AS-602-283-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-283/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00486-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. vasario 20 d. (pagal gavimo teisme datą) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT) direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-8 (toliau – ir NŽT direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimas).

Savo skunde pareiškėja, be kita ko, nurodė, jog atsakovas skundžiamu 2012 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė jos skundą dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių atlikti išsamų patikrinimą dėl Z. V. naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo, kadangi yra pažeistos jos teisės, nes šis žemės sklypas yra negrąžinta jos motinai S. Š., mirusiai 1994 m., iki nacionalizacijos priklausiusi žemė, kurią ji ir prašė grąžinti jai natūra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą (prašymą) paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėjo, jog iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 48SS-(14.48.45.)-2731, kreipėsi į NŽT, kuri 2012 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, vadinasi, ginčą išnagrinėjo ikiteismine tvarka. Su patikslintu skundu pareiškėja pateikė teismui voką, kuriame gavo NŽT direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimą. Siuntų paieškos dokumentas patvirtina, kad minėtas NŽT vokas su 2012 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjai buvo įteiktas 2012 m. sausio 28 d. Tuo tarpu skundą teismui pareiškėja padavė 2012 m. vasario 20 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Konstatavo, jog pareiškėja neprašo atnaujinti praleisto termino, todėl jos skundą atsisakytina priimti.

II. Pareiškėja 2012 m. kovo 7 d. (pagal gavimo teisme datą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą (b. l. 77 – 78), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, nes skundžiamame NŽT sprendime nurodytas apskundimo terminas yra vienas mėnesis laiko. Pažymi, jog skundžiamą sprendimą ji gavo 2012 m. sausio 28 d., o skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2012 m. vasario 20 d., t. y. kaip nurodyta skundžiamame akte. Daro išvadą, jog ji 3 dienomis praleido skundo padavimo terminą ne dėl savo kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto – NŽT – suklaidinimo.

Teigia, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas savo akte privalo nurodyti šio akto apskundimo tvarką. Kadangi skundžiamame atsakovo sprendime nurodytas apskundimo terminas vienas mėnuo ir įstatymas (ABTĮ), ji nesuabejojo, kad atsakovas ją suklaidino ir skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ji pateikė ne per 20 dienų, kaip tai numatyta ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje, o per vieną mėnesį nuo šio akto gavimo dienos, kaip nurodyta pačiame akte. Mano, jog tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai daro žalą bei atima iš jos galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, su skundu kreipdamasi į teismą, siekė ginčyti NŽT direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, tačiau teismas šį pareiškėjos skundą priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog ji skundą padavė praleidusi įstatymų numatytą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog

ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų numatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

ABTĮ

32 straipsnio 1 dalis savo ruožtu įtvirtina, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 48SS-14.48.45.)-273, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tokiu būdu pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. NŽT direktorius pareiškėjos skundą dėl NŽT teritorinio padalinio sprendimo priėmimo išnagrinėjo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu, kurį pareiškėja, kaip rodo siuntų paieškos dokumentas (b. l.73), gavo 2012 m. sausio 28 d. Taigi, paskutinė diena skundui paduoti, skaičiuotina nuo NŽT sprendimo gavimo dienos, šiuo atveju buvo 2012 m. vasario 17 d., tačiau pareiškėja su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2012 m. vasario 20 d., t. y. praleidusi įstatymų numatytą terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės teigia, jog šį terminą praleido dėl to, kad atsakovas ją suklaidino, skundžiamame akte nurodydamas vieno mėnesio apskundimo teismui terminą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad „individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka“. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2004 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS5–266/2004 yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. LVAT taip pat yra nurodęs, jog administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog viešojo administravimo subjektas – NŽT – 2012 m. sausio 26 d. sprendime šio administracinio akto apskundimo tvarką pareiškėjai išaiškino, tačiau padarė tą klaidingai, nurodydamas, jog sprendimas administraciniam teismui gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė (klaidingas administracinio akto apskundimo tvarkos nurodymas), atsižvelgus į byloje surinktų duomenų visetą, yra pakankama vertinti ją kaip priežastį, objektyviai sukliudžiusią pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nesiderintų su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu. Pridurtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teisę į teisminę gynybą realizavo operatyviai, t. y. per protingą laiko tarpą, vos trimis dienomis praleidusi ABTĮ įtvirtintą 20 dienų terminą skundui paduoti. Be to, byloje yra duomenų (b. l. 69), jog pareiškėja yra pensininkė ir, kaip teigia ji pati, neturi teisinių žinių bei neišgali dažnai naudotis advokato pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą bei turėdamas duomenų, jog pareiškėja viešojo administravimo subjekto dėl procesinių terminų buvo suklaidinta, turėjo įvertinti minėtas aplinkybes, ir pasiūlyti pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti prašymą atnaujinti terminą, tačiau to nepadarė. Todėl pareiškėjos M. M. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis panaikinama, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjos M. M. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan