04565760-9fe2-4e86-a56c-ccf52daa15c1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-310-241/2018Proceso Nr. 2-55-3-02227-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Romualdos Janovičienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų S. V. ir V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-661/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eteka“ ieÅ¡kinį atsakovams S. V., A. T., V. N. ir O. L. dėl sandorio ginčijimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Eteka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:priteisti iÅ¡ atsakovo S. V.:246 948,68 Eur žalos atlyginimo;penkių proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;pripažinti negaliojančiomis:2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A.

T.;2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T.;pripažinti negaliojančiu UAB „Eteka“ vienintelio akcininko O. L. 2015 m. gegužės 20 d. sprendimÄ ;priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. ieÅ¡kovės BUAB „Eteka“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Eteka“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė A.

V.. 2015 m. liepos 10 d. UAB „Eteka“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusÄ .Ä®monė įregistruota Juridinių asmenų registre 1995 m. lapkričio 16 d. Ä®monės vadovo pareigas nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. liepos 20 d. ėjo O. L., nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d. – S. V., nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 4 d. – A. T., nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. – S. V..Vieninteliu įmonės akcininku bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo O.

L., akcininko pasikeitimas registruotas 2015 m. birželio 17 d. S. V. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. birželio 17 d., A. T. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 4 d., A. M. įmonės vieninteliu akcininku buvo nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2014 m. liepos 21 d.Atlikdamas bankroto procedÅ«ras, įmonės bankroto administratorius kreipėsi į paskutinį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareigas ėjusį įmonės vadovÄ O. L.. Nurodytu gyvenamosios vietos adresu Ukrainos Respublikoje O.

L. dokumentų – praneÅ¡imo apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir reikalavimo perduoti įmonės balansÄ , turtÄ , dokumentus – įteikti nepavyko, nes adresatas paÅ¡to siuntos neatsiėmė.Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu informavo administratorių, kad Migracijos departamente nėra duomenų apie tai, jog O. L. bÅ«tų iÅ¡duotos vizos ir leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos darbo birža 2015 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu informavo administratorių, kad UAB „Eteka“ dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O.

L. nesikreipė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apdraustųjų asmenų sÄ raÅ¡o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. duomenimis, 2015 metais įmonėje buvo du socialiniu draudimu draudžiami asmenys. S. V. draudimo pabaigos data – 2015 m. kovo 2 d., priežastis – atleidimas. Ä®monėje nuo 2015 m. kovo 2 d. nedirbo ir socialiniu draudimu nebuvo draudžiami jokie asmenys. O. L. ir A. T. 2015 metais nebuvo įdarbinti įmonėje ir nėjo įmonės vadovo pareigų.

Ä®monės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėn. įmonė nevykdė jokios Å«kinės komercinės veiklos, nebuvo banko sÄ skaitų apyvartos.2015 m. vasario 26 d. S. V., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria S. V. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 500 iÅ¡ 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 750 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iÅ¡ karto pasiraÅ¡ius kasos pajamų orderį.2015 m. kovo 2 d.

S. V., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria S. V. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 480 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 750 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.2015 m. vasario 27 d. V. N., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria V. N. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 400 iš 2 000 įmonės akcijų.

Sutarta sandorio kaina – 600 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.2015 m. kovo 3 d. V. N., kaip įmonės akcijų pardavėjas, ir A. T., kaip akcijų pirkėjas, sudarė sutartį, kuria V. N. įsipareigojo parduoti, o A. T. įsipareigojo įsigyti 400 iš 2 000 įmonės akcijų. Sutarta sandorio kaina – 600 Eur, nuosavybės teisė į akcijas pirkėjui pereina iš karto pasirašius kasos pajamų orderį.Tarp V. N. ir A.

T. buvo sudarytas dar vienas akcijų perleidimo sandoris, nes 2015 m. kovo 5 d. A. T. jau veikė kaip vienintelis įmonės akcininkas, valdantis 2 000 iÅ¡ 2 000 įmonės akcijų ir vienasmeniÅ¡kai priėmė sprendimÄ atleisti S. V. iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų bei paskirti įmonės direktoriumi save, t. y. A. T..Akcijų perleidimo sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai vyko bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei teisminis procesas. Visi sandoriai sudaryti tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1795-160/2015).

Å i nutartis sandorių sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-931-464/2015.Ä®monės pagrindinė veikla buvo komerciniai krovinių pervežimai. Akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu įmonė neturėjo priemonių vykdyti pervežimus, nes buvo grÄ Å¾inusi lizingo davėjui transporto priemones. Sandorių sudarymo metu įmonėje dirbo tik du asmenys, vienas iÅ¡ jų – direktorius S. V.. Sandorių sudarymo metu įmonė nebuvo įdarbinusi vairuotojų.

Ä®monė sandorių sudarymo metu neturėjo priemonių užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ . Å ios aplinkybės buvo žinomos atsakovams S. V. ir V. N.. Akcijų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama perleisti verslo kontrolės naujam akcininkui, o įmonės savininko ir vadovo pasikeitimas buvo tik formalus aktas, siekiant susikurti sÄ lygas atsakovams S. V. ir V. N. iÅ¡vengti pareigų įmonei bankrutuojant vykdymo.Nurodyti sandoriai yra atlygintiniai, teises ir pareigas Å¡alims sukuriantys įvykdžius mokėjimÄ pagal sutarties sÄ lygas.

Visose sutartyse numatyta sÄ lyga, kad pirkėjas sumoka už akcijas grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį sutarties sudarymo dienÄ , o nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik atitinkamai sumokėjus sutarties kainÄ . Abejonių sandorio tikrumu kelia tai, jog nėra jokių įrodymų, kad sutartas piniginių lėšų sumas atsakovas S. V. gavo (t. y. akcijų perleidimo sandoris tikrai įvyko) bei sutartyse nurodoma atsiskaitymo forma (iÅ¡raÅ¡ant kasos pajamų orderį). Abi sandorio Å¡alys yra fiziniai asmenys, todėl kelia pagrįstų abejonių Å¡alių susitarimas vykdyti atsiskaitymus per kasÄ .Akcijų perleidimo sandoriai, kuriais atsakovai S. V. ir V.

N. perleido savo turėtas akcijas fiktyviam įmonės savininkui A. T., yra tariamieji sandoriai ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, todėl pripažintini negaliojančiais ab initio. Pripažinus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius kaip neteisėtus, neteisėtu pripažintinas ir A. T. 2015 m. kovo 5 d. vienintelio akcininko sprendimas paskirti save įmonės vadovu.Atsakovas S. V., ėjęs įmonės vadovo pareigas, kai buvo sudaryta ir patvirtinta 2014 m. rugsėjo 30 d. įmonės finansinė atskaitomybė ir buvęs paskutinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo įpareigotas tinkamai saugoti UAB „Eteka“ turtÄ ir jį perduoti bankroto administratoriui.

Apie tokiÄ pareigÄ atsakovas S. V. buvo informuotas raÅ¡tu ir žodžiu. Ä®monės turto neiÅ¡saugojimas ir pareigos jį perduoti administratoriui nevykdymas yra teisinis pagrindas pareigÄ pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.Atsakovas S. V. buvo įmonės akcininkas, kai įmonė nustojo vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ ir jai buvo inicijuotas bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesas. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam civilinę bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsakovo S. V. pateiktos 2014 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonės turtas (1 940 077 Lt/561 885 Eur) buvo visiÅ¡kai pakankamas įmonės įsipareigojimams (1 743 395 Lt/504 922 Eur) dengti.

Ä®monė, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. nevykdydama veiklos, negalėjo generuoti naujų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. nepadengus įmonės turtu visų turėtų finansinių įsipareigojimų per 2014 m. rugsėjo 30 d.–2015 m. kovo 4 d. laikotarpį, konstatuotini įmonės vadovo neteisėti veiksmai nuslepiant įmonės turtÄ ar kitaip apribojant įmonės kreditorių galimybes juo tenkinti savo turtinius interesus.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės BUAB „Eteka“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir:priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo S. V. 246 948,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas A.

T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas A. T.;pripažino negaliojančiu 2015 m. gegužės 20 d. UAB „Eteka“ vienintelio akcininko O. L. sprendimÄ ;valstybei iÅ¡ atsakovo S. V. priteisė 65,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, negebėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad įmonė atsakovo S. V. vadovavimo laikotarpiu nevykdė finansinių įsipareigojimų.

Teismas vertino, kad S. V. iki Å¡iol disponuoja įmonės buhalterinės apskaitos programa, jos neperdavė fiktyviam įmonės vadovui A. T.. S. V. vadovavimo metu UAB „Eteka“ nevykdė jokios veiklos ir įmonėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės buhalterinę apskaitÄ . 2014 m. lapkričio 22 d. įmonėje buvo vos du, o nuo 2015 m. kovo 7 d. neliko nei vieno apdraustojo darbuotojo. 2014 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu pakeistas įmonės buveinės adresas, įregistruotas nuo 2014 m. gruodžio 3 d., o netrukus po teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , priėmimo, t. y. 2015 m. kovo 5 d., bendrovės akcijos bei valdymas perleidžiami A.

T.. A. T. ketinimais investuoti į įmonę ir tęsti jos veiklÄ pagrįstai leidžia abejoti teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ užfiksuoti jį charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡is asmuo sistemingai daro teisės pažeidimus.Teismas nurodė, kad ginčo sandoriai yra atlygintiniai, teises ir pareigas Å¡alims sukuriantys įvykdžius mokėjimÄ pagal sutarties sÄ lygas. Visose sutartyse numatyta sÄ lyga, kad pirkėjas sumoka už akcijas grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį sutarties sudarymo dienÄ , o nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik atitinkamai sumokėjus sutarties kainÄ .

Abejonių sandorio tikrumu, teismo vertinimu, kelia tai, kad atsakovas S. V. nepateikė jokių įrodymų, jog sutartyse nurodoma atsiskaitymo forma, išrašant kasos pajamų orderį, sutartas piniginių lėšų sumas jis gavo.Teismas nustatė, kad A. T. įmonės vadovo pareigas užėmė nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., S. V. – nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., O. L. – nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. liepos 20 d. Šie asmenys nebuvo įdarbinti UAB „Eteka“, nebuvo drausti socialiniu draudimu.

IÅ¡ Migracijos departamento ir Lietuvos darbo biržos pateiktos informacijos teismas nustatė, kad O. L. niekada nebuvo atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , atitinkama tvarka nėra gavęs darbo leidimo.Teismas nustatė, kad administratorius kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl informacijos apie įrašų Juridinių asmenų registre atsiradimo priežastis. VÄ® Registrų centras administratoriui pateikė Ä®monės vienintelio akcininko O. L. 2015 m. gegužės 20 d. sprendimÄ , kuriuo jis atleidžia S. V. iÅ¡ užimamų generalinio direktoriaus pareigų ir generaliniu direktoriumi paskiria save.

Teismas pažymėjo, kad O. L. įmonės vieninteliu akcininku registruotas tik nuo 2015 m. birželio 17 d., o 2015 m. gegužės 20 d. vieninteliu akcininku buvo A. T.. DokumentÄ dėl įmonės vadovo atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo teismas vertino kaip fiktyvų, nes S. V. iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų buvo atleistas dar 2015 m. kovo 2 d., o nuo Å¡ios datos įmonėje apskritai nebuvo darbuotojų.Teismas konstatavo, kad įmonė jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdė nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Teismas vertino, kad realus akcijų Ukrainos Respublikos piliečiui O.

L. perleidimo sandorio sudarymas kelia abejonių. Teismas pažymėjo, kad paties akcijų perleidimo O. L. sandorio sudarymo nepatvirtina ir atsakovai. Jeigu toks sandoris ir įvyko, tai, teismo nuomone, akcijas atsakovui O. L. turėjo parduoti paskutinis registruotas įmonės savininkas S. V., tačiau pastarasis savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad akcijų atsakovui O. L. nėra pardavęs. Tam, kad S. V. turėtų galimybę parduoti įmonės akcijas atsakovui O. L., S. V. jas turėjo įsigyti iš prieš tai įmonės savininku buvusio A.

T.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ S. V. pateiktų procesinių dokumentų, toks sandoris neįvyko. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jokie po 2015 m. vasario ir kovo mėn. vykdytų fiktyvių akcijų perleidimo sandorių, sandoriai dėl akcijų perleidimo nebuvo sudaryti. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovas O. L. nesudarė jokių sandorių dėl įmonės akcijų įsigijimo, o Juridinių asmenų registre įraÅ¡ai apie jo įmonės kontrolę ir vadovavimÄ yra fiktyvÅ«s, todėl jie keistini teismo sprendimo pagrindu, pripažinus 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.Teismas sprendė, kad atsakovas S. V. vykdė fiktyviÄ Ä¯monės kontrolės, valdymo ir pardavimo schemÄ , kai akcijos buvo parduotos A.

T., vėliau neva parduotos O. L.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. T. ir O. L. neįgijo ir nesiekė įgyti jokių teisių UAB „Eteka“ atžvilgiu. Å iÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, pagrindžia ir Å¡ių asmenų pasyvus elgesys tiek nurodytų sandorių sudarymo metu, tiek po jų, tiek įmonės bankroto metu. Tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo tariamieji ir prieÅ¡taraujantys vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei.Teismas konstatavo, kad atsakovas S. V. faktiÅ¡kai ėjo įmonės vadovo pareigas, kai buvo sudaryta ir patvirtinta 2014 m. rugsėjo 30 d.

įmonės finansinė atskaitomybė, jis buvo paskutinis faktinis bei juridinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, be to, jis buvo įpareigotas tinkamai saugoti UAB „Eteka“ turtÄ ir jį perduoti bankroto administratoriui įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir per teismo nutartimi nustatytus terminus. Teismas nurodė, kad apie tokiÄ pareigÄ atsakovas S. V. buvo informuotas raÅ¡tu ir žodžiu. Ä®monės turto neiÅ¡saugojimas ir pareigos jį perduoti administratoriui nevykdymas, teismo nuomone, yra teisinis pagrindas pareigÄ pažeidusiam asmeniui taikyti civilinę atsakomybę.Teismas nustatė, kad žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas tuo, jog S. V., bÅ«damas paskutinis faktinis įmonės vadovas, vykdęs direktoriaus pareigas, neiÅ¡saugojo įmonės paskutinėje žinomoje finansinėje atskaitomybėje apskaityto turto, dėl to jis buvo neperduotas įmonės bankroto administratoriui ir nėra galimybių iÅ¡ jo tenkinti įmonės kreditorių interesų.

Žalos dydis grindžiamas įmonės kreditorių reikalavimų, patvirtintų teismo nutartimis įmonės bankroto procese, suma – 246 948,68 Eur.Teismas pažymėjo, kad įmonė, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. nevykdydama veiklos, negalėjo generuoti naujų įsipareigojimų kreditoriams. Nepadengus įmonės turtu visų turėtų finansinių įsipareigojimų per 2014 m. rugsėjo 30 d.–2015 m. kovo 4 d. laikotarpį, konstatuotini įmonės vadovo neteisėti veiksmai nuslepiant įmonės turtÄ ar kitaip apribojant įmonės kreditorių galimybes juo tenkinti savo turtinius interesus.

Teismas sprendė, kad dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ atsakovo S. V. priteistino žalos atlyginimo suma sudaro 246 948,68 Eur, t. y. suma, kuri ieÅ¡kinio tikslinimo metu yra patvirtinta kaip įmonės kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai S. V. ir V. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės BUAB „Eteka“ ieÅ¡kinys dalyje dėl žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų iÅ¡ S. V. priteisimo bei pripažinimo negaliojančiomis UAB „Eteka“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis S. V. ir V.

N. perleido jiems priklausiusias įmonės akcijas A. T., bÅ«tų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatsižvelgė į apeliantų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, kurie pagrindžia ieÅ¡kovės argumentų nepagrįstumÄ . Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravo rungimosi principÄ .Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi BUAB „Eteka“ bankroto bylos medžiaga, su kuria apeliantai neturėjo galimybės susipažinti. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigė, kad UAB „Eteka“ nemokumas buvo konstatuotas 2014 m. rugsėjo 30 d.

Teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje nėra aiškiai nurodyta, kokiai datai yra nustatinėjama įmonės nemokumo būsena. UAB „Eteka“ nemokumas galėjo būti nustatinėjamas ne ankstesnei nei 2015 m. birželio 22 d. datai, t. y. praėjus daugiau nei pusketvirto mėnesio po to, kai įmonės akcijos buvo perleistos A. T., kuris tapo įmonės vadovu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantų 2015 m. vasario 26 d.–2015 m. kovo 2 d. sudaryti sandoriai, kuriais apeliantai savo valdytas UAB „Eteka“ akcijas perleido A.

T., yra fiktyvÅ«s. Å iais sandoriais Å¡alys siekė juose nurodytų tikslų, jie buvo visiÅ¡kai įvykdyti. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. V. vykdė fiktyviÄ Ä¯monės kontrolės ir akcijų perdavimo schemÄ , nes pats S. V. yra inicijavęs ikiteisminį tyrimÄ dėl veiksmų, kuriuos teismas įvardino kaip S. V. schema.Teismas tik nurodė, kokios aplinkybės turi bÅ«ti įrodinėjamos bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, tačiau nepateikė jokių motyvų, susijusių su nagrinėjama byla, joje iÅ¡tirtais įrodymais.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. T. ir O. L. neįgijo ir nesiekė įgyti jokių teisių UAB „Eteka“ atžvilgiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių A. T. atsiskaitymÄ su pardavėjais pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nepateikimas reiÅ¡kia, jog sutartys yra abejotinos.Sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su A. T. apeliantams nekilo įtarimų, kad A. T. nurodomas siekis vystyti verslÄ gali neatitikti tikrųjų jo ketinimų.

Apeliantai tapo nusikalstamas veikas linkusio daryti asmens aukomis.IeÅ¡kovė neįrodė nei vienos iÅ¡ deliktinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų. PareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi tik paskutiniai įmonės valdymo organai. Nuo 2015 m. kovo 2 d. kaip vienintelis įmonės akcininkas bei vienasmenis valdymo organas veikė A. T.. S. V. 2015 m. kovo 4 d. jam perdavė visus įmonės dokumentus bei turtÄ . Todėl S. V. neturėjo nei pareigos, nei galimybės pateikti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ .Realus žalos faktas negali bÅ«ti įrodinėjamas vien įmonės balansu.

IeÅ¡kovė nepateikė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrindimo, neįrodė žalos dydžio. Teismas nenustatinėjo Å¡ios aplinkybės. Taip pat nebuvo įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos. S. V. veiksmai ar neveikimas negalėjo lemti ieÅ¡kovės reikalaujamos atlyginti žalos susidarymo. UAB „Eteka“ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse užfiksuotas įmonės turtas S. V. vadovavimo laikotarpiu nebuvo iÅ¡Å¡vaistytas, jis niekur nedingo.IeÅ¡kovės teiginiai apie negalėjimÄ nustatyti UAB „Eteka“ skolininkus yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovė sÄ moningai vengia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įmonės skolininkų arba Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra sudėtingas. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad S. V. gali bÅ«ti laikomas atsakingu dėl Å¡ių sumų neiÅ¡ieÅ¡kojimo. Byloje yra pateikta informacija apie UAB „Eteka“ debitorius. UAB „Eteka“ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse buvo įtrauktos lizinguotos transporto priemonės, kurios buvo grÄ Å¾intos lizingo davėjui. IÅ¡ lizingo davėjo gautos kreditinės sÄ skaitos patvirtina balanse atsispindėjusio lizinguoto turto vertę bei dėl turto grÄ Å¾inimo sumažėjusių UAB „Eteka“ įsipareigojimų mastÄ . 2014 m. rugsėjo 32 d. balanse nurodytas finansinis turtas, kurio bendra vertė – 14 083,93 Eur, susideda iÅ¡ trijų dukterinių įmonių akcijų bei Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai sumokėto nario mokesčio.IeÅ¡kovė BUAB „Eteka“ praÅ¡o atmesti atsakovų S. V. ir V.

N. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas tinkamai įvertino byloje ieÅ¡kovės pateiktus argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, kad apeliantų su atsakovu A. T. sudaryti akcijų perleidimo sandoriai buvo fiktyvÅ«s, apeliantai jais nesiekė perleisti įmonės kontrolės, o atsakovas A. T. nesiekė įsigyti verslo, jį atnaujinti, kontroliuoti, vystyti. Ä®monė Å¡ių sandorių sudarymo metu buvo nemoki, nevykdė veiklos.

Tokia įmonės bÅ«klė, taip pat asmens, neva siekusio įsigyti įmonę, charakteristika, pagrįstai leido teismui spręsti, kad tikrasis akcijų perleidimo tikslas buvo fiktyviai perleisti įmonės kontrolę, sukurti salygas A. V. iÅ¡vengti atsakomybės dėl įmonės turto netekimo.Teismas pagrįstai įvertino, kad S. V. buvo paskutinis realiai įmonės vadovo pareigas vykdęs asmuo. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad po 2015 m. vasario 26 d. – 2015 m. kovo 3 d. akcijų perleidimo sandorių įmonė vykdė veiklÄ .2014 m. rugsėjo 30 d.

įmonės balansas ir pelno nuostolio ataskaita yra paskutinis įmonės suvestinis buhalterinės apskaitos registras, kuriame fiksuota įmonės turtinė ir įsipareigojimų padėtis. Po Å¡io dokumento, kurį sudarė, pasirašė bei bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ svarstančiam teismui pateikė atsakovas S. V., jokie kiti suvestiniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo sudaromi. Ä®monė nesudarė pilno 2014 m. balanso ir pelno nuostolio ataskaitos, nebuvo sudaryti jokie finansinės apskaitos suvestiniai dokumentai reikalų perdavimo atsakovui A.

T. metu.Ä®monei padarytos žalos dydžiu pagrįstai laikytinas įmonės bankroto procese pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų sumos dydis, kuris yra ženkliai mažesnis, nei paskutiniame įmonės balanse fiksuotas įmonės turto ir turtinių teisių dydis. Visas įmonės turtas buvo prarastas atsakovo S. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Turto praradimas tiesiogiai lėmė, kad įmonės kreditorių reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorius netinkamai vykdė debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Dėl neteisėtų atsakovo S. V. veiksmų įmonės bankroto administratorius nedisponuoja ne tik įmonės turtu, bet ir įmonės dokumentais, kuriais galėtų bÅ«ti grindžiamos įmonės turtinės teisės. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas yra tiesiogiai susijęs su skolÄ Ä¯rodančių dokumentų disponavimu. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl procesinių praÅ¡ymų Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi).

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. CPK 180 straipsnyje reglamentuota, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Apeliantas S. V. 2018 m. kovo 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – ieÅ¡kovės BUAB „Eteka“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.

Šį praÅ¡ymÄ apeliantas S. V. grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ jo žalÄ , rėmėsi BUAB „Eteka“ bankroto byloje patvirtintais kreditiniais reikalavimais. Apelianto S. V. manymu, Å¡ie įrodymai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumÄ , civilinės atsakomybės taikymo apelianto atžvilgiu negalimumÄ . Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui Å¡ių įrodymų pateikti negalėjo, nes su jais susipažino tik 2018 m. vasario 22 d. Apeliantas nurodo, kad visi ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra kildinami iÅ¡ teisinių santykių (sudarytų sutarčių, kitais pagrindais kylančių prievolių), vykusių laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. liepos 21 d., t. y. iki apelianto paskyrimo eiti ieÅ¡kovės direktoriaus pareigas, todėl apeliantui negali kilti atsakomybė už ankstesnių vadovų padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė apeliantui S. V. terminÄ pateikti teismui argumentus dėl pavėluoto naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui teikimo pagrindimo bei nurodyti, kokios konkrečios bylai reikÅ¡mingos aplinkybės Å¡iais įrodymais grindžiamos.2018 m. gegužės 15 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto S. V. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Juose nurodoma, kad nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme turėjo atstovus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių iÅ¡ BUAB „Eteka“ bankroto administratoriaus nebuvo iÅ¡reikalauti įrodymai, kuriais remiantis buvo nustatyta bendra kreditinių reikalavimų suma, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė apelianto neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat nurodoma, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, nes jis neturi teisinio išsilavinimo. Apeliantas pažymi, kad visi ieškovės įsiskolinimai susidarė iki 2014 m. liepos 21 d., t. y iki jo vadovavimo UAB „Eteka“ pradžios, todėl jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma.Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto S. V. apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla.

Ieškovės BUAB „Eteka“ ieškinys grindžiamas tuo, kad apeliantas S. V., kaip UAB „Eteka“ vadovas, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Dėl šių neteisėtų apelianto S. V. veiksmų, ieškovės teigimu, kilo pasekmės (žala) – galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus nebuvimas. Žalos dydis – bankroto byloje UAB „Eteka“ kreditorių pareikštų ir teismo patvirtintų kreditinių reikalavimų suma.

Taigi apelianto S. V. naujais įrodymais grindžiamas argumentas dėl kreditinių reikalavimų susidarymo laikotarpio nepatvirtina jokių turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai aplinkybių. Be to, apeliantas S. V. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl nauji įrodymai į bylÄ pateikiami tik praėjus daugiau kaip aÅ¡tuoniems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir trims mėnesiams nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos, nors, kaip nurodė pats apeliantas, jis naudojosi kvalifikuotų teisininkų (advokatų) paslaugomis.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. praÅ¡ymuose (raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose) nurodomos aplinkybės, kurias jis grindžia naujais įrodymais, laikytinos apeliacinio skundo pildymu, kas pagal CPK 323 straipsnį yra draudžiama. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo ir su juo pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti.Taip pat apeliantas S. V. praÅ¡o skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Å is praÅ¡ymas grindžiamas naujų įrodymų pateikimo aplinkybe ir poreikiu Å¡alims pateikti dėl jų paaiÅ¡kinimus bei atsikirtimus.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 straipsnis).

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjmu atveju apelianto praÅ¡ymÄ pagrindžiantys argumentai nesuponuoja žodinio proceso poreikio. Atsisakius priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, be to, Å¡alims dėl jų priėmimo bei vertinimo raÅ¡tu iÅ¡dėsčius paaiÅ¡kinimus ir atsikirtimus, žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo bÅ«tinumas nekonstatuotinas.

Taip pat pripažintina, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išvardintų argumentų pakanka, kad būtų patikrintas šioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei išspręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, todėl apelianto prašymas dėl žodinio šios bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo netenkintinas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ginčo sandorių pripažinimo tariamaisiais Apeliantai S. V. ir V. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido UAB „Eteka“ akcijas atsakovui A. T., kaip tariamus sandorius. Apeliantai nurodo, kad šiais ginčo sandoriais jie siekė sandoriuose nurodytų tikslų, sandoriai buvo realūs, be to, visiškai įvykdyti.

Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; kt.).Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.).

Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).Nors nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo sutarčių fiktyvumo, teigia, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai realūs, sandoriais buvo siekiama juose nurodytų tikslų, jie buvo visiškai įvykdyti, tačiau šių aplinkybių jie tinkamai nepagrindė (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje esantys įrodymai, jų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis nesiekta sukurti jokių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 26 d. atsakovas S. V. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. V. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti Å¡ias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui S. V. 750 Eur kainÄ (1 t., b. l. 103-105). 2015 m. kovo 2 d. atsakovas S. V. ir atsakovas A.

T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. V. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 480 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti Å¡ias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui S. V. 750 Eur kainÄ (1 t., b. l. 100-102). Pažymėtina, kad pastarosios sutarties paskutiniame lape akcijų pardavėjo vardu pasirašė ne atsakovas S. V., o atsakovas V. N., nors pirmajame ir antrajame sutarties lapuose yra atsakovo S. V. paraÅ¡ai. 2015 m. vasario 27 d. atsakovas V.

N. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. N. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A. T. įsipareigojo pirkti Å¡ias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui V. N. 600 Eur kainÄ (1 t., b. l. 106-108). 2015 m. kovo 3 d. atsakovas V. N. ir atsakovas A. T. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas V. N. įsipareigojo parduoti atsakovui A. T. 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eteka“ akcijų, o atsakovas A.

T. įsipareigojo pirkti Å¡ias akcijas ir sumokėti už jas atsakovui V. N. 600 Eur kainÄ (1 t., b. l. 109-111). Visų Å¡ių sutarčių 3.2 punkte Å¡alys sulygo, kad nurodytų akcijų pirkimo kainÄ pirkėjas A. T. sumokės pardavėjams S. V. ir V. N. sutarčių sudarymo dienÄ grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį.IeÅ¡kovui praÅ¡ant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡skyrus pačių apeliantų paaiÅ¡kinimus, apie akcijų kainos sumokėjimÄ arba kitokį ginčo sutarčių realų vykdymÄ (CPK 178 straipsnis). Apeliantai taip pat neįrodė atsakovo A. T. ketinimo vadovauti ir vadovavimo įmonei aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių realų vykdymÄ . Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo A. T. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ tapti įmonės akcininku ir vėliau – jos direktoriumi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis laikytinos ir ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo aplinkybės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos esant priimtai, bet neįsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarčiai dėl atsisakymo iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ (1 t., b. l. 242-245). Å iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikino ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Eteka“ finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. turinį, nustatė, kad įmonės veiklos pelningumas per 2012–2013 m. drastiškai sumažėjo: 2011 m. įmonė dar gavo 269 969 Lt pelno, 2012 m. – tik 25 905 Lt, o 2013 m. jau patyrė 298 407 Lt nuostolių. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų rodikliai tik didėjo: 2011 m. – 468 625 Lt, 2012 m.

– 781 703 Lt, 2013 m. – 1 121 180 Lt. Iš UAB „Eteka“ atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad jau 2012 m. įmonė turėjo sunkumų dėl atsiskaitymo su darbuotojais; 2013 m. pabaigoje–2014 m. pradžioje įmonė nebuvo pajėgi tinkamai atsiskaityti ir už kasdienei įmonės veiklai, susijusiai su krovinių pervežimu, organizuoti reikalingų transporto priemonių remonto paslaugas. Dėl to susidariusių skolų, nors jų dydis ir nėra reikšmingas, įmonė galutinai nesumokėjo iki šiol, kaip ir taikos sutartimis suderėtų skolinių įsipareigojimų.

Be to, įmonė negalėjo mokėti periodinių įmokų už lizinguojamÄ turtÄ (transporto priemones), kas lėmė vienaÅ¡alį lizingo sutarčių, sudarytų su SIA „UniCredit Leasing“, nutraukimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors įmonė vis dar turi transporto priemonių (tiek priklausančių nuosavybės teise, tiek finansinės nuomos pagrindu), tačiau Å¡i nustatyta aplinkybė pati savaime neįrodo, kad įmonė toliau tęsė (ar objektyviai gali tęsti) veiklÄ ir iÅ¡ jos gavo pajamas.

Pagrįstas abejones dėl įmonės ketinimo ir gebėjimo toliau tęsti veiklÄ ir dėl atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumo, kurie, jo teigimu, patvirtina gerÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, kelia tokios nustatytos faktinės aplinkybės: pats UAB „Eteka“ direktorius S. V., pateikęs pirmosios instancijos teismui atsiliepimÄ ir duomenis apie įmonės įsipareigojimus bei kitÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ , svarstant klausimÄ dėl 2015 m. sausio 21 d. teismo nutartimi jam skirtos baudos už antstolio patvarkymo nevykdymÄ , nurodė, jog jo vadovavimo metu UAB „Eteka“ nevykdė jokios veiklos ir įmonėje nebuvo asmens, atsakingo už įmonės buhalterinę apskaitÄ ; pagal vieÅ¡ai internetinėje erdvėje skelbiamÄ informacijÄ , 2014 m. lapkričio 22 d.

įmonėje buvo vos du, o nuo 2015 m. kovo 7 d. neliko nei vieno apdraustojo darbuotojo; 2014 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu pakeistas įmonės buveinės adresas (įregistruotas nuo 2014 m. gruodžio 3 d.), o netrukus po teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , priėmimo, t. y. 2015 m. kovo 5 d., įmonės akcijos bei valdymas perleidžiami A. T., kurio ketinimais investuoti į įmonę ir tęsti jos veiklÄ pagrįstai leidžia abejoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ užfiksuoti jį charakterizuojantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡is asmuo sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, narkotinių medžiagų vartojimu ir kt.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Eteka“ bankroto bylÄ (3 t., b. l. 170-172).

Å ioje nutartyje teismas nurodė, kad UAB „Eteka“ pradelsti įsipareigojimai (350 924,44 Eur) akivaizdžiai virÅ¡ija pusę įmonės turto vertės, kuri pagal įmonės 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ â€“ 561 885,14 Eur, todėl UAB „Eteka“ laikytina nemokia įmone. Teismas vertino, kad įmonės nemokumÄ rodo ne tik negatyvus pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis, bet ir tai, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su buvusiais darbuotojais, be to, ji nemoka mokesčių valstybei, nebevykdo Å«kinės komercinės veiklos, neturi galimybės generuoti pelno.

Teismas pažymėjo, kad didelis įmonės kreditorių, turinčių vykdytinas reikalavimo teises, skaičius patvirtina, jog įmonė yra susidūrusi su ilgalaikiais ir neatsitiktiniais finansiniais sunkumais.Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ginčo sandorių sudarymo metu jokių veiklos perspektyvų įmonė nebeturėjo. Todėl laikytini teisiškai nereikšmingais apeliacinio skundo argumentai dėl įmonės nemokumo momento nustatymo tinkamumo.

Apeliantai, žinodami apie inicijuotÄ UAB „Eteka“ bankroto bylÄ , sudarė veiklos perspektyvų neturinčios įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įmonės akcijas perleisdami jokios veiklos vykdyti neketinančiam, itin neigiamai charakterizuojamam (narkotines medžiagas vartojančiam, smulkiomis vagystėmis užsiimančiam) asmeniui atsakovui A. T.. Todėl darytina iÅ¡vada, kad realiai akcijų pirkimo-pardavimo sutartys vykdomos nebuvo, jos buvo sudarytos tik dėl akių, nesiekiant perleisti (įgyti) akcijas ar tęsti (vykdyti) veiklÄ , o siekiant iÅ¡vengti įmonės akcininkui ir vadovui tenkančių pareigų bei galinčios kilti civilinės atsakomybės. Vien tam tikrų sandorių formalių sÄ lygų vykdymas (įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymas, vadovo paskyrimas, Å¡io fakto registravimas Juridinių asmenų registre), nesudaro pagrindo konstatuoti realaus sandorių vykdymo ir Å¡alių valios pagal tokius sandorius įgyti atitinkamas teises ir pareigas.

Å ių argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip tariamus sandorius, pripažino negaliojančiomis 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 2 d. UAB „Eteka“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas S. V. perleido akcijas atsakovui A. T. ir 2015 m. vasario 27 d. bei 2015 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovas V. N. perleido akcijas atsakovui A. T.. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės salygų nustatymo Apeliantų įsitikinimu, ieÅ¡kovė neįrodė nei vienos iÅ¡ atsakovo S. V. civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų.

Apeliantai teigia, kad 2015 m. kovo 4 d. atsakovas S. V. perdavė atsakovui A. T. visus įmonės dokumentus ir turtÄ , todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas S. V. neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Apeliantų manymu, 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Eteka“ balanse užfiksuotas turtas nebuvo iÅ¡Å¡vaistytas ir niekur nedingo. Taip pat apeliantai nurodo, kad atsakovo S. V. veiksmai ar neveikimas negalėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovės reikalaujamos atlyginti žalos susidarymo.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti Å¡iems apeliantų argumentams.Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinės atsakomybės sÄ lygas atsakovo S. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nustatytė tinkamai.Byloje ginčas kilo dėl to, kad po UAB „Eteka“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ios įmonės turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui ir realiai jo nėra. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Ä¯vairiais aspektais, nenurodo jokių konkretesnių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės turtu: nei koks konkrečiai turtas įmonėje atsakovo S. V. vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, nei koks ir kokiu bÅ«du bei aplinkybėmis jis buvo perdavinėjamas (jei iÅ¡ viso buvo perdavinėjamas), nei kur jis yra.

Å alių paaiÅ¡kinimai yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl minėtų aplinkybių kontekste pastebėtina, kad teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs.Apeliantai teisingai nurodo, kad realus žalos faktas ir dydis negali bÅ«ti įrodinėjamas vien įmonės balansu.

Tačiau aplinkybė, kad tam tikra pinigų suma yra įraÅ¡yta į balansÄ , reikÅ¡minga tuo, jog paties atsakovo S. V. į 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys, nors ir gali bÅ«ti ne visai tikslÅ«s skaitine iÅ¡raiÅ¡ka, patvirtina ieÅ¡kovės nurodomÄ faktÄ , kad įmonėje tam tikras turtas balanso sudarymo dienÄ buvo, nebent atsakovas S. V. įrodytų prieÅ¡ingai. Ä®monės vadovas yra atsakingas už įmonės turto, su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

IeÅ¡kovei pateikus visus objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigÄ , atsakovas S. V. turėjo pateikti paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktÅ«rÄ ir jo kiekvieno vieneto vertę. Esant nustatytam faktui apie turto buvimÄ Â ir paaiÅ¡kėjus, kad jo faktiÅ¡kai nebėra, konkretÅ«s neteisėti veiksmai, nulėmę turto likimÄ , ne visais atvejais gali bÅ«ti nustatyti, juo labiau, kad neteisėtus veiksmus atliekantis asmuo paprastai ir siekia juos nuslėpti.

Tačiau jau pats turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista, kas dėl to leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus.Atsakovas S. V. turėjo procesinę galimybę pateikti įrodymus, kad visas įmonės balansinis turtas negalėjo bÅ«ti pripažintas turtu, kurį perduoti turėjo pareigÄ pats atsakovas. Nesant dėl atsakovo S. V. kaltės byloje pateiktų papildomų įrodymų dėl balansinio turto sandaros ir jo dinamikos per laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorių reikalavimai (246 948 Eur), kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti atsakovo S. V. padaryta žala, sudaro mažesnę pusę balansinio įmonės turto (561 885,14 Eur), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo S. V. padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl atsakovo S. V. neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė objektyviai negali pateikti daugiau įrodymų dėl žalos dydžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos dydis buvo nustatytas netinkamai.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iÅ¡keliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto Å¡iems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad Å¡io turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis.

Kreditoriams padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai jÄ lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).Esant duomenų apie buvusį įmonės turtÄ ir jais grindžiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, už turto iÅ¡saugojimÄ atsakingas asmuo (atsakovas S. V.) ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sÄ moningai juos slėpdamas), bet ir vengia nurodyti aplinkybes apie jų buvimo vietÄ , neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus faktiÅ¡kai grindžia vien jam pareikÅ¡to reikalavimo neįrodytumu, kitaip tariant, neigia ieÅ¡kinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Taisyklė, jog civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltę, privalo įrodyti ieÅ¡kovė, niekaip neÅ¡alina atsakovo S. V. pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumÄ ir paneigiančius ieÅ¡kovės teikiamus argumentus ir įrodymus visais civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo klausimais (CPK 12, 178 straipsniai). Juo labiau, kad nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tent atsakovui S. V. – įmonės vadovui, geriausiai yra/turi bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jo vadovavimo pabaigai įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktÅ«ra, tiek su jo apskaita, bÅ«kle, likimu ir pan.Taigi, tam tikras turtas vertine iÅ¡raiÅ¡ka balanse yra nurodytas, t. y. pagal balansÄ faktas, jog turto įmonėje buvo, akivaizdus.

Jo nelikus ir nesant įrodymų (o atsakovui S. V. net ir neteigiant), kurie paneigtų turto realų buvimÄ apskritai ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad padaryta žala įmonei, o tuo pačiu, kaip iÅ¡vestinė, - ir kreditoriams. Nutarties 43-47 punktuose nustatytų aplinkybių (faktiÅ¡kai nemokios, veiklos nebevykdančios įmonės akcijų ir vadovavimo jai fiktyvus perleidimas ir kt.) bei byloje esančių įrodymų visumos kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius apeliacinio skundo teiginius apie įmonės turto perdavimÄ atsakovui A.

T.. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad neįrodytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos ( žalos faktas, apelianto neteisėti veiksmai ir jų tarpusavio priežastinis ryÅ¡ys). Tuo tarpu kaltės prezumpcijos atsakovas S. V. nepaneigė. Atsakovo S. V. veiksmai sudarant fiktyvius sandorius dėl įmonės akcijų pardavimo atsakovui A. T. lėmė tai, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti vadovų pasikeitimo momentu įmonės faktinio turto dydžio. Dėl paminėto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja visos sÄ lygos taikyti atsakovui S. V. civilinę atsakomybę.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas S. V. negali bÅ«ti laikomas atsakingu už ieÅ¡kovės debitorinių įsipareigojimų neiÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kurį, apeliantų nuomone, bankroto administratorius vengia vykdyti arba jis yra sudėtingas.

Apeliantai nurodo, kad byloje yra pateikta informacija apie UAB „Eteka“ debitorius, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog nėra galimybės nustatyti įmonės skolininkų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantų argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Viena vertus, atsakovas S. V. neperdavė bankroto administratoriui jokių dokumentų, pagrindžiančių debitorinių įsipareigojimų susidarymo pagrindÄ , kas laikytina neteisėtais atsakovo S. V. veiksmais, itin apsunkinančiais įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo efektyvumÄ .

Kita vertus, debitorinių įsiskolinimų išieškojimas praktikoje apskritai laikomas mažai tikėtinu, ypač tokioje kaip nagrinėjamos bylos situacijoje, kuomet didžiausius įsiskolinimus turintys debitoriai yra užsienio valstybių asmenys (1 t., b. l. 154-155). Pažymėtina, kad net šio turto nevertinant priteistinos žalos dydžio aspektu (taip pat kaip ir apeliantų nurodomo finansinio turto – trijų dukterinių įmonių akcijų, Lietuvos nacionalinei vežėjų asociacijai sumokėto nario mokesčio), likusi atsakovo S. V. bankroto administratoriui neperduota turto vertė būtų visiškai pakankama padengti bankroto byloje teismo patvirtintus BUAB „Eteka“ kreditorių reikalavimus.

Kadangi lizingo davėjui grÄ Å¾intų transporto priemonių argumentÄ apeliantai sieja su sumažėjusiu UAB „Eteka“ kreditorinių, o ne debitorinių, įsipareigojimų mastu, Å¡is argumentas laikytinas nereikÅ¡mingu vertinant atsakovo S. V. civilinės atsakomybės sÄ lygų (konkrečiai – žalos dydžio) nustatymo tinkamumÄ . Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo Apeliantai kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumÄ nagrinėjamoje byloje. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantai neturėjo galimybės susipažinti su UAB „Eteka“ bankroto bylos medžiaga, nors pirmosios instancijos teismas ja rėmėsi priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Apeliantai nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų suponuoti iÅ¡vadÄ , kad apeliantų nesusipažinimas su bankroto bylos medžiaga lėmė neteisingo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių teisės normų pažeidimai bet kuriuo atveju gali bÅ«ti pripažinti pagrindu panaikinti sprendimÄ tik tada, jei dėl Å¡ių pažeidimų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus pažeidimus, kuriuos įstatymų leidėjas nustatė kaip absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Jei apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai netenkino tam tikrų jų procesinių praÅ¡ymų, jie galėjo juos reikÅ¡ti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jų nereiÅ¡kė ir nenurodė, kad to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių.

Todėl, teisėjų kolegijos manymu, minėti apeliantų argumentai nepripažintini pagrįstais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡nagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Atsakovų S. V. ir V. N. apeliacinį skundÄ atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).IeÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiÅ¡kė ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsisakyti priimti apelianto S. V. 2018 m. kovo 1 d. praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo ir su juo pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat 2018 m. gegužės 15 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir grÄ Å¾inti juos padavusiam asmeniui. Teisėjai                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                                                            Romualda Janovičienė