2017-09-06 Nr. AB-16152-3-61-3-01024-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3808-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01024-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos grybai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varėnos grybai“ (toliau – ir Bendrovė) su 2016 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. BRK-776 „Dėl paraiškos nevertinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Europos Sąjungos paramai gauti (paraiškos kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) pagal aktualius jos pateikimo metu buvusius Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) oficialius ir patvirtintus duomenis, pagal kuriuos UAB „Varėnos grybai“ valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP) (toliau – ir VED), Paraiškos pateikimo metu buvo lygus 35 071,82 Eur, ir už tai skirti 20 prioritetinių balų.

Paaiškino, kad Bendrovė 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė investicinį projektą bei paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Europos Sąjungos paramai gauti. Pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas atsakovo 2015 m. lapkričio 3 d. informacinis raštas Nr. KA-1486(10.6.1E), kuriame buvo nurodyta, kad Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 47 balais, todėl jos tinkamumo vertinimas nebus atliekamas, kadangi Paraiška nesurinko 62 balų, o lėšų pakanka tik paraiškoms, įvertintoms 62–100 balų. Bendrovė šį raštą apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2015 m. sausio 22 d. atsakyme Nr. 3JA-21(8.14) nurodė, kad atsakovas, vertindamas Paraišką, turėjo atsižvelgti į faktinę aplinkybę, jog paraiškų pagal Priemonę priėmimo laikotarpiu apie pareiškėjo VED duomenų nebuvo, nes valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d.; Agentūra, vertindama Paraišką, turėjo sutikrinti, koks UAB „Varėnos grybai“ VED yra įregistravus valdą. 2016 m. vasario 11 d. sprendime Nr. BRK-776 Agentūra nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 22 d. raštą Nr. 3JA-21(8.14) Bendrovės pateikta Paraiška negali būti vertinama.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis ŽŪIKVC 2015 m. sausio 1 d. pateiktais duomenimis, neapskaičiavo jo ūkio VED, kadangi valda buvo įregistruota 2015 m. birželio 5 d. ŽŪIKVC 2015 m. liepos 1 d. pateiktais duomenimis, UAB „Varėnos grybai“ ūkio VED 2015 m. liepos 1 d., t. y. po Paraiškos pateikimo, buvo 35 071,82 Eur, o atsakovas vadovavosi 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjo VED buvo 0 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 41.2 papunkčiu, ūkio VED gali būti vertinamas tik paramos paraiškos pateikimo metu. Dieną po Paraiškos pateikimo Bendrovės ūkio VED sudarė 35 071,82 Eur ir atitiko Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunktyje nurodytas vertes, todėl pareiškėjui turėjo būti papildomai suteikiama 20 balų.

Vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 45 punktu, nustatančiu reikalavimą remtis paraiškos pateikimo dieną pateiktais ir viešuose registruose esančiais duomenimis, Agentūra privalėjo kreiptis į ŽŪIKVC bei į pareiškėją ir paprašyti pateikti aktualius duomenis apie jo ūkio VED. 2015 m. sausio 1 d. duomenys negalėjo būti vertinami kaip ūkio VED paraiškos pateikimo dienai. Bendrovei paprašius, ŽŪIKVC pateikė pažymą apie ūkio VED. Dėl tokios pažymos išdavimo privalėjo kreiptis ir Agentūra, tačiau ji vertino nebeaktualią informaciją. Reikalavimas tikrinti aktualius duomenis kyla ir iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 3D-49, nustatančio, kaip nuo 2016 m. vasario 26 d. turėjo būti nustatomas ūkio VED paramos pareiškimo dieną. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, nevertindamas realaus ūkio VED, nesilaikė gero administravimo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų objektyvumo bei pagrįstumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

UAB „Varėnos grybai“ pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra numatytas atvejis, kaip skaičiuoti VED, kai ūkio subjektai neprivalo deklaruoti savo pasėlių ir (ar) kitos veiklos, neprivalo ankstesniais laikotarpiais registruoti žemės ūkio ir kaimo valdos, ir kaip tokiu atveju yra gaunama oficiali pažyma apie VED paraiškos pateikimo dienai. Pareiškėjas neprivalo deklaruoti pasėlių, o tai reiškia, jog Agentūra negali nustatyti jo VED už retrospektyvinius laikotarpius.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 2D-5834(3.19) nurodė, kad atsakovas, vertindamas paraiškas, pateiktas iki 2015 m. liepos 1 d., turėtų sutikrinti duomenis su ŽŪIKVC atnaujintais registro duomenimis, ir nustatęs, kad paraiškos ir prie jos pridėtų dokumentų duomenys sutampa su ŽŪIKVC atnaujintais registro duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „Varėnos grybai“ VED paraiškos pateikimo metu jau buvo pasikeitęs, turėtų priimti naujus sprendimus ir vertinti paraiškas iš naujo, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Agentūra taip pat privalėjo atsižvelgti į proporcingumo principą ir įvertinti, ar formalus pažeidimas gali būti pagrindu sankcijai taikyti. Formaliai taikant įstatymus, turi būti atsižvelgta į teisingumo principą, turi būti siekiama ne tik sprendimo teisėtumo, bet ir teisingumo.

Pareiškėjas teigė, kad jis atitiko Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunktyje įtvirtintą atrankos kriterijų. Jo ūkio VED gali būti nustatomas pagal 2015 m. deklaraciją ir jo vykdomos veiklos (grybų auginimo) specifiką, pasireiškiančią stabilumu. Kadangi 2015 m. pradžioje Bendrovės valdoje buvo auginamas toks pats grybų plotas, jos VED pateko į Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunktyje numatytą intervalą. Ši informacija buvo pateikta kartu su Paraiška, tačiau jos Agentūra tinkamai neįvertino.

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Varėnos grybai“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės), 54–61 punktais bei Įgyvendinimo taisyklių 40, 41 ir 43 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Priemonę atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę. Pagal Paraiškos XIII skyriuje „Kita informacija“ pateiktus atsakymus į klausimus apskaičiuota, kad ji surinko 67 atrankos balus. Sudarius atrankos pirmumo eilę, buvo nustatyta, kad lėšų pakanka tik toms paraiškoms pagal Priemonę, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 60 iki 100 balų.

Vertinant Paraiškos atitiktį atrankos kriterijams vadovaujantis ŽŪIKVC duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėjo ūkio VED nebuvo apskaičiuotas, kadangi valda įregistruota 2015 m. birželio 5 d. ŽŪIKVC 2015 m. liepos 1 d. pateiktais duomenimis, UAB „Varėnos grybai“ ūkio VED buvo 35 071,82 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad negali vadovautis preliminariais duomenimis ir vadovaujasi tik Paraiškos pateikimo metu buvusiais oficialiais bei patvirtintais duomenimis. Taigi, Bendrovės VED Paraiškos pateikimo dieną buvo 0 Eur, tačiau Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunktyje nustatyta, kad 20 balų suteikiama pareiškėjams, kurių ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (Paraiškos pateikimo metu ūkio VED yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur).

Pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 (toliau – Aprašas), 3 punktą, VED apskaičiuojamas už metus, o ne už tam tikrus jų laikotarpius. Pareiškėjams, pateikusiems paraiškas iki birželio 30 d., VED, vadovaujantis Aprašo 3.1 papunkčiu, skaičiuojamas pagal sausio 1 d. duomenis, o pateikusiems vėliau – vadovaujantis Aprašo 3.2 papunkčiu, skaičiuojamas pagal atnaujintus (liepos 1 d.–birželio 30 d.) duomenis. Kadangi Paraiška buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., pareiškėjo VED buvo apskaičiuotas pagal sausio 1 d. duomenis. Vadovaujantis ŽŪIKVC duomenimis, 2015 m. sausio 1 d. Bendrovės ūkio VED buvo 0 Eur, todėl Paraiškoje pateiktas atsakymas į klausimą: „Ar ūkis priskiriamas prie smukliojo ir vidutinio ūkio kategorijos (paramos paraiškos pateikimo metu ūkio VED yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur)?“ turėjo būti pakoreguotas ir nesuteikiama 20 balų už antrą prioritetą. Taigi, Paraiška buvo įvertinta 47 atrankos balais, todėl jos tinkamumo vertinimas nebuvo atliekamas ir parama nebuvo skirta.

Remdamasis Aprašo 3 punktu ir 4.3 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, atsakovas teigė, kad jis pagrįstai vadovavosi ne 2015 m. liepos 1 d. duomenimis, o 2015 m. birželio 30 d. oficialiuose registruose buvusia informacija. Pažymėjo, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo įstaiga, kuri laikosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytų įstatymų viršenybės bei objektyvumo principų ir negali išplėsti imperatyviai įtvirtintų administracinio teisinio reguliavimo ribų, turi teisę vadovautis tik oficialiais duomenimis. Nors Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 22 d. atsakyme Nr. 3JA-21(8.14) ir buvo prašoma Paraišką įvertinti iš naujo, tačiau už tinkamą Europos Sąjungos paramos administravimą yra atsakinga Agentūra. Jai tokią prerogatyvą suteikia teisės aktai, o Paraiškos pervertinimas negarantuoja, kad bus priimtas Bendrovei palankus sprendimas.

Pareiškėjas pažymą iš ŽŪIKVC apie jo VED Agentūrai pateikė tik 2015 m. lapkričio 25 d., kartu su Paraiška ji nebuvo pateikta. Esant duomenų neatitikimui, atsakovas visiškai pagrįstai vadovavosi ŽŪIKVC tuo metu buvusia informacija apie UAB „Varėnos grybai“ VED. Kadangi Paraiška buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., būtent jos pateikimo dieną galiojantys teisės aktai ir turi būti taikomi bei analizuojami, todėl Bendrovės argumentas, susijęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakyme Nr. 3D-49 įtvirtintomis supaprastintomis įgyvendinimo taisyklėmis, neturi būti vertinamas. Paraiška buvo pateikta 2015 m. nesupaprastinta tvarka.

Nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra vartojamos sąvokos „aktualūs duomenys“. Teisės aktai įtvirtina aiškią taisyklę, kad jeigu pareiškėjo pateikti duomenys ir viešuosiuose registruose esantys duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Teigė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, o 20 prioritetinių balų pareiškėjui nebuvo skirta vadovaujantis galiojančiomis Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatomis.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vadovaudamasis Aprašu, ŽŪIKVC VED skaičiuoja du kartus per metus (sausio 1 d. ir liepos 1 d.) ir, vadovaudamasis Aprašo 21 punktu, nustatyta tvarka apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo valdos VED. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai kartu su 2015 m. lapkričio 25 d. skundu pateikė ŽŪIKVC pažymą, kurioje nurodyta, kad VED buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 1 d. sudarė 35 071,82 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakydamas į Bendrovės skundą, 2016 m. sausio 22 d. rašte Nr. 3JA-21(8.14) atkreipė dėmesį, kad Agentūra, vertindama Paraišką, turėtų atsižvelgti į faktinę aplinkybę, jog paraiškų pagal Priemonę priėmimo laikotarpiu duomenų apie pareiškėjo VED nebuvo, nes valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d. Minėtame rašte buvo konstatuota, kad atsakovas turėtų sutikrinti, koks UAB „Varėnos grybai“ VED yra įregistravus valdą. Agentūros buvo prašoma įvertinti pareiškėjo paraišką iš naujo, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, ir priimti objektyviais duomenimis bei teisės normomis pagrįstą teisėtą bei teisingą sprendimą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad formalus įstatymų taikymas nulemia teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Kai pagal faktines bylos aplinkybes visuotinai pripažįstamas teisės principas, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio ginčo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, todėl pirmumą būtina teikti bendrajai teisės sampratai.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu UAB „Varėnos grybai“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti Bendrovės pateiktą Paraišką pagal aktualius jos pateikimo metu buvusius ŽŪIKVC oficialius bei patvirtintus duomenis. Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas žemės ūkio valdą įregistravo 2015 m. birželio 5 d. 2015 m. birželio 30 d. jis Agentūrai pateikė Paraišką dėl paramos pagal Priemonę skyrimo. Paraiškos XIII lentelės 19 eilutėje UAB „Varėnos grybai“ pažymėjo, kad VED yra didesnis nei 8 000 Eur ir Paraiškos pateikimo dieną sudarė 35 071,82 Eur. Agentūra 2015 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. KA-1486(10.6.1E) Bendrovę informavo, kad parama jai nebus skiriama, kadangi ji surinko 47 atitikties balus, o lėšų pakako paramos paraiškoms, surinkusioms nuo 62 iki 100 balų. Konstatuota, kad ŽŪIKVC 2015 m. liepos 1 d. esančiais duomenimis, pareiškėjo VED sudarė jo nurodytą 35 071,82 Eur sumą, tačiau Paraiškos pateikimo metu šie duomenys nebuvo aktualūs, todėl, įvertinus 2015 m. sausio 1 d. duomenis, buvo nustatyta, kad UAB „Varėnos grybai“ nepagrįstai nurodė minėtą VED sumą, kuri leidžia vertinti Paraišką ir pridėti papildomus 20 balų. Šį raštą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri įvertinusi Bendrovės skundo argumentus, nurodė, kad Agentūra, vertindama Paraišką, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad 2015 m. sausio 1 d. UAB „Varėnos grybai“ valda dar nebuvo įregistruota ir vadovautis aktualiais duomenimis, atsiradusiais įregistravus valdą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė Agentūros iš naujo įvertinti Paraišką ir priimti objektyviais duomenimis bei teisės normomis pagrįstą sprendimą. Atsakovas, pakartotinai patikrinęs Paraišką, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad Paraiška negali būti vertinama. Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, paraiškos turi būti vertinamos pagal viešuose registruose esančius duomenis. Kadangi Paraiška buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., buvo vadovaujamasi ŽŪIKVC 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjo VED buvo 0 Eur. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunkčiu, jam nebuvo skirta papildomų 20 balų.

Teismas akcentavo, kad svarbi yra aplinkybė, jog UAB „Varėnos grybai“ valda buvo įregistruota 2015 m. birželio 5 d., todėl 2015 m. sausio 1 d. ŽŪIKVC duomenimis, jo VED sudarė 0 Eur. Bendrovė Paraiškoje nurodė 35 071,82 Eur sumą, o Agentūra vadovavosi būtent 2015 m. sausio 1 d. ŽŪIKVC duomenimis ir laikėsi Įgyvendinimo taisyklių 15 punkte įtvirtintos duomenų vertinimo taisyklės, tačiau, atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjo valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d., darytina išvada, kad 2015 m. sausio 1 d. duomenų apie jo VED Paraiškos padavimo metu ŽŪIKVC negalėjo būti. Sprendimo turinys patvirtina, kad aplinkybė, susijusi su Bendrovės valdos registravimu, atsakovui buvo žinoma. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, nesivadovavo aktualiais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad gero administravimo principas suponuoja pareigą viešosios valdžios institucijoms veikti ne tik vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bet atidžiai bei rūpestingai. Teismo vertinimu, atsakovas, vadovaudamasis neaktualiais duomenimis, minėtą pareigą pažeidė. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 21 punktą, ŽŪIKVC, apskaičiavęs VED, pagal poreikį teikia informaciją valstybės institucijoms bei valdos valdytojui apie jo VED. Žinodama, kad pareiškėjo valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d., ir siekdama surinkti objektyvią ir aktualią informaciją, Agentūra galėjo pasinaudoti jai suteikta teise ir kreiptis į ŽŪIKVC bei prašyti pateikti Paraiškos pateikimo metu buvusius aktualius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Sprendimas buvo priimtas nepašalinus visų neaiškumų dėl VED, todėl laikytinas formaliu. Nustatęs, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principo ir pažeidė pareigą objektyviai įvertinti visas teisingam sprendimui priimti svarbias aplinkybes, kurios galėjo nulemti neteisėtą sprendimą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą Paraišką išnagrinėti iš naujo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismo prašė ne tik įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką pagal aktualius ŽŪIKVC duomenis, tačiau ir įpareigoti skirti jai 20 prioritetinių balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.2 papunktį, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, teismas vertina priimtų administracinių sprendimų teisėtumą, tačiau pats nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstatavus, kad Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų būtinų duomenų, yra pagrindas įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti Paraišką, tačiau prašymo įpareigoti atsakovą skirti 20 prioritetinių balų tenkinimas reikštų teismo sprendimą klausimu, kurio išsprendimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad tokie įgaliojimai teismui nėra suteikti, ši pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos savo poziciją grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Remdamasis Administravimo taisyklių 10.7 punktu, paaiškino kad būtent jam yra suteikta teisė, o tuo pačiu ir nustatyta pareiga atlikti pateiktų paraiškų atrankos vertinimą bei tikrinti paraiškose pateiktos informacijos teisingumą. Agentūros veiklą griežtai reglamentuoja galiojantys teisės aktai, kuriais ji savo veikloje privalo vadovautis.

Apeliantas pažymėjo, kad vertindamas Paraišką, jis vadovavosi ne 2015 m. liepos 1 d. duomenimis, o būtent 2015 m. birželio 30 d. oficialiuose registruose buvusia informacija. Vertinant Paraišką, ŽŪIKVC buvo informacija, kad Bendrovės VED yra 0 Eur. Agentūra negali vadovautis informacija apie UAB „Varėnos grybai“ VED, kuri buvo po 2015 m. liepos 1 d., kadangi Paraiška buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, Sprendimui nėra aktuali ir 2015 m. lapkričio 24 d. ŽŪIKVC pažyma Nr. 1S-8593 apie valdos ekonominį dydį, kadangi atsakovas paraiškų tinkamumą gauti paramą vertina pagal paramos paraiškų pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų).

Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad UAB „Varėnos grybai“ valdą įregistravo tik 2015 m. birželio 5 d., neturi teisinės reikšmės. Teisės aktai nenustato jokių išimčių pareiškėjams dėl valdos įregistravimo momento, todėl ši aplinkybė neturėjo ir negalėjo turėti įtakos VED nustatymui. Už VED apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė, įvertinusi galiojančius teisės aktus ir juose nustatytą teisinį reglamentavimą, Paraišką turėjo galimybę pateikti ir vėliau, kito paraiškų pagal Priemonę surinkimo metu, t. y. 2016 m. gegužės 16 d.–2016 m. birželio 30 d., tačiau ji, nors ir žinodama bei suprasdama, jog valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d., vis tiek Paraišką nusprendė teikti 2015 m. birželio 30 d.

Taigi, pareiškėjas prisiėmė ir riziką, kad jo Paraiškoje pateikti duomenys bus vertinami ir tikrinami vadovaujantis viešuosiuose registruose esančia informacija, ir jis galbūt negaus tam tikrų prioritetinių atrankos balų. Vadinasi, UAB „Varėnos grybai“ nebuvo atidus ir rūpestingas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Jokių kitų argumentų, kodėl Sprendimas yra neteisėtas, pirmosios instancijos teisme sprendime nenurodė.

Kadangi Paraiška buvo pateikta 2015 m. birželio 30 d., Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC informacinės sistemos 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo VED yra 0 Eur, Vilniaus apygardos administracinis teismas nekonstatavo, kad toks Agentūros veiksmas yra neteisėtas. Priešingai, teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas, bet neteisingas, tačiau atsakovas su tokia išvada nesutinka, kadangi jis paraiškas ir su jomis pateiktus dokumentus vertina vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir vienodas situacijas vertina bei traktuoja vienodai.

Agentūrai nėra suteikta teisė veikti ultra vires ir administruoti pareiškėjų paraiškas, nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, analogiškas situacijas vertinti skirtingai, tam tikrais atvejais taikyti teisėtumo principą, o kitais – teisingumo principą, kadangi taip būtų pažeidžiamos teisės aktų nuostatos bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo ir lygiateisiškumo principai. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi šiais principais bei Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklių punktais, tačiau teismas sprendė, kad Agentūra neužtikrino gero viešojo administravimo principo.

Pažymėjo, kad įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis bei tinkamas jų taikymas būtent ir užtikrina gero viešojo administravimo principo laikymąsi.

Pareiškėjas UAB „Varėnos grybai“ prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjui priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas savo pozicija iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškino, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigė, kad teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjas valdą įregistravo tik 2015 m. birželio 5 d., tačiau tokie argumentai yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog Bendrovės valda buvo įregistruota tik 2015 m. birželio 5 d., darytina išvada, kad 2015 m. sausio 1 d. duomenų apie jos žemės ūkio valdos ekonominį dydį negalėjo būti ir ŽŪIKVC tokiais duomenimis negalėjo disponuoti. Teismas teisingai sprendė, kad duomenų apie žemės ūkio valdos ekonominį dydį nebuvimas negali būti prilyginamas nuliui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Agentūrai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su UAB „Varėnos grybai“ valdos registravimo data, ir ji disponavo ŽŪIKVC 2015 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. 1S-859, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo žemės ūkio VED, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 1 d. sudarė 35 071,82 Eur. Atsakovas šiais duomenimis nesivadovavo bei ignoravo Bendrovės teiginius, kad dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma situacija, jog Paraiškos pateikimo dieną (2015 m. birželio 30 d.) jos žemės ūkio VED yra 0 Eur, o po vienos dienos, t. y. 2015 m. liepos 1 d., jau siekia net 35 071,82 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad Agentūra, priimdama pareiškėjui nepalankų sprendimą, nepašalino visų neaiškumų ir veikė formaliai bei nemotyvuotai. UAB „Varėnos grybai“ nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, nagrinėdamas Paraišką, rėmėsi akivaizdžiai neaktualiais duomenimis apie Bendrovės žemės ūkio valdos dydį, neveikė atidžiai ir rūpestingai, nesiekė pašalinti visų iškilusių abejonių ir dėl to priėmė formalų sprendimą, kuris neatitinka viešojo administravimo principų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

IV. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. liepos 28 d. prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. eA-3808-492/2017 nutraukti. Nurodo, kad pareiškėjui ir atsakovui bendromis pastangomis bei abipusių nuolaidų dėka pavyko kilusį ginčą išspręsti taikiai. Pažymi, kad tiek UAB „Varėnos grybai“, tiek Agentūrai yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo bei administracinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo šalies teisė sudaryti taikos sutartį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normos yra skirtos administracinei bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, gavęs tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, gali nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktą. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas.

Atsakovo pateikta 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis) patvirtina, kad ja šalys siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ar viešajam interesui, nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad ja bylos šalys išsprendė klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendime atsakovui nustatyto įpareigojimo, t. y. Agentūra įsipareigojo iš naujo nagrinėti UAB „Varėnos grybai“ pateiktą Paraišką pagal aktualius jos pateikimo metu buvusius Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro oficialius ir patvirtintus duomenis, pagal kuriuos Bendrovės valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, Paraiškos pateikimo metu buvo lygus 35 071,82 Eur, ir už tai skirti 20 prioritetinių balų. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys išsprendžia tarpusavio ginčą – Agentūra atsisako pateikto apeliacinio skundo ir prašo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eA-3808-492/2017 nutraukti. Tai reiškia, kad šalys sutinka, jog įsigaliojus Taikos sutarčiai, teisminis ginčas pagal pareiškėjo skundą byloje bus laikomas visiškai ir galutinai išspręstu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šia taikos sutartimi buvo iš esmės išspręsti klausimai, dėl kurių buvo keliamas ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesų metu.

Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktas). Nutraukus bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimas naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 5 punktas, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjas UAB „Varėnos grybai“, pateikdamas skundą teismui, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Teismui nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, Bendrovei grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą.

Patvirtinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos grybai“ ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Šia Taikos sutartimi Šalys nustato pagrindines sąlygas, kuriomis remdamosi susitaria, jog Šalys išsprendžia tarpusavio ginčą, Agentūra atsisako pateikto apeliacinio skundo ir prašo Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eA-3808-492/2017 nutraukti.

2. Agentūra, vadovaudamasi 2017 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-286-561/2017 turiniu, įsipareigoja iš naujo nagrinėti UAB „Varėnos grybai“ 2015 m. birželio 30 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES paramai gauti (paraiškos kodas (duomenys neskelbtini)), pagal aktualius paraiškos pateikimo metu buvusius ŽŪIKVC oficialius ir patvirtintus duomenis, kuriose matyti, kad pareiškėjo UAB „Varėnos grybai“, į. k. (duomenys neskelbtini), valdos SP Paraiškos pateikimo metu buvo lygus –35 071,82 Eur, ir už tai skirti 20 prioritetinių balų.

3. Agentūra, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, įsipareigoja pateikti užklausą UAB „Varėnos grybai“ dėl papildomos informacijos pateikimo, jei tokios informacijos poreikis bet kurioje projekte vertinimo stadijoje kiltų nagrinėjant UAB „Varėnos grybai“ 2015 m. birželio 30 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ES paramai gauti.

4. Agentūra patvirtina, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Varėnos grybai“ šioje taikos sutartyje nurodyta paraiška galėtų būti nevertinima ir / arba atmetama, nėra jokių kitų aplinkybių, kurios Agentūrai yra žinomos ir dėl kurių Agentūra aukščiau nurodytos paraiškos nevertintų ir / arba įvertinusi paraišką atmestų kaip neatitinkančią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo ir / arba administravimo taisyklių sąlygų.

5. Šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena kitai reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereiškia.

6. Šalys sutinka, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtintų šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims (bei jų atstovams).

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės.

8. Šalys šia Taikos sutartimi prašo Teismo grąžinti sumokėtų žyminių mokesčių dalį, lygią 75 procentams.

9. Taikos sutartis sudaroma 3 (trimis) egzemplioriais, kurių po vieną atitenka Šalims, o likęs egzempliorius – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos grybai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos grybai“ 2016 m. kovo 10 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos akcinės bendrovės Šiaulių banko Alytaus Klientų aptarnavimo centro mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 10,5 Eur (dešimt eurų ir penkiasdešimt euro centų) (įmokos kodas 5660).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė