0456f1d5-c19a-419d-a419-0c454f3cf6e5 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1843-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00854-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.2.; 37.6.; (S) 55.1.1.;55.1.3. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 buvo gydomas 12 skyriuje 208 kameroje, nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 buvo 11 skyriuje 206 kameroje. Kamerose buvo netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, neveikė ventiliacija. DuÅ¡as įrengtas antisanitarinėmis sÄ lygomis, duÅ¡e nebuvo ventiliacijos, veidrodžio. Persirengimo patalpa nebuvo atskirta nuo duÅ¡o patalpos. Dėl to patyrė pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ , depresijÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –ir Ligoninė, LAVL) duomenimis pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo gydomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas- 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 11D 3/p korpuso (Psichiatrijos skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas- 23,09 kv. m, 3 lovos). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrius (toliau – ir NVSC Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrius) 2017-05-24 atliko patikrinimÄ , kurio metu patalpoje Nr. 226 iÅ¡matavus dirbtinę apÅ¡vietÄ pažeidimų nenustatyta, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apÅ¡vieta nesiekė 200 lx.Pažymėjo, jog Ligoninės darbuotojai nuolat tikrina elektros lemputes, o perdegusios ar sudaužytos pakeičiamos.

Be to, nuolat kamerose inventorių gadina ir laužo pacientai, todėl Ligoninė nepajėgi nuolat nepertraukiamai užtikrinti teisės aktuose reglamentuojamo dirbtinio apÅ¡vietimo reikalavimų, tačiau pažeidimai per protingÄ terminÄ yra Å¡alinami. Kamerų tipo patalpose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, yra langai, per kuriuos vėdinamos patalpos. Ligoninėje yra įrengtas duÅ¡as. NVSC Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrius, atlikęs patikrinimÄ , pažeidimų duÅ¡inėje nenustatė tik nurodė, jog duÅ¡o patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl rÅ«bai gali suÅ¡lapti.

Po Å¡io pastebėjimo Å¡iuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti Å¡alia duÅ¡o esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. DuÅ¡uose įrengta priverstinė (mechaninė) ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi po duÅ¡u metu. Teisės aktai nenumato, jog duÅ¡uose turi bÅ«ti įrengti veidrodžiai. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau- LAVL, Ligoninė) atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta (b. l. 18-19), kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 12D 3/p korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (plotas- 14,75 kv. m, 2 lovos) ir nuo 2017-04-27 iki 2017-05-05 11D 3/p korpuso (Psichiatrijos skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 206 (plotas- 23,09 kv. m, 3 lovos).

Pareiškėjas tvirtino, jog laikotarpiu nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24 buvo kalinamas 12 skyriuje kameroje Nr. 208, tačiau atsakovas pateikė 2017-04-20 kameros kortelę (b. l. 18), kuri įrodo, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo palatoje Nr. 226, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis (ABTĮ 56 str., b. l. 18). Pareiškėjo argumentai dėl nurodytų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad palatose buvo netinkamas dieninis, naktinis apšvietimas, ventiliacija.

Taip pat nurodė, jog duÅ¡e nėra ventiliacijos, veidrodžio bei atskirto persirengimo kambario nuo duÅ¡o patalpos.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, kuriame numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Naktinio apÅ¡vietimo Å¡i norma nereglamentuoja.Atsakovas nurodė, jog su ginču susijusios patalpos (kameros Nr. 226 ir 206) buvo vėdinamos per langus, tai atitinka Higienos normos reikalavimus.Bylos duomenimis nustatyta, jog NVSC Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai 2017-05-24 atliko patikrinimÄ (b. l. 12-16), kurio metu patalpoje Nr. 226 iÅ¡matavę dirbtinę apÅ¡vietÄ pažeidimų nenustatė, tačiau kameroje Nr. 206 dirbtinė apÅ¡vieta nesiekė 200 lx., todėl patikrinimo iÅ¡vadoje buvo konstatuotas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimas.

Taip pat buvo nustatyta, jog gyvenamoje patalpoje Nr. 206 ir 226 yra įrengti langai ir natÅ«ralÅ«s ventiliacijos kanalai, todėl sudarytos sÄ lygos iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl pažeidimų bei gavo iÅ¡ minėtos institucijos atsakymÄ , kuriame buvo nurodytas pažeidimas dėl apÅ¡vietimo. Taigi pagal esamus duomenis spręstina, jog atsakovas neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktuose numatyto bendro dirbtinio apÅ¡vietimo kameroje Nr. 206.

Pažeidimas truko 9 paras. Kartu pažymėtina, jog atsakovas pateikė teismui Laisvės atėmimo vietų ligoninės apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus kamerų techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnalÄ (b. l. 22-41), iÅ¡ kurio matyti, kad patalpose reguliariai yra gadinamas apÅ¡vietimas, Ligoninė minėtus pažeidimus Å¡alina. Taigi akivaizdu, jog tam tikrais atvejais pažeidimus sÄ lygoja pačių nuteistųjų neteisėti veiksmai, o atsakovas imasi priemonių dėl pažeidimų Å¡alinimo.

Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 11 korpuso II aukÅ¡te yra duÅ¡as ir Å¡iame korpuse esantiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartÄ savaitėje nusiprausti duÅ¡e. DuÅ¡o sienos ir grindys lygios, iÅ¡klotos keraminėmis plytelėmis. Ä®rengtas vienas duÅ¡o ragelis. Vandentiekio ir nuotekų sistemų veiklos trikdžių nenustatyta. DuÅ¡o patalpoje įrengta kabykla drabužiams pasikabinti, tačiau ji neatskirta apsaugine sienele, todėl prausimosi metu drabužiai gali suÅ¡lapti ( b.l. 14).

Atsakovas nurodė, jog šiuo metu nuteistieji turi galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo esančiame uždarame prieangyje, kuris yra atskirtas sienos pertvara. Dušuose įrengta priverstinė (mechaninė) ventiliacija, kuri yra įjungiama pacientų prausimosi po dušu metu. Atsakovas nurodė, jog veidrodžių dušuose nėra, kadangi teisės aktai to nenumato.Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, jog dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių (16 p.) bei numatyta, jog dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 p.).

Minėtoje higienos normoje nėra nustatyti reikalavimai duÅ¡uose įrengti veidrodžius bei persirengimo kambarius prie dušų.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su veidrodžio neįrengimu duÅ¡uose pažymėtina, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus, todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini ir reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011).

Å i higienos norma nenumato veidrodžio įrengimo duÅ¡e bei nenumato jokių reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo duÅ¡uose, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ , depresijÄ , nepateikė į bylÄ Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiÅ¡kėjui dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Ä®vertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgęs į ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrinusi tinkamo bendro dirbtinio apÅ¡vietimo kameroje Nr. 206 (9 paras), todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį, jo neilgÄ trukmę, nesant byloje įrodymų, kad dėl to bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytÄ jo teisių pažeidimÄ .

Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo A. L. reikalavimÄ dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Janina Vitunskienė