Legislator Case Law & Legislation
0454ddd3-3939-4e79-9f9e-41866cfd2b69 AI generated

0454ddd3-3939-4e79-9f9e-41866cfd2b69 · Kauno miesto apylinkės teismas

Case Number 0454ddd3-3939-4e79-9f9e-41866cfd2b69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (2011-06-30) apie V. B. ir ieÅ¡kovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelis Nr. 1, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudaro 3 asmenys.

Legislator headnote

AI generated

0454ddd3-3939-4e79-9f9e-41866cfd2b69 · Kauno miesto apylinkės teismas: asmeninėmis lėšomis įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilis MERCEDES BENZ E200, įregistruoti vieÅ¡ajame registre V. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė, Å¡is turtas pripažintinas asmenine nuosavybe ir nėra teisinio pagrindo priskirti jį santuokoje įgyto turto teisiniam režimui, t.y. bendrai jungtinei nuosavybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant Å¡eimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-1014-615/2012          Proceso Nr. 2-05-3-16695-2011-1                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Kaunas           Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant V.

M., dalyvaujant ieÅ¡kovei B. B., jos atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Egidijui MilaÅ¡iui, nedalyvaujant atsakovei N. B. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. B. ieÅ¡kinį atsakovams N. B. U., P. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bei pagal atsakovo P. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe,            n u s t a t ė:           IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jos vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ butÄ , adresu Kauno m. sav.

Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1957 m. rugsėjo 8 d. tarp ieÅ¡kovės B. B. ir V. B. buvo įregistruota santuoka, kuri 1969 m. sausio 9 d. Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas civilinės metrikacijos biure 2010 m. birželio 10 d., įraÅ¡o Nr.466. Nutraukiant santuokÄ turtas nebuvo dalinamas, tačiau po santuokos nutraukimo Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1969 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.604 ieÅ¡kovei su dukra suteiktas dviejų kambarių, 36 m2 butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, o V.

B. liko gyventi bute, kuriame gyveno iki iÅ¡tuokos- (duomenys neskelbtini). Vėliau, t.y. jau gyvenant atskirai,1970 m. spalio 27 d. B. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, apkeitė į privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį apsikeitimo patalpomis sandorį V. B. atliko kaip pagrindinis ir vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Vėliau V. B. privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė ir 1998 m. birželio 29 d. pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 47,40 m2 bendrojo naudingo ploto butÄ Nr. 59 ,esantį (duomenys neskelbtini).1999 m. kovo 29 d.

šį butÄ V. B. pardavė. Be to,1989 m. gegužės 18 d. V. B. asmeninėn nuosavybėn įsigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). Be nurodytų nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių V. B. po santuokos nutraukimo iki santuokos nutraukimo įregistravimo 1989 m. gegužės 18 d. pirkimo -pardavimo sutartimi pirko garaÅ¾Ä , esantį OžeÅ¡kienės g. 27 F, Kaune ir 2008 m. gegužės 6 d. automobilį MERCEDES BENZ E200. Visus minėtus sandorius V. B. sudarė savo vardu be ieÅ¡kovės sutikimo ir įgytu turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe.

Tai patvirtina aplinkybė, jog nuo santuokos nutraukimo momento V. B. turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe, vieÅ¡Ä jame registre nurodydavo, jog įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Tuo patvirtindamas aplinkybę, jog nors ir nebuvo įregistruota iÅ¡tuoka, tačiau V. B. pripažino, kad po santuokos nutraukimo nebuvo įgyjamas bendras turtas (jungtinė nuosavybė), o turtas įgytas neįregistravus iÅ¡tuokos buvo registruojamas V. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ieÅ¡kovė apsikeitė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)g.(dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 1990 m. vasario 8 d. iÅ¡pirko iÅ¡ valstybinio butų fondo už 11554,00 rublius.

Buto iÅ¡pirkimui ieÅ¡kovė panaudojo asmenines lėšas, tai patvirtinama sutarties 2 punktas, kuriame nurodoma, jog pirkėja B. B. sutartyje nurodytÄ sumÄ Ä¯mokėjo į Kauno m. Lenino rajono finansų skyriaus vietinį biudžetÄ pagal 1990 m. vasario mėn.05 d. Kauno m taupomojo banko kvitÄ . Minėtas butas užregistruotas ieÅ¡kovės vardu kaip asmeninė nuosavybė. Be to, 1992 m. spalio 22 d. sutartimi ieÅ¡kovė iÅ¡ valstybinio fondo iÅ¡pirko Å«kinio pastato 4J1p-2 0,48 dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune.

ApraÅ¡ytų sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 110 straipsniu (1980 01 30 įsako Nr. IX-4360 redakcija, įsigaliojo nuo 1980 02 01, panaikinta 1991 07 30 įstatymu Nr. 1-1634 nuo 1991 08 08) buvo nustatyta, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vienÄ gyvenamÄ jį namÄ (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ jų arba sudarantį bendrÄ jų nuosavybę. O daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vienÄ butÄ .

Taigi, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, Å¡eima nuosavybės teise galėjo turėti tik vienÄ namų valdÄ arba butÄ daugiabučiame name, todėl atsižvelgiant į tai, jog V. B. nuosavybės teise turėjo namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieÅ¡kovė iÅ¡pirko iÅ¡ valstybinio butų fondo butÄ , Å¡iuos veiksmus jie galėjo atlikti tik tuo atveju, jei nebuvo pagrindo turto pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, visi sandoriai įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo sudaromi vienasmeniÅ¡kai, nurodant, jog turtas perkamas V.

B. arba ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, o registruojant turtÄ nurodyta, jog turtas priklauso nuosavybės teise jo pirkėjui- V. B. (registruojant namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune ir butÄ Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini)), B. B. (registruojant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune). Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , jog 1969 m. sausio 9 d. nutraukus santuokÄ , nors santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2010 m. birželio 10 d., su V. B. ieÅ¡kovė nevedė bendro Å«kio, neįgijo bendro turto, todėl galima teigti, kad santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo 1969 m. sausio 9 d. iki 2010 m. birželio 10 d. kiekvienas įgijo turtÄ už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2010 m. birželio 10 d. įregistravus iÅ¡tuokÄ turtas nebuvo dalijamas, nes, kaip jau buvo minėta, po santuokos nutraukimo turto, jungtinės nuosavybės teise, nebuvo įgiję. 2011 m. vasario 25 d. V. B. mirė. V. B. po mirties visÄ savo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilį MERCEDES BENZ, testamentu paliko savo sÅ«nui P. B.. Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L. atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ V.

B. turto paveldėtojams N. B. U. ir P. B., tuo pagrindu, jog turtas tarp sutuoktinių nepadalintas, turto dalys nėra aiÅ¡kios. Notaras nurodė, jog bÅ«tina nustatyti turėto turto dalis ir dėl to bÅ«tina kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl turto dalių tarp buvusių sutuoktinių nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog po santuokos nutraukimo (1969 m. sausio 9 d.), tiek ieÅ¡kovė, tiek V. B., disponavo turtu kaip asmenine nuosavybe, sudarant turto įsigijimo sandorius vienareikÅ¡miai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Todėl, ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune ir įregistruotas vieÅ¡ajame registre kaip jos nuosavybė, bei V.

B. asmeninėmis lėšomis įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilis MERCEDES BENZ E200, įregistruoti viešajame registre V. B. vardu kaip asmeninė nuosavybė, šis turtas pripažintinas asmenine nuosavybe ir nėra teisinio pagrindo priskirti jį santuokoje įgyto turto teisiniam režimui, t.y. bendrai jungtinei nuosavybei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m.

CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į pastarÄ jÄ Ä¯statymo nuostatÄ , teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylÄ po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimÄ . Tokiu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės faktas, kad byla tarp tų pačių asmenų dėl santuokos nutraukimo buvo iÅ¡nagrinėta iki naujojo CK įsigaliojimo, kada pagal galiojusio 1969 m.

SÅ K nuostatas nebuvo nustatytas privalomas reikalavimas santuokos nutraukimo bylose iÅ¡spręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Taigi, Å¡alių santuokos nutraukimo pagal SÅ K nuostatas, galiojusias iki 2000 m. CK įsigaliojimo, faktas neturi įtakos taikytinai teisei, kada sutuoktinių turto padalijimo klausimai sprendžiami po 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos naujojo CK nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). 2000 metų Civilinio kodekso nuostatos turėtų bÅ«ti taikomos ne tik sprendžiant klausimÄ dėl turo padalijimo, bet ir sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto po santuokos nutraukimo iki iÅ¡tuokos įregistravimo, pripažinimo asmenine nuosavybe klausimÄ .

IeÅ¡kovė su V. B. bÅ«dami faktiÅ¡kai nutraukę santuokÄ , tačiau iÅ¡tuokos neįregistravę, kiekvienas atskirai įsigijo asmeninėn nuosavybėn vieÅ¡ajame registre registruojamÄ turtÄ , nurodant, jog turtas įsigytas asmeninėn nuosavybėn. Todėl sprendžiant turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimÄ reikėtų vadovautis CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatomis: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog tam, kad vieÅ¡ame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ minėtų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas vieÅ¡ame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.Atsakovė N. B.

U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka pilnai, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad mano, jog jos motinos B. B. asmeninėmis lėšomis įgytas butas adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti pripažintas asmenine B. B. nuosavybe.           Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Taip pat atsakovas P. B. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 59-61), kuriuo praÅ¡o pripažinti B.

B. santuokos metu įgytÄ ir vieÅ¡ame registre jos vardu įregistruotÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių B. B. ir V. B. nuosavybe; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitus prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus 2012-02-15 nutartimi (b.l. 102-103), kuri apskųsta atskirtuoju skundu nebuvo ir yra įsiteisėjusi, teismas atsisakė priimti.           Atsakovas P. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad teismui priėmus sprendimÄ dėl V.

B. ir B. B. santuokos nutraukimo dabartinis Civilinis kodeksas negaliojo. Tačiau LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Å io įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Tuometiniai įstatymai, reglamentuojantys santuokos sudarymÄ ir nutraukimÄ (TSRS ir sÄ junginių respublikų santuokos ir Å¡eimos įstatymų pagrindai (toliau - Pagrindai)), įtvirtino nuostatÄ , kad santuoka nutraukiama teismine tvarka (Pagrindų 14 straipsnio 3 ir 9 dalys), tačiau Pagrindų 27 straipsnyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas turi bÅ«ti registruojamas valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose.

Pažymėtina, kad 1970-01-01 įsigaliojęs TSR santuokos ir Å¡eimos kodeksas (SÅ K) aiÅ¡kiai įtvirtino nuostatÄ , kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose (SÅ K 40 straipsnis). Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis V. B. ir B. B. santuoka laikoma nutraukta tik nuo 2010-06-10, kuomet B. B. kreipėsi į Kauno miesto civilinės metrikacijos biurÄ ir įregistravo santuokos nutraukimÄ . IeÅ¡kovė, kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, patvirtinantį anot jos, atskirÄ gyvenimÄ su V.

B., teismui pateikė Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimÄ Nr. 604 (1969-10-29), kurio pagrindu, kaip ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje, jai su dukra buvo suteiktas dviejų kambarių butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡io sprendimo priedelio Nr. 2 „AtituÅ¡tinto gyvenamojo ploto paskirstymas“ 3 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad butas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, paskirtas ieÅ¡kovei, kurios Å¡eimoje yra 3 asmenys. Akivaizdu, kad butas buvo suteiktas ne tik ieÅ¡kovei ir jos dukrai, bet ir V.

B.. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodo, kad V. B. po santuokos nutraukimo liko gyventi bute, adresu -(duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame jie gyveno iki iÅ¡tuokos, ir kurį jis iÅ¡keitė į privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 704-p (1970-10-28) priedo (protokolas Nr. 32, 1970-10-27) 2 punkto matyti, kad V. B. pasikeitė gyvenamosiomis patalpomis su M.

S., kuriÄ artimai pažinojo ir pati ieÅ¡kovė, nes 2007-11-13 bÅ«tent ji paveldėjo šį M. S. turtÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija, registro Nr. 20/127655 (2011-06-02), 4.1. ir 4.4. punktai. Be to, kad visi aukščiau nurodyti asmenys, t.y. ieÅ¡kovė, V. B. ir M. S. buvo tarpusavyje pažįstami ir galėjo žodžiu susitarti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su sutuoktinių V. B. ir ieÅ¡kovės bendrai valdoma nuosavybe, kuri nebuvo padalinta teismo sprendimu, ieÅ¡kovės bei V.

B. po santuokos nutraukimo toliau tęsiamÄ bendrÄ gyvenimÄ ir bendrÄ Å«kio vedimÄ , t.y. toliau palaikomus Å¡eimyninius santykius, patvirtina ir tai, kad nuo 1973 metų tiek ieÅ¡kovė, tiek V. B. (1974-01-29) deklaravo tÄ pačiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu-(duomenys neskelbtini)-4, LT-44211 Kaunas. Å iÄ aplinkybę patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM iÅ¡raÅ¡ai apie asmenis, taip pat ieÅ¡kovės teismui pateiktos V. B. pirkimo-pardavimo sutartys, reg. Nr. 1-1911 (1998-06-29) ir reg. Nr. 1-3265 (1999-03-29), iÅ¡ kurių matyti V.

B. gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), LT-44211 Kaunas. Pažymėtina tai, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad butÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini) Kaunas, apsikeitė į butÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) Kaunas, kurį 1990-02-08 įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 1-724 (1990-02-08) ir Nr. 16-8187 (1992-10-22), pagal LR 1991-05-28 butų privatizavimo įstatymÄ Nr. 1-1374. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė ne tik dokumentų, patvirtinančių butų apsikeitimo faktÄ patvirtinančių ieÅ¡kovės Å¡eimos sudėtį, bet ir Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelio Nr. 1, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, ieÅ¡kovės Å¡eimos sudėtis, t.y. 3 asmenys.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o ypač į tÄ , jog V. B. ir ieÅ¡kovė iki pat V. B. mirties buvo deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), LT-44211 Kaunas, ir dokumentuose esančius įraÅ¡us apie Å¡eimos sudėtį, akivaizdu, kad V. B. ir ieÅ¡kovė, nors ir nutraukė santuokÄ teismine tvarka, tačiau jos nutraukimo fakto neregistravo Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, nes ir toliau gyveno kartu, o ne skyrium, bei vedė bendrÄ Å«kį.

Aplinkybę, kad V. B. bei ieÅ¡kovė neįregistravo santuokos nutraukimo ir toliau kartu gyveno bei vedė bendrÄ Å«kį, patvirtina:

1) iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM (2011-06-30) apie V. B. ir ieÅ¡kovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelis Nr. 1, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudaro 3 asmenys.

3) Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarnybos vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl 30% gyvenamojo ploto (duomenys neskelbtini), ir atituštinto gyvenamojo ploto paskirstymo“ Nr. 604 (1969-10-29). Priedelio Nr. 2 „Atituštinto gyvenamojo ploto paskirstymas“ 3 p. taip pat nurodyta, kad ieškovės šeimoje yra 3 asmenys;

4) L. N. straipsnis „Vargas dėl metalinių garažų“ 2006-07-28, 00:00 val. paskelbtas internetinėje svetainėje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. B., (duomenys neskelbtini) namo gyventojas, pasakojo apie neteisėtai pastatytus metalinius garažus ir jo pastangas pašalinti nelegalios statybos padarinius;

5) iÅ¡tuokos liudijimas AA Nr. 289996 (įraÅ¡o Nr. 466) (2010-06-10). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nuolat pažymi, kad visi, tiek jos, tiek V. B. vardu, sudaryti sandoriai, įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo sudaromi vienasmeniÅ¡kai, t.y. nurodant, jog turtas įgyjamas V. B. arba ieÅ¡kovės vardu, ir registruojami vieÅ¡ajame registre kaip asmeninė nuosavybė. Todėl galima aiÅ¡kiai suprasti, jog įgyjamÄ turtÄ tiek V. B., tiek ieÅ¡kovė pripažino asmenine, o ne bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog turto įgijimo momentas - po santuokos sudarymo - yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008). LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad V. B. ir B. B., nutraukę santuokÄ teismine tvarka, neįregistravo Å¡io fakto civilinės metrikacijos biure ir toliau kartu gyveno bei vedė bendrÄ Å«kį, ir vadovaujantis V. B. ir B. B. santuokos sudarymo metu galiojusių Pagrindų 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendra jungtinė jų nuosavybė, taip pat CK 3.87 straipsnio nuostata, jog sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du, turtas, kurį ieÅ¡kovė siekia pripažinti kaip asmeninę jos nuosavybę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V.

B. ir ieškovės nuosavybė (CK 3.87-3.88 straipsniai). Ieškovės teiginys, kad turtas, įregistruotas viešame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, yra neteisingas, nes nuosavybės įregistravimo viešame registre vieno ar abiejų sutuoktinių vardu faktas yra reikšmingas tik prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 straipsnio 3 dalis), tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalyviai neturi remtis CK 3.88 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka išviešintomis aplinkybėmis, kaip asmeninės nuosavybės atsiradimo pagrindu.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilines bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Tačiau net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikinama bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t.y. turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol neįrodoma prieÅ¡ingai įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - raÅ¡ytiniais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (LAT nutartys: civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2004; civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003).

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovės pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties ir VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, registro Nr. 20/210397 (2011-06-07), negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ Ä¯gijo savo lėšomis ir asmeninėn nuosavybėn, kai tuo tarpu kiti raÅ¡ytiniai įrodymai - iÅ¡raÅ¡ai apie asmenis iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas „Dėl komunalinių butų perdavimo gyventojams“ Nr. 10 (1990-01-19) ir jo priedelis Nr. 1 bei iÅ¡tuokos liudijimas AA Nr. 289996 (įraÅ¡o Nr. 466) (2010-06-10), patvirtina faktÄ , jog Å¡is turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

IeÅ¡kovė, prieÅ¡ kuriÄ taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, norėdama Å¡iÄ nuginčyti, turi pateikti jÄ paneigiančių leistinų įrodymų, kurių ieÅ¡kinyje nepateikė. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į ieÅ¡kovės turimas nuoseklias žinias apie visÄ V. B. įgytÄ turtÄ , kurios taip pat patvirtina, aplinkybę, jog ieÅ¡kovė visÄ laikÄ iki pat mirties gyveno kartu su V. B. ir vedė bendrÄ Å«kį, o ypač į atsakovui testamentu paliktÄ turtÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad V.

B. ir ieÅ¡kovės santuokos nutraukimo metu galiojo TSR santuokos ir Å¡eimos kodeksas. Tačiau SÅ K įsigaliojo tik 1970-01-01, vadinasi, tiek V. B. ir ieÅ¡kovei sudarant santuokÄ , tiek jÄ nutraukiant SÅ K negaliojo. Tuo metu santuokos sudarymÄ ir nutraukimÄ reglamentavo aukščiau minėti Pagrindai.           IeÅ¡kovė B. B. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad formuojant teismų praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005). Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pateiktais įrodymais pagrindė aplinkybę, jog ginčo butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes pateikti įrodymai patvirtina, kad šį turtÄ ieÅ¡kovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, yra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog turėjo asmeninių lėšų ir už jas įsigijo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad V. B. bÅ«tų investavęs savo asmenines lėšas į Å¡io turto įsigijimÄ . Dėl to galima teigti, jog butas, įgytas iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, įgyjant šį turtÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pažymėtina, jog atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje formuluodamas reikalavimÄ dėl ginčo buto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažįsta ieÅ¡kinį dalyje, jog ginčo santykiams netaikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog ginčo butas yra bendra jungtinė nuosavybė, nes prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti šį butÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo pačiu pripažįsta ieÅ¡kinį dalyje, jog ginčo butas nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes prezumpcija neįrodinėjama, o paneigiama.

Be to, atsakovas įrodinėja, jog ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t.y. 1990 m. vasario 08 d., ieÅ¡kovė gyveno su V. B. ir vedė bendrÄ Å«kį, tačiau ignoruoja aplinkybę, jog tuo metu V. B. gyveno faktinėje santuokoje su atsakovo motina -atsakovas gimė 1990 m. gegužės 15 d. Kadangi V. B. ginčo buto pirkimo metu negyveno su ieÅ¡kove, o gyveno su atsakovo motina faktinėje santuokoje ir augino nesantuokinį sÅ«nų P. B., todėl galima teigti, jog Å¡ia aplinkybe paneigiamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio teiginys, jog ginčo buto pirkimo metu V.

B. gyveno su ieÅ¡kove ir vedė bendrÄ Å«kį.            IeÅ¡kovė B. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ji jau 40 metų yra iÅ¡siskyrusi, niekada negrasino, neieÅ¡kojo meilužių, neturėjo kolektyvinio sodo. Galėjo bÅ«ti toks atvejis, kad V. B. buvo iÅ¡laužęs duris, pasidaręs raktus, galėjo į butÄ vieÅ¡nias atsivesti, ar skambinti. Per tuos metus jis turėjo tris butus. Jokių santykių po skyrybų su V.

B. neturėjo, ieÅ¡kovės dukrai iÅ¡laikymo jis nedavė, alimentų ieÅ¡kovė nereikalavo. Savo sÅ«nų V. B. po pasaulinius kurortus vežiojo. Netiesa, kad po operacijos jį lankė, ligoninėje gulėjo jis du su puse mėnesio, po to mirė. Jau du metai, kaip tėvas mirė, visÄ savo turtÄ testamentu paliko savo sÅ«nui, ir tas turtas nyksta, juo nesirÅ«pina atsakovas. IeÅ¡kovė net naÅ¡lės pensijos negauna. Laidotuvėmis rÅ«pinosi dukra, dar dabar moka skolas, 6000 lt. laidotuvės kainavo, 80 lt. per mėnesį moka už kapinių priežiÅ«rÄ . 40 metų su V.

B. ieÅ¡kovė negyveno, bendro Å«kio nevedė, visÄ savo turtÄ jis paliko sÅ«nui, o dukra turi dabar visÄ laidotuvių naÅ¡tÄ .           IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad santuoka buvo nutraukta 1969 m., iÅ¡tuoka nebuvo įregistruota, todėl iki iÅ¡registravimo, santuoka nebuvo formaliai nutraukta. Reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmenys gyveno kartu, ar vedė bendrÄ Å«kį. Po santuokos nutraukimo, neįregistravus iÅ¡tuokos, tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis atliko eilę veiksmų su savo turtu, tuomet veikė kiti įstatymai, t.y. viena Å¡eima galėjo turėti tiktai vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , tai buvo griežtai reglamentuota, todėl reikia įvertinti tÄ situacijÄ .

B. B. suteikiamas butas, kur nurodoma “trims Å¡eimos nariams”, trečiasis –ieÅ¡kovės mama. Leidime keistis nurodoma, kad V. B.- “šeimos narių vienas”. 1970-10-27 Protokolas „dėl buto pasikeitimo”. 1970m. spalio mėn. vyko apsikeitimo sandoris, o VÄ® Registrų centro pažymoje minimi sandoriai po 1970 m., be to jo nuoraÅ¡as nėra tinkamai patvirtintas. V. B. sudarė testamentÄ . Jei vadovautis atsakovo logika, tai V. B. paliko savo ir ieÅ¡kovės turtÄ bendrÄ . Testamentas turėtų negalioti, bet notaras jį patvirtino.

Kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių turtu disponavo atskirai ir savarankiÅ¡kai, už asmenines lėšas įgydamas sau turtÄ . Testamentas buvo suraÅ¡ytas neįregistravus santuokos nutraukimo, visas turtas yra jungtinė nuosavybė. Visi kiti veiksmai rodė, kad jie nevedė bendro Å«kio. IeÅ¡kiniu praÅ¡o, kad butas (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pripažintas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jungtine nuosavybe, prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį, kad Å¡iam momentui nėra jungtinė nuosavybė.

Turi bÅ«ti taikomos CPK 140 straipsnio nuostatos. Toks pripažinimas yra irgi pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Kai kurie atsakovo teiginiai prieÅ¡tarauja elementariai logikai, kad gimus sÅ«nui, V. B. pripažino tėvystę, rÅ«pinosi nauja Å¡eima, gaudamas maÅ¾Ä atlyginimÄ , rėmė. Privatizuojant butus buvo naudojamos abiejų lėšos. Liudytojas, V. B. brolis Antanas parodė, kad V. B. negyveno (duomenys neskelbtini), kai butas buvo privatizuojamas. Yra pagrindas teigti, kad butas 1990 m. buvo privatizuotas asmeninėmis lėšomis, įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, pakankamas pagrindas butÄ pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.           Atsakovas teismo posėdžio metu prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti.           Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys turi teisinę reikÅ¡mę, nes 2010 m. įregistravus iÅ¡tuokÄ ginčo buto statusas nebuvo iÅ¡spręstas. IeÅ¡kinys nepagrįstas. Pažyma, esanti bylos lape 145 įrodo, kad ieÅ¡kovės motina gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Bylos lape 17 V. B. nurodė savo gyvenamosios vietos adresÄ .            Liudytoja D. E. J. parodė, kad yra ieÅ¡kovės pažįstama. Yra buvusi bute (duomenys neskelbtini) Nuo maždaug 1990 m. lankydavosi, gal ir anksčiau. Bute gyveno ieÅ¡kovė, jos mama ir dukra. V. B. bute negyveno, liudytoja jo niekada bute nematė. Liudytoja bute lankėsi labai dažnai, padėjo ieÅ¡kovei slaugyti mamÄ . Nuo iÅ¡tuokos ieÅ¡kovė su V. B. bendro Å«kio nevedė. Liudytojai su V. B. teko bendrauti, apie jo sÅ«nų liudytoja nieko nežino.

IeÅ¡kovės motinos pavardė D., vardo nežino, pamatė jÄ 1960 m. Buvo jos laidotuvėse. IeÅ¡kovės dukra baigė mokslus ir iÅ¡važiavo į Vilnių. Liudytoja lankėsi ir prieÅ¡ 1990 m. bute, lankėsi gal nuo 1965 m. Bute (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė ir V. B. gyveno kartu, po to kartu nebegyveno. IeÅ¡kovė su V. B. negyveno nuo to laiko, kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini)Liudytoja dirbo Taupomajame banke. Kur gyveno B. po skyrybų liudytoja nežino, matė jį tik Laisvės alėjoje.           Liudytojas A.

B. parodė, kad yra velionio V. B. brolis. Pradžioje ieÅ¡kovė ir jo brolis gyveno normaliai. Lyg ir 1969 m. brolis pasakė, kad iÅ¡siskiria. Jis buvo moterų mėgėjas. ButÄ (duomenys neskelbtini) su garažu ieÅ¡kovė paliko B.. Ji po skyrybų iÅ¡ valdžios gavo butÄ (duomenys neskelbtini) Po to ieÅ¡kovė savo butÄ pasikeitė į butÄ (duomenys neskelbtini) Liudytojo brolis gyveno (duomenys neskelbtini), po to iÅ¡sikeitė į privačiÄ valdÄ kažkokiÄ . Po santuokos nutraukimo brolis su ieÅ¡kove negyveno niekada, bendro Å«kio nevedė. (duomenys neskelbtini) bute liudytojo brolis negyveno.

Buvo gavęs gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ „Komprojekto“. Brolis gyveno su drauge V. ilgai, sÅ«naus gimimo momentu gyveno. Brolis gyveno su V. name lyg Nr. 59, (duomenys neskelbtini) gatvėje, antrame aukÅ¡te. Po to kur tiksliai brolis gyveno liudytojas nežino. Brolį sutikdavo tik Laisvės alėjoje. PrieÅ¡ tai, kaip gyveno su V., brolis gyveno (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Namas Å¡laite, pakilus ant kalno. Liudytojas brolio namuose nėra lankęsis, kad gyveno pas V. brolis pats gyrėsi liudytojui.

V.bute liudytojas buvo vienÄ kartÄ , ėjo dėl testamento. Brolis ligoninėje pasigyrė, kad padovanojo garaÅ¾Ä ir maÅ¡inÄ . Brolio papraÅ¡ytas tai pasakė jo sÅ«nui. Brolis su V. gyveno gal 5-6 metus. Nuo kada iki kada tiksliai nepamena. Brolis dirbo „Komprojekte“, paskui Žemės Å«kio banke dirbo sargu, į pensijÄ išėjo seniai. Liudytojas ieÅ¡kovės motinos nepažįsta. Po brolio skyrybų su ieÅ¡kove buvo susitikęs, po porÄ kartų į metus susitikdavo. Padėjo namų Å«kyje, padėti ieÅ¡kovė praÅ¡ydavo.

Po iÅ¡tuokos ieÅ¡kovė su vyru negyveno. Bute gyveno ieÅ¡kovės dukra ir mama.            Liudytoja Vilma M. B. parodė, kad ji yra atsakovo P. B. mama, V. B. buvo atsakovo tėvas. Su V. B. buvo daug metų pažįstami, gal nuo 1986-87m., daug bendrų pažįstamų turėjo. VisÄ laikÄ jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Liudytoja yra buvusi tame bute du kartus, antrÄ kartÄ buvo 1991-92 m., pirmÄ , gal 1989 m. B. B. liudytoja nepažinojo, jai nebuvo jos pristatęs. V. B. įvardino savo statusÄ kaip laisvo žmogaus, paskui iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad turėjo žmonÄ , nes su ja važiuodavo į sodÄ , visada grįždavo į namus.

Su V. B. liudytoja kartu nėra gyvenusi. Tėvystės pareiÅ¡kimÄ padavė. Kai skambindavo V. B. sÅ«nui į laidinį telefonÄ , liudytoja matydavo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kam Å¡is numeris priklausė, ji nežino. (duomenys neskelbtini), bute V. B. ir jo brolis A. yra lankęsi, pastarasis gal tris kartus. Liudytoja yra iÅ¡tekėjus dabar nuo 2005 m. Iki mirties V. B. brolis lankėsi pas liudytojÄ gal porÄ kartų su kitais broliais, tame tarpe ir V. su vienu iÅ¡ brolių A.. 1989-90 m. liudytoja su V.

B. draugavo, santykiai buvo artimi. Kad jis vedęs liudytoja nežinojo, sužinojo apie tai, tik gimus sÅ«nui. Grįždavo jis į (duomenys neskelbtini), liudytoja žinojo, kad jį kontroliuoja žmona, kad vyksta skyrybų procesas. Liudytoja tuo metu gyveno su mama, pas jÄ jis negyveno, net nakvojęs nebuvo. Jisai žinojo, kad liudytoja laukiasi, ir toliau su ja tęsė santykius. Gimus sÅ«nui, jis materialiai rėmė labai mažai ir nepastoviai, porÄ metų. Liudytoja nežino, kiek jis gaudavo algos, mažai uždirbdavo, ji pati gerai uždirbo, jai jo paramos nereikėjo.

Santykius liudytoja nutraukė, kai sÅ«nui buvo keturi ar penki metai, suprato, kad bendros ateities nėra, todėl nėra prasmės toliau tuos santykius tęsti. Konfliktinių situacijų, grasinimų nebuvo, V. B. bandė toliau bendrauti, ji nesutiko.           IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.           Civilinės bylos medžiaga (10-38 b.l.) bei teismo iÅ¡reikalautos vykdomosios bylos Nr. 26/2011 medžiaga yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė B. B. ir V. B. 1957-09-08 įregistravo santuokÄ .

Sutuoktiniai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabar- (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune. 1969-01-09 Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo sprendimu ieÅ¡kovės B. B. ir V. B. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas įregistruotas Civilinės metrikacijos biure 2010-06-10, įraÅ¡o Nr.466. Nutraukiant santuokÄ sutuoktinių turtas padalintas nebuvo. Po santuokos nutraukimo Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1969-10-29 sprendimu Nr.604 ieÅ¡kovei su dukra suteiktas dviejų kambarių, 36 m2 butas, esantis E(duomenys neskelbtini), Kaune.

V. B. 1970-10-27 butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, apkeitė į privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį apsikeitimo patalpomis sandorį V. B. atliko po santuokos nutraukimo, kaip pagrindinis ir vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Vėliau V. B. privačiÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė ir 1998-06-29 pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 47,40 m2 bendrojo naudingo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 1999-03-29 V.

B. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė. Po santuokos nutraukimo V. B. 1989-05-18 asmeninės nuosavybės teise taip pat įsigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 1989-05-06 automobilį M. B. E200. Sprendime aukščiau nurodytus sandorius V. B. sudarė savo vardu be ieÅ¡kovės sutikimo ir įgytu turtu disponavo kaip asmenine nuosavybe tai nurodydamas vieÅ¡Ä jame registre. ButÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ieÅ¡kovė apsikeitė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)g.(dabar (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį 1990-02-08 iÅ¡pirko iÅ¡ valstybinio butų fondo už 11 554, 00 rublius.

Buto iÅ¡pirkimui ieÅ¡kovė panaudojo asmenines lėšas, tai patvirtinama sutarties 2 punktas, kuriame nurodoma, jog pirkėja B. B. sutartyje nurodytÄ sumÄ Ä¯mokėjo į Kauno miesto Lenino rajono finansų skyriaus vietinį biudžetÄ pagal 1990-02-05 Kauno m taupomojo banko kvitÄ . Nurodytas butas užregistruotas ieÅ¡kovės vardu kaip asmeninė nuosavybė. 1992-10-22 sutartimi ieÅ¡kovė iÅ¡ valstybinio fondo iÅ¡pirko Å«kinio pastato 4J1p-2 0,48 dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune. V. B. mirė 2011-02-25, po mirties visÄ savo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilį MERCEDES BENZ, testamentu paliko savo sÅ«nui P. B. (P. B. yra gimęs po santuokos tarp ieÅ¡kovės ir V.

B. nutraukimo, t.y. 1990-05-15, ieškovė nėra P. B. motina).           Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, Civilinis kodeksas įsigalioja 2001-07-01, o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, 2000 m. Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Todėl teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylÄ po 2001-07-01, taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.). 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos taip pat taikytinos ir sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto po santuokos nutraukimo iki iÅ¡tuokos įregistravimo, pripažinimo asmenine nuosavybe.           Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo P. B. byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar po ieÅ¡kovės ir V.

B. santuokos nutraukimo 1969-01-09 iki santuokos nutraukimo įregistravimo Civilinės metrikacijos biure 2010-06-10, jie bendrai gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. Å alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovo P. B. bei jų atstovų byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė aplinkybę, jog ji ir V.

B. nuo 1969-01-09 (santuokos nutraukimo) iki santuokos nutraukimo įregistravimo 2010-06-10 gyveno atskirai ir nevedė bendro Å«kio (CPK 185 straipsnio 1 dalis).           Teismas iÅ¡ dalies sutinka su abiejų aukščiau nurodytų bylos Å¡alių ir jų atstovų argumentais, kad tiek liudytoja V. M. B., kuri yra atsakovo P. B. mama, tiek atsakovė N. B. U., kuri yra ieÅ¡kovės B. B. duktė, yra suinteresuotos civilinės bylos baigtimi, todėl jų paaiÅ¡kinimus ir parodymus teismas turi vertinti atsižvelgdamas į kitÄ bylos medžiagÄ .

Tačiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojos D. E. J. teismo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais, kad bute (duomenys neskelbtini) g. gyveno ieškovė, jos mama (iki mirties) ir dukra (iki jai išvykstant į Vilnių), o V. B. šiame bute niekada negyveno, ieškovė su V. B. gyveno tiktai iki santuokos nutraukimo ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte (136 b.l.). Juo labiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo A. B., kuris ne tik, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, bet ir yra būtent atsakovo P. B. giminaitis (dėdė, V.

B. brolis), parodymais. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad apie 1969 metus brolis V. B. pasakė, jog iÅ¡siskiria su ieÅ¡kove. Brolis buvo moterų mėgėjas, butÄ (duomenys neskelbtini) prospekte su garažu ieÅ¡kovė paliko V. B.. IeÅ¡kovė po skyrybų iÅ¡ valdžios gavo butÄ (duomenys neskelbtini) g. Po to ieÅ¡kovė savo butÄ pasikeitė į butÄ (duomenys neskelbtini) g. V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) prospekte, po to iÅ¡sikeitė į privačiÄ valdÄ , po santuokos nutraukimo brolis su ieÅ¡kove negyveno niekada, bendro Å«kio nevedė, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje negyveno.

Po santuokos nutraukimo brolis ilgai, gal 5-6 metus, gyveno su drauge V., kartu su ja gyveno ir jų bendro sÅ«naus P. B. (atsakovo) gimimo metu (136 b.l. antra pusė- 137 b.l. antra pusė).           Be to, liudytojo A. B. parodymus patvirtina ir kita civilinės bylos medžiaga. Sprendime aukščiau nurodytų ieÅ¡kovės sudarytų sandorių bei atsakovo sudarytų sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 110 straipsniu (1980-01-30 įsako Nr. IX-4360 redakcija, įsigaliojo nuo 1980-02-01, panaikinta 1991-07-30 įstatymu Nr. 1-1634 nuo 1991-08-08) buvo nustatyta, jog kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vienÄ gyvenamÄ jį namÄ (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ jų arba sudarantį bendrÄ jų nuosavybę.

O daugiabučiame individualinių gyvenamojo namo statytojų kolektyvo pasistatytame gyvenamajame name kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vienÄ butÄ . Atsižvelgiant į tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, Å¡eima nuosavybės teise galėjo turėti tik vienÄ namų valdÄ arba butÄ daugiabučiame name. Kadangi V. B. nuosavybės teise turėjo namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieÅ¡kovė iÅ¡pirko iÅ¡ valstybinio butų fondo butÄ , Å¡iuos veiksmus jie galėjo atlikti tik tuo atveju, jei nebuvo pagrindo turto pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Be to, visi sandoriai įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ buvo sudaromi vienasmeniÅ¡kai, nurodant, jog turtas perkamas V. B. arba ieÅ¡kovės B. B. asmeninėn nuosavybėn, o registruojant turtÄ nurodyta, jog turtas priklauso nuosavybės teise jo pirkėjui- V. B. (registruojant namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune ir butÄ Nr. 59, esantį (duomenys neskelbtini)), B. B. (registruojant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune). Å ios aplinkybės taip pat patvirtina faktÄ , kad 1969-01-09 nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovė su V.

B. nevedė bendro Å«kio ir neįgijo bendro turto, santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo 1969-01-09 iki 2010-06-10 kiekvienas įgijo turtÄ už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Tai be viso kito taip pat patvirtina ir: 1990-01-25 oficialus praneÅ¡imas ieÅ¡kovei Nr. B-178644 (20 b.l.), iÅ¡ kurio matyti, kad tuometinė savivaldos institucija (rajono vykdomasis komitetas) 1990-01-19 sprendimu Nr. 10 butÄ ieÅ¡kovei leido atsipirkti bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn; 1970-10-28 tuometinės Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkis Nr. 704-p (13 b.l.) bei 1970-10-27 posėdžio protokolas Nr. 32 (14-15 b.l.), iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad V.

B. Å¡eimÄ 1970-10-27 sudarė 1 asmuo (protokolo 2 punktas); V. B. 2004-10-11 testamentas, notarinio registro Nr. 12888 (vykdomosios bylos Nr. 26/2011 kopijų 19 lapas), iÅ¡ kurio akivaizdžiai matyti, kad V. B. po santuokos nutraukimo savo vardu įsigytÄ garaÅ¾Ä ir lengvÄ jį automobilį laikė savo asmenine, o ne bendra jungtine su ieÅ¡kove nuosavybe. Atsakovo P. B. ir jo atstovo nurodyti ir pateikti įrodymai nepaneigia sprendime aukščiau nurodytų įrodymų ir aplinkybių todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė aplinkybę, jog ji ir V.

B. nuo santuokos nutraukimo 1969-01-09 iki santuokos nutraukimo įregistravimo 2010-06-10 gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovo P. B. priešieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).           Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmestus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė N. B. U. ieškinio neginčijo, o jį ginčijo tik atsakovas P. B., t.y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo procesinių veiksmų, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteistinas ieškovei tik iš atsakovo P. B. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).           Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmestus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė N. B.

U. ieškinio neginčijo, o jį ginčijo tik atsakovas P. B., t.y. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo procesinių veiksmų, teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei tik iš atsakovo P. B. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).           Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:           Ieškinį tenkinti.Pripažinti ieškovės B.

B. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ butÄ , adresu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.           Atsakovo P. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 139,00 lt. žyminio mokesčio, ieÅ¡kovės B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 50,87 lt. valstybei.

IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                Mindaugas Plučas