2020-06-17 Nr. AB-12332-3-62-3-02450-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1359-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02450-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis serga (duomenys neskelbtini). Dėl pablogėjusios sveikatos jam buvo paskirtas gydymas ir skirti dveji vaistai ir gydytoja nurodė, jog vaistus reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. nedavė pareiškėjui vaistų „Truvada“. Alytaus PN nebuvo infektologo, kuris galėjo paskirti kitą vaistą. Nutraukus šių vaistų vartojimą bent tris dienas, progresuoja liga. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Vaistas „Truvada“ yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų, pradedant minėtos ligos gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus gydymo metodikai, šio vaisto poreikis padidėjo iki dviejų kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus „Truvada“ poreikiui, šio vaisto gamintojas negali aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad visiškai būtų patenkintas poreikis. Lietuvoje yra ir kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydyti. Esant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą, kad jam būtų parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad sutartis su vaistų tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. ir galioja iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto „Truvada“ paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami didesniais kiekiais. UAB „Tamro“ 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių. Tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė 18 dėžučių, todėl pritrūko šio vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Vaistai buvo užsakinėjami telefonu ir tiekėjas vis žadėjo pristatyti vaistus laiku, tačiau UAB „Tamro“ vadybininkas, 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei, pranešė, kad šių vaistų neturi, nes baigėsi vaisto atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d. UAB „Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus PN. Pagal sutartį vaistai turi būti pristatomi per dvi dienas po užsakymo pateikimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs Alytaus PN „Truvada“ tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN neturės šio vaisto. Jis galėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas būtų pakeistas kitu vaistu. Pareiškėjui gydymas „Truvada“ vaistu paskirtas 2017 m. lapkričio 7 d.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3 ir 16 punktuose, Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, (toliau – ir Aprašas) 4 punkte ir 19–20 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad Alytaus PN turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. kovo 15 d. buvo paskirtas gydymas vaistais „Truvada“. Šis vaistas pareiškėjui nebuvo išduotas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

9. Teismas, vertindamas atsakovo atstovo argumentus, iš į bylą pateiktos sutarties, 2018 m. gegužės 17 d. sudarytos su vaistų tiekėju „Tamro“, 4.1 punkto nustatė, kad atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Pasirašytoje sutartyje nėra nustatyta, jog prekės (vaistai) užsakomi telefonu. Teismas pažymėjo, kad nepateikta rašytinių duomenų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį Alytaus PN reikės 60 dėžučių vaisto bei apie tai, jog minėto vaisto trūksta. Teismas iš pateiktų į bylą duomenų nustatė, kad vaistas buvo užsakytas tik 2018 m. spalio 9 d.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nepateikta duomenų apie tai, kokius veiksmus atliko Alytaus PN 2018 m. rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje. Teismas, įvertinęs sutarties, sudarytos su vaistų tiekėju, 4.2 ir 4.10.3 punktuose nustatytus reikalavimus, pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tiekėjas kreipėsi ir nurodė priežastis, dėl ko negali pristatyti vaistų laiku, bei duomenų apie tai, kaip Alytaus PN kontroliavo sutarties sąlygų vykdymą. Pateiktas elektroninio susirašinėjimo laiškas ir 2018 m. spalio 12 d. tarnybinis pranešimas nepatvirtina aplinkybės, jog tiekėjas negalėjo pateikti Alytaus PN rugsėjo mėnesį daugiau vaistų. Be to, žinodami tas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, bei matydami keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodami bei turėdami savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą bei numanydami apie poreikio padidėjimą, Alytaus PN turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų.

11. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti šio padalinio uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas 9 dienas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 9 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, sprendė, kad 150 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo yra priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

14. Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo neturtinės žalos atsiradimą nulemti galintys veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

15. Atsakovas pažymi, kad pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir tokio pobūdžio ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Tokių ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Todėl pareiškėjo argumentas dėl Kalėjimų departamentui adresuotų skundų dėl galbūt netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo išnagrinėjimo atmestinas, nes tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

16. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Tamro“ neužtikrino savalaikio vaistų tiekimo Alytaus PN. Vaistininkė 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu užsakė vaistus, tačiau jie į Alytaus PN buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

18. Pareiškėjas S. D. atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ir prašo jį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui S. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pagal CK 6.271 straipsnį priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nes nustatė, jog pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. neišdavė gydytojų paskirtų vaistų „Truvada“, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 150 Eur kompensaciją.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie jam padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nėra neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, be to, pareiškėjo reikalavimas yra kildinamas iš pareiškėjui tinkamų asmens priežiūros paslaugų nesuteikimo.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; kt.).

23. BVK 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

24. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui gydytojų paskirtų vaistų neišdavimu, nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pagal bylos duomenis pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, t. y. pareiškėjui diagnozuota liga ir paskirti vaistai, o pareiškėjas dėl šių aplinkybių nesuskundžia. Pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) įvardija paskirtų vaistų neišdavimą.

25. Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

26. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

27. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

28. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su vaistų užsakymu, jų gavimu, nustatė, kad nėra rašytinių duomenų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovei reikės 60 dėžučių vaisto bei apie tai, jog minėto vaisto trūksta; kokie veiksmai buvo atliekami 2018 m. rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje; jog tiekėjas kreipėsi ir nurodė priežastis dėl ko negali pristatyti laiku vaistų į bylą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovas, žinodamas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą, turėdamas savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir duomenis apie paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kaip tai numato Aprašo nuostatos.

29. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad buvo pagrįstai nustatyta, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (9 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai), o yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus) (kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme), tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

31. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė