2017-03-01 Nr. AB-4938-3-61-3-00167-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-290-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00167-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. T. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. T. 2017 m. sausio 16 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2016 m. gruodžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1292 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėja taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2017 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Teismas vertindamas pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, jai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Konstatavo, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja yra pensijinio amžiaus asmuo, pati savaime nereiškia, jog vykdydama Privalomojo nurodymo įpareigojimą pareiškėja galimai patirtų didelę žalą.

III. Pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, jog pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis vidutinis pensijos dydis, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2016 m. lapkričio mėnesį sudarė 266,6 Eur. Preliminari 43 metrų ilgio tvoros įrengimo kaina 2763,55 Eur, taigi pareiškėja teigia, kad tokios tvoros įrengimo kaina sudaro apie 10 mėnesių vidutinio Lietuvos pensininko pajamų. Nurodė, jog kylant pragyvenimo kaštams gaunamos pensijos vos užtenka būtiniausių pragyvenimo poreikių tenkinimui, todėl tvoros įrengimo išlaidų dydžio žala teismo turėtų būti vertinama kaip didelė.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės - iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjos skundą, sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1292 galiojimą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodė jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje išdėstytais motyvais, prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patvirtinančių įrodymų, o byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Iš pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad ji neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą sieja su Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1292, kurio pagrindu, pareiškėja privalo nugriauti savo tvoros dalį (43,73 m. ilgio), kuri patenka į valstybinės žemės plotą. Pareiškėja įrodinėdama, jog jai gali būti sukurta didelė žala, remiasi viešai skelbiamais statistikos duomenis, kuriuose nurodyta, kad vidutinė pensijos dydis yra 266,6 Eur, todėl, pasak pareiškėjos, tvoros nugriovimo kaštai, kuriuos pareiškėja vertina 2763,55 Eur, turėtų būti prilyginami didelei žalai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę asmuo, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Todėl įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja yra pensijinio amžiaus asmuo, pati savaime nereiškia, jog vykdydama Privalomojo nurodymo įpareigojimą pareiškėja galimai patirtų didelę žalą. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teikdama apeliacinį skundą pareiškėja nepateikė duomenų (apie gaunamas pajamas, turimą turtą) kurie leistų įvertinti ar tvoros nugriovimo kaštai pareiškėjai sukeltų didelę, neatitaisomą žalą. Be to, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, pareiškėja, dėl Privalomojo nurodymo įpareigojimo vykdymo galimai patyrusi žalą, turės teisę ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu su skundu kreiptis į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė