2024-12-18 Nr. AB-18441-3-61-3-03857-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-838-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03857-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Y. R. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. spalio 9 d. teismui padavė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjos apeliacinis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Nutarties kopija 2024 m. spalio 14 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiųsta pareiškėjos atstovui advokatui, todėl teismas laikė ją esant tinkamai įteiktą pareiškėjai 2024 m. spalio 15 d. Pareiškėja iki 2024 m. spalio 22 d. nepašalino teismo nustatyto apeliacinio skundo trūkumo – sumokėti 11,25 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos Y. R. apeliacinį skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi ir nustatė, kad pareiškėja nepašalino apeliacinio skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, neprašė pratęsti termino trūkumams šalinti, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d., 138 str. 2 d.).

III. Pareiškėja Y. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, t. y. 2024 m. spalio 8 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 22, kuriame nurodytas įmokos kodas – 5660. Žyminį mokestį už pareiškėją sumokėjo jos sūnus S. R., kuris ją išlaiko, o apeliacinio skundo turinys ir byloje esantys rašytiniai įrodymai tai patvirtina. Atliekant bankinį pavedimą, jame techniškai galima nurodyti tik vieną iš dviejų galimų variantų, t. y. arba įvesti įmokos kodą arba įrašyti mokėjimo paskirties tekstą, todėl nėra techninės galimybės įrašyti ir įmokos kodą, ir mokėjimo paskirtį (nurodant, kad yra mokama už Y. R.). Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja teismui kartu su skundu dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo pateikė lygiai tokį patį žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 13 su identiškais rekvizitais ir šis mokėjimas teismui buvo tinkamas. Teismas priėmė itin neobjektyvią ir formalią nutartį, kuria iš esmės užkirto pareiškėjai teisę į teisminę gynybą, nors byloje pateikti ABTĮ 134 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neturi prieigos prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir neturi duomenų, ar žyminis mokestis buvo sumokėtas, ar buvo sumokėtas ne laiku, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atstovas turėjo 7 dienas išsiaiškinti situaciją dėl žyminio mokesčio ar sumokėti jį antrą kartą ir prašyti kompetentingų institucijų grąžinti išleistą žyminio mokesčio sumą. Pareiškėja nenurodo, jog gavusi teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį, bandė kreiptis į kompetentingas institucijas ar ėmėsi kokių nors veiksmų situacijai išsiaiškinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškėja neginčija teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie mokėjimą, kurį pagrindžiantį dokumentą pareiškėja pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Pareiškėja nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri galėjo patvirtinti / paneigti nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai, susiję su techninėmis kliūtimis, yra teisiškai nereikšmingi, nes jie nepaneigia pareiškėjos pareigos sumokėti žyminį mokestį ir įrodyti tai. Pareiškėja, gavusi teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį, elgėsi pasyviai ir ignoravo teismo įpareigojimą, tik vėliau, patyrusi tokio savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes – teismui priėmus skundžiamą nutartį, ėmėsi aktyvių veiksmų, nenurodžiusi jokių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjai įvykdyti teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties, kuria buvo laikytas nepaduotu pareiškėjos Y. R. apeliacinis skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-578-602/2023).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 24S159454 dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 24S159599 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja 2024 m. spalio 9 d. teismui padavė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo panaikinimo, prie apeliacinio skundo pridėjo 2024 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 22, kuriuo mokėtojas S. R. VMI sumokėjo 13 Eur, įmokos kodas – 5660 (toliau – ir Nurodymas). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui mokėjimą pagrindžiantį dokumentą, nes Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie Nurodymą, taip pat nėra duomenų, kad Nurodymas buvo įskaitytas kitoje byloje. Skundžiama teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra galimos situacijos, kai su bylinėjimosi išlaidomis susijusias prievoles už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdo kiti, nors ir nedalyvaujantys byloje, asmenys ir šios išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis bei dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-422-525/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-578-602/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, sukūrus žyminio mokesčio užduotį pagal pareiškėjos atstovą advokatą Remigijų Rinkevičių bei atlikus paieškos veiksmus VMI pagal asmens pavardę (R.) bei mokėjimus su pilnais duomenimis, rastas nesudengtas 2024 m. spalio 8 d. mokėtojo S. R. mokėjimas 13 Eur sumai pagal įmokos kodą – 5660, t. y. tas pats asmuo (sutampa asmens kodas), kuris nurodytas Nurodyme ir pagal bylos duomenis yra pareiškėjos sūnus, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir čia gyvenantis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėja nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neįsigilino į žyminio mokesčio sumokėjimo aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumą dėl nesumokėto žyminio mokesčio ir nepateikto jį pagrindžiančio įrodymo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos apeliacinis skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjai, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą byloje, susijusioje su jos teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje ir judėjimo teise Šengeno erdvėje, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis naikinama.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos 2024 m. spalio 9 d. pateiktas apeliacinis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija jį priima.

Pareiškėja už apeliacinį skundą sumokėjo 13 Eur, nors turėjo būti sumokėta 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, todėl pareiškėjos (jos sūnaus S. R.) permokėta žyminio mokesčio suma (1,75 Eur) grąžintina už pareiškėją žyminį mokestį sumokėjusiam S. R.. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Y. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti pareiškėjos Y. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo panaikinimo nagrinėti apeliacine tvarka.

Grąžinti S. R. žyminio mokesčio permoką – 1,75 Eur (vieną eurą ir 75 centus).

Išsiųsti atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui apeliacinio skundo nuorašus ir įpareigoti pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo gavimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė