04445b3b-8233-4bb4-b8fe-eaa5bcdc4c9f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-617-640/2018             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23793-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Å iÅ¡kinos ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Šilėja“ skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

O. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Šilėja“, tretytis asmuo UAB „Grinda“, dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nustatyti atsakovo dalinę atsakomybę dėl kilusios žalos 2015-08-02 avarijos metu, adresu (duomenys neskelbtini), dydžio, priteisti iÅ¡ atsakovo 8 9132,13 eurų, t.y. ½ žalos sumos, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinį grindė tuo, jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 51, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šilumos jungtis ir buvo užlieti penki žemiau esantys butai. Dėl šios priežasties ieškovui buvo pateiktos 4 pretenzijos dėl žalos padarytos 5 butams atlyginimo. Ieškovas dėjo pastangas, bendradarbiavo su pretenzijas pareiškusiais asmenimis ir tokiu būdu buvo susitarta dėl atlygintinos žalos:

1) dėl butų Nr. 25 ir 46 – 7 483,80 eurų;

2) dėl buto Nr. 30 – 6 415,14 eurų;

3) dėl buto Nr. 36 – 2 727,33 eurų;

4) dėl buto Nr. 41 – 2 200,00 eurų. Viso nuostolių suma yra 17 826,27 eurų. Atsakovas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, todėl privalėjo garantuoti, jog šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas yra sudaręs sutartį dėl avarijų lokalizavimo nedarbo metu su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“. Tam, kad patekti į daugiabučio namo patalpas, kuriose įrengtas viso namo šildymo prietaisų valdymas reikia atrakinti tris duris.

Raktai nuo namo inžinerinių patalpų visÄ parÄ pasiekiami (duomenys neskelbtini). Nurodyto įvykio dienÄ UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo atrakinti durų ir patekti į inžinerinių tinklų patalpas bei užsukti vandenį. RaÅ¡tu UAB „Grinda“ informavo, jog nepavyko patekti į Å¡ilumos punktÄ , nes paimti raktai iÅ¡ UAB „Šilėja“ nurodytos vietos netiko durų atidarymui. Raktų paieÅ¡ka užtrÅ«ko dėl netinkamo atsakovo administravimo ir tai sukėlė žymiai didesnius avarijos padarinius – buvo užlieti butai.

Operatyviai užsukus vandenį antrame ir trečiame aukÅ¡tuose esantys butai dėl įvykusios avarijos nebÅ«tų nukentėję. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ nesiejo bendri neteisėti veiksmai, bet jis prisidėjo prie žalos padarymo - dėl atsakovo neveikimo žala buvo padaryta žymiai didesnė. Atsakovas nevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos priežiÅ«ros pagal sutartį. Tarp tinkamų raktų neiÅ¡davimo ir atsiradusios padidėjusios žalos yra priežastinis ryÅ¡is. Atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė, jog buvo užlieti antrame ir trečiame aukÅ¡te esantys butai.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. NesutikimÄ grindė tuo, jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. bute Nr. 51, esančiame (duomenys neskelbtini), inžineriniuose tinkluose įvyko avarija dėl kurios buvo užlieti žemiau esantys butai. IeÅ¡kovas dėl žalos dydžio sudarė taikos sutartis neinformavęs atsakovo, todėl dalis žalos dydžio kvestionuotina. Atsakovo atsakomybę ieÅ¡kovas grindžia ne įrodymais, o vien tik deklaratyviais teiginiais ir savo samprotavimais.

NeaiÅ¡ku kodėl teigiama, jos žala padvigubėjo dėl atsakovo. Nėra aiÅ¡ku, kodėl gyventojai esant visiems bÅ«tinoje reikalingumo sÄ lygoms neiÅ¡laužė visų durų ir taip bÅ«tų sustabdę užpylimÄ . NeaiÅ¡ku kiek truko užpylimas ir jo lokalizavimas. Atsakovas nepažeidė jokių sutartinių įsipareigojimų. Namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuose yra inžinerinė įranga, negali bÅ«ti laisvai prieinami, todėl prieiga prie jų ribojama. Atsakovas su UAB „Grinda“ yra sudaręs sutartį dėl avarijų lokalizavimo, o visi raktai nuo daugiabučių namų inžinerinių patalpų yra saugomi ir trečiajam asmeniui prieinami visÄ parÄ (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio dienÄ raktai nebuvo paimti trečiojo asmens, nes nėra parašų raktų registracijos žurnale apie jų paėmimÄ . IeÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Papildomai nurodė, jog 2011 m. birželio 28 d. yra sudaręs sutartį ar atsakovu dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo. 2015 m. rugpjūčio 2 d. 8.35 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo, jog bute iÅ¡ perdengimo teka vanduo.

Darbuotojai operatyviai nuvyko nurodytu adresu, bet prieÅ¡ tai paėmė raktus nuo pastato Å¡ilumos punkto durų iÅ¡ sutartyje nurodytos raktų saugojimo vietos (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietÄ buvo nustatyta, jog vanduo bėga iÅ¡ penktame aukÅ¡te, esančio 51 buto, kuriame niekas durų neatidarė. Darbuotojams nepavyko patekti į namo Å¡ilumos punktÄ , nes paimti raktai netiko durų spynai. Pavyko patekti į Å¡ilumos punktÄ tik kai namo gyventojas iÅ¡laužė vienas duris ir buvo atrakintos kitos durys.

Avarinė situacija buvo lokalizuota patekus į Å¡ilumos mazgÄ ir uždarius apÅ¡ildymo sistemos vandens papildomo ventilį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Šilėja“ 8 913,13 eurų žalÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-07-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 267,00 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo V.

O. naudai. Teismas byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 28). 2004 m. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis (toliau – Administravimo sutartis) (t.1, b.l. 29-32). 2011 m. birželio 28 d. su vėlesniais papildymai tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose (toliau - Sutartis) (t.1 b.l. 33-41). 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 UAB „Šilėja“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (t.1, b.l. 166-168). 2015 m. m. rugpjūčio 2 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kolektoriuje trūko šildymo vamzdžio pajungimas (t.1, b.l.

66) dėl ko buvo užlieti butai Nr. 46, 41, 36, 30, 25 ir padaryta žala. IeÅ¡kovas su jam turtinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kusiais asmenimis susitarė ir atlygino žalÄ :

1) dėl butų Nr. 25 ir 46 – 7 483,80 eurų;

2) dėl buto Nr. 30 – 6 415,14 eurų;

3) dėl buto Nr. 36 – 2 727,33 eurų;

4) dėl buto Nr. 41 – 2 200,00 eurų (t.1, b.l. 10-21, 145-154). teismas konstatavo, jog nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodytos žalos dydžiu atsakovė nenurodė su kokiu dydžiu ir su kokia žala nesutinka, nepateikė įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis), todėl įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. įvykus ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Sakalų g. 22-51, Vilniuje, Å¡ildymo sistemos gedimui, kitiems asmenims buvo padaryta viso 18 826,27 eurų žala, kuriÄ Ä¯sipareigojo ir atlygino ieÅ¡kovas.Teismas rėmėsi Administravimo sutartimi ir 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 ir nurodė, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniai santykiai (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 1 dalis). Todėl UAB „Šilėja“ atsako ieÅ¡kovui ir kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl trečiojo asmens kaltės (CK 6.257 straipsnis, 4.247 straipsnio 3 dalis). Sprendime nurodyta, jog Priežastys dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į Å¡ias patalpas ir likviduoti avarijÄ Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teismo nenustatinėjamos.

Nustačius, jog UAB „Grinda“ darbuotojams 2015 m. rugpjūčio 2 d. atvykus likviduoti įvykusiÄ Å¡ilumos sistemos avarijÄ , jiems nepavyko patekti į užrakintas bendrojo naudojimo patalpas, laikytina jog UAB „Šilėja“ netinkamai vykdė bendro naudojimo objektų administravimÄ (Administravimo sutarties 4.1. punktas, Nuostatų 5.3. punktas), neužtikrino, jog greitu laiku bÅ«tų galima patekti į namo bendro naudojimo patalpas ir lokalizuoti įvykusias avarijas, t. y. įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus.

Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino, jog greitu laiku bÅ«tų galima patekti į namo bendro naudojimo patalpas ir lokalizuoti ieÅ¡kovo bute įvykusiÄ avarijÄ , ir dėl ko nepagrįstai buvo uždelsta apie 1 - 1,5 val. užsukti bėgantį vandenį, prisidėjo dėl žalos padidinimo ir tokie jo neteisėti veiksmai sukėlė didesnės žalos atsiradimÄ , t.y. atvykus UAB „Grinda“ darbuotojams likviduoti avarijÄ ir turint tinkamus raktus, avarija bÅ«tų likviduota 1 - 1,5 val. anksčiau ir tokiu bÅ«du bÅ«tų padaryta mažesnė žala (CK 6.247 straipsnis).Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog įvykus Å¡ilumos sistemos avarijai ieÅ¡kovo bute, esančiame penktame aukÅ¡te buvo užlieti ir apgadintas turas žemiau esančiuose 5 butuose.

Kadangi byloje negalima tiksliai nustatyti koks yra atsakovo kaltės dydis bendroje žaloje, kokia dalimi Å¡is 1 – 1,5 val. uždelsimas tiksliai padidino žalÄ , todėl teismas vadovavosi CK 6.280 straipsnio 2 dalimi ir padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės žalos dydžio dalis yra lygi su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje priteistinos žalos dydį nurodė 8 913,13 eurų, todėl teismas atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir negalėdamas keisti ieÅ¡kinio dalyko priteisė iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ 8 913,13 eurų žalÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šilėja“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Nurodo, jog butų ir kitų patalpų savininkai, neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veikos sutarties įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais ir inžinerine įranga, veikia per administratorių.

Todėl ieÅ¡kovas veikdamas per atsakovę sudarant sutartį su UAB „Grinda“ yra laikytinas minėtos sutarties Å¡alimi. Todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į patalpas ir likviduoti avarijÄ . Apelianto teigimu, Å¡ios apylinkės turi bÅ«ti nustatinėjamos ir turi esminės reikÅ¡mės byloje.

Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos ir atsakovės neva neteisėtų veiksmų, nes ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir netinkamai vertino įrodymus, susijusius su žalos dydžiu. Teismas pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ , nes nevertino atsakovės argumentų, kodėl ieÅ¡kovas pasirinko reikalauti bÅ«tent ½ žalos dalies atlyginimo, kaip jis jį apskaičiavo ir kaip dydis susijęs su atsakovės galimai neteisėtais veiksmais.

Teismo iÅ¡vada, jog atsakovės kaltės dydis yra lygus su ieÅ¡kovo, negalima, nes pats avarijos likvidavimas truko apie tris su puse valandos, o maksimalus uždelsimo laikas patekti į Å¡ilumos mazgÄ yra tik valandÄ su puse. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti kaip nepagristÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir pasisakė dėl atsakovės pareigų pagal administravimo sutartį. IeÅ¡kovas nurodo, jog teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje surinktu įrodymu s ir nustatė priežastį, kodėl UAB ‚Grinda“ darbuotojai negalėjo pateikti į patalpas - netiko raktai.

Todėl pagrįsta iÅ¡vada, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigas. Atsakovės keliamais argumentais tik siekiama vilkinti procesÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog neneigia savo atsakomybės, todėl prašė nustatyti dalinė atsakomybę dėl padidėjusios žalos. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo administravimo iÅ¡duodant netinkamus raktus nuo patalpų, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė priteistinos žalos dydį.

Tretysis asmuo „Grinda“ atsiliepimu praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog sprendime yra teisingai konstatuota, jog trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl žala negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ trečiojo asmens. UAB „Grinda“ darbuotojai tinkamai ir laiku atliko savo pareigas, todėl jai negali bÅ«ti taikoma atsakomybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių teisinius santykius. Å ie argumentai yra atmestini. Kolegija nurodo, jog bÅ«tent ieÅ¡kovÄ ir atsakovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai remiantis Administravimo sutartimi ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 1 dalis).

Administravimo sutarties 4.1. punkte ieÅ¡kovas įsipareigojo administruoti, eksploatuoti, prižiÅ«rėti pastatÄ , jo inžinerinę įrangÄ bendrojo naudojimo vietose. 2015 m. rugpjūčio 2 d. galiojančios Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijos 5.3 punkte nurodyta atsakovo funkcija - namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas. BÅ«tent Å¡iÄ savo funkcijÄ Ä¯gyvendindama atsakovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu.

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vertino tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir nurodė, jog ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį UAB „Grinda“ nesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir UAB „Grinda“ santykyje su ieÅ¡kovu laikytinas trečiuoju asmeniu, kurį savo prievolei įvykdyti pasitelkė atsakovas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 5.2 punkte nurodyta sÄ lyga, jog UAB „Grinda“ savo sÄ skaita atlygina visus UAB „Šilėja“ ar vartotojų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo UAB „Grinda“ darbų vykdymo, galioja tik tarp UAB „Grinda“ ir UAB „Šilėja“ ir nepanaikina Sutartyje minimų vartotojų teisės reikÅ¡ti reikalavimus UAB „Šilėja“, nes jie nėra Å¡ios sutarties Å¡alimis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Kolegija nurodo, jog apeliantė nepagrįstai nurodo kasacinio teismo praktikÄ â€“ 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007 bei 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2013, pagal kuriÄ sprendime padaryta neteisinga iÅ¡vada dėl teisinio santykio Å¡alių, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės (buvo nagrinėjami daugiabučio namo savininkų įsteigtos bendrijos ir administratoriaus santykiai su trečiaisiais asmenimis). Minėta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo remtis Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje.

Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, kurios turi esminės reikÅ¡mės byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priežastys, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į patalpas ir likviduoti avarijÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos byloje ir nenustatinėjamos. Kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo priežastys, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojai iÅ¡ karto nepateko į patalpas likviduoti avarijos turi esminės reikÅ¡mės, todėl turėjo bÅ«ti analizuojami ir vertinami.

Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra reikÅ¡mingos aplinkybės, pagrindžiančios priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos buvimÄ /nebuvimÄ . Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Atsakovė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė bÅ«tent minėtų faktinių aplinkybių pagrindu, todėl teismas atsisakydamas vertinti Å¡ias aplinkybes pažeidė dispozityviÅ¡kumo principÄ . Be to, Civilinio kodekso 6.280 str. reglamentuoja regreso teisę į žalos padariusį asmenį.

Pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.280 str. 2 d. ir nurodė, jog atsakovės žalos dydžio dalis yra lygi ieškovo daliai, nes byloje negalima tiksliai nustatyti koks yra atsakovės kaltės dydis bendroje žaloje. Kolegija nurodo, jog minėta CK nuostata dėl asmens regreso teisės (CK 6.280 str. 2 d.) yra taikoma, kai nustatyta solidarioji kelių asmenų civilinė atsakomybė. Tokiu būdu turėjo būti nustatyta atsakovės ir ieškovo solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str.). Kolegija pažymi, jog solidarioji prievolė nėra preziumuojama.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė nustatyti dalinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatęs, jog atsakovės ir ieÅ¡kovo atsakomybė yra solidari, nepagrįstai vadovavosi ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. nesant pagrindo taikė CK 6.280 str. 2 d.. tokiu bÅ«du konstatuotina, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡ atsakovės priteistinos žalos dydžio. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų.Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamÄ instancinės sistemos funkcionavimÄ tam, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinė praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos esmė turi bÅ«ti suprantama kaip reikÅ¡mingos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ir vertinti atsakovės nurodytas bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, dėl ko byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , turėtų nustatyti Å¡alių ginčui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ , ar atsakovė iÅ¡ tikrųjų atsakinga už tai, jog UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo patekti į patalpas avarijai likviduoti; jei bÅ«tų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat turi bÅ«ti įvertinas galimas priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veiksmų ir ieÅ¡kovo nurodytų padarinių – žalos padidėjimo, kokia dalimi atsakovės glaimai neteisėti veiksmai padidino sukeltÄ Å¾alÄ ; t. y. nustatyta, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovės atžvilgiu.Å alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a: atsakovės UAB „Šilėja“ apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė