04455318-e7fa-47ec-8aba-16a6b361baf3 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-256-889/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00676-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. M. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, jame prašė:

1) nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ieÅ¡kinyje nurodytomis sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡mokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 280 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

5) paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, jog su vaiko tėvu (atsakovu) gyveno kartu, augino sÅ«nų, tačiau nuo 2020 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai, todėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė iÅ¡spręsti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo klausimus. Nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ prašė nustatyti su ieÅ¡kove, nes ieÅ¡kovė nuo pat sÅ«naus gimimo jį augina, vaikas pripratęs gyventi su ja, be to, ieÅ¡kovė turi visas sÄ lygas vaikui gyventi ir vystytis.

2. Atsakovas pateikė priešieškinį, jame prašė:

1) nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu; 2) nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 215 Eur per mėnesį, Å¡ias periodines iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo asmeninę banko sÄ skaitÄ ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti atsakovÄ nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 505 Eur iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn.; 5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo patikslino, prašė nustatyti patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Pagrindiniai prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai: 2.1. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, nes, nors ieÅ¡kovė teigia, kad nuo gimimo augina sÅ«nų ir turi visas sÄ lygas sÅ«nui augti ir vystytis, ji periodiÅ¡kai iÅ¡vyksta uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir vaikais nesirÅ«pina.

Kai sÅ«nui buvo vos (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn., siekdama asmeninės materialinės gerovės, buvo iÅ¡vykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), o Å¡alių sÅ«numi ir kitu ieÅ¡kovės nepilnamečiu vaiku rÅ«pinosi atsakovas. IeÅ¡kovė į LietuvÄ buvo grįžusi tik žiemos Å¡venčių metu, vaikų iÅ¡laikymu ir bendravimu su jais nesirÅ«pino, tik kartÄ per savaitę pasidomėdavo, ar vaikai neserga. Atsakovas kasdien rÅ«pinosi ir leido laikÄ su sÅ«numi.

Tarp atsakovo ir sÅ«naus yra susiklostęs labai stiprus emocinis ryÅ¡ys. 2.2. 2020 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovei grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Å¡alys nutraukė tarpusavio asmeninius santykius, tačiau vaiko priežiÅ«ra dalijosi. SÅ«nus vienÄ savaitę praleisdavo su ieÅ¡kove, o kitÄ â€“ su atsakovu. Vaiko iÅ¡laikymu tėvai taip pat rÅ«pinosi abu, už darželį mokėjo per pusę, o kitas iÅ¡laidas dengdavo tas tėvas, su kuriuo bÅ«davo vaikas. Taip tęsėsi iki 2022 m. sausio mėnesio, kai ieÅ¡kovė pradėjo kliudyti atsakovui matytis su vaiku, reikalauti pinigų.

Kai atsakovas nori pasiimti vaikÄ , ieÅ¡kovė tyčia jį nuveža vieÅ¡nagės pas senelius, iÅ¡veža pas sugyventinio tėvus, pati iÅ¡vyksta ir pan. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti, nes jos santaupos galbÅ«t baigėsi. 2.3. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12199-1149/2021 patvirtino A. S. ir ieÅ¡kovės K. M. taikos sutartį ir nustatė nepilnamečio vaiko F. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu A.

S.. Toks sprendimas buvo priimtas dėl ieÅ¡kovės negebėjimo tinkamai pasirÅ«pinti sÅ«numi, jo priežiÅ«ra ir auklėjimu. Atsakovas nuogÄ stauja, kad, sÅ«nui paaugus, ieÅ¡kovė taip pat nesugebės tinkamai jo auklėti ir prižiÅ«rėti, savo asmeninius interesus galbÅ«t iÅ¡kels aukščiau vaiko interesų, kaip jau ne kartÄ darė iÅ¡vykdama į (duomenys neskelbtini). AtsakovÄ ypač gÄ sdina faktas, kad ieÅ¡kovė savo sÅ«nų auklėdavo diržu, todėl ir jų vaikui gali naudoti tuos pačius auklėjimo metodus.

Atsižvelgiant į tai, kad didžiÄ jÄ laiko dalį sÅ«nus augo su tėvu, taip pat į atsakovo didesnes galimybes pasirÅ«pinti nepilnamečiu vaiku, atsakovas prašė sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo. 2.4. Be to, atsakovas nurodė, jog Å¡iuo metu baigia įsirengti dviejų kambarių butÄ , į jį persikeltų su sÅ«numi. SÅ«nus naujame bÅ«ste turės atskirÄ jam pritaikytÄ erdvę. Atsakovas gauna pastovias pajamas, vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ atlieka vidaus apdailÄ . Atsakovo darbo grafikas laisvas, jis pats planuojasi darbus, todėl turi laiko ir galimybių prižiÅ«rėti sÅ«nų.

Atsakovas nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio ar azartinių loÅ¡imų. Atsakovas nieko nežino apie ieÅ¡kovės draugÄ : koks tai žmogus, koks jo santykis su vaiku, ar vaikas gerai su juo jaučiasi, ar vaikui saugu su Å¡iuo žmogumi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: nustatė nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ieÅ¡kove K. M.; nustatė atsakovo G.

M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ sprendime nurodytomis sÄ lygomis; priteisė iÅ¡ atsakovo G. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui U. M. kas mėnesį mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 235 Eur nuo 2022 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; vaiko iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovę K. M.; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei K.

M. iÅ¡ atsakovo G. M. 734,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė atsakovui G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės K. M. 152,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo G. M. 240 Eur žyminį mokestį; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo G. M. 483,95 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai (apraÅ¡ytini tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde): 3.1.

Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog nuo 2021 m. gruodžio mėnesio Å¡alių vaikas gyvena su ieÅ¡kove, nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Å¡alys vaiko priežiÅ«ros laikÄ dalijosi po lygiai. 3.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡klausyta Å¡alių vaiko nuomonė. Atsižvelgdamas į psichologės iÅ¡vadÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju vaikas sugeba iÅ¡reikÅ¡ti savo norus, nuomonę, tačiau aiÅ¡kios, vienareikÅ¡mės nuomonės dėl savo pastovios gyvenamosios vietos su tėčiu ar mama arba faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo neiÅ¡sakė dėl abiejų tėvų vienodos svarbos jo gyvenime ir reaguodamas į įtemptus tėvų tarpusavio santykius.

Vaikas psichologei nurodė, kad jam patinka gyventi su mama ir, teismo vertinimu, neiÅ¡reiÅ¡kė svarios kritikos savo dabartinei gyvenamajai vietai, aiÅ¡kaus nepasitenkinimo ja, t. y. paneigė, kad su juo netinkamai bÅ«tų elgęsi kartu gyvenantys žmonės – mama ir jos draugas H. S.. Taigi Å¡alių vaikas dabartinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ vertina palankiai. 3.3. Kaip matyti iÅ¡ psichologės iÅ¡vadoje užfiksuotos vaiko nuomonės, vaikas savo Å¡eimos nariu įvardija brolį F. S.. F. S. yra ieÅ¡kovės ir A.

S. vaikas, jo gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinta Å¡alių taikos sutartimi yra nustatyta su vaiko tėvu. Teismo nuomone, brolių bendravimui ir ryÅ¡iui puoselėti palankesnės sÄ lygos susiklostytų Å¡alių nepilnamečiam vaikui gyvenant pas ieÅ¡kovę. Teismas pažymėjo ir tai, kad savo sesers – atsakovo dukters E. M. – Å¡alių vaikas nenurodė, apie jÄ nepasakojo, todėl Å¡alių vaiko gyvenime jos vaidmuo, tikėtina, yra mažesnis. 3.4.

Teismas pažymėjo, kad, psichologės nuomone, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , individualaus pokalbio rezultatus, psichologinius vaiko poreikius, vaiko dabartinė gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus. Todėl Å¡iuo atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka vaiko psichologinio stabilumo poreikį, nurodytÄ psichologės ir pripažįstamÄ teismų praktikoje. 3.5. Teismas nurodė, jog Å¡iuo metu buities sÄ lygos, kurias vaikui gali užtikrinti ieÅ¡kovė ir atsakovas, vertintinos kaip panaÅ¡ios, tarp jų nėra esminių skirtumų. 3.6.

Pasisakydamas dėl atsakovo teiginio, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t naudoja netinkamas auklėjimo priemones, teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iÅ¡ 2022 m. liepos 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovės smurto prieÅ¡ Å¡alių nepilnametį sÅ«nų faktas nepasitvirtino. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad smurto prieÅ¡ Å¡alių vaikÄ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė. Taigi pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes apie galimÄ smurtÄ prieÅ¡ Å¡alių vaikÄ , byloje nesurinkta ir teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo metu Å¡alių vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas su motina) jam yra nesaugi. 3.7.

Atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, kad gyventi su mama jam patinka, Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikÅ¡mę jo emocinei, psichologinei bÅ«senai, nenustatęs, kad vaiko dabartinė faktinė gyvenamoji vieta su mama prieÅ¡tarautų jo interesams, teismas patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , jame praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ : nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu atsakovu G. M.; nustatyti ieÅ¡kovės K. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. M. tvarkÄ apeliaciniame skunde nurodytomis sÄ lygomis; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės K. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui U. M. mokant po 235,00 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomos, indeksuojant iÅ¡laikymÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į atsakovo G.

M. asmeninę banko sÄ skaitÄ ne vėliau nei iki einamojo mėnesio 10 dienos; iÅ¡laikymÄ priteisti nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti atsakovÄ G. M. nepilnamečiam vaikui paskirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; taip pat skunde pareiÅ¡kė procesinius praÅ¡ymus – nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atlikti Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimÄ , nes pasikeitė ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta, priimti ir pridėti prie bylos naujai pateiktus įrodymus.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį byloje pateiktų įrodymų ir jų visai nevertino, taip pat nevertino liudytojų parodymų, todėl priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados apie tai, kad vaiko dabartinė faktinė gyvenamoji vieta su mama neprieÅ¡tarauja jo interesams. Atsakovo įsitikinimu, byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai pagrindė visus jo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus apie netinkamÄ vaiko auklėjimÄ , atskleidė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ siekiant prisiteisti iÅ¡laikymo skolÄ , nors pati buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini) ir vaikus buvo palikusi auginti atsakovui, taip pat nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, jog sÅ«nų U.

M. augina nuo pat gimimo, todėl priešieškinis turėjo būti patenkintas, o ieškinys atmestas. 4.2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nuo vaiko gimimo, iki jam sukako (duomenys neskelbtini), šalys gyveno kartu ir vaiku rūpinosi abu, o nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 metų balandžio mėnesio, nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio vaikas gyveno tik su tėvu ir su motina nepalaikė jokio ryšio. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad tėvo ir sūnaus ryšys ir bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs, o sūnaus ir motinos ryšys ir bendravimas yra epizodinis.

IÅ¡ esmės teismas rėmėsi vien ta aplinkybe, kad vaikas Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove, bet ignoravo tai, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai nusprendė pasisavinti vaikÄ ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo apribojusi atsakovo bendravimÄ su vaiku. 4.3. Atsakovo teigimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove neatitinka vaiko psichologinio stabilumo poreikio. IeÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė iÅ¡plėšti vaikÄ iÅ¡ jam įprastos aplinkos – tėvo namų – ir apriboti vaiko bendravimÄ su tėvu.

Be to, ieÅ¡kovė nuolat keičia gyvenimo partnerius ir Å¡iuo metu su sugyventiniu, su kuriuo gyveno bylos nagrinėjimo metu, jau nebegyvena. Vaikas turi nuolat keisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , namuose su vaiku apsigyvena vis kiti ieÅ¡kovės partneriai. Taigi aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas, vaikui gyvenant su motina, yra visiÅ¡kai neužtikrinamas. Atsakovas pažymi, kad tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ H. S. namų, paaiÅ¡kėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo įpareigoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pakartotinai įvertinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas. 4.4.

Atsakovo teigimu, byloje visiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, kad atsakovas sÅ«nų vos nuo (duomenys neskelbtini) amžiaus augino vienas, kadangi ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai iÅ¡vykdavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog nuo pat vaiko gimimo augina sÅ«nų, tačiau tai paneigta bylos metu pateiktais įrodymais, atsakovė šį faktÄ pripažino pati. IeÅ¡kovės iÅ¡vykimai nebuvo trumpi, trukdavo apie pusę metų ir ilgiau. IeÅ¡kovė paskutinį kartÄ iÅ¡vykusi buvo net deÅ¡imt mėnesių.

IeÅ¡kovė teigia, jog negalėjo grįžti į LietuvÄ pas vaikus dėl (duomenys neskelbtini) patirtos kojos traumos, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad trauma patirta slidinėjant ir ieÅ¡kovė buvo paleista gydytis į namus, jai nebuvo jokių kliūčių tęsti gydymÄ grįžus į LietuvÄ . Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovei vaiko reikia tik dėl pinigų, o ne dėl nuoÅ¡irdaus rÅ«pesčio juo. 4.5. Atsakovas pabrėžia, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡vykdama tokiems ilgiems laikotarpiams, atsakovui auginti palikdavo ne tik jų bendrÄ vaikÄ , bet ir savo sÅ«nų F.

S.. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė atsakovu pasitikėjo, tai reiÅ¡kia, jog atsakovas buvo ir yra geras tėvas ir sugeba pasirÅ«pinti vaikais. Gerus atsakovo tėvystės įgÅ«džius ir itin tvirtÄ ryšį su sÅ«numi patvirtino ir kaip liudytoja apklausta atsakovo dukters E. M. motina, ieÅ¡kovės sesuo, atsakovo tėvas. Tuo tarpu ieÅ¡kovės motinystės įgÅ«džiai, rÅ«pestis vaiku yra kvestionuotini, tai rodo jos ilgi iÅ¡vykimai, draudimas vaikui bendrauti su tėvu, nepaneigti netinkami vaiko auklėjimo bÅ«dai.

Byloje buvo atskleistos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ne tik vartoja prieÅ¡ vaikÄ smurtÄ , tačiau taip pat ir nesurÅ«pina jo ugdymu, neskiria dėmesio vaiko edukacijai. Atsakovui keliÄ nerimÄ ir tai, kad vaikas Å¡iuo metu pasakoja, jog laisvalaikiu pas mamÄ visÄ laikÄ Å¾aidžia telefonu ir jokios kitos veiklos neturi. 4.6. Pirmosios instancijos teismas neįvardijo aiÅ¡kių vaiko interesų, kuriuos pažeistų jo gyvenamosios vietos pakeitimas. PrieÅ¡ingai, vaikas yra tokio amžiaus, kad jo perkėlimas iÅ¡ esmės nepakenktų jo darželio lankymui ir kasdienei veiklai, o kartu su atsakovu didžiÄ jÄ laiko dalį vaikas jau gyveno, taip pat ir Å¡iuo metu su tėvu praleidžia daug laiko.

Vaikas dabar buvo priverstas persikelti į naujus namus po motinos skyrybų su sugyventiniu, bÅ«simi nauji motinos santykiai vėl sukurs nestabiliÄ situacijÄ . 4.7. Atsakovas teigia, jog artimas ryÅ¡ys tarp F. S. ir atsakovo sÅ«naus susiformavo tik dėl atsakovo pastangų. IeÅ¡kovės sÅ«nus F. S. nuo 2018 metų iki 2020 m. kovo mėnesio gyveno kartu su atsakovu. Vėliau vaikas persikėlė gyventi pas močiutę, o Å¡iuo metu jo gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. S.. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, vaikų matymuisi tai įtakos neturės. Atsakovas pažymi, kad U.

M. turi ir seserį E. M., jos gyvenamoji vieta nustatyta su mama, o atsakovas užtikrina vaikų bendravimÄ . Atsakingas tėvo požiÅ«ris į brolių ir seserų bendravimÄ rodo, kad, sÅ«nui gyvenant su tėvu, bus užtikrintas jo bendravimas tiek su broliu, tiek su seserimi. 4.8. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog brolių bendravimui ir ryÅ¡iui puoselėti yra palankesnės sÄ lygos Å¡alių nepilnamečiam vaikui gyvenant pas ieÅ¡kovę. Pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovė vaikÄ pasiima tik kas antrÄ savaitgalį, taigi ieÅ¡kovės sÅ«nus negyvena kartu su ieÅ¡kove. 4.9.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad prieÅ¡ sÅ«nų yra vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ mažametį vaikÄ vartojimas yra esminė aplinkybė, lemianti poreikį vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu. Apie tai, jog prieÅ¡ vaikÄ vartojamas smurtas, nurodo ne tik liudytojai, bet ir pats vaikas. 4.10. Atsakovo žiniomis, Å¡iuo metu ieÅ¡kovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena, kadangi iÅ¡siskyrė su buto savininku H.

S.. IeÅ¡kovė Å¡iÄ informacijÄ slepia. Tai, jog ieÅ¡kovė nebegyvena su H. S., įrodo socialiniame tinkle H. S. paskelbtas įraÅ¡as. Å ių papildomų įrodymų atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, nes įraÅ¡ai vieÅ¡ai paskelbti jau po teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo nuomone, pateikti įrodymai niekaip nelems proceso vilkinimo ir nepažeis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų įgyvendinimo, taigi praÅ¡o juos priimti ir pridėti prie bylos. 4.11. Atsakovas sutinka, kad, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su juo, ieÅ¡kovei bÅ«tų taikoma analogiÅ¡ka bendravimo su vaiku tvarka, nustatyta sprendime, ir vaiko iÅ¡laikymo dydis. 4.12.

Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

5. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 5.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog apeliantas neginčija teismo nustatyto fakto, kad beveik metus laiko Å¡alių vaikas gyvena su ieÅ¡kove, o prieÅ¡ tai Å¡alys dalijosi vaiko priežiÅ«ros laikÄ po lygiai. 5.2. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ aktyviai gynė savo pozicijÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 5.3.

Apeliantas motyvuotai nepagrindžia, kodėl tikslinga pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.4. Apeliantas skunde nenurodė nė vieno materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo. 5.5. Apeliantas kvestionuoja teismo sprendimÄ dėl to, kad jis nepagrįstas liudytojų parodymais. Å is motyvas atmestinas, nes CPK nėra reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apraÅ¡yti visų liudytojų parodymus. IeÅ¡kovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis liudytojų parodymais, nes priimant sprendimÄ svarbiausia buvo nustatyti vaiko nuomonę apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.6.

IeÅ¡kovė mano, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes teismo posėdžio metu apklausti liudytojai labiau iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę apie proceso dalyvius, o ne suteikė objektyviÄ informacijÄ apie vaiko nuomonę ir norus dėl gyvenamosios vietos. 5.7. Apelianto pozicija, kad ieÅ¡kovei vaiko reikia tik dėl pinigų, o ne dėl nuoÅ¡irdaus rÅ«pesčio juo, nepagrįsta ir įžeidžianti, nes vaiko iÅ¡laikymui priteista tik 235 Eur per mėnesį. 5.8.

IeÅ¡kovė mano, kad su skundu naujai pateikti įrodymai nepaneigia turinčių reikÅ¡mės bylai aplinkybių, ir praÅ¡o naujų įrodymų nepriimti. Ä®rodymai neturi nieko bendro su vaiko gyvenamÄ ja vieta ir yra susiję su aplinkybėmis, kurios atsirado jau po teismo sprendimo paskelbimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nurodo, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas, siekiant nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustatytos visos reikÅ¡mingos jai tinkamai iÅ¡nagrinėti aplinkybės, tiek apeliacinio skundo reikalavimai, tiek pagrindas yra iÅ¡samÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, praÅ¡ymas įpareigoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pakartotinai įvertinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas atmestinas vėlesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, taigi pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti įvertintas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

8. Apeliantas su apeliaciniu skundu ir su 2023 m. vasario 6 d. pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: įraÅ¡o portale „Facebook“ kopijÄ , 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketÄ , 2023 m. sausio 12 d. biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos planÄ ; praÅ¡o įrodymus priimti, nurodo, jog bÅ«tinybė pateikti įrodymus atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai.

Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifikÄ , siekdamas iÅ¡laikyti protingÄ pusiausvyrÄ tarp proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo ir dispozityvumo, rungtyniÅ¡kumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, priima ir prideda prie bylos su apeliaciniu skundu ir su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais naujai pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog įrodymai suraÅ¡yti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o atsakovas pakankamomis priežastimis pagrindė naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę.

Taip pat priimtini 2023 m. vasario 6 d. atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai, nes jais iš esmės tik pagrindžiama naujo priimtino įrodymo pateikimo būtinybė.

9. Å ioje byloje Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: nustatė nepilnamečio vaiko U. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ieÅ¡kove K. M.; nustatė atsakovo G. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ sprendime nurodytomis sÄ lygomis; priteisė iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui po 235 Eur per mėnesį; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , jame skundžia teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Laikosi pozicijos, jog ji nepagrįstai buvo nustatyta su motina, praÅ¡o vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu ir atitinkamai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sprendime numatyto iÅ¡ atsakovo priteisto dydžio iÅ¡laikymÄ , taip pat patvirtinti tokiÄ pačiÄ ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kuri sprendime nustatyta atsakovui. Taigi iÅ¡ esmės atsakovas kvestionuoja tik teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ .

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ iÅ¡sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyriumi ir nesutaria, su kuriuo iÅ¡ jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo ir motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

11. IÅ¡ esmės atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus (atsakovas akcentuoja liudytojų parodymus); esminis veiksnys, lemiantis bÅ«tinybę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, yra tas, jog, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė vartoja prieÅ¡ vaikÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ ; gyvenamosios vietos su ieÅ¡kove nustatymas neužtikrina vaiko psichologinio stabilumo poreikio. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taikė visus reikÅ¡mingus tokiam klausimui iÅ¡spręsti kriterijus ir iÅ¡ esmės pasisakė dėl visų atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aspektų.

12. Kaip iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio Å¡alių vaikas gyvena su ieÅ¡kove; nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio Å¡alys vaiko priežiÅ«ros laikÄ dalijosi po lygiai. Taigi nustatyta, jog Å¡alių vaikas Å¡iuo metu faktiÅ¡kai gyvena su ieÅ¡kove. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybės, kad tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys ir bendravimas niekada nebuvo nutrÅ«kęs, o motinos ir sÅ«naus ryÅ¡ys ir bendravimas yra epizodinis; teismas ignoravo tai, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai nusprendė pasisavinti vaikÄ ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo apribojusi atsakovo bendravimÄ su vaiku.

Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybės, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaiku yra epizodinis: akivaizdu, jog faktiÅ¡kai gyvendama su vaiku ieÅ¡kovė palaiko nuoseklų ir pastovų ryšį su juo. Priežastys, dėl kurių Å¡iuo metu susiklostė bÅ«tent toks Å¡alių gyvenimo su vaiku ir bendravimo su juo modelis, vaiko faktinės gyvenamosios vietos konstatavimo aspektu nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos. Å alys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos fakto ir bendravimo su juo tvarkos, dėl Å¡ios priežasties byla yra nagrinėjama teisme.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog aplinka vaikui buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir, nesant bÅ«tino reikalingumo ir aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus.

13. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas, vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino šį kriterijų ir konstatavo, jog Å¡iuo atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove atitinka vaiko psichologinio stabilumo poreikį, nurodytÄ psichologės ir pripažįstamÄ teismų praktikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡i teismo iÅ¡vada buvo padaryta psichologės ir institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, iÅ¡vadų pagrindu.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta taikant individualaus pokalbio su psichologe metodÄ . Psichologės iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡alių vaikas pasižymi puikiais socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo įgÅ«džiais, kognityviniais gebėjimais, pokalbio su psichologe metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos. Kaip matyti iÅ¡ psichologės iÅ¡vados, Å¡alių vaikas nurodė, kad jam svarbÅ«s abu tėvai; vaikas nebuvo visiÅ¡kai patenkintas nė viena gyvenamÄ ja vieta, nes pas mamÄ jam trÅ«ksta žaisliukų, o pas tėtį – lovos.

Psichologės išvadoje nurodyta, kad berniukas galbūt jaučiasi nesaugus (pasakoja tik teigiamus dalykus, apgalvoja atsakymus), jam galbūt trūksta abiejų tėvų dėmesio. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju vaikas geba išreikšti savo norus, nuomonę, tačiau aiškios, vienareikšmės nuomonės dėl savo pastovios gyvenamosios vietos su tėčiu ar mama arba faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo neišsakė dėl abiejų tėvų vienodos svarbos jo gyvenime ir reaguodamas į įtemptus tėvų tarpusavio santykius.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikas psichologei nurodė, kad jam patinka gyventi su mama, ir neiÅ¡reiÅ¡kė svarios kritikos savo dabartinei gyvenamajai vietai, aiÅ¡kaus nepasitenkinimo ja. Tai, kad jam patinka gyventi su mama, vaikas nurodė ir 2022 m. gegužės 11 d. iÅ¡klausytas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, ir 2022 m. birželio 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡alių vaikas dabartinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ vertina palankiai.

Å ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo skundo argumentus, jog gyvenamosios vietos su mama nustatymas neatitinka vaiko psichologinio stabilumo poreikio. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog gyvendamas su mama vaikas patiria psichologinio saugumo ir stabilumo trÅ«kumÄ . Akivaizdu, jog konfliktiÅ¡ki tėvų santykiai turi įtakos vaiko emocinei ir psichologinei savijautai, todėl vaiko elgesyje galimi tam tikri nesaugaus prieraiÅ¡umo niuansai, tačiau bÅ«tent siekiant minimizuoti tokio elgesio ir savijautos apraiÅ¡kas bÅ«tina užtikrinti kiek įmanoma stabilesnę vaiko gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ; ir Å¡iuo aspektu svarbu užtikrinti ne tiek fizinės gyvenamosios vietos, kiek psichologinio ir emocinio režimo, nuosekliu grafiku formuojant santykį su abiem tėvais, pastovumÄ .

Nagrinėjamu atveju duomenų, jog vaiko faktinė gyvenamoji vieta su mama iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų vaiko interesams ar juos pažeistų, byloje nėra, todėl svarbu užtikrinti Å¡io santykių su tėvais modelio pastovumÄ ir jo be svarbaus pagrindo nekeisti.

15. Ankstesnėje nutarties dalyje nurodytų argumentų pagrindu atmestinas atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovė nuolat keičia partnerius ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , taigi neužtikrina vaikui bÅ«tino stabilumo. Viena vertus, atsakovo teiginys dėl nuolatinės partnerių kaitos atmestinas kaip nepagrįstas objektyviais įrodymais (įraÅ¡o portale „Facebook“ apie tai, kad H. S. turi santykių su neidentifikuotu asmeniu, kolegija nelaiko patikimu įrodymu to fakto, jog ieÅ¡kovės ir H. S. santykiai yra nutrÅ«kę); kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«das (pasirinkti partneriai ir santykiai su jais) prieÅ¡tarautų vaiko interesams, pažeistų jo poreikius į psichologiÅ¡kai saugiÄ aplinkÄ .

16. Pasisakydama dėl atsakovo skundo teiginių, jog ieÅ¡kovė pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai sudaro pagrindÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, kolegija pabrėžia, jog, kaip jau akcentuota, svarbu įvertinti ne tiek pačios faktinės gyvenamosios vietos pastovumo faktÄ (pirmosios instancijos teismas jÄ Ä¯vertino pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes), kiek tėvų gebėjimo sukurti vaikui saugias gyvenimo sÄ lygas įgyvendinimo laipsnį. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nenustatyta, jog ieÅ¡kovė negebėtų užtikrinti vaikui saugių gyvenimo aplinkos sÄ lygų.

17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį siekia 700 Eur. IeÅ¡kovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini.) IÅ¡ 2022 m. birželio 15 d. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto Nr. 5Å TA-266 matyti, kad ieÅ¡kovės namuose tvarkinga, jauku, vaikas turi savo kambarį, butas atitinka saugumo reikalavimus.

Atsakovas gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu. Atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, vykdo individualiÄ veiklÄ . Posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos siekia apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tokių pajamų pastovumÄ , nepateikė.

IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 24 d. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto Nr. 5Å TA-267 matyti, kad atsakovo namuose tvarkinga, vaikas turi savo atskirÄ kambarį, kuriame yra dvi lovos, du stalai, lentynos, žaislai. Taigi pirmosios instancijos teismas buities sÄ lygas, kurias vaikui gali užtikrinti ieÅ¡kovė ir atsakovas, įvertino kaip panaÅ¡ias, be esminių skirtumų, t. y. tokių skirtumų, kurie galėtų turėti reikÅ¡mės nusprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos.

18. Apibendrindama nurodytas aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė sugeba užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sÄ lygas. Å ios iÅ¡vados pagrindu atmestinas atsakovo praÅ¡ymas įpareigoti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių pakartotinai įvertinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas, kuris iÅ¡ esmės grindžiamas faktinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Be to, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nereiÅ¡kia pakartotinio bylos nagrinėjimo – apeliacinė instancija yra pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės, o ne bylos pakartotinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės forma (CPK 302 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

19. Akcentuotina ir tai, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , taip pat įvertino brolių ir seserų ryÅ¡io užtikrinimo kriterijų. Kaip matyti iÅ¡ psichologės iÅ¡vadoje užfiksuotos vaiko nuomonės, vaikas savo Å¡eimos nariu įvardija brolį F. S.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog F. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės ir A. S. vaikas, jo gyvenamoji vieta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinta Å¡alių taikos sutartimi yra nustatyta su vaiko tėvu.

Å ia taikos sutartimi taip pat yra nustatyta ieÅ¡kovės ir F. S. bendravimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas teigia, kad F. S. gyvenamoji vieta su tėvu nustatyta dėl to, ieÅ¡kovė nesugeba juo pasirÅ«pinti. Kolegija pabrėžia, jog, kaip matyti, vaiko F. S. gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ Å¡alys (ieÅ¡kovė ir jo tėvas) iÅ¡sprendė bendru sutarimu, todėl nėra pagrindo to laikyti fakto, kad ieÅ¡kovė nesugeba pasirÅ«pinti sÅ«numi, įrodymu. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog brolių bendravimui ir ryÅ¡iui puoselėti palankesnės sÄ lygos susiklostytų Å¡alių nepilnamečiam vaikui gyvenant pas ieÅ¡kovę, kur, vykdant bendravimo tvarkÄ , atvyksta F.

S.. Atsakovo argumentai, jog tai jis yra atsakingas už ryÅ¡io tarp vaikų sukÅ«rimÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi, nes nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti Å¡io ryÅ¡io palaikymo ir stiprinimo sÄ lygas. Akivaizdu, jog, kadangi atsakovas nėra F. S. tėvas, jis neturi tokių galimybių užtikrinti, kad vaikai bendraus, kaip ieÅ¡kovė, kuri yra F. S. mama ir bendrauja su juo pagal teismo patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovas akcentuoja, jog taip pat turi dukterį, kuri gyvena su motina. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savo sesers – atsakovo dukters E. M.

– Å¡alių vaikas, iÅ¡klausytas pas psichologę, nenurodė, apie jÄ nepasakojo, todėl Å¡alių vaiko gyvenime jos vaidmuo, tikėtina, yra mažesnis ir vaikui kol kas ne toks reikÅ¡mingas, todėl neturi lemiamos reikÅ¡mės nusprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kita vertus, teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka užtikrina atsakovui galimybę puoselėti jo dukters ir sÅ«naus ryšį.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ mažametį vaikÄ vartojimas yra esminė aplinkybė, lemianti poreikį vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu. Apie tai, jog prieÅ¡ vaikÄ vartojamas smurtas, atsakovo teigimu, nurodo ne tik liudytojai, bet ir pats vaikas.

22. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus duomenis, susijusius su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovė galbÅ«t naudoja netinkamas auklėjimo priemones, ir konstatavo, kad, kaip matyti iÅ¡ 2022 m. liepos 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovės smurto prieÅ¡ Å¡alių nepilnametį sÅ«nų faktas nepasitvirtino. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad smurto prieÅ¡ Å¡alių vaikÄ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė, vaikas, 2022 m. gegužės 11 d. apklaustas skyriuje, to nepatvirtino, to iÅ¡ vaiko kalbos nepatvirtino ir socialinė darbuotoja.

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes apie galimÄ smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , byloje nesurinkta, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo metu Å¡alių vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas su motina) jam yra nesaugi. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, kurie paneigtų Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . Teismo iÅ¡vada pagrįsta kompetentingų institucijų surinkta medžiaga ir tyrimų duomenimis, jų pagrindu konstatuota, jog smurtinių auklėjimo priemonių naudojimo faktas nepatvirtintas.

Taigi atsakovo argumentas dėl smurto prieÅ¡ vaikÄ vartojimo kaip pagrindinio faktoriaus nustatyti gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu atmestinas kaip neįrodytas.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat subjektyviai kvestionuoja ieÅ¡kovės motinystės įgÅ«džius, rÅ«pestį vaiku; atsakovo teigimu, nepakankamus ieÅ¡kovės motinystės įgÅ«džius rodo jos ilgi iÅ¡vykimai, draudimas vaikui bendrauti su tėvu, nepaneigti netinkami vaiko auklėjimo bÅ«dai. Kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė negebėtų pasirÅ«pinti vaiku, netinkamai jį auklėtų. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai iÅ¡vyksta uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir nesirÅ«pina vaiku, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu dirba Lietuvoje, todėl nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ji savo ateitį planuoja Lietuvoje ir iÅ¡vykti neketina; byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirbti į (duomenys neskelbtini) vykdavo iki 2020 m. liepos mėnesio, tuo metu Å¡alys dar palaikė artimus santykius, vedė bendrÄ Å«kį, taigi, teismo vertinimu, toks sprendimas buvo priimtas abiejų Å¡alių ir vaiko interesais.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovės buvimas užsienyje atitinkamu laikotarpiu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas. Be to, akcentuotinas ir psichologės, pateikusios iÅ¡vadÄ byloje, vertinimas, jog, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ (dabartinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovo užimtumÄ ), individualaus pokalbio rezultatus (vaiko bendravimÄ su broliu, teigiamÄ savo tėvų vertinimÄ ), psichologinius vaiko poreikius (stabilumÄ , nuolatinę priežiÅ«rÄ ir pan.), vaiko dabartinė gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus.

Šia psichologės išvada rėmėsi ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė.

24. Atsakovas nurodo, jog teismas neįvertino liudytojų parodymų; teigia, jog gerus atsakovo tėvystės įgÅ«džius ir itin tvirtÄ ryšį su sÅ«numi patvirtino ir kaip liudytoja apklausta atsakovo dukters E. M. motina, ieÅ¡kovės sesuo, atsakovo tėvas. Kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, jog teismas įrodymus byloje įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ objektyviu, visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Liudytojų parodymai turi bÅ«ti įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus: ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi; iÅ¡vada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

Kolegija pabrėžia, jog dėl subjektyvaus suvokimo ir vertinimo tarp skirtingų asmenų parodymų apie tas pačias faktines aplinkybes gali bÅ«ti neatitikčių, parodymuose gali pasireikÅ¡ti tam tikro pobÅ«džio nenuoseklumas, tačiau teismas, įvertindamas parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, turi Å¡iuos prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti, sugretindamas parodymus tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinti, kiek parodymai yra objektyvÅ«s ir patikimi. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai nesirėmė liudytojų parodymais, tai nereiÅ¡kia, kad jų įrodomoji reikÅ¡mė nebuvo įvertinta visų bylos aplinkybių kontekste.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, turint omenyje nagrinėjamo klausimo specifikÄ , liudytojų parodymai ir pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos, Å¡alių tėvystės (motinystės) įgÅ«džių, pakankamo ar nepakankamo rÅ«pinimosi vaiku vertintini kaip subjektyvÅ«s emociniai vertinimai, nulemti asmeninio supratimo apie tinkamÄ vaiko auklėjimo, rÅ«pinimosi juo, asmeninių santykių kÅ«rimo standartÄ , todėl akivaizdu, jog teismas sprendimÄ grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytojų parodymams lemiamos įrodomosios reikÅ¡mės. Kitų byloje pateiktų įrodymų iÅ¡tyrimo ir įvertinimo proceso pažeidimų atsakovas nedetalizuoja.

Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, bÅ«tų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ .

25. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus kriterijus, reikÅ¡mingus klausimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡spręsti: vaiko nuomonę, kad gyventi su mama jam patinka, Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikÅ¡mę jo emocinei, psichologinei bÅ«senai, ryÅ¡ių su broliais, seserimis palaikymo galimybę, gyvenamosios aplinkos saugumÄ ; taigi, nenustačius, kad dabartinė vaiko faktinė gyvenamoji vieta su mama prieÅ¡tarautų jo esminiams interesams, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo pagrįstai patenkintas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo atmestas.

26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 27. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, pagrindo pakeisti jÄ apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 28. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas.

29. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 968 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodyto tokių iÅ¡laidų dydžio, todėl, atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas 968 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei K. M. iÅ¡ atsakovo G. M. 968 Eur (devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė