044d57d1-4630-43eb-be13-db1ccba841fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-401-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00219-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

M. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eB2-2213-567/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finida“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tavix“ ieškinį atsakovams A. L., D. B., A. M., V. S. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Finida“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakovų teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, tretieji asmenys – Ž.

B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Buhalterijos centras“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Finida“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Tavix“. BUAB „Finida“, atstovaujama bankroto administratorės, teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė UAB „Finida“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu bei apriboti atsakovams A. L., D. B., A. M., V. S. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas A.

L. bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo; atsakovas D. B. bendrovės vadovu buvo nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.; atsakovas A. M. bendrovės vadovu buvo nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d.; atsakovas V. S. yra vienas iÅ¡ buvusių bendrovės akcininkų. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bendrovės apskaitos dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinių ataskaitų rinkiniai ir metiniai praneÅ¡imai) Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami per visÄ Â bendrovės veiklos laikotarpį.

Ieškovė aiškino, jog nors dėl netinkamo buvusių bendrovės vadovų pareigų vykdymo neįmanoma nustatyti tikslios bendrovės tapimo nemokia datos, tačiau, vertinant surinktų su bendrove susijusių dokumentų turinį, darytina išvada, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio, kuomet turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui. Nuo nurodytos datos mokėjimai valstybės biudžetui nebuvo vykdomi, todėl įsiskolinimas padidėjo iki 15 977,18 Eur.

Taip pat buvo delsiama atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ pagal nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenis, tačiau bendrovės turtas ir dokumentai administratorei nebuvo perduoti. Bankroto administratorė nurodė, kad buvę bendrovės vadovai nevykdė pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei, o, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nebuvo įvykdyta pareiga bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ .

Administratorės teigimu, atsakovai sistemingai pažeidinėjo pareigas tvarkyti bendrovės apskaitÄ , taip pat parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nėra galimybės nustatyti bendrovėje buvusių piniginių lėšų panaudojimo, tai yra, ar lėšos buvo panaudos bendrovės veiklai vykdyti, pajamoms gauti ir atsiskaityti su kreditoriais.Bankroto administratorė nurodė, kad įmonėje buvo suformuotas 105 000 Lt (30 410,10 Eur) įstatinis kapitalas, iÅ¡leidžiant 105 vienetus paprastųjų vardinių 1 000 Lt (289,62 Eur) nominalios vertės akcijų.

Visas akcijas pasirašė steigėja UAB „Buhalterijos centras“, kuri įsipareigojo jas apmokėti piniginiais įnaÅ¡ais steigimo akte nustatyta tvarka. Pagal steigimo aktÄ bendrovės vadovu paskirtas trečiasis asmuo Ž. B., kuris kartu buvo ir trečiojo asmens UAB „Buhalterijos centras“ vadovu. IÅ¡ UAB „Buhalterijos centras“ administratoriui pateiktų akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių kopijų, taip pat iÅ¡ vieÅ¡ai Juridinių asmenų registre prieinamų dokumentų matyti, kad įsteigtos bendrovės akcijos netrukus buvo perleistos akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis tretiesiems asmenims A.

B., V. S., D. B. ir D. C. Chukwunete už artimÄ nominaliai vertei kainÄ . Akcijų pirkimo - pardavimo sutartyse nurodyta, kad visos perleidžiamos akcijos yra pilnai apmokėtos. Trečiasis asmuo UAB „Buhalterijos centras“ akcijų perleidimo tretiesiems asmenims metu 2013 m. balandžio 30 d. buvo įvykdęs įmonės steigimo akte prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ sumokėti už pasiraÅ¡ytas bendrovės akcijas, o bendrovė disponavo piniginėmis lėšomis, gautomis už apmokėtas bendrovės akcijas.

Bendrovės akcijų perleidimo dienÄ iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas trečiasis asmuo Ž. B.. Nauju bendrovės vadovu paskirtas atsakovas A. M.. Administratorės duomenimis, pirmojo bendrovės vadovo Ž. B. turėtus dokumentus ir bendrovės kasoje buvusį piniginių lėšų likutį (104 997 Lt (30 409,23 Eur) perėmė vienas iÅ¡ naujųjų bendrovės akcininkų atsakovas V. S.. Atsakovas V. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nedisponuodamas įmonės dokumentais, neturėdamas finansinės informacijos iÅ¡ kitų akcininkų, įmonės vadovų, buhalterio, VMI, Sodros, jis iki pat akcijų pardavimo 2014 m. vasario 20 d. neturėjo duomenų ar abejonių, kad įmonė patyrė finansinių sunkumų ir negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais.

PaaiÅ¡kino, kad iki akcijų perleidimo įmonės įsiskolinimai valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams nebuvo reikÅ¡mingi, kad didesni įsiskolinimai kreditoriams susidarė tuo laikotarpiu, kuomet jis jau nebebuvo įmonės akcininku, o bendrovei vadovavo teisinis ir faktinis to laikotarpio vadovas D. B.. Atsakovas V. S. teigė neturėjęs pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei įgaliojimų ar realios galimybės organizuoti metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ , kadangi UAB „Finida“ apskaitÄ tvarkė buhalterė.

Atsakovo buvimo akcininku laikotarpiu nebuvo suėjęs terminas įmonės finansinių ataskaitų tvirtinimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Atsakovas V. S. tvirtino neturįs informacijos, dėl kokių priežasčių paskutinis UAB „Finida“ teisinis vadovas A. L. ar faktinis vadovas D. B. neperdavė bankroto administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Nurodė bankroto administratorės reikalavimo negalėjęs įvykdyti, nes neturėjo įmonės turto ir dokumentų. Paaiškino, kad visi bendrovės dokumentai buvo pas bendrovės vadovus ir buhalterę.

AiÅ¡kino, kad visÄ akcijų įsigijimo iÅ¡ UAB „Buhalterijos centras“, 2013 m. balandžio 25 d. įsteigusios UAB „Finida“, procesÄ inicijavo ir koordinavo vienas iÅ¡ akcininkų A. B.. Atsakovo teigimu, 2013 m. balandžio 30 d. pasiraÅ¡ytas dokumentų ir pinigų priėmimo - perdavimo aktas neįrodo, kad jis ir toliau atliko vadovui tenkančias funkcijas bei pareigas. Atsakovas tvirtino su perimtu turtu ir dokumentais elgęsis rÅ«pestingai (perimti dokumentai ir turtas iÅ¡ karto buvo perduoti dar tÄ pačiÄ dienÄ paskirtam UAB „Finida“ direktoriui A.

M.). Perimtų dokumentų ir turto perdavimo bendrovės vadovui 2013 metais faktÄ patvirtina ir tai, kad pagal minėtÄ aktÄ perimtas įmonės antspaudas jau buvo naudojamas įmonės vadovų, kurių įmonės veiklos laikotarpiu buvo net trys. Atsakovas nurodė niekada, iÅ¡skyrus pasiraÅ¡ytÄ 2013 m. balandžio 30 d. priėmimo - perdavimo aktÄ , neatlikęs teisės aktuose numatytų vadovo funkcijų – neorganizavęs kasdienės bendrovės veiklos, nepriėmęs į darbÄ ir neatleidęs darbuotojų, nesudarinėjęs sandorių, neorganizavęs apskaitos ir pan.

Atsakovui nebuvo prieinama nei informacija apie įmonės sandorius, darbuotojus, kreditorius, finansinę situacijÄ , nei apskaitos dokumentai. Atsakovo nuomone, UAB „Finida“ bankrotas negali bÅ«ti pripažintas tyčiniu dėl atsakovo V. S. veiksmų ar neveikimo, nes atsakovas, kaip akcininkas, kiek įmanoma vykdė visas teisės aktuose nustatytas pareigas, elgėsi sÄ Å¾iningai, ir jo veiksmai nelėmė įmonės nemokumo.Atsakovai A. L., D. B., A. M., tretieji asmenys Ž. B. ir UAB „Buhalterijos centras“ nepateikė atsiliepimų į ieÅ¡kinį, bylos procese pirmosios instancijos teisme nedalyvavo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino UAB „Finida“ bankrotÄ tyčiniu, apribojo atsakovų A. L., D. B., A. M. ir V. S. teises 5 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariais. Teismas nustatė, kad UAB „Finida“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti per visÄ bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2013 metų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas pažymėjo, kad dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės nustatyti tikslios bendrovės tapimo nemokia datos, tačiau, įvertinęs bankroto administratorės surinktų su bendrove susijusių dokumentų turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė buvo nemoki nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio, kuomet buvo pradelstas atsiskaitymas su Valstybine mokesčių inspekcija. Nuo tada joks atsiskaitymas su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo vykdomas, toliau didinimas įsiskolinimas, kuris iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. padidėjo iki 15 977,18 Eur.

Taip pat buvo delsiama atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Ä®vertinęs aplinkybę, jog atsakovas A. L. neįvykdė reikalavimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ ir dokumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, kad netinkamai buvo tvarkoma UAB „Finida“ buhalterinė apskaita. Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 30 d. V. S. buvo perduoti UAB „Finida“ dokumentai ir anspaudas bei 30 409,23 Eur pinigų likutis kasoje.

Teismas pažymėjo, jog nurodytÄ dienÄ pasiraÅ¡ytas priėmimo - perdavimo aktas nėra nuginčytas. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo V. S. argumentus, kad visi bendrovės dokumentai, įskaitant ir apskaitos, esÄ buvo pas bendrovės vadovus ir buhalterę. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, jog įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti kitiems asmenimis. Teismas pažymėjo, kad įmonės antspaudo naudojimas įmonės veikloje pats savaime nepatvirtina įmonės dokumentų ir turto perdavimo kitiems vadovams.

Teismas nurodė nesiremiantis 2014 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. I. ir V. S. dėl UAB „Finida“ 95 vnt. akcijų, kopija, kuri neatitinka įrodymų formai keliamų reikalavimų.Padaręs iÅ¡vadÄ , kad įmonė nemokia tapo 2013 metų rugpjūčio mėnesį, teismas įvertino, jog atsakovams V. S., A. M., D. B. ir A. L., kurie skirtingu laiku ėjo įmonės vadovo pareigas, atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovams nurodytos pareigos nevykdant, buvo didinami įsipareigojimai kreditoriams.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais valdant UAB „Finida“, patvirtina tyčinį įmonės bankrotÄ , nes buvo iÅ¡ esmės apsunkintos įmonės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimÄ . Teismas nurodė, kad atsakovų veiksmai neteikiant Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo bei dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratoriui sudaro pagrindÄ atsakovų atžvilgiu taikyti įstatyme numatytÄ draudimÄ dėl teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariais.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta 5 metams apriboti jo teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Finida“ bankroto administratorės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas A.

M. neturėjo galimybės nustatyti įmonės finansinės būklės, nes jį paskyrus įmonės direktoriumi, nebuvo perduotas nei įmonės turtas, nei dokumentai. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas įmonės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovui, kaip formaliam įmonės vadovui, buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Atsakovas neturėjo galimybės ir pareigos rengti bei teikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio.

Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Ä®monės nemokumo bÅ«senos nepatvirtina aplinkybė, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo 30,99 Eur įsiskolinimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu jam nebuvo kilusi pareiga parengti bei pateikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinius. Atsakovas įmonės vadovo pareigas ėjo formaliai ir tik trumpÄ laikotarpį.

Ä®monės finansinės ataskaitos visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo bÅ«ti patvirtintos iki 2014 m. balandžio 30 d., tačiau tuo metu atsakovas nebebuvo įmonės vadovu. Atsakovas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neturėjo pareigos ir fiziÅ¡kai negalėjo perduoti bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Ä®monės turtas bei dokumentai pačiam atsakovui nebuvo perduoti, o ir bankroto administratorė atsakovui nereiÅ¡kė reikalavimo juos perduoti. Pareigos perduoti dokumentus ir turtÄ atsakovas neturėjo, kadangi nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ nėjo įmonės vadovo pareigų.

Teismas neteisingai nustatė įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ bei atsakovo kaltę. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo 30,99 Eur įsiskolinimÄ , kai pagal 2013 m. balandžio 30 d. bendrovės dokumentų ir pinigų priėmimo - perdavimo aktÄ , kurį pasirašė V. S. ir UAB „Buhalterijos centras“, įmonės kasoje buvo 30 409,23 Eur lėšų.Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus organo nariu netenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas turėjo spręsti, ar bankroto administratorės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teismas įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu be pakankamo pagrindo. Teismo konstatuotos pareigos nevykdymas nebuvo sÄ lygotas tyčinių atsakovo veiksmų. Atsakovas niekada nebuvo faktiniu įmonės vadovu. Atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu nėjo įmonės vadovo pareigų, sirgo ir neturėjo galimybės domėtis įmonės veikla.

Teismas, nurodydamas, kad bankroto administratorė įrodė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningus, tyčinius, sÄ moningai nukreiptus į procedÅ«rų vilkinimÄ atsakovo veiksmus, kas sudaro pagrindÄ skirti sankcijÄ â€“ teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimÄ , netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalykÄ . Ta aplinkybė, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes, reikÅ¡mingas pripažįstant įmonės bankrotÄ tyčiniu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ir sprendimo dalis dėl teisės apribojimo nustatymo nepagrįsta.

Atsakovas A. M. atsiliepimu į atsakovo D. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ atsakovo A. M. atžvilgiu panaikinti, palikti galioti sprendimÄ A. L. ir V. S. atžvilgiu, o klausimÄ dėl teismo sprendimo atsakovo D. B. atžvilgiu spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:A. M. vadovavimo laikotarpiu susidaręs nežymus įsiskolinimas negalėjo lemti įmonės nemokumo. Teismas, tenkindamas bankroto administratorės praÅ¡ymÄ , neatliko objektyvaus tyrimo.

Klaidingai identifikavęs įmonės nemokumo momentÄ , teismas nepagrįstai visų atsakovų atžvilgiu priėmė identiÅ¡kÄ sprendimÄ . Apribojimo eiti juridinio asmens vadovo pareigas sankcija gali bÅ«ti skirta tik iÅ¡imtiniais atvejais. Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas sprendžiant dėl tyčinio bankroto lėmė ir neteisingo sprendimo apriboti atsakovų teises priėmimÄ . Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 9 d. gautas atsakovo A. M. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl tyčinio bankroto požymių vertinimoTyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalis).Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sÄ lygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tÄ paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.Apskųstuoju sprendimu UAB „Finida“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu) bei Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte apibrėžtas tyčinio bankroto požymis (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovai, skirtingu metu ėję įmonės vadovų pareigas, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , neparengė ir Juridinių asmenų registrui nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡ie kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimo sprendė konstatavęs tokias aplinkybes:

1) bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų neparengimÄ ir nepateikimÄ Juridinių asmenų registrui;

2) bendrovės nemokumÄ dar 2013 metais bei atsakovų, skirtingu metu ėjusių įmonės vadovų pareigas, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo nevykdymÄ ;

3) bendrovės dokumentų ir turto neperdavimÄ bankroto administratorei.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat aiÅ¡kinama, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte apibrėžta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, Å¡iÄ sÄ lygÄ sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl BUAB „Finida“ bankroto pripažinimo tyčiniu padaryta remiantis iÅ¡ esmės vien vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymu, nenustačius, ar dėl to padidėjo kreditorių reikalavimų suma ir bendrovės skolos, ar buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas. Teismo nurodyta, kad nuo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimo iki dienos, kuomet įmonei iÅ¡kelta bankroto byla (kreditoriaus iniciatyva), įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui (kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija) padidėjo nuo 30,99 Eur iki 15 977,18 Eur, taip pat iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susidarė 2 496,74 Eur įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui.

Tačiau vien įsipareigojimų dviem kreditoriams padidėjimas per tam tikrÄ laikotarpį savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto (kaip sÄ moningo privedimo prie bankroto) fakto. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus Å¡ioje dalyje, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, priimdamas apskųstÄ sprendimÄ , tik apytikriai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ â€“ 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Motyvai teismo sprendime patvirtina, jog Å¡ia iÅ¡vada iÅ¡ esmės atkartojami bankroto administratorės teiginiai.

Be to, teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo padarytos vien atsižvelgus į į tai, jog įmonė nuo nurodyto laikotarpio (t. y. nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio) turėjo 30,99 Eur pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ valstybės biudžetui, jo nelikvidavo, todėl laikui bėgant Å¡is įsiskolinimas didėjo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas turėjo labai ribotÄ Ä¯monės nemokumo faktui ir momentui nustatyti bÅ«tinų objektyvių duomenų kiekį, tačiau aplinkybės ir kriterijai, kuriais teismas tuo tikslu rėmėsi, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais ir pakankamais tyčinio bankroto faktui konstatuoti.

Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir Å¡ioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Å iame kontekste kolegija, įvertinusi teismo žinioje esančių duomenų trÅ«kumÄ , taip pat pripažįsta esant pagrindÄ akcentuoti, jog sprendžiamas klausimas turi vieÅ¡ojo intereso požymių, todėl atitinkamais duomenimis bylos medžiaga galėjo bÅ«ti papildyta ir teismo iniciatyva. Ta aplinkybė, jog proceso dalyviai nagrinėjant bylÄ buvo pasyvÅ«s (kai kurie jų net nesidomėjo proceso eiga, visiÅ¡kai jame nedalyvavo), nesudarė pagrindo (iÅ¡ esmės nesant ginčo) tyčinio bankroto požymius konstatuoti vien iÅ¡ bankroto administratorės pateiktų riboto turinio duomenų ir nurodytų prielaidų.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, nenustačius nei įmonės įsipareigojimų dydžio, nei jų santykio su įmonės turtu, vienareikÅ¡miÅ¡kai negali patvirtinti, kad jau 2013 metų rugpjūčio mėnesį įmonė buvo nemoki ir egzistavo jos vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bankroto byloje buvo patvirtinti tik Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV finansiniai reikalavimai, o duomenų, kad įmonė turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams (pvz., darbuotojams ar verslo kontrahentams), nėra (trečiojo kreditoriaus finansinis reikalavimas tesiekia 5,87 Eur).

Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įvertinus tai, kad įmonė buvo įsteigta tik 2013 m. balandžio 25 d. (kai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įmonė nemokia tapo jau tų pačių metų rugpjūčio mėnesį), kad ji disponavo lėšomis už apmokėtas akcijas, nesudaro pakankamo pagrindo pritarti teismo iÅ¡vadai dėl įmonės nemokumo, taigi ir vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , atsiradimo momento. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 23 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , nepagrįstomis laikytinos ir kitos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pažymėtina, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei teismui faktas, kaip ir faktas dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui, nesant byloje kitų įrodymų, patys savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organai nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Nutarties 30 punkte nurodytas teisinis reguliavimas ir jo aiÅ¡kinimas teismų praktikoje sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog buvusių įmonės vadovų atsikirtimai neigiant vykdžius įmonės valdymo organams priskirtas funkcijas, aplinkybes, nulėmusias įmonės bankroto kilimÄ , kreditorių interesų pažeidimÄ ir pan., sprendžiant dėl tyčinio bankroto fakto nėra esminiai. Nors teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, vertina konkrečius Å¡iam klausimui reikÅ¡mingus epizodus, sandorius, elgesį, veiksmus, tačiau neturi pareigos įvardinti konkretaus (konkrečių) asmens (asmenų), atsakingo už įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia.

Minėta, jog bankroto pripažinimas tyčiniu buvusiems vadovams savaime nesukelia tiesioginių materialinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konkrečius epizodus, rodančius atskirų tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ , apskųstajame sprendime nurodė, kad įmonės privedimÄ prie bankroto lėmė visų atsakovų veiksmai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė konkrečius tyčinio bankroto požymius įasmeninti, tokiu bÅ«du atsakomybę už atitinkamÄ elgesį valdant įmonę susiedamas su konkrečiu laikotarpiu įmonės vadovo pareigas vykdžiusiu kiekvienu iÅ¡ atsakovų.

Tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai iÅ¡ esmės apsiriboja pritarimu bankroto administratorės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytiems argumentams, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog teismas Å¡iuo aspektu savarankiÅ¡ko ir iÅ¡samaus tyrimo (vertinimo) neatliko. Todėl tiek atsakovo V. S. pirmosios instancijos teisme nurodyti atsikirtimai, jog jis niekuomet nebuvo įmonės vadovu, todėl neturėjęs pareigos teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek atsakovų A.

M. ir D. B. apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai, jog bÅ«dami įmonės vadovais itin trumpÄ laikotarpį jiems neturėjo pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teikti finansinės atskaitomybės dokumentų, perduoti įmonės turto ir dokumentų, kurių tvirtino negavę, apeliaciniame procese kelia pagrįstų abejonių dėl Å¡ių asmenų ryÅ¡io su įmonės bankroto (tuo labiau – tyčinio) bÅ«sena. Å ios abejonės iÅ¡Å¡aukia papildomų faktinių duomenų ir iÅ¡samaus tyrimo poreikį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas V. S. niekada nebuvo paskirtas eiti įmonės vadovo pareigas, o pagal bylos duomenis buvo vienas įmonės akcininkų (turėjo 12 vnt. akcijų). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės pripažindamas šį atsakovÄ faktiniu juridinio asmens vadovu (sprendime konstatuota jo atsakomybė už įmonės vadovams tenkančių funkcijų nevykdymÄ ), turėjo atitinkamas iÅ¡vadas motyvuoti, tačiau to nepadarė. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, jog UAB „Finida“ bankrotas pripažintas tyčiniu be pakankamo pagrindo, o tai lėmė bylos esmės Å¡iuo klausimu neatskleidimas.    Dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo taikymoÄ®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.

Å i teisės norma yra prevencinio pobÅ«džio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovÄ , kad jis tinkamai vykdytų Ä®BÄ® jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, paÅ¡alinti iÅ¡ verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sÄ Å¾iningo verslo ir dėl to vieÅ¡ieji, privatÅ«s juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y.

Å¡ia norma siekiama apsaugoti vieÅ¡uosius ir privačius asmenis nuo nesÄ Å¾iningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu tenkindamas bankroto administratorės reikalavimÄ , apribojo atsakovams A. L., D. B., A. M. ir V. S. teisę 5 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyto teisių apribojimo taikymo galimybė iÅ¡lieka iÅ¡ esmės viso bankroto proceso laikotarpiu. Å is ribojimas savaime nėra siejamas su procesiniu sprendimu įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Juolab, kaip minėta, Ä®BÄ® neįpareigoja įvardinti dėl tyčinio bankroto kalto (konkretaus) asmens. Tai lemia, jog bankroto pripažinimas tyčiniu ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytos sankcijos skyrimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti atskiros ir savarankiÅ¡kos procedÅ«ros.

Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų sankcijų taikymÄ atsakovams susiejo iÅ¡skirtinai su UAB „Finida“ tyčinio bankroto požymiais (pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nemokia tapusiai įmonei, pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, pareigos bankroto administratorei perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus nevykdymu). Pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju tiek klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek klausimÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytos sankcijos skyrimo sieja tas pas įrodinėjimo dalykas.

Vadinasi, teisėjų kolegijos konstatuotos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo UAB „Finida“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, be to, spręsdamas šį klausimÄ neatkleidė bylos esmės, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ir procesinis sprendimas sankcijų atsakovams skyrimo (taikymo) klausimu negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl bylos procesinės baigtiesRemdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotÄ â€“ įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sÄ sajumÄ ) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (įmonės nemokumo bÅ«klės).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstÄ jį sprendimÄ , minėto priežastinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nenustatinėjo, tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatuodamas atsietai nuo Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, o priėmęs sprendimÄ konkrečius tyčinio bankroto požymius susieti su kiekvieno atsakovo atsakomybe, neiÅ¡tyrė ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, kas lėmė nepakankamÄ teismo procesinio sprendimo (jo dalies) motyvacijÄ , dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl UAB „Finida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Kadangi praÅ¡ymas apriboti atsakovams teisę eiti vieÅ¡o ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariais buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir praÅ¡ymas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, pastarojo procesinio sprendimo trÅ«kumai lemia, jog Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti netinkamai iÅ¡spręstas ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytų sankcijų skyrimo klausimas.  Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas.

Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama didžiÄ ja apimtimi naujais aspektais, iÅ¡reikalaujant naujus įrodymus bei papildomus paaiÅ¡kinimus, panaikinus apskųstÄ jį sprendimÄ , klausimai dėl UAB „Finida“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nurodytos sankcijos skyrimo atsakovams perduodami spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei įmonės vadovų teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako.

Kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :                       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Finida“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl A.

L., D. B., A. M., V. S. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.          Teisėjai                                                                                                                      Kazys Kailiūnas                                                                                                                                                 Gintaras Pečiulis                                                                                                                                    Egidijus Žironas