Legislator Case Law & Legislation
044b2f56-29fe-4260-babb-893ec0223b53 AI generated

044b2f56-29fe-4260-babb-893ec0223b53 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 044b2f56-29fe-4260-babb-893ec0223b53
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-2527-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14404-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.;1.2.4.8.3(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje D.

Legislator headnote

AI generated

044b2f56-29fe-4260-babb-893ec0223b53 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kaltinamasis D. M. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis 2016 m. kovo 26 d. vakare grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Velykų rytÄ atsikėlė, netrukus žmona L. M. su dukra E. išėjo pas uoÅ¡vius. Kur buvo sÅ«nus J. jis nežino. Namuose buvo tik jis ir jo mama P. M. Jis buvo piktas ant mamos P. M., kadangi pastaroji Velykų rytÄ nesuruošė pusryčių, o girta miegojo savo kambaryje. Jis nuėjo į P. M. kambarį ir pradėjo pastarajai priekaiÅ¡tauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-2527-957/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14404-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.;1.2.4.8.3(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, kurioje D.

M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, - 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė :

D. M. 2016 m. kovo 27 d., apie 14 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.04 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, vienÄ kartÄ lėkÅ¡te sudavė savo mamai P. M. į galvÄ , padarydamas nukentėjusiajai P. M. muÅ¡tinę žaizdÄ galvoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis D. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis su žmona L.

M., dukra E., sÅ«numi J. ir mama P. M. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 26 d. vakare grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Velykų rytÄ atsikėlė, netrukus žmona L. M. su dukra E. išėjo pas uoÅ¡vius. Kur buvo sÅ«nus J. jis nežino. Namuose buvo tik jis ir jo mama P. M. Jis buvo piktas ant mamos P. M., kadangi pastaroji Velykų rytÄ nesuruošė pusryčių, o girta miegojo savo kambaryje. Jis nuėjo į P. M. kambarį ir pradėjo pastarajai priekaiÅ¡tauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Supykęs tuo metu turėta rankose lėkÅ¡te ir priėjęs prie mamos P. M. trenkė pastarajai vienÄ kartÄ per galvÄ ir išėjo iÅ¡ kambario. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Gailisi dėl savo elgesio, motinos atsiprašė, ji jam atleido, jų santykiai dabar normalÅ«s, jiedu nekonfliktuoja (b. l. 52, 56).Nukentėjusioji P. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sÅ«nus D. M. su žmona ir vaikais E. bei J. 2016 m. kovo 27 d., per Velykas, sÅ«naus D.

M. žmona su vaikais iÅ¡vyko pas giminaičius, o namuose liko tik ji ir sÅ«nus D. D. prieÅ¡ tai jau gėrė dvi dienas. Ji buvo savo kambaryje ir gulėjo lovoje, miegojo, kai pajuto smÅ«gį į galvÄ ir prabudo. Pamatė kruvinÄ pagalvę. Lovoje mėtėsi lėkÅ¡tė su jÅ«ros kopÅ«stais. Ji suprato, kad sÅ«nus D. M. jai trenkė lėkÅ¡te per galvÄ . SÅ«nus D. M. buvo girtas. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Atvyko policija kartu su greitÄ ja pagalba. Ji buvo nuvežta į Lazdijų ligoninę, o sÅ«nus D.

M. buvo iÅ¡vežtas į policijÄ . SÅ«nui D. M. jokių pretenzijų neturi (b. l. 10).IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. O. 2016 m. kovo 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 14 val. 15 min., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus sumušė motinÄ . Ä®vykio vietoje nustatyta, kad P. M. sÅ«nus D. M. dėl smurto savo kaltės neneigė, buvo neblaivus.

Ant pranešėjos galvos kairėje kaukolės pusėje, virÅ¡uje buvo nustatyta kraujuojanti žaizda (b. l. 4-5).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1059/2016(01) matyti, kad P. M. padaryta muÅ¡tinė žaizda galvoje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 27 d. P. M. padarytas vienas kÅ«no sužalojimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17).IÅ¡ tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, kad D.

M. 2016 m. kovo 27 d., 15 val. 10 min. buvo nustatytas 3,04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 59). D. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad D. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta.

Kaltinamasis D. M. tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis 2016 m. kovo 26 d. vakare grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti. Velykų rytÄ atsikėlė, netrukus žmona L. M. su dukra E. išėjo pas uoÅ¡vius. Kur buvo sÅ«nus J. jis nežino. Namuose buvo tik jis ir jo mama P. M. Jis buvo piktas ant mamos P. M., kadangi pastaroji Velykų rytÄ nesuruošė pusryčių, o girta miegojo savo kambaryje. Jis nuėjo į P. M. kambarį ir pradėjo pastarajai priekaiÅ¡tauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Supykęs tuo metu turėta rankose lėkÅ¡te ir priėjęs prie mamos P. M. trenkė pastarajai vienÄ kartÄ per galvÄ ir išėjo iÅ¡ kambario. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji P. M., kuri parodė, kad 2016 m. kovo 27 d., per Velykas, sÅ«naus D. M. žmona su vaikais iÅ¡vyko pas giminaičius, o namuose liko tik ji ir sÅ«nus D. D. prieÅ¡ tai jau gėrė dvi dienas. Ji buvo savo kambaryje ir gulėjo lovoje, miegojo, kai pajuto smÅ«gį į galvÄ ir prabudo. Pamatė kruvinÄ pagalvę.

Lovoje mėtėsi lėkÅ¡tė su jÅ«ros kopÅ«stais. Ji suprato, kad sÅ«nus D. M. jai trenkė lėkÅ¡te per galvÄ . SÅ«nus D. M. buvo girtas. Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Atvyko policija kartu su greitÄ ja pagalba. Ji buvo nuvežta į Lazdijų ligoninę, o sÅ«nus D. M. buvo iÅ¡vežtas į policijÄ . Kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kopos 4-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. O. 2016 m. kovo 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 14 val. 15 min., buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sÅ«nus sumušė motinÄ .

Įvykio vietoje nustatyta, kad P. M. sūnus D. M. dėl smurto savo kaltės neneigė, buvo neblaivus. Ant pranešėjos galvos kairėje kaukolės pusėje, viršuje buvo nustatyta kraujuojanti žaizda (b. l. 4-5). Aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1059/2016(01), kurioje nurodyta, kad P. M. padaryta muštinė žaizda galvoje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 27 d.

P. M. padarytas vienas kÅ«no sužalojimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17). Tuo tarpu byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis D. M. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 3,04 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 59). Teismas konstatuoja, kad Å¡ių byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog D. M. 2016 m. kovo 27 d., apie 14 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sudavė savo motinai P. M. vienÄ kartÄ lėkÅ¡te į galvos sritį ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog nukentėjusioji P. M. yra kaltinamojo D. M. motina, jie gyvena kartu, o tai sudaro pagrindÄ kaltinamojo padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip padarytÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį.Pirmiau iÅ¡dėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D.

M. pareiÅ¡kė, kad su tokiu prokuroro kreipimusi sutinka, taip pat sutinka su siÅ«loma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 62-63).Nukentėjusioji P. M. pareiÅ¡kė, jog sutinka, jog procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66). Dėl D. M. skirtinos bausmės Skirdamas bausmę D. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį, kuris susijęs su sveikatos sutrikdymu, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus.

Taip pat įvertina ir kaltininko motyvai bei tikslai – D. M. smurtavo iÅ¡ esmės be jokios rimtos priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – D. M. yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 38-39, 40, 41), teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ (t. y. už fizinio skausmo sukėlimÄ savo motinai) (b. l. 29-30, 31-33), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-37), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 44), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 45), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 46).

Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose numatytais įpareigojimais, bausmės dydį nustatant artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau antrÄ kartÄ teisiamas už smurtavimÄ savo motinos atžvilgiu, jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju yra pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. kovo 27 d., 14.15 val., iÅ¡ laikino sulaikymo paleistas 2016 m. kovo 28 d., 11.56 val. (vienÄ parÄ ) (b. l. 58, 61). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Kaltinamajam D.

M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 62). Valstybinei teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ kaltinamasis atlygino (b. l. 19, 20-21, 26).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D.

M. skirti deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2017 m. vasario 15 d. neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. kovo 27 d., 14.15 val. iki 2016 m. kovo 28 d., 11.56 val. (vienÄ parÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, skirti D.

M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti D. M. Å¡eÅ¡is mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti D.

M., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.5. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.6.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 8.

Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                                              Marijus KursevičiusÂ