2013-04-03 Nr. AB-1019-3-62-3-00044-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-383/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00044-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Marijampolės pataisos namus koridoriuje, prausykloje, tualete įrengti šildymo įrangą; 2) patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių; 3) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymą, nustatantį dar vienas taisykles dėl perduodamo siuntinio išdavimo tvarkos; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui gauti iš artimųjų elektrinę pagalvę dėl sveikatos sutrikimo; 5) įpareigoti Marijampolės pataisos namus sugadinta inventoriu (taip tekste); 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namus pateikti teismui filmuotą medžiagą, įrodančią kad 12 būrio koridoriuje, prausykloje, tualete nėra šildymo įrengimo; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą; 8) atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-12-T-2481-3717 suteikė pareiškėjui 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi konstatavo, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. vasario 7 d. skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas formuluodamas skundo reikalavimus turi juos formuluoti konkrečiai ir tiksliai, apibrėžiant suinteresuoto subjekto prašomų apginti teisme jo pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų ribas. Nurodė, kad pareiškėjas skunde trečiuoju reikalavimu prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymą, nustatantį dar vienas taisykles dėl perduodamo siuntinio išdavimo tvarkos. Iš šio skundo reikalavimo nėra aišku, koks tiksliai atsakovo įsakymas (jo priėmimo data) yra skundžiamas.

Ketvirtuoju reikalavimu pareiškėjas prašė leisti gauti iš artimųjų elektrinę pagalvę. Iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl šios pagalvės gavimo iš artimųjų ir atsakovas raštu atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas tokį atsisakymą apskundė Kalėjimų departamentui ir 2012 m. gruodžio 27 d. gavo atsakymą į skundą. Tikslinant ir konkretinant šį ketvirtąjį skundo reikalavimą pareiškėjui pasiūlyta prašyti teismo panaikinti Marijampolės pataisos namų raštą, kuris pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes dėl elektrinės pagalvės negalėjimo turėti, atsižvelgiant į apskundimo terminus.

Penktuoju reikalavimu pareiškėjas neišreiškia bei nenurodo nei aplinkybių, nei tikslaus reikalavimo, kuris apibrėžtų jo teisių pažeidimo ribas. Pirmuoju ir šeštuoju reikalavimais pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Marijampolės pataisos namus atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau skundo pagrindime nenurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl šių veiksmų atlikimo ir šis jam atsisakė tai atlikti, t. y. su skundu nepateikta įrodymų, jog pačiam pareiškėjui pirmiausia buvo atsisakyta įrengti šildymo įrangą ir pateikti filmuotą medžiagą, kurią galėtų pateikti teismui, todėl teismui neatsiranda pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus.

Pareiškėjas septintuoju reikalavimu prašė teismo priteisti neturtinę žalą, tačiau formuluojant skundo pagrindą, pareiškėjas nenurodė neturtinės žalos atsiradimo priežasčių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Prašant priteisti neturtinę žalą, pareiškėjas turi nurodyti visas aplinkybes dėl kurių yra kildinama neturtinė žala bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus, todėl, atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas turi būti tikslinamas pagrindžiant skundo aplinkybes. Pateikęs teismui skundą, pareiškėjas nurodė, jog jam yra teikiama 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau teismui nėra pateikęs tai patvirtinančių įrodymų, todėl pateikiant naują skundą su pašalintais trūkumais, turi būti pateikti ir šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai arba žyminio mokesčio kvitas, arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 24 str. 2 d.).

Vykdydamas minėtą teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, pareiškėjas pateikė skundo tikslinimą (b. l. 19), kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 dėl Lietuvos higienos normų, nustatė saugos reikalavimus, kurių Marijampolės pataisos namai turi laikytis. Pareiškėjas raštu nurodė, kad pataisos namai vykdytų teisės aktai nustatytus reikalavimus, tačiau pataisos namų direktorius nėra priėmęs jokio norminio teisės akto, kurį būtina ginčyti teisme. Atsakovas pareiškėjui nenurodė, koks pataisos namų direktoriaus įsakymas reglamentuoja daiktų grąžinimą, todėl jis negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 9 punktas nustato, kad gydytojui leidus, asmuo turi teisę gauti ir naudotis medicininės paskirties prietaisais. Nugaros trauma pareiškėjui nustatyta 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir paskirtas gydymas. Elektrinė pagalvė jam būtina sveikatai gerinti. 2011 m. spalio 24 d. raštu pataisos namų direktorius nurodė, kad nefotografuos ir nefilmuos, ir neleis to daryti pareiškėjui, todėl pareiškėjas prašo teismo gauti atitinkamus įrodymus. Pažymėjo, kad neturtinė žala atsirado dėl pažeistų teisių, nurodytų skunde teismui. Taip pat paaiškino, kad pinigų neturi, prašo teismo savarankiškai gauti įrodymus ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad 2013 m. sausio 24 d. teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo, pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai buvo nustatyti skundo trūkumai, kuriuos pareiškėjas turėjo pašalinti pateikdamas teismui naują skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas sąžiningas, rūpestingas ir aktyvus, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, galėjo pašalinti paduoto skundo trūkumus, o jei negalėjo, turėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kad kreipėsi į instituciją, tačiau ji atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėjo visas galimybes suformuluoti konkrečius ir aiškius ginčo reikalavimus, pridėti visus skundžiamus įsakymus bei kitus įrodymus, todėl atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. sausio 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo pažymėjo, jog administraciniai teismai nagrinėja tik tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu apkaltos procesas taikomas tik tam tikriems asmenims. Marijampolės pataisos namų direktorius į nurodytą sąrašą nepatenka, todėl šį skundo reikalavimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą nagrinėti.

Pažymi, kad dėl savo padėties negali gauti įrodymų, pagrindžiančių savo nurodomas aplinkybes, todėl prašė teismo juos išreikalauti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 15 d. nutartimi byloje AS8-37/2004 ir teigia, kad kai pareiškėjas pats negali įgyvendinti savo teisių, teismas privalo būti aktyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartyje pareiškėjui aiškiai nurodė jo skundo trūkumus.

Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Negalėdamas gauti konkrečių, skundo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjas turėjo teismui pateikti įrodymus, kad dėl jų kreipėsi į atsakovą, tačiau jų nepateikė. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam juos išreikalauti (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Vertinant pareiškėjo patikslinto skundo turinį konstatuotina, kad pareiškėjas pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekė pašalinti skundo trūkumus.

Skundo reikalavimą patraukti apkaltos procesui Marijampolės pataisos namų direktorių teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad jo prašoma priteisti neturtinė žala atsirado dėl pažeistų teisių, nurodytų skunde. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti ir priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr. pvz. 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, nors pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą yra susijęs su kitais skundo reikalavimais, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jis nėra pakankamai savarankiškas, kad būtų nagrinėjamas atsietai nuo jų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti žalą laikė nepaduotu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikinti šią pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 7 d. teismo nutarties dalį bei skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota skundo dalį dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skundo dalies dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą pareiškėjui V. K. priėmimo klausimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė