045ff2d2-3ddd-4ce4-9768-339d11cf0584 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-555-544/2021 teisėja Rima Å imbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00495-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.2.9.10.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

I. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-400/2021 pagal ieÅ¡kovų V. I. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) centrui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. I. prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V.

I.“ neteisėtu ir grÄ Å¾inti jį į buvusį darbÄ ; priteisti jam iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė V. B. prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ neteisėtu ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ buvusį darbÄ ; priteisti jai iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

3. Nurodė, kad abu ieÅ¡kovai yra dviračių sporto treneriai. 1999 m. liepos 12 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kove, kuri buvo priimta dirbti pas atsakovÄ dviračių sporto trenere. 2010 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu, kuris buvo priimtas dirbti pas atsakovÄ dviračių sporto treneriu – sporto mokytoju. Kiekvienais metais darbo sutarčių dalys dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo buvo keičiamos.

Treniravo jiems paskirtus sportininkus, dalyvaudavo su jais planinėse varžybose bei mokomosiose sporto stovyklose. Dviračių mokomosios treniruotės ir dalyvavimas varžybose buvo vykdomos pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ metinį planÄ , kurio vykdymas buvo privalomas. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė su ieÅ¡kovais darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieÅ¡kovai neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties.

IeÅ¡kovų teigimu, jie buvo atleisti iÅ¡ darbo neteisėtai, kadangi pravaikÅ¡tų nepadarė. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sÄ raÅ¡o iÅ¡braukė ieÅ¡kovų treniruojamÄ ugdytinę A. G., apie tai neinformavęs nei pačios A. G., nei ieÅ¡kovų. 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta ir ieÅ¡kovų didelio meistriÅ¡kumo grupė, į kuriÄ buvo įtraukta ir jų ugdytinė A. G.. Nuo tos dienos atsakovas jiems, pagal patvirtintÄ planÄ iÅ¡vykus į sporto mokomÄ sias stovyklas ir varžybas, neteisėtai fiksuodavo pravaikÅ¡tas, už šį laikÄ neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovams iÅ¡vykus į mokomÄ sias treniruočių stovyklas, atsakovas nutraukė su jais darbo sutartis.

4. IeÅ¡kovų manymu, atsakovas vykdė tendencingÄ jų, kaip darbuotojų, persekiojimÄ , atsakovo veikimas prieÅ¡taravo pačios įstaigos tikslams ir paskirčiai – sportininkų ugdymui pagal parengtÄ metinį planÄ . IeÅ¡kovai vyko į mokomÄ sias treniruotes, vykdydami jiems priskirtas darbines funkcijas bei sportininkų interesais, taip pat ir atsakovo interesais, kadangi vykdė paties atsakovo patvirtintÄ metinį planÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinyje nurodytais laikotarpiais – nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d.

– ieÅ¡kovams iÅ¡vykus į sporto mokomÄ sias varžybas atsakovas fiksuodavo pravaikÅ¡tas, nemokėjo darbo užmokesčio, todėl ir praÅ¡o jį priteisti. Taip pat praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbo sutarčių su ieÅ¡kovais nutraukimo iki sprendimo įvykdymo dienos.

5. IeÅ¡kovų teigimu, vykdydami savo darbines funkcijas, tačiau gavę nepagrįstus atsakovo reikalavimus pasiaiÅ¡kinti dėl pravaikÅ¡tų, jie patirdavo stresÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, todėl atsakovo veiksmai tiek skiriant ieÅ¡kovams nuobaudas dėl pravaikÅ¡tų, tiek juos atleidžiant iÅ¡ darbo kompromituojančiu pagrindu sudaro pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kurį kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų vertina 2 000 Eur.

6. Nurodė, jog jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais ieÅ¡kovai buvo nepagrįstai atleisti iÅ¡ darbo panaikinimo, tačiau Darbo ginčų komisija, nagrinėdama jų praÅ¡ymus, priėmė neteisėtus sprendimus, nes neužtikrino lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų, nesudarė galimybės naudotis teisine pagalba, neteisingai vertino esmines byloje nustatytas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, o darbo drausmės pažeidimus įvertino tik formaliai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė V. B. su atsakovu 1999 m. liepos 12 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) centre dviračių sporto trenerės pareigose. IeÅ¡kovas V. I. su atsakovu 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) centre dviračių sporto trenerio – sporto mokytojo pareigose. 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieÅ¡kovais nutraukė darbo sutartis pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalies 1 punktÄ , kadangi ieÅ¡kovai neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties ir tokiu bÅ«du padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

9. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. praÅ¡ymu „Dėl iÅ¡vykimo į mokamÄ jÄ treniruočių stovyklÄ , tarptautines varžybas ir Pasaulio plento čempionatÄ â€œ ieÅ¡kovai kreipėsi į darbdavį (atsakovÄ ), praÅ¡ydami leisti jiems iÅ¡vykti kartu su ugdytine A. G.: 2019 m. rugpjūčio 24 d. – 2019 m. rugsėjo 4 d. į mokamÄ jÄ treniruočių stovyklÄ Lenkijoje; 2019 m. rugsėjo 5 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. į tarptautines varžybas Belgijoje; 2019 m. rugsėjo 10 d.

– 2019 m. rugsėjo 15 d. dalyvauti Pasaulio taurėje Olandijoje; 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. spalio 2 d. dalyvauti mokamojoje treniruočių stovykloje ir jaunių plento Pasaulio čempionate Anglijoje. 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atsakovas nurodė, jog praÅ¡ymas nėra tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad jaunių Europos treko čempionate dalyvauja tik sportininkė A. G., kurios nėra atsakovo ugdytinių sÄ raÅ¡uose, todėl nėra pagrindo treneriams leisti iÅ¡vykti.

Tame pačiame raÅ¡te pažymėta, jog individualaus ar nuotolinio treniravimosi galimybių (duomenys neskelbtini) centras (toliau – ir Centras) nenumato, todėl, siekiant įgyvendinti Centro keliamus tikslus, reikalauja vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant tarifikuotÄ sporto grupę. 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikti patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar ieÅ¡kovai V. I. (2019 m. rugpjūčio 26 d.) ir V. B. (2019 m. rugpjūčio 29 d.) yra darbo vietoje darbo laiku pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ .

Patikrinimų metu nustatyta, kad dviračių sporto bazėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal darbo grafikÄ priklausančiu laiku ieÅ¡kovų darbe nebuvo, bazė buvo užrakinta. IeÅ¡kovų pareikalauta raÅ¡tu pateikti pasiaiÅ¡kinimus ir neatvykimo į darbÄ priežastis. IeÅ¡kovė V. B. paaiÅ¡kinime nurodė, jog ji pateikė praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡vykti į mokamÄ treniruočių stovyklÄ Lenkijoje su auklėtine A. G., atsakyme į jos praÅ¡ymÄ buvo nurodytos ne tos varžybos, be to, A.

G. yra neteisėtai atleista iš Centro, su ja nėra nutraukta 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis. Nurodė, jog Direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-2019 m. buvo pakeistas 2016 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Centro sportinio ugdymo planas, su kuriuo jie nebuvo supažindinti. Ieškovas V. I. paaiškinime nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos – nepadarė, nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsakovė V.

B..

10. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovai nenurodė jų nebuvimo darbe pateisinančių priežasčių, tik kvestionavo auklėtinės A. G. atleidimo teisėtumÄ , tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, jog jie neturėjo teisės vykti į varžybas, kadangi ji nėra Centro auklėtinė ir leidimo vykti iÅ¡ darbdavio jie negavo. Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad, siekiant įgyvendinti Centro tikslus, reikalaujama vykdyti darbo funkcijas darbo grafike numatytu laiku ir darbo vietoje treniruojant ieÅ¡kovams tarifikuotÄ sportininkų grupę.

Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintÄ dviračių sporto trenerės V. B. darbo grafikÄ , ieÅ¡kovė V. B. 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tÄ dienÄ , kai buvo nerasta darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val. Pagal 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) centro ir sporto direktoriaus S. R. patvirtintÄ dviračių sporto trenerio V. I. darbo grafikÄ , ieÅ¡kovas V. I. 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tÄ dienÄ , kai buvo nerastas darbe, turėjo dirbti 10.00 – 13.45 val.

11. Teismas vertino ir tai, kad ieÅ¡kovai ne pirmÄ kartÄ pažeidė darbo pareigas nebÅ«dami darbe be pateisinamų priežasčių: ieÅ¡kovei V. B. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikÅ¡tas, kadangi ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., taip pat 2019 m. birželio 13 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių; ieÅ¡kovui V. I. 2019 m. balandžio 18 d. buvo skirtas įspėjimas už pravaikÅ¡tÄ , kadangi jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių.

Ä®spėjimuose buvo nurodyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , tačiau, siekiant maksimalaus Å¡alių interesų gynimo ir bendradarbiavimo, tuomet nuspręsta netaikyti griežčiausios drausminės atsakomybės priemonės – atleidimo iÅ¡ darbo. Buvo nurodyta, jog padarius analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , t. y. pravaikÅ¡tÄ , darbo sutartis su ieÅ¡kovais bus nutraukta.

12. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje darbuotojų elgesys, tikslingai darant darbo drausmės pažeidimus, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ darbuotojais ir dėl to nutraukti darbo santykius su jais. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , darbuotojų kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas. Å iuo atveju darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovais buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieÅ¡ priimant sprendimÄ buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo darbuotojai supažindinti.

Teismo vertinimu, vien faktas, kad ieÅ¡kovai vyko į varžybas su buvusia auklėtine, taip pat tai, kad sutartis su ja nebuvo nutraukta, pats savaime nesukuria pagrindo ieÅ¡kovams savavaliÅ¡kai spręsti dėl jiems skirtų darbo funkcijų, juolab, jog atsakovas ieÅ¡kovus įspėjo, kad, jei nevykdys funkcijų pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ , darbo sutartys bus nutrauktos. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovams jau buvo leista pasitaisyti, jie buvo įspėti, tačiau iÅ¡vadų nepadarė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai savo elgesiu sukÅ«rė sau nenaudingÄ situacijÄ , pažeidė pareigÄ bÅ«ti darbe ir vykdyti pareigas, kurias jiems nustato darbdavys, po to, kai jiems jau buvo skirtas įspėjimas už nebuvimÄ darbe be pateisinamos priežasties.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškovais yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

13. Konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas atmetė ieÅ¡kovų iÅ¡vestinius reikalavimus grÄ Å¾inti juos į darbÄ , priteisti ieÅ¡kovų naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Tuo pačiu sprendė, jog ieÅ¡kovai neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. kad jie patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. I. ir V. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

15. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, buvo Å¡aliÅ¡kas, nevykdė jam nustatytos pareigos bÅ«ti aktyviam, neindividualizavo ginčo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog ieÅ¡kovai jau buvo padarę analogiÅ¡kÄ darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jiems buvo skirti įspėjimai už pravaikÅ¡tas. Be to, neįvertindamas ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, teismas tik konstatavo, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymu ieÅ¡kovų ugdytinė A.

G. buvo iÅ¡braukta iÅ¡ Centro sÄ rašų. Tik po ieÅ¡kovų atstovės pasakymo, jog ieÅ¡kovai gavo tam tikras socialines iÅ¡mokas ir pateiks apie tai duomenis, teismas sutiko, kad tie duomenys bÅ«tų pateikti, tačiau iki to momento teismas net nesiaiÅ¡kino apie ieÅ¡kovų per atleidimo laikotarpį gautas pajamas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo baigties, t. y. neplanavo ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinti, todėl Å¡ių duomenų nei pats reikalavo, nei įpareigojo ieÅ¡kovus juos pateikti.

16. Teigia, jog ieÅ¡kovai, kaip sporto treneriai, su ugdytiniais siekdami sporto rezultatų, turi dirbti nepertraukiamai, planingai, nes tik tokiu bÅ«du yra užtikrinamas ugdytinio fizinės formos palaikymas ir galimas atitinkamų rezultatų pasiekimas. Atsakovas 2019 metais patvirtino (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planÄ , kuris yra rengiamas pagal Lietuvos ir tarptautinį dviračių sporto Å¡akos varžybų kalendorių. Pagal šį atsakovo patvirtintÄ kalendorinį planÄ â€“ programÄ savo darbÄ planavo bei organizavo ir ieÅ¡kovai.

IeÅ¡kovai su ugdytiniais vyko į mokomÄ sias stovyklas, o kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pirmoje pusėje ugdytinių laukė startai įvairiose tarptautinėse varžybose, todėl, bÅ«dami atsakingi už savo ugdytinius, vykdydami savo tiesiogines darbines funkcijas, ieÅ¡kovai negalėjo nei palikti ugdytinių vienų užsienyje (jie vieni be trenerių neturėtų galimybės startuoti), nei nutraukti jų pasirengimÄ ir su ugdytiniais grįžti į LietuvÄ .

17. Nurodo, jog svarbi aplinkybė yra ta, kad, kaip matyti iÅ¡ atsakovo 2019 m. kovo 7 d. raÅ¡to turinio, klausimas apie ieÅ¡kovų ugdytinės iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Centro ugdytinių sÄ rašų net nebuvo keliamas, kas reiÅ¡kia, jog jokių kliūčių toliau likti mokomojoje stovykloje ir rengtis varžyboms nebuvo. P. P. ir D. J. pareiÅ¡kus pageidavimÄ pakeisti trenerius, atsakovas 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 12 d. iÅ¡braukė iÅ¡ didelio meistriÅ¡kumo grupės ieÅ¡kovų ugdytines A.

G., P. P. ir D. J.. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta panaikinti nuo 2019 m. kovo 12 d. dviračių trenerių V. I. ir V. B. didelio meistriÅ¡kumo grupę. Tačiau Å¡ios didelio meistriÅ¡kumo grupės panaikinimas ieÅ¡kovams neturėjo sukelti jokių problemų, kadangi ieÅ¡kovai Centre turėjo dar vienÄ didelio meistriÅ¡kumo grupę, į kuriÄ ir turėjo bÅ«ti perkelta A. G.. Be to, 2019 m. kovo 12 d. įsakymas ieÅ¡kovams buvo įteiktas tik po 2019 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai jie grįžo į LietuvÄ .

Todėl, netgi jei teismas pritartų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl A. G. iÅ¡braukimo, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovams apie 2019 m. kovo 12 d. įsakymÄ nebuvo praneÅ¡ta, Å¡alina jų atsakomybę už nebuvimÄ darbe.

18. Mano, jog teismas, aiÅ¡kindamas atsakovo 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, jį aiÅ¡kino pažeisdamas teisės aktus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Pagal galiojusiÄ ugdytinių Å¡alinimo iÅ¡ ugdymo įstaigos tvarkÄ , iÅ¡braukimas iÅ¡ didelio meistriÅ¡kumo grupės ir asmens paÅ¡alinimas iÅ¡ įstaigos yra du skirtingi procesai, kas reiÅ¡kia, kad atsakovas, iÅ¡braukęs A. G. iÅ¡ didelio meistriÅ¡kumo grupės, be atskiro įsakymo negalėjo jos paÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos, vadinasi, ji iki Å¡iol yra Å¡io centro ugdytinė.

Be to, iÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. A. G. adresuoto raÅ¡to turinio galima spręsti, kad atsakovas pripažino neteisėtÄ A. G. iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Centro sÄ rašų, kuri naujo praÅ¡ymo priimti į CentrÄ nepateikė, kadangi jai nebuvo pateiktas įsakymas, jog ji yra iÅ¡braukta iÅ¡ Å¡ių sÄ rašų. Kita vertus, tai, kad atsakovas neplanavo A. G. paÅ¡alinti iÅ¡ Centro, matyti dar iÅ¡ 2019 m. kovo 7 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nurodė, jog nėra iÅ¡spręstas ugdytinių J.

J. ir P. P. iÅ¡braukimo iÅ¡ Centro ugdytinių sÄ rašų klausimas, bet A. G. pavardė nebuvo paminėta. Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2019 m. balandžio 15 d. V. B. ir 2019 m. balandžio 18 d. V. I. įspėjimai dėl jų nebuvimo darbe buvo pareikÅ¡ti nepagrįstai, nes ieÅ¡kovai, nežinodami apie atsakovo priimtÄ sprendimÄ A. G. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai vykdė jų prisiimtas darbines funkcijas – su ugdytiniais iÅ¡vyko į mokomÄ jÄ treniruočių stovyklÄ bei varžybas.

Atitinkamai ir 2019 m. liepos 15 d. įspėjimas dėl pravaikÅ¡tos bei 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymas dėl ieÅ¡kovų atleidimo dėl pravaikÅ¡tos yra nepagrįsti, kadangi atsakovas, nesant teisėto pagrindo, iÅ¡braukė ieÅ¡kovų ugdytinę iÅ¡ Centro sÄ rašų.

19. Tvirtina, jog teismas ne tik netyrė ir nevertino ankstesnių ieÅ¡kovams paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo praktika vertinant pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ , pažeidimo pasekmes bei paskirtos nuobaudos proporcingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos, ieÅ¡kovai, nebÅ«dami savo darbo vietoje – sporto klubo patalpose, vykdė tiesiogines savo pareigas – su ugdytiniais buvo iÅ¡vykę į mokomÄ sias treniruočių stovyklas, tarptautines varžybas, kur A. G. parodė gerus rezultatus.

Akivaizdu, kad varžyboms ir mokomosioms stovykloms vykstant užsienyje jie darbo vietoje – sporto klubo patalpose bÅ«ti negalėjo. Teismas nepagrįstai nevertino to, jog atsakovas vykdė tendencingÄ ieÅ¡kovų, kaip darbuotojų, persekiojimÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad jie visÄ laikÄ vykdė darbines funkcijas, veikė jiems priskirtų sportininkų interesais, o taip pat atsakovo interesais, kadangi vykdė atsakovo patvirtintÄ mokomÄ jį planÄ . Atsakovo veikimas prieÅ¡ ieÅ¡kovus prieÅ¡taravo atsakovo įstaigos tikslams ir paskirčiai – sportininkų ugdymui pagal jo paties parengtÄ metinį planÄ , kas negali bÅ«ti laikoma teisėtu atsakovo veikimu.

20. Nurodo, kad, pripažinus, jog ieÅ¡kovai laikotarpiais nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d. bei nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. vykdė savo darbines funkcijas, reikalavimas priteisti darbo užmokestį turi bÅ«ti patenkintas, kaip ir reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbo sutarties nutraukimo iki sprendimo įvykdymo dienos. Mano, jog reikalavimas priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra pagrįstas ir įrodytas.

PagrindÄ neturtinei žalai atlyginti sudaro tai, kad atsakovas, tiek skirdamas nuobaudas dėl tariamų pravaikÅ¡tų, tiek vėliau atleisdamas ieÅ¡kovus iÅ¡ darbo, aiÅ¡kiai suvokė, jog Å¡ie jų veiksmai sukels ieÅ¡kovams streso, nes, konstatavęs, kad ieÅ¡kovai yra tariamose pravaikÅ¡tose, atsakovas jiems nemokėjo darbo užmokesčio. Vykdydami savo darbines funkcijas, tačiau gavę atsakovo reikalavimus pasiaiÅ¡kinti dėl pravaikÅ¡tų, ieÅ¡kovai dėl tokių nepagrįstų atsakovo veiksmų ir vertinimų patirdavo stresÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus.

21. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas (duomenys neskelbtini) centras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

22. Nurodo, kad teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, o apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamo sprendimo materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų.

23. Pažymi, jog ieÅ¡kovai nuosekliai akcentuoja (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planÄ kaip pagrindÄ iÅ¡vykoms su A. G., tačiau kalendorinis planas sudaromas absoliučiai visoms atitinkamais metais numatomoms varžyboms, vyksiančioms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o daugelis plane numatytų sporto renginių (varžybų, stovyklų) dubliuojasi. Plane yra numatytos visos atitinkamais metais bÅ«siančios varžybos ar kiti renginiai, ir tik nuo daugelio veiksnių priklauso vykimas į atitinkamas varžybas, t. y. nuo finansavimo, ugdytinių pasiekimų, trenerius pavaduojančių trenerių užimtumo ir darbo grafikų ir t. t. Tačiau kiekvienu atveju vykimas į varžybas turi bÅ«ti įforminamas atsakovo direktoriaus įsakymu. Kaip teisingai pastebėjo Darbo ginčų komisija ir teismas, ieÅ¡kovams gerai buvo žinoma tvarka dėl iÅ¡vykų į varžybas ar stovyklas įforminimo.

24. Teigia, jog atsakovas neturėjo pareigos ir (ar) teisės savarankiÅ¡kai perkelti ugdytinės į kitÄ aukÅ¡to meistriÅ¡kumo grupę be pačios ugdytinės valios, tuo labiau, kad ieÅ¡kovų minimÄ kitÄ aukÅ¡to meistriÅ¡kumo grupę sudarė vyrai. Vyrų grupės treniruočių intensyvumo ir užduočių lygis yra visiÅ¡kai kitas, o tokios praktikos, kad bÅ«tų sudaromos miÅ¡rios aukÅ¡to meistriÅ¡kumo grupės iÅ¡ vyrų ir moterų, dviračių sporto Å¡akoje nėra. (duomenys neskelbtini) centro teisės aktai nenumato galimybės perkelti sportininkus į kitas grupes be jų praÅ¡ymų ir trenerių sutikimo.

Atsakovas 2019 m. birželio 6 d. el. paÅ¡tu kreipėsi į sportininkę A. G. ir nurodė, jog ji yra iÅ¡braukta iÅ¡ Centro sÄ rašų, tačiau Centras pagal jos raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Centrui ar treneriams, gali priimti jÄ Ä¯ didelio meistriÅ¡kumo grupę, kurios treneriais yra V. B. ir V. I.. Tokio praÅ¡ymo sportininkė A. G. nepateikė. 2019 m. birželio 12 d. A. G. ir ieÅ¡kovų advokatė pateikė praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , susijusiÄ su A. G., o vėliau 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kimÄ , į kuriuos atsakovas pateikė atsakymus, nurodydamas, jog sportininkė gali bÅ«ti tarifikuota tik esant jos praÅ¡ymui.

Nei 2019 m. birželio mėnesį, nei vėliau A. G., netgi atstovaujama profesionalios teisininkės, neskundė iÅ¡braukimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) centro sÄ rašų ir nepateikė praÅ¡ymo bÅ«ti tarifikuota (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sÄ raÅ¡uose. Tokiu bÅ«du, sportininkės iÅ¡braukimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) centro sÄ rašų nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Nurodo, kad ieÅ¡kovai paliko darbo vietÄ dėl iÅ¡vykos su A. G., o ne dėl iÅ¡vykos su ugdytiniais, kadangi ugdytiniai buvo palikti be priežiÅ«ros ir jiems treniruotės nebuvo vedamos. Vėlesni ieÅ¡kovų teiginiai apie paskirtÄ nuotolinį ugdytinių treniravimÄ nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s, kadangi tokio treniravimo bÅ«do (duomenys neskelbtini) centras nenumato ir, atsižvelgiant į sporto Å¡akos specifikÄ , toks treniravimo bÅ«das nėra įmanomas bei prieÅ¡taraujantis atsakovo patvirtintoms darbo tvarkos taisyklėms. IeÅ¡kovų teiginiai apie tariamÄ jų persekiojimÄ yra iÅ¡galvoti, deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais įrodymais. IÅ¡ bylos faktų visumos matyti, jog ieÅ¡kovai darbdavio valiai nepakluso sÄ moningai bei sÄ moningai nusižengė darbovietėje galiojančiai tvarkai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Apeliacinis skundas atmetamas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V.

I.“ bei Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ neteisėtais ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovus į buvusį darbÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., už 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (8-9, 11 nutarties punktai), todėl jos pakartotinai nebedėstomos.

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad yra nustatyta, jog ieÅ¡kovai, nebÅ«dami darbe visÄ darbo dienÄ be pateisinamų priežasčių, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas). Å is pažeidimas suteikia darbdaviui teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus ir neiÅ¡mokant iÅ¡eitinės kompensacijos (DK 58 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ ir įstatymų nuostatas, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovų darbo pareigų pažeidimus Å¡iurkščiais, laikėsi darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovais darbo sutartis DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindais. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka, o taip pat, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių iÅ¡ esmės yra iÅ¡samiai pasisakyta skundžiamame sprendime, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Apeliantai apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties, nevykdė jam nustatytos pareigos bÅ«ti aktyviam, neindividualizavo ginčo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, o tik apsiribojo konstatavimu, jog ieÅ¡kovai jau buvo padarę analogiÅ¡kÄ darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį ieÅ¡kovei V. B. 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikÅ¡tas, o ieÅ¡kovui V. I. įspėjimas už pravaikÅ¡tas buvo skirtas 2019 m. balandžio 18 d., be to, nors ieÅ¡kovai nurodė eilę aplinkybių dėl jų nebuvimo darbo vietoje laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., teismas jų nevertino, dėl jų nepasisakė, apsiribojo konstatavimu, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovo įsakymu ieÅ¡kovų ugdytinė A. G. buvo iÅ¡braukta iÅ¡ Centro sÄ rašų.

32. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantų keliamos abejonės dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atskirų teismo procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinami kaip teismo (teisėjo) Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ bylos baigtimi patvirtinantys įrodymai.

Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo baigties, kadangi tik po ieÅ¡kovų atstovės pasakymo, jog ieÅ¡kovai gavo tam tikras socialines iÅ¡mokas ir pateiks apie tai duomenis, teismas sutiko, kad tie duomenys bÅ«tų pateikti, nors iki to momento teismas net nesiaiÅ¡kino apie ieÅ¡kovų per atleidimo laikotarpį gautas pajamas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡klausius 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , akivaizdu, jog teismas aiÅ¡kinosi su tuo susijusias aplinkybes, t. y. kokio dydžio, nuo kada ir kokias nedarbo iÅ¡mokas ieÅ¡kovai gauna, tačiau ieÅ¡kovai tiksliai negalėjo atsakyti į teismo iniciatyva užduotus klausimus, žadėjo tokius duomenis teismui pateikti vėliau.

33. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylÄ nagrinėjusios teisėjos (teismo) suinteresuotumu bylos baigtimi, tendencingumu, iÅ¡ankstiniu nusistatymu prieÅ¡ apeliantus, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teisėja (teismas) buvo Å¡aliÅ¡ka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims ir tinkamai atskleidė į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimÄ priėmė bylos duomenų visuma paremtomis iÅ¡vadomis. Taigi, faktinės aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, neabejotinai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino abiejų Å¡alių į bylÄ teiktus įrodymus, jų visumÄ .

34. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovas su ieÅ¡kovais nutraukė darbo sutartis pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalies 1 punktÄ , nes ieÅ¡kovai neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties ir tokiu bÅ«du padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , o ne pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kai darbuotojas per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ .

Bylos duomenys rodo, kad ieÅ¡kovei V. B. 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. liepos 15 d. buvo skirti įspėjimai už pravaikÅ¡tas, kadangi ji laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., taip pat 2019 m. birželio 13 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių, tuo tarpu ieÅ¡kovui V. I. 2019 m. balandžio 16 d. buvo skirtas įspėjimas už pravaikÅ¡tÄ , kadangi jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių. Å iuos duomenis teismas vertino siekdamas patikrinti, ar darbdavys įvykdė DK 58 straipsnio 5 dalies reikalavimus (ar laikėsi proporcingumo principo, ar įvertino darbuotojų elgesį iki pažeidimo).

Teismo iÅ¡vados Å¡iuo aspektu teisingos, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai vidaus darbo tvarkos reikalavimus pažeidė ne pirmÄ kartÄ , dokumentuose ieÅ¡kovams buvo nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , tačiau, siekiant maksimalaus Å¡alių interesų gynimo ir bendradarbiavimo, nuspręsta netaikyti griežčiausios drausminės atsakomybės priemonės – atleidimo iÅ¡ darbo. Be kita ko, buvo nurodyta, kad padarius analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ (pravaikÅ¡tÄ ) darbo sutartis su ieÅ¡kovais bus nutraukta.

35. Vertinant apeliantų teiginius, kad teismas neindividualizavo ginčo, dėl ko nebuvo atskleista ginčo esmė, kai ieÅ¡kovų, kaip dviračių sporto trenerių, darbinės funkcijos yra neatsiejamai susijusios su jų treniruojamais ugdytiniais, jų pasiektais rezultatais ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiais įsipareigojimais atitinkamoms sporto organizacijoms (Lietuvos dviračių sporto federacijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui), kadangi pagal pasiektus rezultatus bÅ«tent Å¡ios organizacijos skiria ieÅ¡kovų ugdytiniams finansavimÄ , pagal ugdytinių pasiektus rezultatus planuoja Å¡alies atstovavimÄ atitinkamose tarptautinėse varžybose, pažymėtina, jog visų (duomenys neskelbtini) centre dirbančių trenerių darbinės funkcijos yra susijusios su jų treniruojamais ugdytiniais ir jų pasiektais rezultatais.

Dviračių trenerio pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad darbuotojas, einantis Å¡ias pareigas, privalo žinoti Centro lokalius dokumentus, įskaitant ir darbo tvarkos reikalavimus. 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) centro darbo tvarkos taisyklių 39 punkte nustatyta, kad treniruotės Sporto centre organizuojamos pagal direktoriaus patvirtintÄ darbo grafikÄ . Tų pačių Taisyklių 62 punkte nustatyta, jog, vadovaujantis Sporto centro renginių (mokomųjų treniruočių, stovyklų, varžybų ar kitų) organizavimo, ugdytinių lydėjimo į renginius tvarkos apraÅ¡u, ugdytiniai lydimi į mokomÄ sias treniruočių stovyklas, varžybas ar kitus renginius;

Direktoriaus įsakymu įforminamas ugdytinių vykimas į varžybas, treniruočių stovyklas ar kitus renginius ir lydintis atsakingas asmuo. Su Å¡iomis darbo tvarkos taisyklėmis atsakovai buvo susipažinę. Taigi, ieÅ¡kovai privalėjo vadovautis Centro darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir vykti į mokomÄ sias treniruočių stovyklas ir varžybas tik tokį iÅ¡vykimÄ Ä¯forminus Centro direktoriaus įsakymu. Negavę leidimo vykti į mokomÄ sias treniruočių stovyklas ir varžybas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., ieÅ¡kovai turėjo vykdyti savo darbo funkcijas darbo grafike nustatytu laiku ir darbo vietoje treniruodami tarifikuotÄ sportininkų grupę, už kÄ jiems ir mokamas darbo užmokestis, o ne savo pačių sprendimu neturint darbdavio leidimo vykti į tam tikras stovyklas ar varžybas treniruoti savo iÅ¡sirinktus sportininkus.

Be to, minėtų darbo tvarkos taisyklių 58.2 punkte nurodyta, jog Centro treneriams draudžiama treniruočių metu palikti ugdytinius kitam treneriui ar pašaliniam asmeniui be Centro vadovo leidimo.

36. Apeliantai nurodo, kad atsakovas 2019 metais patvirtino (duomenys neskelbtini) dviračių sporto ir treniruočių stovyklų kalendorinį planÄ , kuris yra rengiamas pagal Lietuvos ir tarptautinį dviračių sporto Å¡akos varžybų kalendorių; pagal šį atsakovo patvirtintÄ kalendorinį planÄ â€“ programÄ savo darbÄ planavo bei organizavo ir ieÅ¡kovai. IeÅ¡kovai yra ilgamečiai Centro darbuotojai ir nėra ginčo, kad pas atsakovę nustatytÄ tvarkÄ vykstant į varžybas žinojo. Å iuo aspektu sutiktina su atsakovo paaiÅ¡kinimu, jog kalendorinis planas sudaromas visoms atitinkamais metais numatomoms varžyboms, bet vykimas į jas priklauso nuo įvairių veiksnių (finansavimo, ugdytinių pasiekimų, trenerius pavaduojančių trenerių užimtumo ir darbo grafikų ir t. t.), kuriuos įvertinęs atitinkamÄ sprendimÄ priima Centro direktorius (Centro darbo tvarkos taisyklių 62 punktas).

Ieškovai buvo Centro darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį laikydamiesi vidaus darbo tvarkos ir darbdavio nustatytų lokalinių reikalavimų. Todėl jie nepagrįstai tvirtina, kad, esant patvirtintam varžybų kalendoriui, jie patys savo nuožiūra galėjo planuoti ir organizuoti išvykas į varžybas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai žinojo apie darbovietėje galiojančiÄ iÅ¡vykimo su auklėtiniais į mokomÄ sias treniruočių stovyklas ir varžybas įforminimo tvarkÄ , jie, negavę įsakymo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡vykimo klausimas, neturėjo pagrindo neatvykti į darbÄ nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. Kadangi atsakovas yra atsakingas už darbo organizavimÄ Centre, todėl jo diskrecijos teisė yra spręsti tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vykimo į mokomÄ sias treniruočių stovyklas ir varžybas ar ne.

Å iuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ieÅ¡kovai prašė leisti vykti į mokomÄ jÄ treniruočių stovyklÄ ir tarptautines varžybas su sportininke A. G., kuri Centro direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡braukta iÅ¡ ieÅ¡kovams tarifikuotos didelio meistriÅ¡kumo grupės, taip pat ir iÅ¡ Centro ugdytinių sÄ rašų. Bylos duomenys patvirtina, jog apie A. G. iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Centro ugdytinių sÄ rašų ieÅ¡kovė V. B. žinojo jau 2019 m. liepos 15 d., o ieÅ¡kovas V.

I. atitinkamai jau 2019 m. gegužės 8 d. Tai rodo, kad apeliantai, palikdami darbo vietÄ ir iÅ¡vykdami, aiÅ¡kiai veikė prieÅ¡ darbdavio valiÄ , tuo labiau, kad anksčiau dėl to jie jau buvo įspėti.

38. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sprendimas iÅ¡braukti A. G. iÅ¡ Centro ugdytinių sÄ rašų bÅ«tų panaikintas ar negaliotų kitais pagrindais. Pagal bylos duomenis, sportininkė atsakovo siÅ«lymu nepateikė praÅ¡ymo bÅ«ti tarifikuota (duomenys neskelbtini) centro ugdytinių sÄ raÅ¡uose ir 2020 m. ir 2021 m. atsakovo ugdytinių grupėse. Å ios sportininkės iÅ¡braukimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) centro sÄ rašų nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusiu klausimu plačiau nepasisako ir apeliacinio skundo argumentų nevertina.

39. Vertinant ieškovų teiginius, kad teismas ne tik netyrė ir nevertino ankstesnių ieškovams paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kiek tai susiję su pažeidimo šiurkštumu, pažeidimo pasekmėmis bei paskirtos nuobaudos proporcingumu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai atitinkamas faktines bylos aplinkybes nepagrįstai interpretuoja sau naudinga linkme.

40. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

41. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , ir dėl to teismų praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

42. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

43. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

44. Atsižvelgiant į nutarties 40-43 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad atsakovas, kaip minėta, net kelis kartus buvo įspėjęs ieÅ¡kovus nedaryti pravaikÅ¡tų, t. y. be atsakovo direktoriaus įsakymų nepalikti darbo vietos, tačiau, net ir žinodami apie kritiÅ¡kÄ jų elgesio vertinimÄ , gavę raÅ¡ytinius motyvuotus draudimus iÅ¡vykti, t. y. aiÅ¡kiai žinodami, kad veikia prieÅ¡ darbdavio valiÄ , padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus.

IeÅ¡kovai dėl netinkamo pareigų vykdymo nesigailėjo, darbo pareigų pažeidimo nepripažino, kas rodo, jog darbdavys neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovai ir ateityje nepažeidinės darbo drausmės, atlikdami savo pareigas laikysis teisės aktų reikalavimų. Todėl atsakovas, įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes, t. y. kad ieÅ¡kovai po pakartotinių įspėjimų ignoruoja ir nedaro jokių teigiamų iÅ¡vadų, ignoruoja darbdavio nurodymus ir darbovietėje nustatytÄ darbo tvarkÄ , atsižvelgdamas į sukuriamÄ ydingÄ precedentÄ , kai savavaliÅ¡kai iÅ¡vykstama iÅ¡ darbo vietos darbo metu, į faktÄ , kad ugdytiniai paliekami vieni ar kad nėra treniruojami pagal nustatytÄ treniruočių laikÄ , pagrįstai taikė griežčiausiÄ drausminę priemonę – atleidimÄ iÅ¡ darbo, kas, prieÅ¡ingai apeliantų nuomonei, kasacinio teismo praktikai neprieÅ¡tarauja, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Å¡ios kategorijos bylose suformuota teismų praktika.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad V. B. ir V. I. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , t. y., bÅ«dami Centro treneriais, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ neteisėtai pasididinti gaunamÄ atlyginimÄ , pateikė Centro administracijai neteisingus duomenis apie dviejų sportininkių sportinius pasiekimus ir joms priskirtinus MP rodiklius, ko pasekoje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. (Centro buhalterijai priskaičiuojant ir iÅ¡mokant atlyginimÄ ), tyčia apgaule, savo naudai įgijo (neteisėtai gaudami didesnį atlyginimÄ ) didelės vertės svetimÄ , Centrui priklausantį turtÄ â€“ 10 105,97 Eur (tame tarpe V.

I. – 4 980,61 Eur ir V. B. – 5 125,36 Eur). Å iuo nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento - „2015-2016 metų Didelio meistriÅ¡kumo grupės (duomenys neskelbtini) centro treniruočių planavimo ir apskaitos žurnalo“ suklastojimo. Å iame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad „V. B., sudarydama pradinio rengimo grupę savo vardu, tačiau jos netreniruodama (tÄ darė V. I.) bei apie tai nepraneÅ¡dama Centro administracijai, pažeidė trenerio pareigas, tačiau Å¡is jos pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikaltimas, o ji pati dėl to traukiama baudžiamojon atsakomybėn. V.

B. veiksmai šiuo atveju yra laikytinas darbo drausmės pažeidimu, už kurį, kaip matyti, jai ir buvo skirtas papeikimas“. Minėtoje byloje (duomenys neskelbtini) centro civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jam iš atsakovų solidariai priteista 10 105,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

46. Nors nutarties 46 punkte nurodyti faktai nėra tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamu darbo ginču, tačiau minėtu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės ir visa susiklosčiusi situacija sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimÄ apie apeliantų netinkamÄ požiÅ«rį į atliekamas darbo funkcijas ir pareigų vykdymÄ , nesÄ Å¾iningumÄ , siekį pasipelnyti atsakovo sÄ skaita. Tai patvirtina pagrįstumÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tai, kad apeliantų padarytas pažeidimas – neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ be pateisinamos priežasties – Å¡iuo konkrečiu atveju suteikė darbdaviui teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus ir neiÅ¡mokant iÅ¡eitinės kompensacijos (DK 58 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertintini apeliantų argumentai, jog atsakovas vykdė tendencingÄ jų persekiojimÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad jie visÄ laikÄ tinkamai vykdė darbines funkcijas, veikė jiems priskirtų sportininkų interesais, o taip pat ir atsakovo interesais.

47. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų nurodymas, kad už laikotarpius nuo 2019 m. kovo 10 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. birželio 13 d., nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. jie vykdė savo darbines funkcijas darbo vietoje, todėl jiems bÅ«ti priteistas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, jog už minėtus laikotarpius darbo užmokestis apeliantams nebuvo mokamas, kadangi jie nebuvo darbe dėl priežasčių, kurioms esant darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.

Bylos duomenys rodo, kad nurodytais laikotarpiais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas apeliantų nebuvimas darbe per visÄ darbo dienÄ (pravaikÅ¡tos). Å ie duomenys objektyviais duomenimis nepaneigti. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad minėtais laikotarpiais bÅ«tų vykdę darbo funkcijas atsakovo naudai ar kad bÅ«tų nuginčiję įrašų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose teisingumÄ . PraÅ¡ymas priteisti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ taip pat nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovai neatliko jokių darbo funkcijų ir faktiÅ¡kai nebÅ«tų galėję jų atlikti, kadangi nebeturėjo tarifikuotų ugdytinių grupių (CPK 178 straipsnis).

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieÅ¡kovai neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y. pripažinus, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ darbo atleisti teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų, taigi, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei taikyti (DK 151 straipsnis).

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

50. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai nustatė ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodydama, jog jos bus detalizuotos iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. birželio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė