Legislator Case Law & Legislation
2016-10-13 Nr. AB-19723-3-63-3-00895-2015-5 AI generated

2016-10-13 Nr. AB-19723-3-63-3-00895-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-10-13 Nr. AB-19723-3-63-3-00895-2015-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-10-13 Nr. AB-19723-3-63-3-00895-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1911-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00895-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. liepos 21 d. ir nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. birželio 7 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros patalpos, tai pažeidžia asmens teisę į privatumą, žemina garbę ir orumą; be to, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tualeto reikmenų lentynėlės. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, nepatogumų, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. birželio 7 d. yra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-757-609/2015, todėl šioje byloje gali būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas tik dėl laikotarpio nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. vasario 21 d. Kita vertus, šiam laikotarpiui atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad pareiškėjas visą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus, todėl atsakovui atsiliepime išreiškus prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, yra pagrindas šį prašymą tenkinti ir, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį iki 2012 m. birželio 22 d. taikyti ieškinio senaties terminą bei skundą tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-757-609/2015 pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir 2015 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Teismas nustatė, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas Klaipėdos AVPK veiksmų teisėtumas už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio, tačiau pareiškėjas tuo metu nesiskundė dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, tualetinio reikmenų lentynėlės nebuvimo, todėl sprendė, jog nors ginčas ir kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau skirtingu pagrindu.

III. Pareiškėjas D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos bei Europos teisės aktams, žemina žmogaus orumą. Pareiškėjo teigimu, ieškinio senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas. Paaiškino, kad apie pažeistas teises nebuvo informuotas, informacija lietuvių kalba nepasiekiama, teisinės pagalbos įkalinimo įstaigoje gauti beveik neįmanoma, dėl to pareiškėjas negalėjo laiku sužinoti apie savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. liepos 21 d. ir nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. birželio 7 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad ieškinio senaties terminas taikytas nepagrįstai, ir nurodo, jog ieškinio senaties terminą pareiškėjas praleido dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį.

Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą už kalinimą, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. vasario 21 d. ir nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. birželio 7 d. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. birželio 22 d. (b. l. 7). Atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė trejų metų senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo nurodomų teisių pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Taigi pareiškėjo argumentas, jog nebūdamas susipažinęs su teisės aktais jis negalėjo kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, laikytinas nepagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijamu kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu pareiškėjas suprato savo teisių pažeidimą, skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, kurią galbūt jis patyrė, kai buvo kalinamas Klaipėdos AVPK areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. birželio 7 d., priteisimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė