045dc19d-b495-41b2-b3ef-83ffc64ac88b · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir 2011 m. sausio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2053-125/2010 pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieškinį atsakovei J. N. (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Baltija“ (procesinių teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2000 m. gruodžio 19 d. mirė ieškovės A. M. motina M. K.. A. M. 2001 m. birželio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono notarę J. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Be to, dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į Kretingos rajono notarę S. N. kreipėsi ir ieÅ¡kovės brolis J. K.. 2006 m. gegužės 18 d. sutartimi, patvirtinta Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N., ieÅ¡kovės tėvas A. K. perdavė J. G. nuosavybėn 0,0406 ha žemės sklypÄ ir 50/100 pastato – sandėlio, esančius(duomenys neskelbtini), o turto įgijėja įsipareigojo iÅ¡laikyti turto perleidėjÄ iki gyvos galvos.2007 m. vasario 5 d. mirė ieÅ¡kovės tėvas A.

K. ir ieÅ¡kovė 2007 m. vasario 9 d. kreipėsi į Kretingos rajono 2-Ä jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.Kretingos rajono apylinkės teismas, tenkindamas A. M. ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sandorio panaikinimo, 2008 m. spalio 27 d. sprendimu nustatė, kad M. K. ir A. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendro turto dalys buvo lygios, t. y. jai esant gyvai, jinai turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, 25/100 dalis pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-tvarto, ½ dalį pastato-garažo, ½ dalį pastato-Å¡iltnamio, ½ dalį kitų statinių, esančių(duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu sprendimu teismas panaikino 2006 m. gegužės 18 d. Kretingos rajono 2-ajame notaro biure sudarytÄ sutartį tarp A. K. ir J. G. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymų normoms. Be to, teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K. po sutuoktinės M. K. mirties priėmė M. K. paveldimÄ turtÄ , įgytÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.IeÅ¡kovė A.

M. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. N. 64 049,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko notaro pareigas, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė tiek turtinės tiek neturtinės žalos. Pažymėjo, jog dėl ieÅ¡kinio ruoÅ¡imo turėjo konsultuotis su advokatais, mokėti žyminį mokestį, atlikti turto vertinimÄ , važinėti į teismo posėdžius, todėl patyrė 12 327,56 Lt tiesioginių nuostolių.

Be tiesioginių nuostolių, ieÅ¡kovė nurodė turėjusi ir kitų nuostolių, t. y. nuvertėjo turtas ir nuvertėjimas sudaro 40 322 Lt. Be to, ieÅ¡kovė teigia, kad prarado pajamas, kurias neteisėtai gavo J. G., nes turtÄ , kuris turėjo atitekti jai po tėvo mirties, J. G. iÅ¡nuomojo ir pajamos, gautos už nuomÄ , sudaro 11 400 Lt. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad dėl susidariusios situacijos jai prireikė daug dvasinių pastangų teisminiams procesams, ji patyrė nemalonių iÅ¡gyvenimų, todėl prašė priteisti 100 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , pareiÅ¡kime dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nenurodė, kad yra pergyvenęs sutuoktinis ir įpėdinis – mirusios vyras ir ieÅ¡kovės tėvas A. K., nepateikė dokumentų apie mirusiosios turėtÄ turtÄ , todėl notarė negalėjo iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimo (Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių (toliau – Metodinės taisyklės) 44.2 p.), o ieÅ¡kovė ir jos brolis visiÅ¡kai nesirÅ«pino paveldėjimo reikalais ir paveldėtu turtu.

Tuo tarpu kaip nustatyta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimu, A. K. po žmonos mirties priėmė M. K. paveldimÄ turtÄ , įgytÄ bendrojoje nuosavybėje, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Nuo 2000 m. gruodžio 19 d., t. y. nuo pirmosios A. K. žmonos M. K. mirties, iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo praėję penki su puse metų, A. K. buvo sudaręs antrÄ santuokÄ , todėl 2006 m. gegužės 18 d. notarė, tvirtindama turto perleidimo sutartį, negalėjo žinoti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti M.

K. įpėdiniai nėra susitvarkę paveldėjimo dokumentų, o notarė 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sutartį tarp A. K. ir J. G. (antros žmonos) tvirtino įsitikinusi, kad turtas priklauso A. K. remdamasi pateiktais sutarties 2 punkte nurodytais dokumentais. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendė, kad notarės neteisėtų veiksmų ir kaltės nėra. Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neapskųstu atsakovės 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ notarė atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ padalyti palikimÄ po A.

K. mirties bei nustatyti privalomÄ jÄ J. K. palikimo dalį (b. l. 131). Nurodė, kad notarės civilinei atsakomybei bÅ«tinos visos atsakomybės sudėtinės dalys – neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.), o Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp notarės veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovės nurodytos žalos (tarp jų ir dėl pastato nuvertėjimo, negautų nuompinigių), nes net ir nesant 2006 m. gegužės 18 d. turto perleidimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo ieÅ¡kovei nebÅ«tų galima iÅ¡duoti dėl jau nurodytų priežasčių, t. y. ieÅ¡kovė neatliko Metodinėse taisyklėse nurodytų veiksmų, todėl ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi nei parduoti, nei iÅ¡nuomoti paveldėto turto, kol nebÅ«tų nustatyta palikimo apimtis.

Atitinkamai teismas sprendė, kad atmestinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Be to, ieÅ¡kovės reikalavimai atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal LR CPK 93 ir 98 straipsnius turėjo bÅ«ti (ir iÅ¡ dalies yra iÅ¡spręstos) jau iÅ¡nagrinėtose bylose. IeÅ¡kovė dalies iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų į iÅ¡spręstas bylas nebuvo pateikusi, dalis iÅ¡laidų galėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės J. G.. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes praÅ¡o priteisti 2000 Lt iÅ¡laidų už advokatės ruoÅ¡tÄ kasacinį skundÄ , kuris net nebuvo priimtas, taip pat praÅ¡o priteisti 2300 Lt atstovui S. B. sumokėtų iÅ¡laidų, nors Å¡is atstovas nė viename iÅ¡ teismo posėdžių nedalyvavo.Be to, Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės J.

N. pareiÅ¡kimÄ dėl papildimo sprendimo priėmimo, 2011 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei J. N. iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. 2500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir 2011 m. sausio 10 d. papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo apeliantės ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Byloje yra pateiktas A.

K. ir J. G. santuokos liudijimas, pagal kurį santuoka buvo įregistruota 2006 m. rugsėjo 8 d., todėl iÅ¡vada, jog notaras negalėjo įtarti, kad perleidžiamas pirmai žmonai M. K. priklausantis turtas, yra nepagrįsta.2. Atsakovė patvirtino, kad bÅ«tent ji po M. K. mirties priėmė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, patvirtino jos paraÅ¡Ä ir užvedė paveldėjimo bylÄ , kuri 2006 m. gegužės 18 d. sandorio sudarymo metu nebuvo baigta. Atitinkamai notaras, tvirtindamas sandorį, privalo bÅ«ti ypatingai atidus ir rÅ«pestingas, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jo veiksmus vertino kaip eilinio asmens, kas nėra teisinga ir pagrįsta notaro atsakomybės ir pareigų, įtvirtintų Notariato įstatyme (46 str.), atžvilgiu.

Atsakovė nepateikė į bylÄ dokumentų, kuriais rėmėsi (sutarties 2 p.), o teismas netyrė ir negalėjo nustatyti ar sutartyje iÅ¡vardintų dokumentų pakako įsitikinti sandorio teisėtumu ir ar iÅ¡ viso Å¡ie dokumentai buvo pateikti.3. Notarė nenustatė, kas yra turto savininkai, nors notaras įpareigotas tvirtinti sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jei civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimÄ sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio raÅ¡ytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas (Notariato įstatymo 46 str. 2 d.).

Notarė net nereikalavo jokių su sutuoktine susijusių dokumentų ir nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto sandorio sudarymo.4. IeÅ¡kovė yra užvedusi bylÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad J. K. buvo reikalingas iÅ¡laikymas ir jis turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį po tėvo A. K. mirties.5. IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti žalÄ bÅ«tent nuo tėvo A. K. mirties dienos, t. y. nuo 2007 m. vasario 5 d. už bylinėjimosi, ginčijant neteisėtÄ sandorį, laikotarpį, nes bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė negalėjo turtu disponuoti.6.

Metodinės taisyklės reglamentavo atsakovės, o ne ieškovės veiksmus, todėl pastarajai jos netaikytinos.

7. Teismas iÅ¡ viso vengė vertinti ir aiÅ¡kintis atsakovės veiksmus ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl Notariato įstatyme ir Metodinėse taisyklėse nustatytų notaro pareigų ir atsakomybės. Be to, teismas net neužsiminė apie paskutinius atsakovės atliktus veiksmus, kuomet iÅ¡eidama į pensijÄ ji netgi neperdavė tiek po M. K., tiek ir po A. K. mirties neužbaigtų paveldėjimo bylų, kurios dingo.8. Teismas nepagrįstai įvardija ieÅ¡kovę kaip piktnaudžiaujančiÄ procesinėmis teisėmis, nes advokatui S. B. sumokėtas honoraras yra tiesiogiai susijęs su bylinėjimusi ginčijant neteisėtÄ sandorį ir sprendžiant kitus su tuo susijusius ginčus.9.

Kretingos rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu, panaikinus iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, yra objektyviai konstatuotas įstatymo pažeidimas atsakovės veiksmuose, o tokiu bÅ«du notarė pažeidė savo pagrindinę pareigÄ â€“ užtikrinti sandorių teisėtumÄ .10. Atsakovės atstovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , todėl Å¡is klausimas ir nebuvo iÅ¡spręstas, dėl ko papildomu sprendimu Å¡ios iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteistos (CPK 98 str. 1 d.).11.

Pirmosios instancijos teismas visas teisės normas taikė ir aplinkybes vertino iÅ¡imtinai atsakovės naudai, kas sudaro pagrindÄ abejoti teismo nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, jog J. G. ir A. K. santuokÄ Ä¯registravo 2006 m. rugsėjo 8 d., minėti asmenys bažnytinę santuokÄ sudarė dar 2002 m. liepos 5 d., t. y. iki 2006 m. gegužės 18 d. sandorio sudarymo. Apeliantė pati elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nes daugiau kaip 6 metus (nuo 2000 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. gegužės 29 d.) nesirÅ«pino norimu paveldėti turtu, o notaro žinioje vienu metu bÅ«na Å¡imtai paveldėjimo bylų.

Tuo tarpu tvirtindama sandorį atsakovė patikrino visus įmanomus registrus, kuriuose patekta informacija netrukdė sudaryti sandorio. Atsakovės atstovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo buvo pateikęs iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, dėl ko teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ papildomÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad buvusios notarės J. N. civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla, nes nenustatytos / neįrodytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Nurodo, kad tvirtindama sandorius notarė neturi pareigos tikrinti, ar asmenys, kada nors sudarę tam tikrus sandorius notarų biure, kuriame ji dirba, yra susitvarkę savo nuosavybės dokumentus bei įregistravę savo nuosavybės teisę į turtÄ , o turi vadovautis vieÅ¡ais bei nenuginčytais vieÅ¡ojo registro duomenimis (Notariato įstatymo 51 str. 1 d.). Be to, pareiÅ¡kime dėl paveldėimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovė nenurodė, kad yra pergyvenęs sutuoktinis ir įpėdinis A. K., todėl notarė negalėjo susieti A.

M. interesų su A. K. praÅ¡ymu. Atitinkamai A. K. bei J. G. nutylėjo kad į perleidžiamÄ turtÄ ieÅ¡kovė taip pat turi tam tikrų teisių. Tuo tarpu ieÅ¡kovei tinkamai priėmus palikimÄ , jai nebÅ«tų reikėję ginti savo teisių teisme ir jos turtas nebÅ«tų nuvertėjęs (CK 6.282 str 1 d.). Kita vertus, ieÅ¡kovei priklauso tik 2/6 turto, o kadangi dalys turte nėra atidalintos, jį parduoti bÅ«tų itin sudėtinga. Nurodo, kad ieÅ¡kovės apskaičiuoti 12 327,56 Lt nuostoliai buvo patirti ne Å¡ioje civilinėje byloje.

PareikÅ¡tas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, nes neatitinka Å¡ių taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio kriterijų/sÄ lygų, o dėl neturtinės žalos kaip draudimo objekto apskritai nebuvo papildomai susitarta. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Å iuo konkrečiu atveju apeliacinį skundÄ padavė tik ieÅ¡kovė, todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ribose.Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas taikė ir aplinkybes vertino iÅ¡imtinai atsakovės naudai, kas sudaro pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, be to, teismas nagrinėjamam ginčui taikė Metodines taisykles, kurios reglamentavo atsakovės, o ne ieÅ¡kovės veiksmus.Tačiau vien dėl to, kad ieÅ¡kovės reikalavimas buvo atmestas, teigti apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nėra pagrindo, o apeliantės nurodytos aplinkybės, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas ilgÄ laikÄ dirbo Kretingoje vienoje aplinkoje su atsakove, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta pažeidus neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ (CPK 21 straipsnis).

Pastebėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nuÅ¡alinimo nebuvo pareiÅ¡kusi (CPK 68 straipsnis). Tuo tarpu, kalbant apie Metodinių taisyklių taikymo nagrinėjamam ginčui pagrįstumÄ , pastebėtina, kad pagal Taisyklių 7 punktÄ notariniai veiksmai atliekami iÅ¡ karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Tuo tarpu byloje duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė, 2001 m. birželio 8 d. pateikusi atsakovei pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo (net nenurodant savo tėvo A.

