2024-04-24 Nr. AB-6919-3-61-3-00414-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-218-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00414-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 24S38215 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 3 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760132308 (toliau – ir Leidimas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu (pareiškėja ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 24S10178 panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Šis sprendimas priimtas gavus Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, kad O. D. kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas 2024 m. sausio 13 d. informavo pareiškėją apie tai, kad 2024 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 24S15036, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi (užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2029 m. sausio 12 d.

Teismas pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant UTPĮ 127 straipsnio 2 dalies, 1285 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 139 straipsnio 2 dalies nuostatas, matyti aiški įstatymų leidėjo valia sprendimo dėl išsiuntimo, kai jis priimtas grėsmės valstybės saugumui pagrindu, galiojimą stabdyti tik išskirtiniais atvejais. Tai pagrįsta tuo, kad valstybės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė. Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, jog tais atvejais, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo sustabdymas yra negalimas.

Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jai galinčios kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos iš socialinio tinklo neįrodo, kad būtent ji paskelbė šias nuotraukas (t. y., kad profilis priklauso pareiškėjai ir kad turinys buvo paskelbtas); pareiškėja neįrodo, kad dėl tokio turinio, koks pateiktas, jai realiai kiltų grėsmė (duomenys neskelbtini), t. y. nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) tarnybos domisi ja ar, kad pareiškėjos profilį atitinkantys asmenys būtų persekiojami tokia apimti, kad keltų realią grėsmę pareiškėjai; pareiškėja konkrečiai nenurodo, kokios pasekmės jai gali kilti; pareiškėjos buvimas Lietuvoje nebuvo susijęs su dėl jos įsitikinimų galinčia kilti grėsme kilmės šalyje, nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi dėl prieglobsčio; nors pareiškėja nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl šios pradėto karo, nurodo, kad turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, tačiau iš bylos medžiagos matyti dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi kaip (duomenys neskelbtini) pilietė ir gyventoja, kas rodo, kad save siejo su šia valstybe. Abejonių dėl pareiškėjos teiginių teismui sukėlė ir tai, kad iš pateikto (duomenys neskelbtini) paso nuotraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pase daryti įrašai dar 2015 m., o kita bylos medžiaga rodo, kad po šios datos pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) (2018-2019 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“), t. y. iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėja į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvyko (pasirinko (duomenys neskelbtini) kaip gyvenimo vietą) jau po (duomenys neskelbtini) okupacijos (2014 m.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių jai kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjos vertinimu, teismas formaliai vertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų buvimą, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą. Teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neįrodė, jog dėl tokio turinio, koks viešai paskelbtas, jai realiai kiltų grėsmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos baimė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus dėl jos politinių įsitikinimų yra pagrįsta viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomą baudžiamąjį persekiojimą asmenų (analogiškai kaip ir pareiškėja), kurie neigiamai pasisako arba viešai nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai. Pareiškėjos teigimu, esant abejonių dėl pareiškėjos pateiktų nuotraukų, teismas turėjo sudaryti pareiškėjai galimybę patikslinti pateiktus duomenis, o ne formaliai nurodyti, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos iš socialinio tinklo neįrodo, kad būtent ji jas paskelbė. Teismas taip pat neteisingai įvertino aplinkybę dėl pareiškėjos turimų pilietybių, nes pareiškėja gyvendama (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) pilietė, pateikė prašymą gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Aplinkybė, kad pareiškėja, gyvendama (duomenys neskelbtini), akcentavo tik šios valstybės pilietybę, laikytina suprantama tiek dėl saugumo, tiek dėl teisinių priežasčių. Pareiškėja prašymą dėl leidimo išdavimo teikė gyvendama (duomenys neskelbtini) per ten veikiančius tarpininkus, todėl bijojo galinčių kilti neigiamų pasekmių, jeigu būtų prisistačiusi (duomenys neskelbtini) piliete. Pareiškėjai prašant nacionalinės vizos buvo prasidėjęs (duomenys neskelbtini) karas prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pabrėžia, kad niekada neišsižadėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų situacijų baigusi mokslus ji liko gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, teismas nutartį priėmė grįsdamas klaidingais spėjimais. Pareiškėja pabrėžia, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko dar 2006 m. kuomet įstojo mokytis, tuo metu tarp (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių nesutarimų, be to (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjos močiutė.

Pareiškėjos vertinimu, teismo motyvas, esą pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelę žala, negali būti laikomas pagrįstu, nes įstatymas nekelia tokio reikalavimo. Įstatymas (ABTĮ 70 str.1 d.) nereikalauja, kad proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytų, kokias nors išskirtines aplinkybes, o ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančių dviejų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų buvimą pareiškėja pagrindė savo argumentais ir pridėtais įrodymai ir prašė taikyti proporcingą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo, byloje ginčijamas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjos individualią situaciją ir kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, ginčijamame sprendime yra aiškiai išdėstyti priimto sprendimo motyvai.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad jai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala gali kilti dėl jos politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja turi galimybę vykti ne tik į (duomenys neskelbtini), tačiau nesant pareiškėjos sutikimo išvykti ir įvertinus, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ji nurodė, kad jos gyvenamosios vietos adresas valstybėje, iš kurios atvyksta, yra (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti į jos kilmės valstybę. Atsakovo teigimu, nors pareiškėja pateikia duomenis apie savo viešą poziciją, smerkiančią (duomenys neskelbtini) valdžios politiką ir inicijuotą karą prieš (duomenys neskelbtini) ir palaikančią (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad šiuo metu tokia jos veikla yra susidomėjusi (duomenys neskelbtini) teisėsauga. Nesant šiuo metu patvirtinančių įrodymų apie individualų pareiškėjos persekiojimą, nėra pagrindo pripažinti, jog jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė grįsdamas klaidingais spėjimais dėl pareiškėjos išvykimo į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinis ir visuomenės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens interesų suvaržymais, yra žymiai svarbesnė (LVAT 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4161-756/2015). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas vertina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-264-662/2017).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti.

VSD sutinka su teismo argumentais, kad pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, t. y. iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėja su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdama, kad pareiškėjos baimė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus dėl jos politinių įsitikinimų yra pagrįsta viešai prieinama informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomą baudžiamąjį persekiojimą asmenų (analogiškai kaip ir pareiškėja), kurie neigiamai pasisako arba viešai nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai karinei agresijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo jai kyla reali grėsmė patirti (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų persekiojimą dėl jos viešai reiškiamo nepritarimo (duomenys neskelbtini) valdžios politikai, karui prieš (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjos argumentai dėl galimai jai kilsiančios grėsmės išsiuntimo į kilmės valstybę atveju yra grindžiami bendra saugumo padėtimi kilmės šalyje, jie nepatvirtina realios rizikos pareiškėjai patirti individualų persekiojimą. Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę šiame proceso etape.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad byloje skundžiamas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos priimtas dėl to, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kompetentingų institucijų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti Lietuvoje iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra reikšmingesnis už viešąjį interesą užtikrinti valstybės saugumą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo O. D. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis