AS-444-486-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-486/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01434-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų viešosios įstaigos Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos narių (A. K., D. G., L. B. ir kitų) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos narių (A. K., D. G., L. B. ir kitų) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos priteisimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos nariai (A. K., D. G., L. B. ir kt.) (toliau – ir pareiškėjai) 2012 m. gegužės 25 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos pareiškėjams po 9966,78 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 411), kuriais Vyriausybė išimtinai tik sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems specifinėmis sąlygomis, sutrumpino kasmetines pailgintas atostogas bei pailgino darbo laiką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad pareiškėjai gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai yra VšĮ Vilniaus m. Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai. Su VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotimi juos sieja darbo teisiniai santykiai, o žalą pareiškėjai kildina iš socialinių garantijų sumažinimo. Atkreipė dėmesį, kad tinkamas darbo laiko apskaitymas ir poilsio laiko suteikimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį sieja darbo santykiai, šiuo atveju VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties, pareiga, taigi bylose dėl netinkamo darbo organizavimo arba tam tikrų socialinių garantijų netaikymo, dėl kurių galimai yra pažeidžiamos asmens teisės, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Darbdaviui nurodant, jog atitinkamos garantijos yra taikomos Vyriausybės nutarimo pagrindu, o pastarasis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konkretaus Vyriausybės nutarimo atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai galėtų būti tiriama nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodė, kad VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis nelaikytina viešojo administravimo subjektu, todėl ginčai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjami jame nustatyta tvarka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, pabrėžė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, o, kaip matyti iš pareiškėjų skundo, pareiškėjai analizuoja ir vertina Vyriausybės veiksmus 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėkūros procese, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu bei kitais teisės aktais.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai nustatė ginčo pagrindą ir dalyką. Pabrėžia, kad žalą kildina ne iš socialinių garantijų sumažinimo, kaip klaidingai pirmosios instancijos teismas nurodo nutartyje, o iš to, kad Vyriausybė, priimdama 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (įsigaliojo nuo 2009 m. birželio 1 d.) ir 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (įsigaliojo 2009 m. spalio 1 d.), diskriminavo sveikatos priežiūros specialistus, kaip socialinę grupę, dėl ko minėtiems sveikatos priežiūros specialistams buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala. Taigi, žalos atsiradimo pagrindas yra ne darbdavio ar jo atstovo neteisėti veiksmai, kurie administracinės teisės teorijoje supanašėja su individualiais teisiniais santykiais, o valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai. Pareiškėjų teigimu, yra susiklostę ne darbo teisiniai santykiai, o administraciniai. Remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu mano, kad nagrinėjamas ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Mano, jog teismas nutartyje nurodydamas: „Vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kolegialios institucijos) veiklos, o kaip matyti iš pareiškėjų skundo, pareiškėjai analizuoja ir vertina Vyriausybės veiksmus <...> teisėkūros procese, remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu bei kitais teisės aktais“ netinkamai nustatęs ginčo dalyką ir pagrindą netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, bei nukrypo nuo iš esmės susiformavusios teismų praktikos, taikytinos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti.

Remdamiesi specialiosios teismingumo kolegijos nutartimi (2007 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis byloje Nr. T-XX-62-07), nurodė, kad administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3 bei 15 straipsniuose. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų tylų požymiai ir būtent šiais požymiais, pirmiausia, turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo.

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos narių skundą ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žala kildinama iš socialinių garantijų sumažinimo, o už tinkamą darbo laiko apskaitymą ir poilsio laiko suteikimą yra atsakingas darbdavys, šiuo atveju VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis, su kuria pareiškėjus sieja darbo teisiniai santykiai ir kuri turi būti laikomas atsakovu ginče dėl jų netaikymo, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o Vyriausybės nutarimo atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai galėtų būti tiriama nagrinėjamoje civilinėje byloje.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje padarė išvadą, kad byla nepriskirtina šiam teismui, kadangi manė, jog žalą pareiškėjai kildina iš socialinių garantijų sumažinimo, o tinkamas poilsio laiko suteikimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį sieja darbo santykiai, šiuo atveju VšĮ Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, pareiga. Pažymėjo, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai atsakovu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir žalos atsiradimą sieja su Vyriausybės neteisėtu veikimu ir neveikimu priimant nutarimus Nr. 411 ir Nr. 412. Teigia, kad Vyriausybė savo veiksmais ir neveikimu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai nurodo, kad neturtinę žalą kildina ne iš socialinių garantijų sumažinimo, bet iš Vyriausybės neteisėtų veiksmų, kuriais jie, kaip socialinė grupė buvo diskriminuojami.

Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl bylos nepriskirtinumo jo kompetencijai ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir aiškino šią teisės normą.

Vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertina šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdį. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (1 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (3 punktas (2007 m. birželio 7 d. redakcija), tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) (5 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija). Šios nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Konstatuota, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) nuostata „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento <...>, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) <...> veiklos <...>“ neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas, įvertinęs ABTĮ 15 ir 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo administraciniai teismai nagrinėti gali.

Kaip pažymėjo Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 6 d. nutartyje, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, kiek ji susijusi su Konstitucinio Teismo kompetencijai priklausančių klausimų sprendimu, tik atriboja Konstitucinio Teismo ir administracinio teismo kompetenciją, bet neapriboja asmens, manančio, kad atitinkamas teisės aktas tiesiogiai pažeidžia jo teises ir (arba) įstatymų saugomus interesus, teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu skundu (prašymu). (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis). Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi konstatuota, kad byloje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį. Tokio pobūdžio ginčai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjami administraciniame teisme (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis; 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-148/2011).

Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartyje, konstatuota, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogišką išvadą specialioji teisėjų kolegija buvo padariusi ir 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje.

ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pareiškėjai yra pareiškę prašymą priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose. Ar toks pareiškėjų prašymas yra teisėtas ir pagrįstas galima bus nuspręsti tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis naikintina. Įvertinus tai, kad dar būtina patikrinti pareiškėjų paduoto skundo atitikimą kitiems procesiniams reikalavimams, panaikinus skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, šiam teismui iš naujo perduodamas nagrinėti pareiškėjų skundo priėmimo klausimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius