044c23bd-2eb2-4c11-a832-a5fef1af2d18 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-555-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26587-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1449-854/2020 pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė savivaldybės įmonės (toliau – ir SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 1 058,60 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė patikėjimo teise valdo visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas. 1998 m. spalio 13 d. vieÅ¡oji įstaiga Geležinkelininkų ligoninė ir J. Å . sudarė nuomos sutartį, pagal kuriÄ J. Å . buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. Å . mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties minėtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ savavaliÅ¡kai užėmė A.

S. ir V. G. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2011 nuspręsta A. S. ir V. G. iÅ¡keldinti iÅ¡ buto. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo, konstatavo, jog butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skirianti siena yra iÅ¡griauta, įėjimai į Å¡iuos butus iÅ¡ laiptinės pusės yra užmÅ«ryti, todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 įpareigojo A.

S. savo lėšomis per 30 dienų po sprendimo įsiteisėjimo atlikti nurodytus buto atstatymo darbus, kad bÅ«tų įmanoma įvykdyti iÅ¡keldinimÄ ir priimti Vilniaus miesto savivaldybės žinion butÄ . 2015 m. rugpjūčio 11 d. antstolė konstatavo, kad darbai bute neatlikti. 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 2019 m. gegužės 31 d. įvyko pasitarimas, kuriame konstatuota, jog patalpos negrÄ Å¾intos į projektinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo vykdymas vis dar tęsiamas.

3. Atsakovas, neteisėtai naudodamasis gyvenamÄ ja patalpa bei nemokėdamas mokesčių, padarė žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis). Pagal teismų praktikÄ , net jeigu asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiÅ¡kai turtu ir paslaugomis naudojosi. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka nuomodama jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, gauna pajamas – nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas ir apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, iÅ¡nuomojusi minėtas gyvenamÄ sias patalpas, bÅ«tų gavusi 1 058,60 Eur dydžio pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tarp jų – 35,61 Eur delspinigių. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“. 2015 m. liepos 29 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas naujas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas, kuris pradėtas taikyti nuo 2015 m. spalio 1 d. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims.

4. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pripažinus pagrįstu, atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir žalÄ priteisti tik už paskutinius tris metus, reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo atmesti. Nurodė, kad tarp Å¡alių nėra ir niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai nuomos santykiai. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų (pvz. preliminarių nuomos sutarčių, ketinimų protokolų, kitokių susitarimų dėl nuomos teisinių santykių ar ketinimo tokius santykius sudaryti ir kt.), išskyrus ieškovės skaičiavimus, patvirtinančius, jog ieškovė realiai turėjo galimybę gauti nurodyto dydžio pajamas iš buto nuomos. Iš antstolės D. M. 2015 m. rugpjūčio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, jog ginčo butas nėra pritaikytas gyvenimui.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, konkrečių skaičiavimų, iÅ¡ kur susidarė reikalaujama atlyginti žalos suma. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtinto apraÅ¡o dėl savivaldybės bÅ«sto ir socialinio bÅ«sto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo 22 punktÄ , tais atvejais, kai bÅ«stas savavaliÅ¡kai užimtas, apskaičiuojant žalos dydį yra taikoma formulė, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 III skyriuje.

IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi duomenų, kaip ji apskaičiavo reikalaujamos atlyginti žalos dydį. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius, nes tarp Å¡alių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, tarp jų nebuvo sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl netesybų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ iÅ¡ atsakovo A.

S. 461,70 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 461,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį (1022,99 Eur) ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais, patirti netiesioginiai nuostoliai pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (negautas nuomos mokestis).

7. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Teismas konstatavo, jog CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis, tačiau aptariamu atveju ieÅ¡kovės ir atsakovo nesaistė sutartiniai santykiai, be to, pareigos mokėti delspinigius atsakovui nenumatė ir įstatymai.

Teismas sprendė, jog ieškovės nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatos atsakovui nėra taikomos, nes jos skirtos reguliuoti fizinių asmenų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėjusių gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, pareigas, o ne nuostolių atlyginimo, pasireiškusių negautomis pajamomis, santykius.

Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovės reikalavimo dėl 35,61 Eur priteisimo netenkino.

8. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovas ginčo patalpomis savavaliÅ¡kai naudojosi per visÄ ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Tokiu atveju, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisti tie nuostoliai (negautos pajamos), kuriuos pastaroji patyrė per trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

Vadovaudamasis byloje esančiu mokesčio už buto nuomÄ apskaičiavimu teismas sprendė, jog nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovės negautos pajamos sudarė 461,70 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovei ir priteisė iÅ¡ atsakovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendime iÅ¡dėstytų teiginių pagrindu iÅ¡vados padarytos netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, teismų praktikÄ , pažeidžiant bendruosius civilinio proceso principus: Å¡alių rungimosi principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 straipsnis). 9.2.

IeÅ¡kovės reikalavimui dėl 1 058,60 Eur susidariusios skolos laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 9.3. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, atsakovo nuomos mokesčio nemokėjimas yra tęstinis pažeidimas. Å iuo atveju privalomas mokėti nuomos mokestis, tačiau jis tęstinai, piktybiÅ¡kai nemokamas. Atsakovas patvirtino, kad neteisėtai naudojasi patalpomis tęstinį laikÄ ir dėl atsakovo kaltės yra pažeisti ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.

Skundžiamu sprendimu teismas pripažino atsakovo neteisėtus veiksmus. 9.4. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, netyrė visų įrodymų ir nevertino ieÅ¡kovės nurodytų argumentų, kurie buvo ypač svarbÅ«s tinkamam įstatymų dėl atsakovo atsakomybės taikymo Å¡ioje byloje. Teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. 9.5. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

IeÅ¡kovės teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos atsirado nuo 2013 m. kovo 1 d., nes ankstesnė skola nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. priteista 2014 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3860-808/2014. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę net ir tais atvejais, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs. Be to, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Taigi, Å¡iuo atveju byloje nustačius aplinkybę, lėmusiÄ ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo Å¡iÄ aplinkybę įvertinti kitų kriterijų, reikÅ¡mingų, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, kontekste. 9.6. Nors su atsakovu nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau tai nepaneigia prievolinių santykių, todėl atsakovas privalėjo laiku sumokėti nuomos mokestį, o jam to nepadarius, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – ir Ä®statymas), kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryÅ¡ių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius, paskaičiavo delspinigius.

IeÅ¡kovė yra iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo. Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius. 9.7. Nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už naudojimÄ si nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis yra susijęs su vieÅ¡osios nuosavybės objekto disponavimu bei vieÅ¡ojo intereso apsauga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2007 pasisakė, kad teisėtumo vieÅ¡ojo administravimo srityje užtikrinimas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis. Nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, sprendžiant bylÄ , susijusiÄ su teisėtumo vieÅ¡ojo administravimo srityje klausimais, suponuoja vieÅ¡o intereso pažeidimÄ bei teisinės valstybės principo nesilaikymÄ . 9.8. Bylai svarbių aplinkybių netinkamas iÅ¡tyrimas, įrodymų netinkamas vertinimas, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra vieÅ¡o intereso pažeidimas, kai nepagrįstu sprendimu nustatoma nauja tiek materialinės, tiek procesinės teisės normų taikymo tvarka, patvirtinanti atsakovo galimybę neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybės turtu nepaisant jokių įstatymu nustatytų ribojimų, sÄ lygų, procedÅ«rų, savivaldybės institucijų kompetencijos, pažeidžiant teisinio apibrėžtumo principÄ .

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas A. S. praÅ¡o jį atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog ieÅ¡kinyje nurodyta žala savo esme yra skola, dėl ko tokiam reikalavimui turėjo bÅ«ti taikomas bendrasis deÅ¡imties metų, o ne sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pati ieÅ¡kovė tiek teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, o taip pat ir apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo atvejui taikytinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose, kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ atlyginti žalÄ sudaro negautos pajamos, t. y. netiesioginiai nuostoliai. 10.2.

Sutiktina, jog konkrečiu atveju atsakovo ieÅ¡kovės atžvilgiu atlikti veiksmai yra tęstinio pobÅ«džio, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis nemokėjo nuomos mokesčio, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptariamu atveju ieÅ¡kovės ir atsakovo nesaistė sutartiniai nuomos santykiai. 10.3. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Kita vertus, CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas turi pareigÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. 10.4.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino dėl turtinės žalos atlyginimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Savo ruožtu, atsakovas teismo prašė byloje taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. 10.5. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog atsakovui netaikytinos Įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatos, kadangi aptariamu atveju ieškovės ir atsakovo nesaistė sutartiniai santykiai, be to, pareigos mokėti delspinigius atsakovui nenumatė ir įstatymai.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kokios rÅ«Å¡ies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

13. Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

15. Kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kinio turininio, ieÅ¡kovė savo reikalavimus dėl patirtų nuostolių kildino iÅ¡ delikto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisti tie nuostoliai, kuriuos ji patyrė per trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

16. Apeliantės teigimu, net ir pripažinus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , yra pagrindas jo atnaujinimui, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau aplinkybių sÄ raÅ¡o ar kriterijų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti sprendžiama ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarba, neįvardija.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuos klausimus kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti teismui, o pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę. PastarÄ sias aplinkybes turi įrodyti Å¡alis, praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , ir siekianti teisių apsaugos po Å¡io termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino dėl turtinės žalos atlyginimo, nenurodė jokių termino praleidimÄ pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva nustatyti aplinkybes, lėmusias ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , įvertinti, ar Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos, bei spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, o atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį byloje ir šiuo pagrindu atmesti dalį ieškinio reikalavimų, teismas neturėjo pagrindo spręsti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo ir pagrįstai nagrinėjamu atveju daliai ieškinio reikalavimų taikė ieškinio senatį.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog ginčo santykiams taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, kaip tai numato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, teisiškai nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo pažeidimo tęstinumo bei viešojo intereso pažeidimo taip pat nepaneigia CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto imperatyvo.

19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių pritesimo, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo nesaistė sutartiniai santykiai, pareigos mokėti delspinigius atsakovui nenumatė ir įstatymai, o Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatos atsakovui nėra taikomos, nes jos skirtos reguliuoti fizinių asmenų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėjusių gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, pareigas, o ne nuostolių atlyginimo, pasireiÅ¡kusių negautomis pajamomis, santykius.

20. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių procesiniais dokumentais, teiktais paaiÅ¡kinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

21. Pirmosios instancijos teisme ieškovei ir atsakovui buvo užtikrinta teisė teikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjamas aplinkybes, teismo posėdžiuose duoti paaiškinimus. Taigi, šalims buvo sudarytos lygios galimybės. Vien apeliantės deklaratyvus teiginys, jog teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, kuris yra neparemtas jokiais argumentais, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė minėtus principus.

22. Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â sprendimÄ . Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė