04435bd5-9779-4e2d-bc10-5cc95119de01 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-741-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00232-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-466-665/2017 pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei S. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų – ieÅ¡kovui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, areÅ¡to – buvo pažemintas jo orumas, prarastas saugumo jausmas, ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , negalėjimÄ susikaupti, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, ieÅ¡kinyje keliamÄ reikalavimÄ grindžia CK 6.246-6.250 straipsnių nuostatomis. IeÅ¡kovas nurodė, kad atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) iÅ¡ antstolės S. K. buvo gauti 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 6 d., 2016 m. kovo 10 d. patvarkymai, kuriuose nurodyta, kad antstolė S. K., vadovaudamasi CPK 688 str. nuostatomis, areÅ¡tuoja ieÅ¡kovui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje.

Dėl Å¡ių areÅ¡tų 2016 m. spalio 6 d. buvo neteisėtai areÅ¡tuoti 5 eurai - visa piniginių lėšų suma, priklausanti ieÅ¡kovui, laikoma įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje, ir ieÅ¡kovas negalėjo Å¡iais pinigais pasinaudoti. Kadangi suma buvo mažesnė nei minimali mėnesinė alga, antstolės veiksmai yra prieÅ¡taraujantys CPK 688 str. nuostatoms, dėl to atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Atsakovės veiksmai buvo tyčiniai, tarp jų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi ieÅ¡kovas neturėjo galimybės piniginėmis lėšomis pasinaudoti - pirkti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų, higienos priemonių, vokų, paÅ¡to ženklų, telefono kortelės, dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir buvo pažemintas jo orumas. Atsakovė antstolė S. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti ir jais ieÅ¡kovui padaryta žala, turi įrodyti priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir atsiradusios jam žalos ir atsakovės kaltę. IeÅ¡kovo teisė disponuoti lėšomis, gautomis į įkalinimo įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ , negali paneigti jo pareigos atlyginti skolas (žalas) pagal vykdomuosius dokumentus.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo įkalinimo įstaigos asmeninėje sÄ skaitoje esančias lėšas, todėl antstolės veiksmai priimant patvarkymÄ dėl Å¡ių lėšų areÅ¡to buvo teisėti. IÅ¡ieÅ¡kojimas į mažesnę nei MMA dydžio sumÄ negali bÅ«ti nukreiptas, jei tai neatitiktų CPK 739 straipsnio. Antstolė turėjo teisę areÅ¡tuoti bei nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo, atliekančio bausmę įkalinimo įstaigoje, į asmeninę sÄ skaitÄ pervestas pinigines lėšas, nors jos ir nevirÅ¡ija vienos MMA.

Draudimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ lėšas nevirÅ¡ijančias vienos MMA taikomas vienkartiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 6 d. pervedė iÅ¡ skolininkui J. S. priklausančios sÄ skaitos įkalinimo įstaigoje nuraÅ¡ytÄ 4,95 Eur sumÄ , tačiau skolininkas nepristatė šių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų. Daugiau piniginių lėšų iÅ¡ skolininkui priklausančios sÄ skaitos įkalinimo įstaigoje nebuvo nuraÅ¡yta ir į antstolės kontoros depozitinę sÄ skaitÄ nepervesta.

Pažymoje Nr. 96-570 (b. l. 8-9) nenurodyta, ar pagal patvarkymus yra areÅ¡tuotos visos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. IeÅ¡kovas neįrodė, kad priimtais patvarkymais ribojama jo teisė įsigyti taksofono kortelių, vokų, paÅ¡to ženklų, higienos prekių bei kitų bÅ«tiniausių reikmenų. Vienkartinis nuraÅ¡ymo atvejis įrodo, kad lėšų ieÅ¡kovo sÄ skaitose, skirtų vykdymui, iÅ¡skyrus nuraÅ¡ytas lėšas, nebuvo. Reikalavimas vykdyti vykdomuosius dokumentus negali bÅ«ti vertinamas kaip antstolio neteisėti veiksmai bei pagrindas deliktinei atsakomybei. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å venčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovei antstolei S. K. dėl žalos atlyginimo atmetė.  Teismas nustatė, kad byloje tarp Å¡alių ginčo dėl to, jog atsakovė pagrįstai atlieka vykdymo veiksmus jai pateiktų vykdomųjų dokumentų pagrindu, nėra. Tai patvirtina ir byloje esantis įkalinimo įstaigos, kurioje ieÅ¡kovas atlieka bausmę, (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 14 d. raÅ¡tas Nr. 96-570, pagal kurį įkalinimo įstaigos buhalterinės apskaitos skyrius vadovaujasi CPK 662, 754 straipsniais ir vykdo 9 antstolės S. K. patvarkymus dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bausmę atliekančio ieÅ¡kovo lėšų, iÅ¡ kurių du – pirmos eilės iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimai. 2016 m. spalio 6 d. iÅ¡ įkalinimo įstaigoje esančios asmeninės ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 5 Eur ieÅ¡kovo lėšų ir iÅ¡ jų atskaičius banko mokestį 4,95 Eur pervesti į depozitinę antstolės sÄ skaitÄ .

Teismas konstatavo, kad duomenų apie kitus piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos nuraÅ¡ymus byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl vienkartinio nedidelės 5 Eur sumos nuraÅ¡ymo iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos jis nepatogumų negalėjo patirti, tai nepablogino jo bÅ«klės ir įkalinimo sÄ lygų. Bausmės atlikimo vietos administracija, vykdydama nuraÅ¡ymus, privalo laikytis piniginių lėšų, esančių bausmę atliekančio asmens sÄ skaitoje, nuraÅ¡ymo tvarkos, raÅ¡te nurodo CPK 754 ir 662 straipsnių nuostatas, kuriomis vadovaujasi atlikdama nuskaitymus.

Ä®rodymų apie tai, kad buvo nustatyta minėtos tvarkos nesilaikymo atvejų ar kad ieÅ¡kovas skundė Å¡ios institucijos veiksmus ir jie buvo pripažinti neteisėtais, byloje nėra, jų iÅ¡reikalauti taip pat nepraÅ¡oma. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi teisę CPK nustatyta ypatingosios ar ginčo teisenos tvarka skųsti antstolio veiksmus. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl konkrečių antstolės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nereiÅ¡kiamas. IeÅ¡kovas taip pat turi teisę bylÄ vesti su atstovu ar per jį, kreiptis dėl teisinės pagalbos jam skyrimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolės S. K. veiksmų neteisėtumas nebuvo įrodytas, o piniginės lėšos į depozitinę antstolės sÄ skaitÄ buvo pervestos dėl ieÅ¡kovo įkalinimo įstaigos administracijos įvykdyto piniginių lėšų pervedimo antstolei, bet ne dėl tiesioginių antstolės veiksmų. Jei ieÅ¡kovas manė, kad buvo nesilaikyta antstolės patvarkyme nustatytų piniginių lėšų nuskaitymo ribų, apie tai galėjo praneÅ¡ti antstolei, o manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos dėl antstolės patvarkymo, jį galėjo skųsti CPK nustatyta tvarka.

Pagrindas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsirastų minėto antstolės patvarkymo pripažinimo neteisėtu atveju.                                III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. S. praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, ieÅ¡kovui priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo tinkamai neinformavo apie teismo posėdį, jam buvo nesudaryta galimybė pasiruoÅ¡ti teismo posėdžiui ir bylos nagrinėjimui. IÅ¡ apelianto buvo atimta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti 7 antstolės patvarkymus, kuriuos kartu su apeliaciniu skundu praÅ¡o prijungti prie bylos. IÅ¡ Å¡ių patvarkymų matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimai, vykdomi CPK 688 straipsnio pagrindu, nukreipti į ieÅ¡kovo įkalinimo įstaigoje esančiÄ sÄ skaitÄ , vykdomi bet kokių lėšų, (ne)virÅ¡ijančių MMA, iÅ¡ieÅ¡kojimai.

Antstolė nukreipia iÅ¡ieÅ¡kojimus į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtÄ , nesilaiko vykdymo veiksmų atlikimui keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 668 straipsnio 1 dalyje, 583 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. 2016 m. spalio 6 d. antstolė iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos areÅ¡tavo 5 Eur, kuriuos jam pervedė ieÅ¡kovo sesuo. Bausmę vykdančios institucijos buhalterijos skyrius teisę vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus turi atsižvelgdamas į antstolės patvarkymuose, tačiau juose nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovui paliekama teisė disponuoti lėšomis, nevirÅ¡ijančiomis 1 MMA. 2016 m. spalio 6 d. antstolei areÅ¡tavus 5 Eur, ieÅ¡kovas 2016 m. spalio 12 d. antstolei teikė skundÄ ir 2016 m. spalio 24 d. - praÅ¡ymÄ dėl jos neteisėtų veiksmų, tačiau antstolė į Å¡iuos apelianto teiktus dokumentus nereagavo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl to, kad apeliantas nesikreipė į antstolę dėl jos neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstos.    Dėl antstolės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo artimieji negali jam pervesti lėšų, kad ieÅ¡kovas turėtų galimybę įsigyti taksofono kortelių, paÅ¡to ženklų, vokų, sÄ siuvinių, tuÅ¡inukų, higienos priemonių, bÅ«tiniausių reikmenų, maisto produktų. Dėl to ieÅ¡kovas negali tinkamai ir nevaržomai bendrauti su Å¡eimos nariais, vaikais, negali jiems paskambinti, raÅ¡yti laiÅ¡kus, įsigyti higienos priemonių, maisto produktų.  Apeliantas pažymėjo, kad dėl antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , jam kilo nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, dvasinių bei fizinių skausmų, emocinė depresija.

Antstolė žemina ieÅ¡kovo orumÄ bei sukelia kančias. Antstolės veiksmai tyčiniai, neteisėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡aliÅ¡kas bei nepagrįstas.Atsakovė antstolė S. K. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nuteistojo teisė turėti grynųjų pinigų negali paneigti ieÅ¡kovo pareigos atlyginti skolas pagal vykdomuosius dokumentus.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas – iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, o skolininkas yra vykdymo proceso dalyvis, turintis pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga ir informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. Ä®kalinimo įstaiga 2016 m. spalio 6 d. pervedė iÅ¡ skolininkui priklausančios sÄ skaitos įkalinimo įstaigoje nuraÅ¡ytÄ 4,95 Eur, bet skolininkas Å¡ių piniginių lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų nepristatė.

Daugiau piniginių lėšų iÅ¡ skolininkui priklausančios sÄ skaitos įkalinimo įstaigoje nebuvo nuraÅ¡yta ir į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ nepervesta. Pažymoje Nr. 96-570 nėra nurodyta, ar pagal įkalinimo įstaigai pateiktus vykdyti antstolės patvarkymus yra areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad skolininkui priklausančioje įkalinimo įstaigos sÄ skaitoje areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, nepateikta.

Apeliantas nepateikė dokumentų, kad patvarkymais yra ribojama jo teisė įsigyti nurodytų prekių, todėl pagrindo atsirasti neturtinei žalai nėra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) J. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė antstolės S. K. 2016 m. kovo 10, 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui jis norėjo pateikti minėtus patvarkymus, tačiau tokia galimybė iš jo buvo atimta. Apeliaciniame skunde nėra detalizuojama, dėl kokių konkrečių priežasčių apeliantas neturėjo galimybės minėtų dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui, iš byloje esančių duomenų minėti pagrindai įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimui taip pat nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas prijungti minėtus patvarkymus atmestinas. Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal jÄ neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Tam, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę.

Taigi spręstina, ar yra pagrindas pripažinti neturtinės žalos atsiradimo faktÄ , o jeigu taip – ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų bei ar ji atlygintina CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų kontekste.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino kiekvienÄ ieÅ¡kovo įvardintÄ atvejį, su kuriais ieÅ¡kovas sieja neturtinės žalos jam atsiradimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bei teisingai įvertino aplinkybę, kad dėl vienkartinio nedidelės 5 Eur sumos nuraÅ¡ymo iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos jis nepatogumų negalėjo patirti, tai nepablogino jo bÅ«klės ir įkalinimo sÄ lygų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ bÅ«tų pervesta daugiau piniginių lėšų, o iÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 96-570 nenustatyta, kad pagal įkalinimo įstaigai pateiktus vykdyti antstolės patvarkymus yra areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtent išduotų patvarkymų pagrindu būtų apribota apelianto teisė įsigyti apeliaciniame skunde nurodytų prekių. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai kaip teisiškai nepagrįsti, kad yra apribota jo artimųjų teisė pervesti pinigines lėšas, ieškovui bendrauti su artimaisiais, įsigyti būtinų produktų, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atmeta kaip nepagrįstus byloje esančiais duomenimis apelianto argumentus dėl to, kad antstolei buvo teikiamas skundas ir prašymas dėl jos neteisėtų veiksmų, antstolė į juos nereagavo ir dėl to pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu nepagrįstos.     Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, išskyrus tas, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182, 187 straipsniai), turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).

Å iuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje tokių duomenų nėra.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog bÅ«tent dėl to, kad ieÅ¡kovas negalėjo nusipirkti vokų, sÄ siuvinių, taksofono kortelės dėl į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ pervestos 5 Eur sumos ir dėl to, ieÅ¡kovo teigimu, negalint bendrauti su artimaisiais, jam kilo nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, dvasinių bei fizinių skausmų ar emocinė depresija (CPK 12, 178 straipsniai).

Vien tai, kad ieÅ¡kovas negalėjo įsigyti higienos priemonių bei maisto produktų ir dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, nėra pakankama faktui, kad buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad piniginės lėšos į depozitinę antstolės sÄ skaitÄ buvo pervestos dėl ieÅ¡kovo įkalinimo įstaigos administracijos įvykdyto piniginių lėšų pervedimo antstolei, bet ne dėl tiesioginių antstolės veiksmų.

Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad byloje duomenų apie ieÅ¡kovo sÄ skaitoje pinigų nebuvimÄ nėra, nekonstatuotos ir kitos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io buvimas, nulėmęs ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¾alos atsiradimÄ . Bendro pobÅ«džio jausmai ar nepatogumai, kylantys iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip vykdymo proceso dalyvio, pareigų vykdymo, savaime nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytų teismo iÅ¡vadų ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepaneigė, nenurodė įrodymų, kurių teismas nebÅ«tų neįvertinęs ir kurie patvirtintų ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ .

Priežastinio ryÅ¡io tarp antstolės veiksmų ir apelianto nepatogumų konstatuoti negalima (CK 6.247 straipsnis). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų egzistavimo, neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atsiradimo fakto ir priežastinio ryÅ¡io su atsakovės veiksmais.Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo procesinių teisės pažeidimų pažymi, kad ieÅ¡kovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, pats jame dalyvavo ir duomenų, pagrindžiančių jo nurodytÄ teiginį dėl nesudarytų galimybių pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui nepateikė.

Be to, pirmosios instancijos teismas posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovo procesines teises, tarp jų – ir teisę turėti atstovÄ . Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ ir kita. Kasacinis teismas ne kartÄ savo procesinėse dokumentuose yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl neturtinės žalos, pakartotinai iÅ¡dėstė savo reikalavimus, siekdamas, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Kadangi į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apelianto J.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                            Loreta Braždienė                                                                                                                       Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                                  Virginijus Kairevičius