04556e47-0475-4e5d-9c54-818a08dbf30c · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr Pirmosios instancijos teismo                                  Civilinė byla Nr. 2A-606-280/2011teisėjas Eduardas Meidus                                                Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00326-2011-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                             30.8;121.15; 121.21                                                                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 7 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,      kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),      sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei              dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. R.,   vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. R., B. V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų G. R. ir B. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities VMI dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos G.

R. ir B. V. prašė nustatyti faktÄ , kad jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį Å¡ių nekilnojamųjų daiktų (kiekviena po 1/6 dalį): 1953 m. pastatyto rÄ stinio gyvenamojo namo 55,48 m2, 1969 m. pastatyto rÄ stinio pastato – Å«kinio pastato, 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, esančių Galelių k., Utenos rajone.

Nurodė, kad 1989 m. mirus jų motinai A. J., jos su broliu K. J. lygiomis dalimis paveldėjo motinos turtÄ â€“ sodybÄ , esančiÄ Galelių k., Utenos r., su esamais Å«kiniais pastatais. 1994-06-28 mirus broliui, pareiÅ¡kėjos toliau rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo sodybÄ , vėliau sužinojo, kad broliui priklausančiÄ turto dalį paveldėjo brolio žmona D. J. (vėlesnė pavardė – K.). Po D. K. mirties 2000-12-29 dėl jos turto paveldėjimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjos pradėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus valdyti kaip savo.

PareiÅ¡kėjos nurodė, kad niekas kitas į palikimÄ nepretendavo, todėl jos mano, kad nuo 2000 m. iki Å¡io laiko nepertraukiamai, teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir kaip savo valdo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų, esančių Galelių k., Utenos r. ir įgijo į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nustatė, jog turtas, kurį pareiÅ¡kėjos nori įgyti įgyjamosios senaties pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruoti D.

J. vardu, kuri 2000-12-29 mirė. Ä® likusiÄ Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalį nuosavybės teisės po 1/3 dalį registruotos pareiÅ¡kėjų G. R. ir B. V. vardu. Darė iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisės į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų yra registruotos D. J. vardu, taigi pareiÅ¡kėjos neturėjo pagrindo manyti po D. J. mirties esančios Å¡ių daiktų savininkės, teisėtai užvaldžiusios ir valdančios nekilnojamuosius daiktus. Konstatavo nesant LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų, kurios patvirtintų pareiÅ¡kėjų nekilnojamųjų daiktų valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , viseto, nes pareiÅ¡kėjos neįrodė (LR CPK 178 str.), kad bÅ«tų sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdę ne mažiau kaip 10 metų 1/3 dalį jų nurodytų nekilnojamųjų daiktų.

             Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjos G. R. ir B. V. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė bendras nuostatas, tačiau taip ir nepaaiÅ¡kino, ko pritrÅ«ko, kad bÅ«tų pripažinta nuosavybė pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes namÄ bei Å«kinius pastatus valdo visÄ laikÄ kaip savo, neiÅ¡skirdamos kažkurios 1/3 dalies ir tikrai nemano, kad kažkas kitas yra savininkas, tuo labiau, kad apie 1/3 dalies priklausymÄ D.

K. sužinojo tik gavusios Nekilnojamojo turto registro pažymėjimÄ , kuriame buvo nurodyta kaip bendrasavininkė, nes niekada nebuvo atvažiavusi ar domėjusis Å¡iuo turtu. Sužinojus, kad ji mirė, suprato, jog gali bÅ«ti turto paveldėtojai, todėl sužinojo notarų biure, kad dėl turto paveldėjimo byla nėra užvesta. Tik tuo įsitikinusios, kad nėra asmens, kuriam nuosavybės teise priklausytų turtas, jos atvirai, nuo 2001 m. valdė visÄ namÄ su Å«kiniais pastatais. Nurodo, kad valdymo neįregistravo, tačiau turto vieÅ¡Ä valdymÄ , pilnai įrodo tai, kad abi atvirai su savo Å¡eimomis Å¡iuo turtu rÅ«pinuosi, ji prižiÅ«rėjo, jame leido laisvalaikį, puoselėjo aplinkÄ , tai matė ir kaimynai, ir visi kiti žmonės. Paties turto dalys nebuvo atskirtos ar kažkaip padalintos, viskÄ valdė sÄ Å¾iningai, bendrai kaip savo, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jau 10 metų, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį daikto savininkas, jei toks bÅ«tų, nors joms nežinomas, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo.             Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).  Bylos dokumentais nustatyta, kad 1/3 dalis 1953 m. pastatyto rÄ stinio gyvenamojo namo 55,48 m2, unikalus Nr. 8298-7056-6014, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto rÄ stinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6025, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6036, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto rastinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6047, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6058, esančių Galelių k., Utenos rajone, nuosavybės teisės registruotos G.

R. vardu. 1/3 dalis 1953 m. pastatyto rÄ stinio gyvenamojo namo 55,48 m2, unikalus Nr. 8298-7056-6014, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto rÄ stinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6025, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6036, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto rÄ stinio pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6047, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto iÅ¡ lentų pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6058, esančių Galelių k., Utenos rajone, nuosavybės teisės registruotos B.

V. vardu. Likusi 1/3 Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalis nuosavybės teisės registruotos D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri 2000-12-29 mirė (b.l. 19-21,51).     BÅ«tent pareiÅ¡kėjos G. R. ir B. V. praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ 1/3 nekilnojamajam turtui, kuris registruotas D. J. vardu.      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011) yra nurodęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

             1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.              2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).              3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).            4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.           5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.             6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

            7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).            8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .           Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Daiktas (1/3 dalis gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų) nuosavybės teise registruotas D. J. vardu. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi kito asmens nuosavybės teise registruotus daiktus. Be to Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė (b.l. 46), kad D. K. (J.) mirė 2000 m. gruodžio 29 d., bÅ«dama susituokusi su V.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) Vadinasi D. J. nuosavybės teisės su jos mirtimi pasibaigė, Å¡iam turtui turi bÅ«ti taikomi pavedėjimo teisiniai santykiai ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. PareiÅ¡kėjos jų nurodytomis aplinkybėmis pagal įstatymÄ ( CK 5.11 str.) negali paveldėti D. J. (K.) palikimo, tuo atveju, jeigu D. J. (K.) palikimo nepaveldi įpėdiniai pagal įstatymÄ ar testamentÄ .

Jeigu teisėti įpėdiniai palikimo nepriima, kas gali bÅ«ti ir nagrinėjamu atveju, paveldimas turtas pagal CK 5.62 str. pereina valstybei. Taigi Å¡iuo atveju suinteresuotas asmuo Utenos apskrities VMI nagrinėjamomis aplinkybėmis negali sutikti su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu, o privalo imtis veiksmų, kad perimti paveldėjimo teise valstybei galintį pereiti turtÄ , po to spręsti dėl jo perleidimo vienu ar kitu bÅ«du, jeigu susitartų su pareiÅ¡kėjomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčo turtas nuosavybės teisėmis yra registruotas D.

J. (K.) vardu, po jos mirties pareiÅ¡kėjos turto paveldėti teisėtai negali, o kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė, tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ CK 4.69 straipsnio ir 4.70 str. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisėms įgyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nes pareiÅ¡kėjos turtÄ valdo nors ir nepertraukiamai virÅ¡ 10 metų, bet jų valdymas negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu ir teisėtu, kai į ginčo turtÄ nagrinėjamu atveju turi didesnes teises ne jos, o kiti asmenys (turintys teisę į D.

J. (K.) palikimÄ ). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. J. vardu registruotÄ turtÄ pareiÅ¡kėjos G. R. ir B. V. negalėjo teisėtai valdyti kaip savo.             Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytÄ CK normų aiÅ¡kinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

            IÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ priteistinos iÅ¡ apeliančių G. R. ir B. V. (b.l. 61, CPK 88 str. 1 d. 3 p., CPK 92 str).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:              Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ G.

R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V. (duomenys neskelbtini) po 2,00 Lt (du litus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, į valstybės biudžetÄ , jas sumokant į VMI surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.               Teisėjai                                                         Laimutė Sankauskaitė                                                                                     Birutė Jonaitienė                                                                                      Laimantas MisiÅ«nas           Â