0457b653-c329-48ef-8a00-2b604f80331d · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                    Administracinė byla Nr. ATP-199-628/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05703-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 48.1.; 50.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS        2015 m. kovo 4 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

S. (toliau – V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 174 str. ir 187 str. 1 d., jam paskiriant galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 144 (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių) eurų, kas atitinka 500 litų, baudÄ ,n u s t a t ė : V. S. pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 8 d., apie 22.18 val., bÅ«damas neblaivus, adresu BuivydiÅ¡kių g. 17, Vilniuje, Å¡lapinosi vieÅ¡oje vietoje, policijos pareigÅ«nų akivaizdoje, sulaikomas pasiprieÅ¡ino fiziÅ¡kai, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str., 187 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu V. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nuoseklių administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. parodymų, juos priskiriant subjektyvių kategorijai, absoliučiai nevertinant jų turinio. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , nepagrįstai rėmėsi visiems žinoma policijos pareigÅ«nų pareiga reikiamais atvejais panaudoti antrankius, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kurie bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad tokia bÅ«tinybė iÅ¡ tikrųjų buvo.

Apeliantas nei iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio, nei iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, nesuvokia, kokiu pagrindu jam buvo taikomi antrankiai, pargriovimas ir rankų laužymas. Tuo tarpu teismo argumentu, kad V. S. nesuvokė, iÅ¡ kur atsirado policija, bandoma neteisėtai pateisinti policijos pareigÅ«nų neveikimÄ ar netinkamÄ pareigų vykdymÄ , nes iÅ¡ V. S. parodymų seka, kad jis prieÅ¡ kelias akimirkas tų pačių pareigÅ«nų buvo paleistas namo ir jam jokios pretenzijos nebuvo pareikÅ¡tos, nors pagal įstatymus, pareigÅ«nas, matydamas, kad asmuo dėl savo bÅ«senos negali pasiekti namų, privalo imtis veiksmų tokiam asmeniui padėti.

Nagrinėjamu atveju, patys policijos pareigÅ«nai teisme parodė, kad pretenzijų V. S. neturėjo, jį paleido eiti namo. Pabrėžiama ir tai, kad byloje nenustatytas ir pats V. S. Å¡lapinimosi vieÅ¡oje vietoje faktas. P. K. teisme parodė, kad matė apeliantÄ už keleto metrų nuo centrinio parduotuvės įėjimo besiÅ¡lapinantį, tuo tarpu pareigÅ«nas K. jau paaiÅ¡kino, kad V. S. Å¡lapinosi už parduotuvės kampo. Å ie prieÅ¡taravimai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo paÅ¡alinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ V. S. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Tuo tarpu V. S. savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nekaltumÄ .

Å iame procese teisėjas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, apklausiant V. S. bei nustatant visas svarbias aplinkybes bei objektyviai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tiriant.V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. S. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 174 str. ir 187 str. 1 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais V.

S. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 174 str. ir 187 str. 1 d., savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai nagrinėjamo įvykio kontekste buvo neteisėti, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigÅ«nų P. K. ir R.

K. teisme duotais parodymais, kadangi jie nepatvirtina jo kaltės. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir V. S. kaltės nepaneigia.Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. savo kaltės jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme nepripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad gegužės 8 d. jis buvo pakviestas į brolio gimtadienį, atėjo apie 15-16 val., pašventė, išėjo apie 22 val. Kai išėjo, pagalvojo, kad neturi cigarečių, šalia buvo parduotuvė, V.

S. pamatė, kad ji dirba iki 22.30 val. Prie įėjimo jis pamatė, kad durys atsidaro, parduotuvė lyg atidaryta, bet žmonių nėra. Užėjus per slenkstį apsaugininkas pasakė, kad parduotuvė uždaryta. V. S. paklausė, gal jis gali paimti cigarečių, davė pinigų. Jam pasakė, kad nieko neduos, eitų iÅ¡ ten, pavadino necenzÅ«riniais žodžiais. V. S. paklausė, kaip jam ne gėda taip Å¡nekėti, jis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . V. S. sakė, kad tai jis turėtų kviesti policijÄ , nes jį taip iÅ¡vadino.

V. S. pasakė, kad kviestų, jis palauks. Po kokių 10-15 min. atvažiavo policija, jie geranoriÅ¡kai pakalbėjo, apsaugininkas lyg ir atsiprašė. Policija paklausė, kur V. S. gyvena, sakė jam eiti namo. V. S. skaudėjo sÄ narius, jis Å¡lubavo, deÅ¡inėje rankoje buvo lietsargis. Jis nuėjo 55 žingsnius nuo centrinio įėjimo ir už kampo paėjo gal 40 žingsnių, iÅ¡girdo, kaip kažkas bėga iÅ¡ paskos. Apsisuko, pamatė, kad bėga policija. Ėjo toliau, nes net nepagalvojo, kad jį vejasi.

Už rankų iÅ¡ nugaros sugriebė policininkas. V. S. patraukė rankÄ , paklausė, už kÄ jam laužo rankas. Jis buvo stresinėje situacijoje. Jie dviese užlaužė V. S., paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. V. S. paklausė, kÄ jie daro, pasakė, kad viskÄ sužinos nuovadoje. Jų automobilis stovėjo toliau, prie gatvės. V. S. pasodino į automobilį, jis paklausė, kÄ iÅ¡darinėja. Keiksmažodžių nebuvo, jis tik pasakė: „vyrai, susitiksime teisme“. Atvežė jį į nuovadÄ , laikė jį surakinę, jis prašė leisti paskambinti žmonai, broliui, advokatui.

Jam pasakė, kad sėdėtų ir neÅ¡nekėtų. Tada jam atnešė papÅ«sti alkotesterį, jis atsakė, kad jeigu tokia betvarkė prasideda, nepÅ«s. Jam pasakė, kad veÅ¡ į Priklausomybės ligų centrÄ , jis atsisakė duoti kraujo, nes buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo girtas, kad negalėtų eiti, todėl atsisakė. Gydytojos parašė kažkÄ , davė jam pasiraÅ¡yti, bet jis neturėjo akinių. Atvežė jį į nuovadÄ , leido paskambinti, tada atvažiavo žmona. Jam nieko neaiÅ¡kino, kas protokole paraÅ¡yta, tiesiog pasakė paimti kvietimÄ Ä¯ teismÄ .

Kaip gali normalus žmogus Å¡lapintis policijos akivaizdoje, V. S. nuo tos vietos iki namų tik 200 m. Ryte V. S. sutiko kaimynÄ , jis pasakė, kad matė, kaip vyrÄ policija užlaužė ir nuvedė, bet jis negalvojo, kad tai V. S.. TÄ pačiÄ dienÄ jis pasakė broliui, kas nutiko, brolis pasakė, kad jo svečiai, išėję rÅ«kyti, matė, kaip policija sulaiko vyrÄ . V. S. policijos pareigÅ«nų neįžeidinėjo, tik pasakė, kad susitiks teisme. V. S. pareigÅ«nai pasakė eiti namo. Jie atbėgo paskui V.

S., kodėl bėgo, jis nežino. Kaip supranta, pareigÅ«nai atvažiavo, pamatė, kad Å¡nekėjo su apsaugininku, gal jie buvo pažįstami, gal ne, gal norėjo tiesiog pamokyti V. S.. Kai V. S. vienas policininkas griebė už rankos, jis rankÄ staiga iÅ¡traukė, policininkas paėjo porÄ Å¾ingsnių. V. S. paklausė, kÄ jie iÅ¡darinėja, kodėl laužo rankas. Policininkas V. S. Å«gio, bet smulkesnis. V. S. dirba apsaugoje 11 metų. Kitas pareigÅ«nas buvo Å¡alia, iÅ¡ kairės pusės. Vienas policininkas vienÄ rankÄ laužė, V.

S. pasakė, kad eis pats. Jį surakino, atsidÅ«rė ant žemės. Kai jam pradėjo laužyti rankas, jis nukrito, nes ir taip skaudėjo kojas. Jį pagulė, tada uždėjo antrankius, jį vedė su antrankiais prie automobilio. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , nepagrįstai nesivadovavo Å¡iais, V. S. teigimu, nuosekliais ir neprieÅ¡taringais jo paties parodymais, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais nėra teisinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių.

Tokiu atveju, bÅ«tina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertinti kitų byloje apklaustų asmenų parodymų bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste. VisiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ V. S. įvardintai įvykių versijai, teismo posėdžio metu nurodė P. K., paaiÅ¡kinęs, kad datos tiksliai neatsimena, 22.10-22.15 val., iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad neblaivus pilietis neiÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės, reikalauja parduoti alkoholio ar cigarečių. V. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalba buvo neriÅ¡li.

Buvo paaiÅ¡kinta, kad kitÄ dienÄ nusipirks visko, ko jam reikia, kai iÅ¡blaivės, bet jis nesutiko, iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ . Po to V. S. ėjo link savo namų, vieÅ¡oje vietoje ėmė Å¡lapintis. Jis nepakluso teisėtiems reikalavimams, buvo uždėti antrankiai, iÅ¡vežtas į komisariatÄ . Bendravimas su V. S. vyko prie parduotuvės durų, kiek P. K. prisimena, vaizdo įraÅ¡o jie nežiÅ«rėjo. Su V. S. jie bendravo gal 5 minutes, jis buvo jau susivokęs, apsisuko ir ėjo link namų. Išėjo iÅ¡ parduotuvės, pasuko į deÅ¡inę, nuėjo.

Ėmė Å¡lapintis. Kai pareigÅ«nai ėjo link V. S., P. K. apsaugos darbuotojo nematė. Jie klausė apsaugos darbuotojo, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis atsakė, kad pretenzijų neturi. V. S. buvo nuo pareigÅ«nų už 20-30 metrų. R. K. nuėjo pirmas, P. K. – paskui. Jie paaiÅ¡kino, kad tai pažeidimas, draudžiama Å¡itaip elgtis, V. S. turi vykti į komisariatÄ . V. S. buvo toje pačioje vietoje, niekur nenuėjo, jis pradėjo kažkÄ rėkauti. Tada paėmė jį už parankių, vedė iki automobilio.

Kai sodino V. S. į automobilį, važiuoti į komisariatÄ atsisakė, nepakluso, buvo panaudota jėga, įsodintas į automobilį. Jis buvo pargriautas ant žemės, nes nepakluso reikalavimams, nesėdo į automobilį. PareigÅ«nai atidarė duris, o jis įsirėmė į automobilį, buvo pargriautas, kad bÅ«tų lengviau įsodinti. P. K. neprisimena, ar buvo smurto veiksmų prieÅ¡ juos. Keiksmažodžių buvo tikrai, jų prisiminti negali. V. S. besiÅ¡lapinantį pareigÅ«nai galėjo matyti, jei jis bÅ«tų buvęs pilnai už kampo, jo nematytų.

Pareigūnų automobilyje nebuvo vaizdo įrangos, ji buvo išimta ekspertizei. V. S. rašyti pareiškimo jie nesiūlė, nes neblaivių asmenų pareiškimų dažniausiai nepriima, siūlo asmenims rašyti pareiškimus išsiblaivius. V. S. buvo privestas prie automobilio, jis ėjo be pasipriešinimo, jį tik laikė už parankių. Tik priėjus prie automobilio jis ėmė priešintis, tada jam uždėjo antrankius, kai buvo pargriautas ant žemės. V. S. buvo neblaivus. Prie tarnybinio automobilio, kada buvo sodinamas, jis laikėsi įsirėmęs. Toje vietoje, kur V.

S. Å¡lapinosi, buvo pareikalauta nutraukti neteisėtus veiksmus, tada jis atsakė necenzÅ«riniais žodžiais. IÅ¡klausęs liudytojo K. L., P. K. paaiÅ¡kino, kad V. S. buvo sulaikytas ne toje vietoje, kuriÄ nurodė liudytojas, Å¡io piliečio, vedžiojančio Å¡unį, P. K. iÅ¡vis nematė. IÅ¡klausęs liudytojo J. V. B., liudytojas P. K. paaiÅ¡kino, kad sulaikymas vyko ten, kur nurodė, jis, t. y. P. K., antrankiai buvo uždėti prie tarnybinio automobilio. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir kitas policijos pareigÅ«nas, įvykio vietoje buvęs kartu su P. K., t. y. liudytoju apklaustas R.

K., parodęs, kad apie 22.00 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog nepageidaujamas pilietis atsisakė iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės. Atvykę pamatė V. S. ir apsaugos darbuotojÄ . VyriÅ¡kis norėjo nusipirkti cigarečių, bet parduotuvė jau užsidarinėjo, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad nusipirkti jau negalės. Pilietis buvo labai nepatenkintas, bandė konfliktuoti. Apsaugos darbuotojas neturėjo V. S. pretenzijų, jam pareigÅ«nai pasiÅ«lė ateiti ir nusipirkti cigarečių kitÄ dienÄ . Paskui V. S. priėjo prie parduotuvės kampo, pradėjo ten Å¡lapintis.

R. K. tai pasakė porininkui, priėjo prie V. S., jam buvo paaiškinta, kad veiksmai neteisėti. Vedant prie tarnybinio automobilio, V. S. pradėjo muistytis, mosikuoti rankomis, aiškinti, kad jie netinkamai atlieka pareigas. Buvo pargriautas ant žemės, uždėti antrankiai. V. S. lipti į tarnybinį automobilį nesutiko, pasipriešinimas prasidėjo prie automobilio. Jis atsisakė lipti į automobilį, ėmė muistytis. Ten, kur šlapinosi, V. S. nelabai priešinosi, jis tik aiškino, kad nesutinka su pažeidimu, nieko blogo nepadarė.

Link automobilio V. S. ėjo gana ramiai. Visi nesusipratimai prasidėjo vedant V. S. prie automobilio. IÅ¡ pradžių jis sutiko eiti, R. K. ir porininkas paėmė V. S. už parankių. Jį reikėjo vesti, nes aiÅ¡kino, kad nieko nepadarė ir muistėsi, eiti jis nelabai sutiko. Jį tiesiog vedė, nesitikėjo, kad bus pasiprieÅ¡inimas. Kai bandė sodinti V. S. į automobilį, jis pradėjo muistytis, stumdyti porininkÄ , mojavo rankomis, todėl buvo pargriautas ant žemės, užlaužtos rankos, uždėti antrankiai.

Buvo daug keiksmažodžių, kažkokių iÅ¡skirtinių įžeidinėjimų nebuvo, gal standartiniai, kad iÅ¡mes iÅ¡ darbo. Jis buvo iÅ¡gėręs, vingiavo, kalba buvo neriÅ¡li. Tarnybinių praneÅ¡imų tekstas toks pats, nes pareigÅ«nai dirbo pagal tÄ patį įvykį. Apsaugos darbuotojas atsisakė liudyti, daugiau aplink liudytojų nebuvo. R. K. nebuvo nuėjęs pažiÅ«rėti vaizdo įrašų, kaip elgėsi V. S.. Teko panaudoti kovinius imtynių veiksmus, nes V. S., mojuodamas rankomis, kėlė grėsmę pareigÅ«nams ir sau.

Vedamas už parankių jis muistėsi, atidarius automobilio dureles, pradėjo muistytis rimčiau, kategoriÅ¡kai atsisakė lipti į automobilį, sugniaužęs kumščius bandė iÅ¡plėšti rankas, Å¡alintis, stumdė porininkÄ . V. S. turėjo skėtį, kai V. S. pargriovė ant žemės, jis rankose nieko neturėjo. AnalogiÅ¡kos nagrinėjamo įvykio aplinkybės užfiksuotos ir P. K. bei R. K. 2014 m. gegužės 8 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 4-5).Ä®vertinus aptartų liudytojų parodymus, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti jais, teismas neturi teisinio pagrindo.

Abu policijos pareigÅ«nai nagrinėjamo įvykio aplinkybes aiÅ¡kino nuosekliai ir detaliai, jos iÅ¡ esmės sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Tuo tarpu tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai Å¡ių liudytojų parodymuose, o bÅ«tent aplinkybė, kurioje vietoje pareigÅ«nai pastebėjo besiÅ¡lapinantį V. S., nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi. Tiek P. K., tiek R. K. betarpiÅ¡kai patvirtino, jog V. S. buvo sulaikytas už Å¡lapinimÄ si vieÅ¡oje vietoje, kas užtraukia administracinę atsakomybę.

Be to, remiantis V. S. pirminiu paaiÅ¡kinimu, jis nurodė, kad buvo sulaikytas pareigÅ«nų tik pasukęs už parduotuvės „Iki“, esančios BuivydiÅ¡kių g., kampo, kÄ iÅ¡ esmės nurodė ir teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigÅ«nai. Tuo tarpu, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. S. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis buvo sulaikytas, nuėjęs 55 ir 40 žingsnių, praėjus daugiau nei pusei metų po nagrinėjamo įvykio dienos, vertintini kritiÅ¡kai, darant pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus lėmė naujos informacijos nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje atsiradimas.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo objektyviai manyti, kad policijos pareigÅ«nai V. S. sulaikė be priežasties, ar turi pagrindÄ apkalbėti apeliantÄ . Iki įvykio dienos nei P. K., nei R. K. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat neįžvelgtinas. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , svarbu paminėti ir tai, kad tiek P. K., tiek R. K. nagrinėjamo įvykio metu vykdė tiesiogines savo pareigas – užtikrino vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei V.

S., buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .Aptartų duomenų visumoje abejoti V. S. veiksmų kvalifikavimu pagal LR ATPK 174 str. ir 187 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.Sutinkamai su LR ATPK 174 str., nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. IÅ¡ aptartos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡is pažeidimas padaromas vieÅ¡osiose vietose, juo pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka bei žmonių rimtis.

Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairÅ«s privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne vieÅ¡osiose vietose, nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal LR ATPK 174 str. nuostatas.Nors vieÅ¡osios vietos sÄ voka nėra pateikta nei LR ATPK, nei LR BK nuostatose, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieÅ¡Ä ja vieta gali bÅ«ti pripažįstami vieÅ¡i (masiniai) žmonių susibÅ«rimai, organizuoti sporto, kultÅ«ros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, Å¡alia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikÅ¡tės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iÅ¡ vieÅ¡osios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos vieÅ¡os žmonių susibÅ«rimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai.

Atsižvelgiant į Å¡iuos vieÅ¡osios vietos pavyzdžius, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡Ä ja vieta laikoma vieta, kurioje pažeidimo padarymo metu yra ir turi teisę lankytis kiti asmenys.Nors V. S. nurodo, kad tariamo jo Å¡lapinimosi niekas, iÅ¡skyrus policijos pareigÅ«nus nematė, todėl jo veiksmai nebuvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, tačiau tokia apelianto versija neatlaiko kritikos. Minėta, jog vieÅ¡Ä ja vieta LR ATPK 174 str. prasme pripažįstama bet kokia vieta, kurioje laisvai, be jokių suvaržymų, bet kokiu paros metu gali lankytis žmonės. Bylos duomenimis, o bÅ«tent detaliais ir neprieÅ¡taringais policijos pareigÅ«nų parodymais nustatyta, kad V.

S. Å¡lapinimosi veiksmus atliko netoli „Iki“ parduotuvės, esančios BuivydiÅ¡kių g. Neabejotina, kad Å¡ioje vietoje įvykio metu galėjo bÅ«ti ir kitų asmenų, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo įvykio vieta atitinka LR ATPK 174 str. įtvirtinto teisės pažeidimo požymius.KritiÅ¡kai vertintini ir apelianto argumentai dėl tariamai neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, t.y. specialių priemonių panaudojimo V. S. atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų P. K. ir R.

K. parodymų, pastebėję, jog V. S., jų leidimu išėjęs iÅ¡ parduotuvės, Å¡lapinasi vieÅ¡oje vietoje, jie pribėgo prie pažeidėjo, paaiÅ¡kino, kad taip elgtis draudžiama ir paaiÅ¡kino, kad pastarasis turės važiuoti su pareigÅ«nais į komisariatÄ . Remiantis pareigÅ«nų parodymais, aktyvus V. S. pasiprieÅ¡inimas sulaikymui prasidėjo tik prie tarnybinio policijos pareigÅ«nų automobilio, kai apeliantas atsisakė į jį lipti, pradėjo muistytis, įsirėmė į automobilį, dėl ko buvo pargriautas ant žemės. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 52 p. numatyta, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situacijÄ ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigÄ asmenį (-is), įtariamÄ (-us) padarius teisės pažeidimÄ , policijos patruliai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti psichinę, fizinę prievartÄ ar Å¡aunamÄ jį ginklÄ kaip iÅ¡imtinę poveikio priemonę.

Nors V. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu neatskleidė, kokiu pagrindu jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios policijos pareigÅ«nų priemonės – antrankiai ir koviniai imtynių veiksmai, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S., įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , įspėtas apie tai, kad bus vežamas į policijos komisariatÄ , atsisakė lipti į tarnybinį policijos pareigÅ«nų automobilį, pradėjo muistytis, mojuoti rankomis, įsirėmė į automobilį, taip apsunkindamas pareigÅ«nų galimybes įsodinti pastarÄ jį į automobilį.

Tokie V. S. veiksmai neabejotinai atitinka LR ATPK 187 str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo požymius, todėl abejoti policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.Å ių duomenų kontekste pabrėžtina ir tai, kad asmuo, manydamas, jog galimai neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais buvo pažeistos jo teisės ar interesai, tokius veiksmus gali apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju V. S. pareigÅ«nų veiksmų neskundė, versija, jog galimai sulaikydami pastarÄ jį jie virÅ¡ijo savo įgaliojimus, atsirado tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , analizuojant V.

S. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kitų byloje apklaustų asmenų – K. L., J. V. B., K. B. bei S. S., parodymų, apelianto vertinimu, neabejotinai patvirtinančių jo nekaltumÄ jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, pažymėtina, kad nei vienas Å¡ių asmenų tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė, jie nepaaiÅ¡kino, dėl kokių V. S. veiksmų prie jo pribėgo policijos pareigÅ«nai, tiesiog nurodydami, kad įvykį stebėjo nuo to laiko, kai pareigÅ«nai pradėjo apelianto sulaikymo veiksmus.

Å ių duomenų kontekste, vertinant aptartų asmenų parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , bÅ«tina pažymėti, kad visi aptarti asmenys vienaip ar kitaip yra susiję su V. S.: K. L. patvirtino, jog yra apelianto kaimynas, J. V. B. paaiÅ¡kino, kad V. S. yra jo dėdė, S. S. – pastarojo brolis, kas, teismo vertinimu, atskleidžia galimÄ Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Esant nustatytoms aplinkybėms, V. S. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimÄ , dėl ko naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

V. S. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                  Sigita Bieliauskienė