K. kaip kitÄ Ä¯pėdinį), kartu arba vėliau bÅ«tų pateikusi visus Å¡iam notariniam veiksmui atlikti bÅ«tinus dokumentus, o atsakovė Å¡io veiksmo nebÅ«tų atlikusi, nėra. Bet kokiu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų apskundusi atsakovės veiksmus vilkinant paveldėjimo liudijimo iÅ¡vadavimÄ po visų reikalingų dokumentų pateikimo. PrieÅ¡ingai, viename iÅ¡ pačios A. M. raÅ¡ytų raÅ¡tų ji patvirtino, kad po pareiÅ¡kimo padavimo ji į notarę daugiau nesikreipė (1 t., 178 b. l.).Taigi iki pat ieÅ¡kovės tėvo mirties apeliantė nebuvo pateikusi visų reikiamų dokumentų, kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis teises į paveldėtÄ nuosavybę (Metodinių taisyklių 44.2 punktas).

Tuo tarpu neturint nuosavybės teisių į turtÄ patvirtinančių dokumentų, ieÅ¡kovės galimybė juo tinkamai naudotis buvo suvaržyta. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad jei turtas nebÅ«tų neteisėtai perleistas J. G., ieÅ¡kovė teisėtai visÄ bylinėjimosi laikotarpį bÅ«tų naudojusi, valdžiusi ir disponavusi savo turtu, o žala nebÅ«tų padaryta, nes, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė aktyvių veiksmų, nukreiptų į paveldėjimo teisės liudijimo jai iÅ¡davimÄ po motinos mirties nesiėmė tiek iki jos minimo sandorio sudarymo, tiek iki pat ieÅ¡kovės tėvo mirties, t. y. kelis metus.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp atsakovės veiksmų ir, pasak ieÅ¡kovės, jos patirtos žalos, susijusios su negautomis pajamomis už turto nuomÄ , nėra priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2008 n. spalio 27 d. sprendimu ne tik panaikino 2006 m. gegužės 18 d. tarp A. K. ir J. G. sudarytÄ sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, bet ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

K. po M. K. mirties priėmė paveldimÄ turtÄ , o pačios apeliantės palikimo dalis nėra didėlė.Tuo tarpu paveldimo turto nuvertėjimas vėlgi nėra susijęs su atsakovės veiksmais, bet buvo sÄ lygotas neigiamų tendencijų nekilnojamojo turto rinkoje.IeÅ¡kovė dėl atsakovės veiksmų patirtÄ Å¾alÄ siejo ir su jos turėtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis nagrinėjant civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei J. G. dėl sandorio panaikinimo, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimai buvo iÅ¡spręsti toje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais.Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliante taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovei tvirtinant Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu panaikintÄ sutartį, sudarytÄ tarp A.

K. ir J. G., A. K. buvo sudaręs su J. G. antrÄ santuokÄ , o teismo iÅ¡vada, kad atsakovė sandorį patvirtino įsitikinusi, kad turtas panaikintos sutarties 2 punkte nurodytų dokumentų pagrindu priklausė A. K., paneigiama tuo, kad atsakovė nepateikė į bylÄ dokumentų, kuriais rėmėsi. Tačiau pastebėtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendime (Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ ) konstatuota, kad A. K. ir J. G. 2002 m. liepos 15 d. (t. y. iki panaikinto sandorio patvirtinimo) sudarė bažnytinę santuokÄ bei nurodyta, kad sandoriu perleistas turtas 1999 m. gegužės 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo, 1994 m. lapkričio 8 d. pirkimo - pardavimo ir 1996 m. gegužės 23 d. pirkimo - pardavimo sutarčių (t. y. dokumentų, kurie kaip tik ir nurodyti panaikintos sutarties 2 punkte) pagrindu buvo įregistruotas A.

K. vardu. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovė neteigia, kad vieÅ¡uose registruose, kurių notaras, tvirtindamas sandorius, nekvestionuoja, buvo nurodyta, kad A. K. vardu įregistruotas sutuoktinių turtas.Nėra esminė ir apeliantės nuoroda į tai, kad ji yra užvedusi bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jos brolis J. K. turėjo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį po tėvo A. K. mirties, nes Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimu A. M. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas.Tuo tarpu kita ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, iÅ¡eidama į pensijÄ , neperdavė neužbaigtų tiek M.

K., tiek A. K. paveldėjimo bylų, ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismo, nurodyta nebuvo ir ja savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė negrindė.Be turtinės žalos ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmenų gyvybės atėmimo (nagrinėjamuoju atveju taip nėra).

Tuo tarpu notaro veiklÄ reglamentuojantis       įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato.   Priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nors toks praÅ¡ymas buvo pateiktas atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį, o duomenys apie patirtų iÅ¡laidų dydį buvo pateikti, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, dar iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), 1 t., 136 b. l.).

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ priimti papildomÄ sprendimÄ Â bei Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 277 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos priteistina 3 781 L atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (2 t., 30 b. l.) valstybei (CPK 96 str. 2 d.) ir 1000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., 58, 59 b. l.) atsakovei J.

N. (93 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 781 Lt (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei ir 1000 Lt (tÅ«kstantį litų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovei J.

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                                                                                  Vytas Milius                                                                  Donatas Šernas