2017-11-21 Nr. AB-21363-3-61-3-03399-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-982-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03399-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (4.1.11)-D3-4693 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) suteikta teismui teise konstatuoti niekinio sandorio faktą, neteisėtą 2013 m. vasario 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ir Sutartis) ir ją panaikinti.

Pareiškėja paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 4 punktu skundžia Kretingos rajono savivaldybės merą J. M., o konkretus skundžiamas aktas yra mero atsakymas į pareiškėjos klausimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjos teigimu, meras Raštu galbūt šališkai, ne konkrečiai ir formaliai, nepagrįsdamas rašytiniais įrodymais Rašto, atsakė į pareiškėjos klausimus.

Pareiškėjos įsitikinimu, Kretingos rajono savivaldybės administracija nereaguoja į Sutarties įgalioto asmens R. D. savivaliavimą, galimą sukčiavimą, nors vykdomi remonto darbai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. R. D. neturi teisės vykdyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus funkcijų, nes ji yra tik įgaliotas asmuo įgyvendinti santykius tarp bendratučių, o Sutartis yra galbūt suklastota.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teismo iniciatyvos ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais, nurodo, kad nesant įgaliojimo R. D. administruoti minėtą namą, Sutartis turi būti pripažinta niekine ir teismas turi pareigą ją panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo niekine yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjos skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismas pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas pareiškėjai išaiškino, kad Kretingos rajono savivaldybė pagal jos buveinės adresą yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl pareiškėja skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės Rašto panaikinimo turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja L. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (4.1.11)-D3-4693, suteikta teismui teise konstatuoti niekinio sandorio faktą, neteisėtą Sutartį ir ją panaikinti. Taip pat pareiškėja nurodo, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja atskirajame skunde papildomai paaiškina, kad į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl Sutarties panaikinimo nesikreipia, nes teisėjui Erikui Jurgučiui buvo inicijuota baudžiamoji byla, tuo metu nusišalino visas teismas. Pareiškėja nurodo, kad minėtas teismas nuo 2010 metų visas pareiškėjos bylas nagrinėjo šališkai, ir paaiškina, jog pageidauja kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes juo pasitiki.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos L. Š. skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde suformulavo reikalavimus ir dėl ginčo esmės, t. y. prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (4.1.11)-D3-4693; suteikta teismui teise konstatuoti niekinio sandorio faktą, neteisėtą Sutartį ir ją panaikinti. Šiuo aspektu nurodytina, kad pareiškėjos skundas nebuvo priimtas ir ginčas pirmosios instancijos teisme iš esmės nėra išnagrinėtas. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisėto pagrindo vertinti, ar pareiškėjos skundo reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, nes skundas nėra priimtas. Šiuo atveju pagal ABTĮ 151–154 straipsnių reikalavimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, ar dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų motyvų, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nes atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjos atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, nustatė, kad pareiškėja skunde suformulavo du savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (dėl Sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo), o kitas – administraciniam teismui (dėl Rašto panaikinimo). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjos skundą dėl reikalavimo pripažinti Sutartį niekine ir ją panaikinti, nurodydamas, kad pareiškėja su reikalavimu dėl Sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina, nes iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja nereiškia skundo reikalavimo panaikinti Sutartį, o skunde aiškiai yra nurodžiusi, jog skundžia tik Kretingos rajono savivaldybės merą J. M. (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.), o konkretus skundžiamas aktas yra mero atsakymas į pareiškėjos klausimus (Raštas) (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėja, akcentuodama teismo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir savo iniciatyva atlikti abejonių keliančios Sutarties teisėtumo patikrą bei remdamasi teismo aktyvumo procese koncepcija, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas jos pareikštą skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, turi savo iniciatyva konstatuoti, jog Sutartis yra niekinė ir negaliojanti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.78 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).

Taigi nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo.

Pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti Raštą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad atsakovo (Kretingos rajono savivaldybės) buveinė yra Kretingoje, o Kretingos rajono teritorija priskirta Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos skundo teismingumo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis tik įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio, nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nustatydamas, jog pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja pageidauja kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo yra pasitikima, jog byla bus išnagrinėta teisingai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nesilaikydama ABTĮ reikalavimų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą iš esmės išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles, todėl pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė