Legislator Case Law & Legislation
044c9fdc-3380-45d4-88b9-2e19e50e1bbc AI generated

044c9fdc-3380-45d4-88b9-2e19e50e1bbc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 044c9fdc-3380-45d4-88b9-2e19e50e1bbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės atstovei Jovitai Leščiuvienei, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir

Legislator headnote

AI generated

044c9fdc-3380-45d4-88b9-2e19e50e1bbc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: jokių svarių argumentų dėl Panevėžio apskr. VMI vyriausiosios specialistės V. G. Å¡aliÅ¡kumo atliekant šį mokestinį tyrimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla I-1819-365/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03324-2012-0

Bylos kategorija 9.9, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės atstovei Jovitai Leščiuvienei, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. T. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir

n u s t a t ė:

LR VMI 2012 03

22 d. (b.l. 28) pavedė Panevėžio AVMI atlikti bÅ«tinus kontrolės veiksmus IÄ® „Aujama“ ir IÄ® „Aujama kredit“ atžvilgiu bei su Å¡iomis įmonėmis susijusių asmenų atžvilgiu, siekiant nustatyti galimai vykdomÄ nelegaliÄ veiklÄ bei neapskaitytas pajamas. Å iame pavedime nurodyta, kad R. T. yra susijusi su minėtomis įmonėmis , yra vienos Å¡ių įmonių vadovė r apskaitÄ tvarkantis asmuo, tačiau neteikė metinių pajamų mokesčio deklaracijų už 2005 -2010 metus. Vykdydama šį pavedimÄ , Panevėžio AVMI 2012 10 03 d. užduotimi vyriausiajai specialistei V. G. pavedė atlikti mokesčių mokėtojo T. R. , gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinį patikrinimÄ . PareiÅ¡kėja laikėsi nuomonės, kad jos patikrinimÄ turėjo atlikti ne Panevėžio AVMI, o Kauno VMI ir minėtÄ užduotį apskundė VMI prie LR Finansų ministerijos (b.l. 15-16). VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 11 30 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad galiojantys norminiai aktai suteikia teisę centriniam mokesčių administratoriui pačiam spręsti, kuriam teritoriniam VMI padaliniui pavesti atlikti patikrinimÄ , t.y. davė neigiamÄ atsakymÄ . PareiÅ¡kėja mano, kad VMI prie LR Finansų ministerijos 2012 11 30 d. atsakymas yra neteisingas ir praÅ¡o jį naikinti, bei pavesti mokestinį patikrinimÄ atlikti Kauno AVMI (b.l.3).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 11-13) į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti. MAÄ®

135 str., Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų analizė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta jokių sÄ lygų, kurios ribotų centrinio mokesčių administratoriaus diskrecijÄ pavesti mokestinį tyrimÄ atlikti kitam vietos mokesčių administratoriui. Be to, tokie centrinio mokesčių administratoriaus veiksmai yra sÄ lygoti tam tikros kontrolės taktikos elementų. Minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė pasirinkti tyrimui atlikti konkretų mokesčių administratorių. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. administracinė byla Nr. A442-1238/2011), kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimas tikrinti) negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku. VMI prie FM nuomone, analogiÅ¡kos pozicijos galima laikytis ir pareiÅ¡kėjos atveju, kuomet yra ginčijamas centrinio mokesčių administratoriaus raÅ¡tas dėl pavedimo atlikti mokestinį tyrimÄ . Toks pavedimas atlikti tyrimÄ yra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, t. y. tik vienas iÅ¡ aptariamos mokesčių administravimo procedÅ«ros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl toks pavedimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas. Be to, MAÄ® nėra įtvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo nuÅ¡alinimo pagrindai, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl mokestinio tyrimo atliekančio darbuotojo pakeitimo, bÅ«tina vadovautis VAÄ® normomis, reguliuojančiomis pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimÄ , nustatytÄ VAÄ® 25 str. PareiÅ¡kėja nepateikė

jokių svarių argumentų dėl Panevėžio apskr. VMI vyriausiosios specialistės V. G. Å¡aliÅ¡kumo atliekant šį mokestinį tyrimÄ .

Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskr. VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėja ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 24-25), todėl byla nagrinėjama šioms šalims (atstovams) nedalyvaujant.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus motyvus, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , papildomų paaiÅ¡kinimų nepateikė.

Byla nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl VMI prie FM 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (21.3-32-4)-R-10002 (b. l. 5), kuriuo atsisakyta naikinti Panevėžio apskr. VMI 2012 m. spalio 3 d. sprendimÄ (b. l. 4) skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ , atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ pavesti mokestinį patikrinimÄ atlikti Kauno apskr. VMI, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. kovo 22 d. raÅ¡tu (b. l. 28-29) VMI prie FM pavedė Panevėžio apskr. VMI atlikti bÅ«tinus kontrolės veiksmus IÄ® „Aujama“ ir IÄ® „Aujama-credit“ bei su jomis susijusių asmenų atžvilgiu pagal VMI virÅ¡ininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-443 patvirtinto VMI konsoliduoto mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo 2012 m. priemonių plano rizikos rūšį Nr. 2.2.1 (gautų pajamų neapskaitymas ir nepagrįstas sÄ naudų didinimas, siekiant iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo) siekiant nustatyti galimai vykdomÄ nelegaliÄ veiklÄ bei neapskaitytas pajamas. Panevėžio apskr. VMI vedėja 2012 m. spalio 3 d. pasirašė užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ , kuriuo Panevėžio apskr. VMI pareigÅ«nei – vyriausiajai

specialistei V. G. - paskirta atlikti mokesčių mokėtojos R. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinį tyrimÄ su

tikslu iÅ¡analizuoti gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, gautas ir suteiktas paskolas, pirkimo-pardavimo sandorius, nustatyti mokėtojo padarytas klaidas, trÅ«kumus ir/ar prieÅ¡taravimus, informuoti mokesčių mokėtojÄ apie mokesčių administratoriaus nustatytas klaidas, trÅ«kumus ir/ar prieÅ¡taravimus (b. l. 4). 2012 m. spalio 29 d. raÅ¡tu Panevėžio apskr. VMI informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtÄ mokestinį tyrimÄ ir įpareigojo iki 2012 m. lapkričio 9 d. paruoÅ¡ti dokumentus, pagrindžiančius laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas, turto įsigijimo-pardavimo sandorių dokumentus bei kitus dokumentus, susijusius su pajamų gavimu bei pateikti informacijÄ apie priimtinÄ dokumentų pateikimo laikÄ ir bÅ«dÄ (b. l. 17). 2012 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėja, nesutikdama su pradėtu mokestiniu tyrimu Panevėžio apskr. VMI, o ne Kauno apskr. VMI, su skundu kreipėsi į VMI prie FM, praÅ¡ydama panaikinti 2012 m. spalio 3 d. Panevėžio apskr. VMI sprendimÄ skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ dėl mokesčių mokėtojos R. T. ir pavesti jį atlikti Kauno apskr. VMI (b. l. 15-16). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 5) pareiÅ¡kėjos 2012 m. lapkričio 9 d. skundo netenkino.

IÅ¡ esmės ginčas tarp Å¡alių yra kilęs mokesčių administravimo srityje dėl mokestinio tyrimo procedÅ«ros pradėjimo ne mokesčių mokėtojo gyvenamojoje apskrityje. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad mokestinis tyrimas jos atžvilgiu bÅ«tų vykdomas ne jos gyvenamosios vietos mokesčių administratoriaus, t.y. Kauno apskr. VMI. Skundu administraciniam teismui pareiÅ¡kėja reikalauja įvertinti ir Panevėžio apskr. VMI 2012 m. spalio 3 d. sprendimÄ skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ , t.y. pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo panaikinti minėtÄ sprendimÄ ir pavesti jį atlikti Kauno AVMI.

Mokestinio tyrimo atlikimÄ reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ir Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės, patvirtintos VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. VA-108 (Žin., 2004, Nr. 88-3258) (toliau –taisyklės), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. TTŪ (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966).

MAÄ® 2 str. 22 d. nustatyta, kad mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. MAÄ® 2 str. 23 p. nustatyta, kad mokestinis tyrimas – tai mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtojÄ turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimÄ , jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir paÅ¡alinti trÅ«kumus bei prieÅ¡taravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Mokestinį tyrimÄ atlieka mokesčių administratoriaus pareigÅ«nai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (MAÄ®

135 str. 1 d.). VMI prie FM nuostatų 11.3 punkte nustatyta, kad VMI turi teisę teritoriniam valstybiniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , įskaitant bendrÄ patikrinimÄ ir patikrinimÄ mokesčių mokėtojo arba mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojo mokestinį tyrimÄ gali atlikti ne tik mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos mokesčių administratorius, bet ir, centrinio mokesčių administratoriaus pavedimu, kitas vietos mokesčių administratorius, o iÅ¡ esmės teisės aktais neribotÄ diskrecijÄ rinktis, kuriam teritoriniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti tyrimÄ , turi bÅ«tent VMI. Pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės pasirinkti tyrimo atlikimui konkretų mokesčių administratorių.

PareiÅ¡kėja nepateikė į bylÄ jokių svarių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad mokestinio tyrimo atlikimas Panevėžio apskr. VMI suvaržys jo teises ir/ar neužtikrins tinkamo mokesčių administravimo principų įgyvendinimo, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl nepagrįstai apsunkintos mokesčio mokėtojos padėties paskiriant mokestinį tyrimÄ kitam teritoriniam mokesčių administratoriui atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Panevėžio apskr. VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė V. G. nėra kompetentinga atlikti mokestinį tyrimÄ pradėtÄ fizinio asmens atžvilgiu. Å ie pareiÅ¡kėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėja teismui nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios specialistės nekompetencijos atliekant mokestinį tyrimÄ pradėtÄ fizinio asmens atžvilgiu ar Å¡ios specialistės Å¡aliÅ¡kumÄ (VAÄ® 25 str.). Nagrinėjamu atveju taikytinos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos, kadangi Mokesčių administravimo įstatyme nėra įtvirtinti mokesčių administratoriaus valstybės tarnautojo nuÅ¡alinimo pagrindai.

ABTÄ®

5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å io įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . ABTÄ® 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo daryti iÅ¡vada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (pvz., LVAT bylos: Nr. AS525–540/2008; Nr. AS146–391/2009; Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143–560/2010).

MAÄ®

144 str. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) veiksmÄ arba neveikimÄ . Å iame MAÄ® straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) veiksmÄ arba neveikimÄ ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. AiÅ¡kinant MAÄ® 144 straipsnio, ABTÄ® 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011).

Mokesčių administravimo įstatymo 120 str. 1 d. nustatyta ir apibrėžta, kas yra mokestinio patikrinimo pradžia, kuri siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ suraÅ¡ymu). Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimo tikrinti) suraÅ¡ymas yra bÅ«tina sÄ lyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti. Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 18 p. nustatyta sÄ lyga, jog visi mokestiniai patikrinimai pradedami tik kai mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi mokesčių administratoriaus virÅ¡ininko ar jo įgalioto asmens pasiraÅ¡ytÄ pavedimÄ atlikti mokestinį patikrinimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pasisakęs, kad pradedant mokestinio patikrinimo procedÅ«rÄ , privaloma suraÅ¡yti pavedimÄ atlikti mokestinį patikrinimÄ , tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimÄ yra tik bÅ«tina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedÅ«rÄ â€“ mokestinį patikrinimÄ , o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iÅ¡ esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtÄ specifinę mokesčių administravimo procedÅ«rÄ . Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimÄ , mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigÅ«nai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAÄ® 132 str. 1 ir 2 d.). Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimÄ (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, t. y. tik vienas iÅ¡ aptariamos mokesčių administravimo procedÅ«ros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimÄ teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas pagal atskirÄ reikalavimÄ , t. y. toks pavedimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobÅ«džio procedÅ«riniu sprendimu (veiksmu), pareiÅ¡kėja Å¡io nesutikimo argumentus (bet ne savarankiÅ¡kus reikalavimus) gali pareikÅ¡ti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimÄ Å¡ioje mokesčių administravimo procedÅ«roje.

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskr. VMI 2012 m. spalio 3 d. priėmė sprendimÄ dėl užduoties atlikti mokestinį tyrimÄ , kurio tikslas analizuoti ir sisteminti mokėtojo veiklos duomenis. Atsakovė VMI prie FM 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (11.26)-46-34043 netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo; sprendime jokių vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiÅ¡kėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors

materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovės sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas

administracinės procedÅ«ros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimÄ ), kuris objektyviai jokios įtakos pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro,

t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių

teisminę gynybÄ garantuoja ABTÄ® 5 str. 1 d. Todėl minėto 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo teisėtumas negali bÅ«ti

vertinamas pagal atskirÄ reikalavimÄ , t. y. toks sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas skundo administraciniam teismui

dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo

administravimo subjekto priimto tarpinio procedÅ«rinio sprendimo gali iÅ¡dėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo

subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku, negali bÅ«ti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybÄ apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos reikalavimas - panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tÄ Nr. (21.3-32-4)-R-10002 ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti, Panevėžio apskr. VMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 3 d.

sprendimÄ skirti užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ dėl mokesčių mokėtojos R. T. panaikinti ir pavesti jį atlikti Kauno apskrities VMI, taip

pat negali bÅ«ti nagrinėjamas. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes ,net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir

pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats

procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT bylos :   Nr. AS822-172/2010,  Nr. AS143-560/2010,  Nr. AS62-180/2011, Nr. AS858-336/2012).

Pažymėtina, kad minėtosios teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teismui skųsti mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) priimamų sprendimų (veiksmų), kurie nėra tiesiogiai susiję su minėto galutinio sprendimo šioje procedūroje priėmimu, bet sukelia savarankiškas materialias teisines pasekmes tikrinamam mokesčių mokėtojui (pvz., turto arešto aktas (Mokesčių administravimo įstatymo

95 str. 1 d. 2 p., 101 str.), nurodymas kredito (mokėjimo) įstaigai nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (Mokesčių administravimo įstatymoÂ

95 str. 1 d. 3 p., 102 str.) (LVAT byla Nr. A442–1238/2011).

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, teikdama skundÄ teismui, buvo sumokėjusi 100 litų žyminį mokestį (b. l. 6). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo

42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylÄ nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. 2 d., teismas n u t a r ė:

Administracinę bylÄ Nr. I-1819-365/2013 pagal pareiÅ¡kėjos R. T. skundÄ nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                    Â

Gintaras Dzedulionis