04489fcd-050f-4a76-83f3-3b0c57ed6b3f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-353-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02117-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1, 37.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I 1. PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-14), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. PaaiÅ¡kino, kad gyvenant Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuojama teisės aktuose. 1.2.

PaaiÅ¡kino, kad jis kaip buvęs valstybės tarnautojas laisvės atėmimo bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN nėra užtikrinama tinkama jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje, t. y. tais atvejais kuomet jis ateina pasiimti laiÅ¡kų (2-ame priežiÅ«ros poste); einant į valgyklÄ iÅ¡ II-o gyvenamojo korpuso į I-Ä gyvenamÄ jį korpusÄ ; einant į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamÄ jį bei bÅ«nant Vilniaus PN karantino patalpose, nes Å¡iose patalpose nors ir trumpÄ laiko tarpÄ laikomi visi nuteistieji. 1.3.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso (kuriame gyvena buvę valstybės tarnautojai) pasivaikščiojimų kiemas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes teisės aktai nenumato, kad kiemas bÅ«tų aptvertas, tačiau Vilniaus PN įrengtas kiemas aptvertas konkrečioje apibrėžtoje teritorijoje, kas pareiÅ¡kėjo teigimu neteisėtai blogina jo teisinę padėtį. 1.4. Dėl Å¡ių iÅ¡vardintų aplinkybių jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumÄ , diskomfortÄ , dėl ko jam kilo neturtinė žala.

II 1. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 23-29) atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus ploto reikalavimų, paaiÅ¡kindama, kad kiekvieno nuteistųjų bÅ«rio gyvenamoji patalpa yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-259 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamÄ sias patalpas“ buvo paskirtas į II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 9-302-04 (devinto nuteistųjų bÅ«rio 302 gyvenamoji patalpa, 04 miegamoji vieta).

Šioje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas gyveno iki skundo teismui pateikimo dienos. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-302 plotas – 31,94 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,20 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

2. Dėl pareiÅ¡kėjo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų nurodė, kad BVK 70 straipsnyje pateiktas tam tikras nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimas – jų suskirstymas į tam tikras grupes pagal skirtingus kriterijus, siekiant sudaryti palankias sÄ lygas, kad bÅ«tų galima kiek įmanoma efektyviau siekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų. Å iame BVK straipsnyje klasifikavimo kriterijai yra skirstomi į privalomus, kurių pataisos įstaigos administracija privalo laikytis, ir papildomus, į kuriuos pataisos įstaigos administracija gali atsižvelgti.

Privalomai atskirose pataisos įstaigose laikomi nuteistieji vyrai ir moterys, taip pat suaugusieji ir nepilnamečiai. Taip pat, jeigu pataisos įstaigoje yra tokia galimybė, izoliuotai laikomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytų kategorijų nuteistieji. Pažymėjo, kad pareiškėjas laivės atėmimo bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte (įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos buvusiems valstybės tarnautojams). II-sis gyvenamasis korpusas pilnai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių, t. y. nuo I-jo gyvenamojo korpuso (šiame korpuse gyvena didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis, 1–7 nuteistųjų būriai), nuo III-jo korpuso (šiame korpuse gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai, taip pat šiame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vadovaujančių pareigūnų darbo kabinetai), taip pat nuo Vilniaus PN gamybos lokalinio sektoriaus.

Sektoriai tarpusavyje fiziÅ¡kai atskirti, perėjimuose įrengti kontrolės ir praleidimo punktai, kuriuose nuolat budi pareigÅ«nai, kurie kontroliuoja, kad nuteistieji nepatektų į sektorius, kuriuose jie negyvena ir nedirba. Tokiu bÅ«du buvę valstybės tarnautojai yra tinkamai izoliuoti nuo kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, tÄ skunde pripažįsta ir pats pareiÅ¡kėjas.

3. Dėl laiÅ¡kų atsiėmimo paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse gyvenantiems nuteistiesiems, t. y. buvusiems valstybės tarnautojams, jų vardu gauti laiÅ¡kai dalinami Vilniaus PN kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip kad skunde nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. LaiÅ¡kus nuteistiesiems dalina Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojos. Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, kaip ir kituose pataisos įstaigos kontrolės ir praleidimo punktuose, nuolatos budi Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nai, kurie nepertraukiamai vykdo nuteistųjų apsaugÄ , priežiÅ«rÄ , nuteistųjų izoliacijos reikalavimus. Gaunant laiÅ¡kus kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 2, buvę valstybės tarnautojai yra visiÅ¡kai izoliuoti nuo kitų Vilniaus PN lokalinių sektorių, jie neturi kontakto su kitais nuteistaisiais.

4. Dėl ėjimo į valgyklÄ ir iÅ¡ jos paaiÅ¡kino, kad kaip ir nurodė pareiÅ¡kėjas skunde, Vilniaus PN valgykla įrengta I-ame gyvenamajame korpuse. Nuteistieji, gyvenantys II-ame gyvenamajame korpuse (buvę valstybės tarnautojai), tris kartus per dienÄ vedami į I-ame gyvenamajame korpuse esančiÄ valgyklÄ . Eidami į valgyklÄ buvę valstybės tarnautojai praeina pro kontrolės ir praleidimo punktÄ Nr. 2 ir eina pro kiemÄ , į kurį gali iÅ¡eiti tik Vilniaus PN valgykloje dirbantys 1-o nuteistųjų bÅ«rio nuteistieji (tik apie 10 nuteistųjų). I-ame gyvenamajame korpuse į valgyklÄ Ä¯rengtas atskiras įėjimas, buvę valstybės tarnautojai neturi jokio fizinio kontakto su I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančiais nuteistaisiais (iÅ¡skyrus, kaip buvo minėta, su keliais nuteistaisiais, dirbančiais Vilniaus PN valgykloje).

5. Dėl Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamojo nurodė, kad jis įrengtas III-ame gyvenamajame korpuse. Å iame korpuse, tame pačiame pastate, kuriame įrengtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamasis, gyvena tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys nuteistieji bei senjorai (nuteistųjų korpuse yra nedaug, kelios gyvenamosios patalpos). Vilniaus PN III-jo gyvenamojo korpuso vestibiulyje prie Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamojo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, Å¡iÄ patalpÄ vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nai, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nustatę, kad nuteistieji pažeidžia režimo pažeidimus, nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietÄ . Pabrėžė, kad Vilniaus PN III-ame gyvenamajame korpuse įrengti Vilniaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vadovaujančių bei kitų pareigÅ«nų darbo kabinetai, tokiu bÅ«du Å¡iame korpuse nuolatos yra pakankamai didelis pareigÅ«nų skaičius, todėl nuteistiesiems, laukiantiems vestibiulyje, yra užtikrinama ir fizinė apsauga.

6. Dėl neizoliavimo Vilniaus PN karantino gyvenamosiose patalpose paaiÅ¡kino, kad patalpos yra dvi, kuriose nuteistieji bÅ«na labai trumpÄ laiko tarpÄ . Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad kaip skunde nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, jis niekada nebuvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpose, perkeliant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus PN Sniego g. 2 sektoriaus į Rasų g. 8 sektorių, jis iÅ¡ karto Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į konkrečiÄ bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

7. Dėl pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo paaiškino, kad Vilniaus PN II-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (8, 9 nuteistųjų būriai, buvę valstybės tarnautojai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas. Pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme korpuso nuteistieji turi galimybę pasivaikščioti, sportuoti. Kiemas apibrėžtas konkrečia teritorija, atitvertas nuo kitų lokalinių sektorių, t. y. gamybos sektoriaus, I-o gyvenamojo korpuso, tvora. II-o gyvenamojo korpuso nuteistieji (buvę valstybės tarnautojai) tinkamai izoliuoti nuo kituose sektoriuose gyvenančių ar dirbančių nuteistųjų. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui J. S. atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

3. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog nebuvo užtikrintas ploto reikalavimas, jog nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų bei dėl neteisėtai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio. Teismas vertina galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.

4. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas), 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas).

Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpoje Nr. 302, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas taip pat tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai. 4.1.

Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l.

24) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302 su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus – įrengtos 10 miegamų vietų. Darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 302, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 m2 bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. 4.2.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡ bendro ploto reikia iÅ¡skaičiuoti inventoriaus užimamÄ plotÄ . Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Taigi, pareiškėjo argumentai, kad iš kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, atmestini.

5. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė ir kitÄ galimai padarytÄ jo teisių pažeidimÄ â€“ nebuvo užtikrinama tinkama jo izoliacija nuo kitų nuteistųjų, t. y. jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau tais atvejais, kuomet jis eina pasiimti laiÅ¡kų (2-ame priežiÅ«ros poste), į valgyklÄ iÅ¡ II-o gyvenamojo korpuso į I-Ä gyvenamÄ jį korpusÄ , į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamÄ jį bei bÅ«nant Vilniaus PN karantino patalpose, nėra užtikrinamas tinkamas jo izoliavimas.

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjas yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų tinkamai. 5.1. BVK 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 5.2.

Byloje ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjas – buvęs valstybės tarnautojas, ir dėl savo statuso laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais (pareiÅ¡kėjas yra apgyvendintas atskirame Vilniaus PN sektoriuje, kuriame gyvena kiti nuteistieji, buvę valstybės tarnautojai). Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ detaliai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo keliamos abejonės dėl jo netinkamo izoliavimo nepagrįstos (b. l. 25–27). Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN paaiÅ¡kinimais.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas skunde teismui tvirtindamas, jog nėra tinkamai izoliuotas, nenurodė, kad nurodytu laikotarpiu jam grėsė pavojus ar buvo daromas koks nors neigiamas poveikis (net jei ir buvo sutikęs kitus nuteistuosius), buvo grasinama ar pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl skunde minėtų aplinkybių. Teismas taip pat pastebi, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl Vilniaus PN karantino patalpų, nurodė, jog jis ten nebuvo laikomas, todėl Å¡i keliama abejonė dėl tinkamo jo izoliavimo nenagrinėjama.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo jo izoliavimo (einant laiÅ¡kų, į valgyklÄ , einant į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos priimamÄ jį) kaip nepagrįstus.

6. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad Vilniaus PN administracija neteisėtai įrengė uždarÄ kiemelį II-jame gyvenamajame korpuse, tuo apribojant judėjimo laisvę po neuždraustÄ VPN teritorijÄ . Atsakovas pabrėžė, kad įrengtas kiemas yra erdvus, kuriame II-jo korpuso nuteistieji turi galimybę ne tik pasivaikščioti, bet ir sportuoti. Å ioms savo aplinkybėms pagrįsti pateikė nuotraukÄ (b. l. 36). Pabrėžėtina, jog Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodomas argumentas, kad jam yra apribota galimybė laisvai judėti po neuždraustÄ Vilniaus PN teritorijÄ , prieÅ¡tarauja anksčiau skunde iÅ¡dėstytiems nusiskundimams, t. y. vienu atveju pareiÅ¡kėjas kelia jo izoliavimo nuo kitų asmenų problematikÄ , kitu gi atveju teigia, kad yra ribojama jo galimybė judėti po visÄ Vilniaus PN teritorijÄ .

Teismas, įvertinęs pateiktus argumentus bei nuotraukÄ (b. l. 36), sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. Tai, kad pataisos namų administracija siekia įgyvendinti BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatas ne tik gyvenamuoju aspektu, bet ir laisvalaikiu, nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisių.

7. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai Å¡io praÅ¡ymo taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis