2013-10-15 Nr. AB-6382-3-61-3-01987-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1362/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas, apeliantas) 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1A-221 ir atnaujinti terminą skundui dėl mokestinio ginčo paduoti. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 1 078 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 82–83).

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Muitinės departamento sprendimu atsisakyti atnaujinti terminą skundui dėl trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) supaprastinto patikrinimo ataskaitos. Nurodė, kad Kauno teritorinei muitinei pateikė paaiškinimą dėl paminėtos ataskaitos, prašydamas panaikinti priskaičiuotus papildomus mokesčius, tačiau muitinė paaiškinimą grąžino, konstatavusi, kad jis neatitinka skundo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, tai, jog paaiškinimas buvo neteisingai pavadintas, nesudarė pagrindo jo nepriimti, jis nenurodė, kad skundas teikiamas Muitinės departamentui, tačiau tai yra tik formalus trūkumas. Pareiškėjo teigimu, muitinė, grąžindama skundą, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 4, 5 dalis. Muitinei nepersiuntus skundo Muitinės departamentui, jam nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo nuomone, teritorinė muitinė neveikė taip, kaip jis pagrįstai galėjo tikėtis, todėl aplinkybės, dėl kurių praleido terminą, laikytinos objektyviomis, ne nuo jo valios priklausančiomis priežastimis, tačiau atsakovas nepagrįstai jų nevertino.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 36–37) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teritorinei muitinei pateiktas paaiškinimas neatitiko skundui keliamų reikalavimų: nenurodomos papildomai apskaičiuotų mokesčių sumos, pagal kokius dokumentus jie apskaičiuoti ir prašoma panaikinti. Iš paaiškinimo neaišku, dėl kokios ataskaitos dalies nesutiko pareiškėjas, galima tik daryti prielaidą, kokius mokesčius prašoma panaikinti, bet kadangi paaiškinimas adresuotas teritorinei muitinei, ji neturėjo teisės jo nagrinėti. Muitinė informavo pareiškėją apie trūkumus, nurodė ataskaitos apskundimo tvarką. Atsakovo teigimu, teritorinė muitinė savo veiksmais neužkirto kelio pareiškėjui tinkamai ir laiku paduoti skundą, o terminą pareiškėjas praleido dėl savo aplaidumo. Pažymėjo, kad skundas dėl ataskaitos turėjo būti paduotas iki 2012 m. balandžio 11 d.; matyti, kad skundas ir prašymas dėl termino atnaujinimo buvo surašyti iki šio termino, tačiau teritorinei muitinei buvo išsiųsti tik 2012 m. balandžio 19 d. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių laiku surašytas skundas išsiųstas praleidus skundo padavimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 72) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo muitinei adresuotas paaiškinimas yra informacinio pobūdžio raštas, susijęs su ataskaita, juo išreikštas tikėjimasis, o ne reikalavimas dėl mokesčių panaikinimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jis neturėjo pagrindo šio paaiškinimo persiųsti Muitinės departamentui. Grąžindama dokumentus, muitinė nurodė priežastis, dėl kurių paaiškinimas negali būti laikomas skundu, paaiškino ataskaitos apskundimo tvarką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 88–92) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Muitinės departamento 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1A-221 ir atnaujino terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2012 m. kovo 7 d. supaprastinto tyrimo ataskaitos Nr. 2KM19/20-0110S paduoti. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 078 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Muitinės departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teisėtumo. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (redakcija iki 2012 m. birželio 29 d.) 152 straipsnio 1, 3 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-573/2007, 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010.

Nustatė, kad supaprastinto patikrinimo ataskaita pareiškėjui buvo išsiųsta 2012 m. kovo 15 d. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Dėl to, laikant, kad ataskaita pareiškėjui įteikta 2012 m. kovo 22 d., skundas centriniam mokesčių administratoriui dėl šios ataskaitos turėjo būti paduotas iki 2012 m. balandžio 11 d.

Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas skundą Muitinės departamentui surašė 2012 m. balandžio 10 d., tačiau padavė tik 2012 m. balandžio 23 d. (atsakovo teigimu, skundas išsiųstas 2012 m. balandžio 19 d.), t. y. praleidus paminėtą terminą. Taigi darytina prielaida, kad skundas Muitinės departamentui galėjo būti pateiktas laiku, bet dėl priežasčių, kurių pareiškėjas nenurodė, jis buvo išsiųstas vėliau. Pareiškėjo teigimu, pagrindą terminui skundui paduoti atnaujinti sudaro Kauno teritorinės muitinės veiksmai, t. y. nepagrįstas atsisakymas priimti skundą.

Pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei pateikė paaiškinimą, kuriame išreiškė prašymą panaikinti papildomai apskaičiuotus mokesčius, tačiau muitinė šį paaiškinimą traktavo kaip neatitinkantį skundui keliamų reikalavimų ir grąžino pareiškėjui. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 1, 2 dalimis, 153 straipsniu. Nustatė, kad Kauno teritorinė muitinė kliūtimi priimti ir persiųsti pareiškėjo skundą Muitinės departamentui laikė tai, kad skundas neatitiko Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnyje numatytų turinio ir formos reikalavimų, nebuvo nurodytas tinkamas adresatas.

Teismas pažymėjo, kad tai, ar skundas atitinka paminėtus reikalavimus, vertina ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, turinti teisę nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė tinkamo adresato, nelaikytina esminiu trūkumu, dėl kurio teritorinis mokesčių administratorius turėjo grąžinti dokumentus pareiškėjui. Iš pareiškėjo pateikto skundo (paaiškinimo) turinio matyti, kad tai nėra kreipimasis dėl informacijos suteikimo ar kito pobūdžio prašymas, nagrinėtinas pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles.

Nors reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai yra skundas mokestiniame ginče, kuris pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas nagrinėtinas ikiteisminėje institucijoje, šiuo atveju – Muitinės departamente. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog tokią prielaidą iš tiesų galima daryti, patvirtino ir Muitinės departamentas atsiliepime į skundą. Gavęs skundą, Muitinės departamentas spręstų, kokio pobūdžio trūkumai nustatytini. Teismo nuomone, Kauno teritorinė muitinė itin formaliai įvertino pateiktus dokumentus, nesilaikė gero administravimo principų, todėl pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė laiku kreiptis į Muitinės departamentą.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas net ir tokiu atveju turėjo galimybę skundą Muitinės departamentui pateikti nepraleidęs termino, nepaneigė fakto, kad tam atlikti skirtas laikas tapo gerokai trumpesnis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas aktyviai siekė savo teisių gynimo, operatyviai teikė paaiškinimą, o skundo padavimo Muitinės departamentui terminą praleido nežymiai. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo Muitinės departamentui terminą, o skundžiamas sprendimas naikintinas.

Teismas, spręsdamas dėl 1 078 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu.

Nustatė, kad pareiškėjo prašomas priteisti 1 078 Lt išlaidas sudaro: 828 Lt už skundo teismui parengimą, 100 Lt už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje bei 150 Lt už atstovavimą teismo posėdyje. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengė ir byloje atstovavo advokatė Džiolana Tarvainytė; byloje pateiktas 2013 m. sausio 14 d. banko išrašas patvirtino, kad pareiškėjas sumokėjo 1 078 Lt. Teismas taip pat vadovavosi Rekomendacijų 8.2, 8.18, 9 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-608/2008.

Teismo vertinimu, nurodyta 828 Lt suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus taikytino koeficiento už ieškinio surašymą, todėl pareiškėjui priteistina. Pareiškėjo atstovė dalyvavo 2013 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 27 min. Nurodyta, kad pasirengimas teismo posėdžiui truko 1 val. Bendra atstovavimo išlaidų suma (250 Lt) pagal Rekomendacijų 8.18 punktą viršija numatytą maksimalų atstovavimo teisme dydį (1 000 Lt x 0,15), ji mažintina iki 150 Lt. Byloje pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio kvitas skundui pirmosios instancijos teismui paduoti.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjui iš atsakovo teismas priteisė 1 078 Lt (828 Lt + 150 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 100–102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. paaiškinimą, konstatavo, jog „nors reikalavimas nėra aiškiai suformuluotas, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai yra skundas mokestiniame ginče“. Atsakovo nuomone, teismas taip pat turėjo konstatuoti, jog skundas mokestiniame ginče buvo pateiktas laiku, t. y. skundo padavimo terminas nebuvo praleistas. Vis dėlto teismas konstatavo, kad „pareiškėjas aktyviai siekė savo teisių gynimo, operatyviai teikė paaiškinimą, o skundo padavimo Muitinės departamentui terminą praleido nežymiai.“ Tokiu atveju teismas pripažino, kad skundu mokestiniame ginče laikytinas ne 2012 m. kovo 23 d. paaiškinimas, o 2012 m. balandžio 10 d. skundas, kuris Muitinės departamentui (per Kauno teritorinę muitinę) pateiktas tik 2012 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, turėjo vertinti tas aplinkybes, kurios objektyviai sutrukdė pareiškėjui pateikti skundą per įstatymo nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju iki 2012 m. balandžio 11 d.), tačiau teismas apsiribojo tik tų aplinkybių vertinimu, kurios egzistavo iki skundo surašymo momento (2012 m. balandžio 10 d.) ir kurios negalėjo turėti įtakos pavėluotai išsiųsti skundą (2012 m. balandžio 19 d.). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, paaiškinimų, kokie veiksmai buvo atliekami nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. ir kokios objektyviai nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės sutrukdė jam/jo atstovei išsiųsti laiku parengtą skundą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 2012 m. balandžio 10 d. skundas išsiųstas 2012 m. balandžio 19 d., ir nesant jokių duomenų, kokie veiksmai ir kokios nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės egzistavo paminėtas 9 dienas, nėra pagrindo teigti, kad skundo terminas praleistas nežymiai. Be to, neaišku, ar pareiškėjo elgesys, gavus Kauno teritorinės muitinės 2012 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1B-19.6-20-4966, buvo pakankamai rūpestingas, siekiant apginti savo teises, ar termino praleidimą lėmė jo paties ar jo atstovės nerūpestingas, aplaidus elgesys. Šių aplinkybių teismas nevertino.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108–112) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Administracinės bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad Kauno teritorinė muitinė privalėjo priimti laiku pateiktą paaiškinimą (skundą), nes jis atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 ir 2 dalių skundui keliamus reikalavimus.

2. Kauno teritorinės muitinės informacinio pobūdžio rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, neprivalėjo skųsti Kauno teritorinės muitinės veiksmų. Siekdamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, patikslino skundą. Muitinės departamentui pateiktame prašyme atnaujinti terminą pateikti skundą nurodyti motyvai patvirtino, kad nesutiko su Kauno teritorinės muitinės veiksmais.

3. Atsižvelgiant į skundo ir medžiagos apimtį, patikslinti skundą reikėjo daug laiko, o patikslintame skunde buvo padaryta techninė klaida – jis surašytas 2012 m. balandžio 19 d. ir Muitinės departamentui per Kauno teritorinę muitinę išsiųstas tą pačią dieną, t. y. patikslinto skundo parengimo ir išsiuntimo diena sutampa. Įrodinėjo, kad pagrindą terminui skundui paduoti atnaujinti sudarė Kauno teritorinės muitinės veiksmai, t. y. nepagrįstas atsisakymas priimti laiku pateiktą skundą, dėl kurio terminas jį pakartotinai pateikti tapo gerokai trumpesnis, ir nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (jeigu tokių būtų nustatyta).

4. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdamas į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

5. Aktyviai siekė savo teisių gynimo, operatyviai, t. y. 2012 m. kovo 23 d. pateikė paaiškinimą (skundą), taip pat 2012 m. balandžio 4 d. gavęs Kauno teritorinės muitinės raštą kreipėsi profesionalios pagalbos ir 2012 m. balandžio 19 d. parengęs patikslintą skundą išsiuntė Muitinės departamentui per Kauno teritorinę muitinę. Dėl Kauno teritorinės muitinės neteisėtų veiksmų jam buvo apsunkinta galimybė laiku kreiptis į Muitinės departamentą. Egzistavo aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui patenkinti skundą. Apeliacinio skundo patenkinimas sudarytų prielaidas valstybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, pažeidžiant iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylančią pareigą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 107) sutinka su apeliaciniu skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas (mokesčių mokėtojas), nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens (vietos mokesčių administratoriaus) Kauno teritorinės muitinės 2012 m. kovo 7 d. supaprastinto tyrimo ataskaitoje Nr. 2KM19/20-0110S jam apskaičiuotais papildomais mokesčiais, 2012 m. kovo 23 d. padavė trečiajam suinteresuotam asmeniui paaiškinimus, kuriuose pateikė savo nesutikimo su papildomai apskaičiuotais mokesčiais argumentus bei prašymą panaikinti šiuos mokesčius (b. l. 53-57). Kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo paaiškinimus Mokesčių administravimo įstatymo taikymo požiūriu, pažymi, kad juose yra nurodyti skundą mokestiniame ginče apibūdinantys atributai: mokesčių mokėtojo pavadinimas, identifikacinis numeris ir adresas, skundžiamo sprendimo (paminėtos supaprastinto tyrimo ataskaitos) surašymo data ir numeris, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo nesutikimą su papildomai apskaičiuotais mokesčiais, bei (nors ir nepakankamai tiksliai) reikalavimas panaikinti papildomai apskaičiuotus mokesčius.

Šis skundas (paaiškinimai) pasirašytas pareiškėjo vadovo. Išvardyti aptariamų paaiškinimų atributai iš esmės atitinka skundo mokestiniame ginče reikalavimus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl jų visuma yra pakankama tam, kad šie paaiškinimai būtų laikomi skundu mokestiniame ginče. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamo dokumento įvardijimas paaiškinimais nėra trūkumas, dėl kurio skundas būtų nenagrinėjamas (Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 8 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad aptariami paaiškinimai (skundas) pareiškėjo buvo paduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui (vietos mokesčių administratoriui), t. y. mokestinių santykių subjektui, per kurį skundas mokestiniame ginče turi būti paduotas ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai (Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 1 d.), ir per 20 dienų po to, kai pareiškėjui buvo įteikta paminėta supaprastinto tyrimo ataskaita, t. y. pareiškėjui laikantis termino skundui centriniam mokesčių administratoriui paduoti, nustatyto Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje.

Todėl konstatuotina, kad tokius paaiškinimus gavęs trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo juos laikyti pareiškėjo skundu mokestiniame ginče ir elgtis su juo taip, kaip to iš jo reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 2 dalis, t. y. per tris darbo dienas nusiųsti jį centriniam mokesčių administratoriui (atsakovui), o ne sugrąžinti jį pareiškėjui, kaip jis padarė 2012 m. kovo 28 d. raštu (b. l. 52). Būtent pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą paminėtų pareiškėjo paaiškinimų tikrąją reikšmę, kolegijos manymu, nulėmė naujos, nuo pareiškėjo valios ir elgesio nepriklausančios, situacijos (kai pareiškėjas, paduodamas naują, atsakovui adresuotą, 2012-04-10 skundą, kuris trečiojo suinteresuoto asmens buvo gautas 2012-04-23, buvo priverstas paduoti prašymą dėl termino jį paduoti atnaujinimo) atsiradimą.

Kolegija taip pat pažymi, kad skundo mokestiniame ginče trūkumų šalinimo institutas yra išimtinė ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, t. y. atsakovo, prerogatyva (Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 4-7 d.). Pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalyje pateikta skundo trūkumų samprata (neatitikimas šio įstatymo reikalavimų) yra platesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje (neatitikimas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų). Todėl nuorodos paminėtuose pareiškėjo paaiškinimuose, kad jie yra adresuoti centriniam mokesčių administratoriui, nebuvimas galėjo būti traktuojamas kaip skundo trūkumas Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

Aukščiau išvardytos faktinės bylos aplinkybės ir kolegijos pateiktas jų vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, trečiajam suinteresuotam asmeniui preciziškai laikantis Mokesčių administravimo įstatymo jam nustatytų reikalavimų, pareiškėjo paduotas skundas arba būtų pripažintas paduotu nepraleidus šiam veiksmui atlikti nustatyto termino (tuo atveju, jeigu atsakovas netaikytų skundo trūkumų šalinimo instituto), arba pareiškėjas turėtų pakankamai daug laiko (įskaitant laiką, per kurį atsakovas galėtų priimti sprendimą dėl galbūt jo nustatytų skundo trūkumų pašalinimo, laiką, per kurį pareiškėjas gautų tokį atsakovo sprendimą ir pataisytą skundą įteiktų atsakovui, taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 6 d. nustatytą ir leistiną 15 dienų skundo trūkumų šalinimo laikotarpį) tam, kad pašalintų jam nurodytus skundo trūkumus. Kolegija, atsižvelgdama į šias hipotetiniu būdu nurodytas aplinkybes ir akcentuodama aukščiau aptartą mokesčių administratoriau veiksmų neteisėtumą, daro išvadą, kad termino paduoti skundą mokestiniame ginče atnaujinimo instituto taikymo požiūriu tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad terminas paduoti paminėtą (mokesčių administratoriaus 2012-04-23 gautą) skundą pareiškėjo buvo praleistas ne dėl jo neapdairumo, o dėl paties mokesčių administratoriaus netinkamo elgesio, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu, dėl svarbių priežasčių.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė