2020-08-25 Nr. CB-9331 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4084

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 17 d. gautu pareiškėjos V. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja V. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centras pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti įmonės veiklos pabaigą iš esmės nenustatęs ir neįvertinęs, ar šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape tokiam sprendimui priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (bankroto byla nebuvo baigta, buvo nagrinėjamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcingumo principo pažeidimo), o apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė. Sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas:(1) neinformavus apie posėdžio laiką ir vietą, (2) pažeidžiant viešo bylų nagrinėjimo teisme principą, (3) pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ ) nuostatas, (4) įmonės bankroto byloje neatlikus būtinų procesinių veiksmų, susijusių su kreditorinių reikalavimų tenkinimo proporcingumo principo pažeidimu, neužtikrinus kreditorių lygybės įstatymui principo. Sprendimai priimti pažeidžiant ir netinkami taikant teisės normas, reglamentuojančias pranešimų apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, CPK 235 straipsnio 6 dalies normą, kad „byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas“; CPK 329 straipsnio 3 dalies normą, dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, tai yra pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai įmonės bendrasavininkei nebuvo suteikta teisė pasinaudoti teise pareikšti prieštaravimą dėl rašytinio bylos nagrinėjimo, nes nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys