų į bylÄ nepateikė. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pažeisdamas teisinius aktus, toleravo grynų pinigų priėmimÄ â€žÄ¯ kiÅ¡enę“.      Taigi, byloje nustačius, kad Å¡alys susitarė dėl 5000 Lt atlyginimo ir atsakovei įrodžius, kad tokiÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo, visi apelianto teiginiai (dėl darbų apimties, kainos, kokybės, panaudotų medžiagų ) neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

  Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimų neįrodė, ir kad pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

        Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).    Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).           Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme - 850 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93, 98 str. str.).            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                                  n u t a r ė:

       Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Ermasan“, j.a.k. 302596057, atsakovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.       Teisėjai                                                                                             Natalja Cikoto                                                                                               Ona Gasiulytė                                                                                             Antanas Rudzinskas                                                                                             Â