0456b791-e905-4797-972e-a5d792a6e044 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-319/2019 Proceso Nr. 1-01-1-37964-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos? 2.4.6.1; (S) 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Laurai Kiškiūnaitei, Gitai Rimdžiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam A.

B., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskinės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 60 MGL (2259,60 (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų 60 euro centų)) dydžio bauda.

Nukentėjusios A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)” jai priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiai A. G. iš A. B. priteista 1 200 (vienas tūkstantis du šimtai) eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 27 d. apie 12.37 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusÄ â€žSETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikÅ¡telės Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. B. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų visuma.

3. Apeliaciniame skunde A. B. gynėja praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje ir A. B. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Teismui nepatenkinus apeliacinio skundo dėl A. B. iÅ¡teisinimo, praÅ¡o sumažinti jam paskirtos bausmės - baudos - dydį iki 15 MGL. 3.1.Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir pažeidė proporcingumo principÄ , teismo iÅ¡vados, turinčios esminę reikÅ¡mę nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių konstatavimui, nepagrįstos visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas nepatikėjo nuteistojo versija dėl autobuso stabdžių sistemos gedimo konstatavęs, kad jÄ paneigia byloje apklaustų liudytojų D. T., G. V. bei A. P. parodymai, 2017 m. liepos 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros akto duomenys, tačiau, gynėjos vertinimu, teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams duomenims, be to, teismas iÅ¡ esmės nuosprendį grindė suinteresuotos Å¡alies - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiÅ¡kinimais ir jų pateiktais duomenimis, visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl gynybos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų. 3.2.

Skunde gynėja pažymi, kad A. B. inkriminuota veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, sukėlusio sunkias pasekmes, todėl nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti, ar A. B. neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, kad bÅ«tent jo veika ar neveikimas buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Apeliantės vertinimu, tam, kad pripažinti A. B. padarius jam inkriminuotÄ veikÄ bÅ«tina nustatyti ne tik jo kaltę, tačiau ir priežastinį ryšį tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kaip matyti vertindamas įvykio aplinkybes, teismas iÅ¡ esmės vertino tik A. B. veiksmus, visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl nukentėjusiosios veiksmų, įtakojusių jos sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimÄ . 3.3. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad ,,marÅ¡rutinių transporto priemonių keleiviams leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikÅ¡telėse, o kur jų nėra, — prie kelio ženklo „Stotelė“ ant Å¡aligatvio ar kelkraščio“, Å¡iuo atveju minimus reikalavimus pažeidė pati nukentėjusioji, kuri, prieÅ¡ingai nei kiti keleiviai, į keleivių įlaipinimo aukÅ¡telę įžengė autobusui dar tik į jÄ Ä¯važiuojant ir jam nesustojus, tokiu bÅ«du rizikavo ir nesiėmė priemonių Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimams užtikrinti, kas leidžia manyti, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusiais padariniais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, yra eismo įvykio priežastis tik tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje laikantis eismo saugumo taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2008). Nuteistojo A. B. gynėjos įsitikinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje kilę padariniai priežastiniu ryÅ¡iu buvo susiję ne su autobuso stabdžių sistemos nesuveikimu ar jo atsitrenkimu į stulpÄ , o su tuo, kad nukentėjusioji autobusui dar važiuojant ir nesustojus, iÅ¡ keleivių laukimo aikÅ¡telės įžengė į keleivių įlaipinimo aikÅ¡telę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia padaryti ta aplinkybė, kad įvykio metu nenukentėjo daugiau keleivių, laukusių atvykstančio autobuso ne keleivių įlaipinimo, o keleivių laukimo aikÅ¡telėje, kas patvirtina, kad eismo įvykis nėra susiję su A. B. veiksmais stabdant autobusÄ stulpo pagalba, nesuveikus autobuso stabdžiams, nes jeigu nukentėjusioji nebÅ«tų įėjusi į keleivių įlaipinimo aikÅ¡tele iki autobuso sustojimo, ji nebÅ«tų sužalota. 3.4. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad ta aplinkybė, jog eismo įvykio kilimo metu galiojo autobuso ,,SETRA S315“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra, negali bÅ«ti pagrindu teigti, kaip autobusas įvykio metu neturėjo jokių techninių gedimų. Teismas liudytojos D. T. parodymus vertino kaip A. B. kaltę pagrindžiančius duomenis, tačiau ji parodė, kad jai važinėjant Å¡iuo autobusu nuo 2017 metų birželio mėnesio, ne kartÄ buvo užsikirtęs jo ratas, dėl ko buvo iÅ¡kilę stabdymo problemų. Pats A. B. prie Å¡io autobuso vairo sėdo pirmÄ kartÄ , pavažiavo tik kelis kilometrus, todėl jokių akivaizdžių autobuso sistemų gedimų neužfiksavo.

Apie juos jis sužinojo tik po įvykio iÅ¡ šį autobusÄ nuolat vairavusios D. T.. BÅ«tent Å¡i liudytoja, teisme neigusi galimÄ stabdžių nesuveikimÄ , A. B. papasakojo apie jai atsitikusį incidentÄ Alytuje, taip pat, kad po įvykio Å¡iam autobusui dėl stabdžių sistemos problemų bei kitų nustatytų techninių reikalavimų pažeidimų 2018 m. rugpjūčio 12 d. nebuvo leista dalyvauti eisme. Å ias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡reikalautos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės. 2017 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡raÅ¡ytoje kortelėje nurodoma, kad dėl eilės techninių reikalavimų neatitikimų, tame tarpe ir dėl transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninės bÅ«klės, stabdžių sistemų - transporto priemonei — autobusui ,,SETRA S315“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neleista dalyvauti eisme. (2 t., b. l. 7). Apeliantės įsitikinimu, Å¡is įrodymas paneigia teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. atlikus techninę apžiÅ«rÄ , nebuvo nustatytas stabdžių neveikimas, bei kad dalyvauti eisme autobusui nebuvo uždrausta. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 200-0628457 iÅ¡vadoje nurodyta, kad ,,transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų“, iÅ¡naÅ¡oje nurodant, kad ,,Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita) su neigiama iÅ¡vada nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės“.

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad A. B., neturėjęs duomenų apie iki tol buvusius autobuso techninius gedimus, tokių gedimų neužfiksavo pradėjęs autobusui važiuoti, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už padarinius, atsiradusius dėl Å¡ios transporto priemonės gedimo. Be to, vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad A. B. vairuojamas autobusas ,,SETRA S315“ į keleivių įlaipinimo aikÅ¡telę Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno autobusų stotyje įvažiuoja lėtai, autobusui įsukus į aukÅ¡telę jo greitis nesikeičia, vairuotojas pasuka autobusÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, po ko jis atsitrenkia į stulpÄ .

Apeliantės manymu, teismas, kaip A. B. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, neturėjo remtis 2017 m. liepos 27 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ stabdžius sistemos patikros aktu, kadangi Å¡i patikra buvo atlikta suinteresuoto asmens transporto priemonės savininko, ir nedalyvaujant A. B.. Å i patikra prieÅ¡tarauja liudytojo G. V. nurodytoms aplinkybėms, kad po įvykio stabdžiai stabdė prastai. 3.5. Skundo autorės nuomone, Å¡ie aptarti byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl galimos netinkamos autobuso ,,SETRA S315“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) techninės bÅ«klės, kuri buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi, o teismo padarytos iÅ¡vados, dėl autobuso galėjimo dalyvauti esme neatitinka tikrovės. Tačiau teismas ne tik pats nesiėmė priemonių paÅ¡alinti abejones, tačiau nesutiko leisti tokius įrodymus pateikti gynybai - teisminio nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į specialistÄ tikslu nustatyti koks buvo autobuso ,,SETRA S315“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greitis iki įvykio, taip pat atsisakė iÅ¡reikalauti autobuso tachografo, kuris fiksuoja įvairius techninius parametrus ir saugo juos atmintyje, duomenis.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad tuo metu į keleivių įlaipinimo aikÅ¡telę įžengusi nukentėjusioji buvo sužalota nesant A. B. kaltės, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.6. Skunde pabrėžiama, kad įvertinus Å¡ias aplinkybes, nepaneigta nukentėjusiosios A. G., kuriai įvykio metu buvo sunkiai sužalota sveikata, teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, kurį privalo atlyginti padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, netinkamai vykdęs pareigÄ eksploatuoti techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę.

Atsižvelgiant, kad UAB ,,Kautra“ savo atsakomybę yra apdraudusi, pareiga atlyginti žalÄ pereina draudikui - AB ,,Lietuvos draudimas“. 3.7. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad nors jos įsitikinimu A. B. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kai nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau teismui nusprendus kitaip, bÅ«tų pagrindas teigti, kad teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo principais, bei teismų suformuota praktika Å¡ios kategorijos bylose, kadangi paskyrė akivaizdžiai per griežtÄ bausmę.

Pabrėžiama, kad pagal teismų praktikÄ , panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nuteistajam skiriamos baudos vidurkis yra 25 MGL. (pvz. Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose : Nr. 2K-220-696/2015, Nr. 2K-47-696/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-110-699/2017 Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Apeliantė mano, kad Å¡iuo atveju jos ginamajam A. B. paskirta bauda turėtų bÅ«ti mažinama iki 15 MGL.

4. Atsiliepime į A. B. advokatės apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. A. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Civilinio atsakovo atsakovas pritaria teismo iÅ¡vadoms dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir jam paskirtos bausmės dydžio.

5. Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, ginčijant inkriminuotÄ A. B. kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis grįstas prielaidomis, o įrodymai įvertinti netinkamai.

7. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus bei teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ gautus duomenis (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakymÄ dėl autobuso tachografo duomenų), taip pat iÅ¡analizavus apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vertinamu atveju A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, ir Å¡is pažeidimas buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti bei tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su nukentėjusiajai padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiosios A. G. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, jų įtakos eismo įvykio kilimui bei nesiaiÅ¡kino kitų nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigčiai reikÅ¡mingų aplinkybių (autobuso netinkamos techninės bÅ«klės, kuri buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis), kas sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , tačiau abejoti jomis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Sprendžiant A. B. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ar paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. Vertinant A. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi bÅ«ti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

9. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

10. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad A. B. pažeidė bendrÄ sias eismo dalyvio pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 9 punkte, t. y. 2017 m. liepos 27 d. apie 12.37 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - autobusÄ â€žSETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikÅ¡telės Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A.

G.. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, vaizdo įraÅ¡u, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros aktu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada bei kitais baudžiamojoje byloje pateiktais ir iÅ¡tirtais duomenimis. Su tokia iÅ¡vada, įvertinęs visus nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė neigiama nurodant, kad netinkama autobuso ,SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė bÅ«klė, apie kuriÄ A. B. neturėjo jokių duomenų, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už padarinius, atsiradusius dėl Å¡ios transporto priemonės gedimo. Tačiau tokį argumentÄ paneigia pirmos instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai ir byloje esantys duomenys. Liudytojas G. V. apklaustas pirmos instancijos teisme parodė, kad jis dalyvavo iÅ¡ karto po įvykio autobuso stabdžių patikrinime.

Stabdžiai stabdė, bet jei lyginant profesionaliai, jie buvo silpnesni, lyginant su kitais. Patikrinime dalyvavo eismo tarnybos vadovas ir pareigÅ«nas. AutobusÄ atgal į įmonę vairavo jis. Tai, kad autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdžių sistema iÅ¡ karto po eismo įvykio veikė, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai. Apklaustas pirmos instancijos teisme Å¡is nurodė, kad įvykio dienÄ jam paskambino iÅ¡ autobusų stoties dispečerinės ir pranešė, kad autobusas patyrė autoįvykį autobusų stotyje, prispaudė žmogų.

Nuvažiavę pamatė, kad autobusas stovėjo prispaustas prie stulpo, buvo įlenktas Å¡onas. Buvo atvykę pareigÅ«nai, matavo. Po matavimo paprašė patraukti automobilį. Jis su vienu pareigÅ«nu ir darbuotoju įlipo į autobusÄ , patikrino kaip veikia stabdžiai. Stabdžiai veikė gerai. AutobusÄ Ä¯ bendrovę parvairavo kolega G. V., patikrino, stabdžiai veikė normaliai. 2017 m. liepos 27 d. Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota autobuso „SETRA S315“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio taip pat patvirtina, kad stabdžių sistemos būklė – kojinio (pagrindinio) stabdžio - veikia, efektyvus. Esant apie 5 km/h greičiui autobusas sustoja vietoje. Rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė – veikia (t. 1, b. l. 15-17). 2017 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių sistemos patikros akte užfiksuota autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdžių sistemos būklė po eismo įvykio – oro nutekėjimo iš suspausto oro sistemos nenustatyta.

Slėgio reguliatorius suveikia pasiekus 10,5 Bar slėgį. Stabdžių ABS/ASR sistemos veikia be trikdžių. Patikrinus autobuso stabdžius ritininiu stabdžių stendu nustatyta, kad stabdžių efektyvumas atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 28-29). Iki įvykio minimÄ autobusÄ vairavusi liudytoja D. T. apklausta pirmos instancijos teisme taip pat patvirtino, kad nusiskundimų dėl autobuso stabdžių neturėjo, tik autobuso vienas ratas strigdavo, o kad dingtų stabdžiai, taip nebuvo. Alytuje jai buvo incidentas su Å¡iuo autobusu, kai pasirinkusi per didelį greitį stipriau paspaudė stabdį, priekinis ratas užstrigo ir autobusÄ sumėtė.

Paskui ji stabdį kelis kartus atleido ir kas buvo užsikirtę atÅ¡oko ir galėjo toliau važiuoti. Kad autobuso deÅ¡inės pusės ratas priekyje buvo užsikirtęs, ji pranešė valdžiai, juos perspėjo, jie apžiÅ«rėjo autobusÄ . Su stabdžiais visada buvo viskas gerai, tik ratas kliÅ«davo, stabdžius tikrindavo nuolat. Pagal autobuso techninius duomenis stabdžiai dingti negalėjo. Tai, kad nuteistojo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniÅ¡kai tvarkinga patvirtina ir byloje esanti, eismo įvykio metu galiojusi autobuso techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė (ataskaita), kuri galiojo nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 20).

Ä®vertinus visus minėtus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu autobuso stabdžiai buvo techniÅ¡kai netvarkingi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad prastÄ stabdžių techninę bÅ«klę patvirtina ta aplinkybė, kad autobusas „SETRA S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne iÅ¡ pirmo karto praėjo periodinę techninę apžiÅ«rÄ . Å iuo atveju autobuso techninė apžiÅ«ra buvo atliekama ne iÅ¡ karto po eismo įvykio, bet tik praėjus kažkuriam laikui (2017 m. rugpjūčio 12 d.), todėl tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ir eismo įvykio metu transporto priemonė buvo techniÅ¡kai netvarkinga.

12. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad pati nuketėjusioji A. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimų, t. y. nukentėjusioji autobusui dar važiuojant ir nesustojus, iÅ¡ keleivių laukimo aikÅ¡telės įžengė į keleivių įlaipinimo aikÅ¡telę, kas patvirtina, kad eismo įvykis nėra susiję su A. B. veiksmais stabdant autobusÄ stulpo pagalba, nesuveikus autobuso stabdžiams, nes jeigu nukentėjusioji nebÅ«tų įėjusi į keleivių įlaipinimo aikÅ¡tele iki autobuso sustojimo, ji nebÅ«tų sužalota.

Tačiau su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ginčijant A. B. kaltę šiuo aspektu nenustatyta nukentėjusiosios kaltė šioje baudžiamojoje byloje, t. y. teisėjų kolegijos nuomone, A. G. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kas gali būti vertinama kaip priežastinio ryšio buvimas tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Apeliaciniame skunde cituojamas Kelių eismo taisyklių 49 punktas, numato, kad maršrutinių transporto priemonių leidžiama laukti tik stotelių laipinimo aikštelėse, o kur jų nėra – prie kelio ženklo „Stotelė“ ant šaligatvio ar kelkraščio.

Å ios įstatymo nuostatos kontekste darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji jokių taisyklių nepažeidė ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad įliptų saugiai į autobusÄ , todėl ji nėra atsakinga dėl kilusių padarinių. Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent nuteistojo A. B. veiksmai, nes jis, vairuodamas autobusÄ , privažiuodamas prie keleivių įlaipinimo aikÅ¡telės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – nesuvaldęs autobuso užvažiavo ant pėstiesiems skirtos zonos ir sužalojo ten stovėjusiÄ pėsčiÄ jÄ A.

G.. BÅ«tent nuteistojo A. B. neteisėti veiksmai, o ne nukentėjusiosios veiksmai, t. y. tai, kad ji laukė autobuso keleivių įlaipinimo aikÅ¡telėje, buvo bÅ«tinoji sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Å iuo atveju, jeigu nuteistasis A. B. bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių, kurį konstatuoja teismas ir jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-699/2016), daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nusikalstamus padarinius sukėlė bÅ«tent A.

B. padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors vairuodamas didesnio pavojingumo Å¡altinį – keleivinį autobusÄ ir turėdamas ilgametę vairavimo patirtį vairuojant tiek autobusÄ , tiek ir kitas transporto priemones, galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. B. lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su A. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir A. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvus dėl nukentėjusiajai priklausančios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos klausimÄ , apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , dėl sužalojimų jos patirtus nepatogumus ir kitas aplinkybes, kurių visumoje visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ A. G. priteisė 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė įvairius sužalojimus, dėl kurių sunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji buvo apklausta dėl po vertinamo eismo įvykio jai kilusių padarinių ir dvasinių sukrėtimų, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog analizuojamu atveju buvo nustatytos visos aplinkybės, pagrindžiančios nukentėjusiajai priteistÄ neturtinę žalÄ .

15. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistajam A. B. paskirtos baudos sumažinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kurie turėtų esminės reikÅ¡mės ir, dėl kurių bÅ«tų pagrindas mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ 60 MGL dydžio baudÄ . Nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bÅ«tų neįsigilinęs ar bÅ«tų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Vien tai, kad gynėja mano, kad A. B. turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas darantis asmuo bÅ«tų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. paskirta bausmės rÅ«Å¡is – bauda ir jos dydis yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a: Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas