2021-10-27 Nr. AB-22497-3-62-3-01543-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-847-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01543-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) 1 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuteistas ir nuo 2019 m. vasario 12 d. bausmę atlieka Marijampolės PN. Atvykęs į pataisos namus, informavo administraciją, kad bausmę pageidauja atlikti būdamas vienas kameroje arba su kitais nuteistaisiais, kurie yra ramaus būdo. Administracija atsakė, kad visur vyksta remontas ir nėra tuščių vienviečių kamerų. Pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, kurioje buvo laikomi 5–7 nuteistieji. 2019 m. kovo 27 d. iš kameros Nr. 2 visi 7 nuteistieji buvo perkelti į kamerą Nr.

13. Pareiškėjas kartu su kitu nuteistuoju atsisakė eiti į kamerą Nr. 13, todėl buvo sumuštas pareigūnų ir jėga įmestas į kamerą Nr. 13, kurioje išbuvo iki 2019 m. balandžio 11 d. ir dėl psichologinio smurto buvo priverstas išeiti iš kameros. Nuo tos dienos buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, nes joje jau buvo atliktas remontas. Šioje kameroje iš pradžių buvo laikomi 4 nuteistieji, o vėliau patalpinti dar 2. Kameroje prasidėjo psichologinis spaudimas – vienas nuteistasis sumuša kitą. Iš kameros buvo išvesti 3 nuteistieji, kurie labiausiai smurtavo, tam, jog viskas būtų neviešinama.

Kameroje Nr. 2 liko 3 nuteistieji, iš kurių vienas vėliau buvo etapuotas į teismą. Kameroje likus 2 nuteistiesiems, pareiškėjas, neapsikentęs psichologinio smurto, 2019 m. gruodžio 11 d. sužeidė kitą nuteistąjį kosmetinėmis žirklėmis, todėl 20 parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Pareiškėjas iš baudos izoliatoriaus buvo išleistas 2019 m. gruodžio 31 d. ir perkeltas į kamerą Nr. 18, į kurią atsisakė eiti, nes joje buvo apgyvendinti nuteistieji iš kameros Nr. 13, kurie naudojo psichologinį smurtą, todėl buvo uždarytas kameroje Nr. 9 (baudos izoliatoriuje).

Atlikus bausmę, buvo keliamas į kamerą Nr. 16, į kurią atsisakė eiti, nes jo į kamerą neįsileis. Pareiškėjas žodžiu ir raštu prašė jį laikyti kameroje Nr. 9, bet buvo atsakyta, jog tai drausmės izoliatoriaus kamera. 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjui buvo skirtas papeikimas, todėl jis vėl buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr.

9. Pareiškėjas rašė skundus, jog yra nepagrįstai baudžiamas, tačiau niekas nereagavo. 2020 m. vasario 3 d. pareiškėjas parašė skundą į Prezidentūrą ir Teisingumo ministeriją, kurios kreipėsi į pataisos namų administraciją, kuri po to sureagavo. Pareigūnas prašė atsiimti skundus ir už tai pažadėjo, kad bus laikomas vienas kameroje Nr. 9, kurioje laikomas iki skundo surašymo dienos (2020 m. birželio 23 d.). Pareiškėjas kėlė klausimą, kodėl jis nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. vasario 20 d. buvo kankinamas, nes būnant baudos izoliatoriuje negalėjo apsipirkti, nebuvo skiriama išmoka, negalėjo siųsti laiškų. Pareiškėjas teigė, kad serga (duomenys neskelbtini), todėl jam reikia pirkti maistą, saldainius gliukozės reguliavimui, tačiau jam nebeskyrė išmokos, kadangi buvo laikomas baudos izoliatoriuje.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, laikymo kameroje po 1 nuteistąjį. Remiantis nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenimis, pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, turi galimybę bendrauti laiškais, juos siunčia ir gauna. Pareiškėjas sistemingai atsisakinėjo atlikti bausmę paskirtose kamerose ir už tai buvo baustas perkeliant į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2S-628 dėl R.

K. skundo išnagrinėjimo detaliai išnagrinėta kiekviena paskirta pareiškėjui nuobauda, nustatyta, kad pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nenurodė konkrečių asmenų dėl ko negali atlikti bausmę administracijos paskirtoje kameroje, tik nurodė viename pasiaiškinime, jog patyrė psichologinį spaudimą, tačiau jo nedetalizavo. Pagal Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. liepos 8 d. pažymą Nr. 55/04-550, pareiškėjas dėl to, jog Marijampolės PN nebuvo laikomas kameroje vienas ir patyrė psichologinį smurtą, nėra kreipęsis.

Remiantis Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. 1S-249, pareiškėjas visos bausmės atlikimo metu pataisos namuose į Kriminalines žvalgybos skyrių bei į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patiriamų traumų ar sužalojimų nesikreipė. Pareiškėjo 2019 m. kovo 28 d. skundas Nr. 49/07-697, kuriame skundžiami pareigūnų veiksmai dėl to, kad buvo jėga perkeltas į kamerą Nr. 13 patvirtina, jog jame yra pareiškėjo įrašyta „atsakymą žodžiu gavau, raštiškai atsakymo nereikia“.

Pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl patirto psichologinio smurto kreipęsis nebuvo. Pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), yra skirtas tinkamas gydymas bei maitinimas. Vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes kurias butų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti vertinta pinigais, atlyginimo.

Pareiškėjas nenurodo kaip neturtinė žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant neteisėtų Marijampolės PN veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis kameroje buvo laikomas ne vienas, buvo ne kartą perkeltas į baudos izoliatorių, prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. vasario 20 d. jis buvo kankinamas, nes būnant baudos izoliatoriuje negalėjo apsipirkti, nebuvo skiriama išmoka, negalėjo siųsti laiškų.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui pagrįstumas, o ne pareiškėjui skirtų nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundus, susijusius su jo nurodytomis nuobaudomis atmetė kaip nepagrįstus. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad nurodytas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas teisme. Pareiškėjas nurodytų nuobaudų per įstatymuose nustatytus terminus teismui neskundė; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skirtos nuobaudos įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintos, todėl spręstina, kad jos yra galiojančios. Dėl nurodytų priežasčių teismas visus pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, susijusios su nuobaudų pareiškėjui paskyrimu, laikė nepagrįstais, kadangi nėra nustatyta neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

8. Teismas dėl laikymo su kitais asmenimis, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog asmenys, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, esant jų pageidavimui, privalo būti laikomi po vieną kameroje. Todėl teismas sprendė, kad šie atsakovo atstovo veiksmai (pareiškėjo laikymas kamerose su kitais asmenimis) nėra neteisėti. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikri su įkalinimu susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, jis serga (duomenys neskelbtini) ir negalėjo įsigyti tinkančio maisto, saldumynų, pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai – 2020 m. liepos 8 d. pažyma bei 2020 m. liepos 14 d. pažyma, patvirtina, jog pareiškėjas dėl to, kad buvo laikomas vienas ar patyrė psichologinį smurtą, nėra skundęsis. 2020 m. liepos 14 d. pažyma taip pat patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteiktas reikiamas gydymas ir maitinimas dėl (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo nurodyto fizinio smurto Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 15 d. raštas patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl specialių priemonių prieš jį panaudojimą buvo išnagrinėtas. Pareiškėjas neteikia duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka nurodytas raštas buvo apskųstas. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nenustatė, kad toks skundas teisme buvo nagrinėtas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus (buvo prieš jį naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, negalėjo įsigyti tinkamo maisto, saldumynų).

10. Teismas konstatavo, kad byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Teismas sprendė, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 000 Eur neturtinės žalos.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vienašališkai, neatsižvelgė į tai, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas yra laikomas toje pačioje kameroje Nr. 9. Pareiškėjas kelia klausimą, kam jam reikėjo skirti nuobaudas, jei be nuobaudų jis galėjo būti laikomas toje pačioje kameroje paprastoje grupėje. Pareiškėjo nuomone, buvo siekiama su juo susidoroti, palaužti psichologiškai, nes baudos izoliatoriuje negalima nusipirkti saldainių, kurie reikalingi gliukozės reguliavimui, jis negavo išmokos, tai prilygsta kankinimui. Be to, pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų artimiesiems. Taip pat negalėjo apskųsti nuobaudų, nes neturėjo pašto ženklų. Pareiškėjas teigė dėl patiriamo smurto kreipęsis į psichologus, tačiau yra meluojama. Pareiškėjas prideda prie skundo kitų nuteistųjų rašytus grasinančius raštelius ir pažymi, kad į grasinimus nekreipiama dėmesio, jis buvo kankinamas, žalojama jo sveikata.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. K. teigė patyręs dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo: kameroje jis buvo laikomas ne vienas, buvo ne kartą perkeltas į baudos izoliatorių, prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. vasario 20 d. jis buvo kankinamas, nes jį laikant baudos izoliatoriuje, jis negalėjo apsipirkti, jam nebuvo skiriama išmoka, negalėjo siųsti laiškų. Pareiškėjo nurodomas pažeidimų, su kuriais siejamas žalos atsiradimas, laikotarpis – nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. birželio 23 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. Pareiškėjas kartu apeliaciniu skundu pateikė, jo teigimu, kitų nuteistųjų rašytus grasinančius raštelius. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. ABTĮ 11 straipsnio 2 dalis įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios trukdė pareiškėjui pateikti šiuos įrodymus anksčiau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Be to, nėra aišku kam minėti rašteliai adresuoti, kada jie surašyti, ar jie tikrai susiję su pareiškėju. Todėl priimti ir vertinti šioje proceso stadijoje pareiškėjo pateikiamus papildomus įrodymus nėra pagrindo.

20. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija) reglamentuoja nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;

4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (70 str. 1 d.). Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba buvo sumažinta bausmės atlikimo metu. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu (70 str. 2 d.).

Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (70 str. 4 d.).

Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (70 str. 6 d.).

21. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra priskirtinas asmenims, kurie turėtų būti laikomi atskirai ar izoliuotai. Teisės aktai nenumato galimybės pačiam nuteistajam pasirinkti gyvenamąją vietą (kamerą) pataisos įstaigoje, taip pat tokias sąlygas, kad nuteistasis gyventų vienas arba su jo pasirinktais asmenimis. Nustatyta, kad pareiškėjui už teisėtų pataisos įstaigos administracijos nurodymų, nevykdymą, režimo pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos, kurias atlikti jis ir buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų, pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų BVK nustatyta tvarka teismui neskundė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundai buvo nagrinėjami tiek pataisos įstaigoje, tiek Kalėjimų departamente. Pažymėtina, kad byloje esantys sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikiamas gydymas, įskaitant ir gydymą nuo (duomenys neskelbtini), buvo suteikiamas tinkamas maitinimas, tačiau jis ne kartą atsisakė nuo gydymo ir vaistų vartojimo atsisakydavo, nevykdydavo gydytojų nurodymų. Be kita ko, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, jis smurtavo prieš gydytoją, už tai pareiškėjui buvo taikyta drausminė atsakomybė. Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės (b. l. 30–34) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį gavo laiškų ir juos siuntė tiel įvairioms insitucijoms, tiek teismams, tiek fiziniams asmenims, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis neturėjo pašto ženklų nuobaudoms apskųsti, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad Marijampolės PN pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo bei atitikimo ABTĮ 86 straipsnyje nustatytiems reikalavimams aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar, kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė