2021-07-14 Nr. AB-14267-4-45-3-00211-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3538-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00211-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams J. P.-K. ir U. K. (U. K.),

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. (S. Z.) prisistačiusiam asmeniui,

užsieniečio atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl S. Z. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2021 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. birželio 8 d. buvo sulaikyti 6 asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną, tarp jų – asmuo, prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. K. (S. A. K.), gim. (duomenys neskelbtini). Apklausos metu šis asmuo prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), teigė pasą palikęs (duomenys neskelbtini), pas jį gabenusį vedlį (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo buvo sulaikytas iki 48 valandų Centro pareigūno 2021 m. birželio 14 d. sprendimu. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 14 d. raštu informavo centrą, kad minėto asmens prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo atvyko į Lietuvą ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs valstybės sieną, jis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje paprašė tik po sulaikymo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, laikytina, jog jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ir todėl tikėtina, kad jis, siekdamas išvengti numanomo išsiuntimo iš Lietuvos, bandys savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebūtų pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Centras atkreipė dėmesį į tai, kad Centro teritorija yra pakankamai didelė, ji nėra stebima ar saugoma, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Centras akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021.

3. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistatęs asmuo teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. S. Z. tvirtino, kad jis nekeitė savo anketinių duomenų, galbūt pareigūnai buvo neteisingai jį supratę. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pasą yra palikęs pas vedlį (duomenys neskelbtini). Dėl grėsmės kilmės valstybės užsienietis vyko į bet kokią saugią valstybę.

4. S. Z. atstovė teismo posėdyje prašė užsieniečio nesulaikyti, nes jo prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, taip pat prašė svarstyti galimybę skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 8 d. apie 21.40 val. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardą buvo pristatyti 6 asmenys, neteisėtai kirtę valstybės sieną. Tarp jų buvo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, šiuo metu jo prašymas nagrinėjamas skubos tvarka. Centro pareigūno 2021 m. birželio 14 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 valandų.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad S. Z. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo asmenybė nėra nustatyta. Laikytina, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, nes tol, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad tokio prašymo motyvai galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo šiuo metu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi, nors nėra duomenų apie minėto asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bet jo asmenybė nėra nustatyta.

8. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nutarė tenkinti Centro teikimą. Kadangi S. Z. faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 14 d., sulaikymo terminas nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 14 d.

III. 9. (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistatęs asmuo apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. S. Z. įsitikinimu, jo tapatybė yra nustatyta, nes Departamentas priėmė jo prašymą suteikti prieglobstį, jis registruotas Užsieniečių registre. Minėtas asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, geranoriškai teikia informaciją, yra nurodęs prašymo suteikti prieglobstį priežastis. Jis iš savo pusės įvykdė visas pareigas jo prašymo motyvams atskleisti, todėl jie laikytini išaiškintais. S. Z. mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę ir nėra jokio poreikio ar būtinumo skirti pačią griežčiausią asmens laisvės ribojimo priemonę, juolab kad jis iki šiol niekaip nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra bandęs išvykti ar slėptis. Net ir pritaikius užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis iš Centro galėtų išeiti tik ribotai, laikydamasis nustatytos tvarkos, tačiau tokia priemonė labiau atitiktų proporcingumo ir teisingumo kriterijus.

11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti S. Z. apeliacinį skundą.

12. Centras nurodė, kad S. Z. buvo sulaikytas 2021 m. birželio 8 d., jis neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdama į tai, Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinė pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio („Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“) 1 dalį. Departamentas S. Z. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjo skubos tvarka, nes minėtas asmuo pateikė tik informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Be to, prašyme užsienietis prisistatė kaip S. A. K. (S. A. K.), gim. (duomenys neskelbtini). Departamentas 2021 m. birželio 11 d. rašte nurodė, kad, išklausius prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei atlikus jų analizę, darytina išvada, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo prieglobsčio prašytojo tikslas, jis ketino vykti pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį brolį, dokumentus palikdamas (duomenys neskelbtini) jis siekė apsunkinti savo tapatybės nustatymą ir Lietuvoje prisistatė kitais asmens duomenimis.

Centras nepritaria S. Z. pozicijai, kad jo tapatybė nustatyta, kadangi užsienietis neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, keitė savo anketinius duomenis. Nei įrašai Užsieniečių registre, nei užsieniečio registracijos pažymėjimas nelaikytini užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais, kadangi jie pildomi pagal kelionės dokumentuose arba pačių užsieniečių žodžiu pateiktus duomenis. Centras taip pat pabrėžia, kad nei Departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga (teismas gali įpareigoti Departamentą įvertinti naujas aplinkybes, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir pan.).

Užsienietis turės teisę teikti paaiškinimus ir su prašymu suteikti prieglobstį susijusius motyvus tol, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje. Centras išdėsto ir savo abejones dėl S. Z. nurodomo atvykimo į Lietuvą tikslo, pavyzdžiui, jeigu užsienietis vyko į saugią šalį prašyti prieglobsčio, tai neaišku, kodėl jis atvyko ne per tarptautinį pasienio kontrolės punktą, o didelėje žmonių grupėje kirto sieną neleistinoje vietoje vėlyvu paros metu, neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, pateikė melagingus asmens duomenis ir nesutinka, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, jo judėjimo laisvė būtų apribota, kol bus išspręsti su jo teisine padėtimi susiję klausimai.

Centras mano, kad minėtas asmuo piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, jis nepagrįstai teigia bendradarbiaujantis su valdžios institucijomis. Užsienietis, siekdama išvengti numanomo išsiuntimo iš Lietuvos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Tokios aplinkybės nesudaro sąlygų taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. prisistačiusį asmenį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti pareiškėją ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra atskleisti, jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų ir nebandė išvykti ar slėptis, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija nenagrinėja užsieniečio ir jo atstovo teiginių, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku (dėl galimybių užsieniečiui susisiekti su savo šeimos nariais, jėgos panaudojimo prieš užsienietį, izoliacijos reikalavimų ir kt.).

16. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

18. Apeliaciniame skunde užsienietis nesutinka su teismo išvada, kad šiuo metu jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, ir pažymi, kad Departamentas yra priėmęs jo prašymą suteikti prieglobstį ir jis yra įregistruotas Užsieniečių registre. Centras šiuo aspektu atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad Užsieniečių registre registruojami visi Lietuvoje esantys užsieniečiai, duomenys Užsieniečių registre ir užsieniečio registracijos pažymėjime įrašomi pagal užsieniečio turimus dokumentus arba jo žodžius. Byloje nėra ginčo, kad užsienietis nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmenybę patvirtinančių dokumentų. Tarnyba 2021 m. birželio 17 d. gavo užsieniečio pateiktą asmens dokumentų kopiją (vardas ir pavardė: S. A. K. Z.; Centro byla, l. 22), tačiau, kaip teismo posėdyje pagrįstai pastebėjo Centro atstovė, ši kopija nėra oficialiai patvirtinta, dokumentų originalai nebuvo pateikti.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. birželio 8 d. tarnybiniame pranešime sulaikytas asmuo įvardijamas kaip S. Z. (Centro byla, l. 2), 2021 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime – S. A. K. (Centro byla, l. 4). Centro byloje taip pat yra užsieniečio surašytas ir pasirašytas prašymas, kuriame nurodytas vardas – S. A. K. (b. l. 9). Informaciniame pranešime atvykstančiam į užsieniečių registracijos centrą (Centro byla, l. 14) užsienietis pasirašė prie vardo S. Z.. Iš šių ir kitų Centro byloje esančių dokumentų matyti, kad užsienietis nebuvo nuoseklus nurodydamas savo asmens duomenis (skyrėsi žodžių skaičius, jų rašyba), todėl užsieniečio teiginiai apie bendradarbiavimą su valstybės institucijomis atmestini ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo nurodytų asmens duomenų teisingumo, juolab kad vardo ir pavardės rašyba Centro byloje esančiuose dokumentuose neatitinka ir rašybos vėliau pateiktoje asmens tapatybės dokumentų kopijoje. Taigi, Centras ir (arba) kitos valstybės institucijos dar turi atlikti veiksmus, siekdamos nustatyti ir patikrinti užsieniečio tapatybę. Aptartos aplinkybės sudaro prielaidas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

20. Apeliaciniame skunde užsienietis tvirtina, kad jis geranoriškai teikė informaciją apie save ir yra nurodęs priežastis, dėl kurių jam būtinas prieglobstis, todėl iš savo pusės jis jau yra įvykdęs visas pareigas ir jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai yra atskleisti. Užsienietis iki šiol niekaip nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra bandęs išvykti ar slėptis.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju užsienietis nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (jų originalų arba patvirtintų kopijų), jo veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai, Baudžiamojo kodekso 291 str.), kartu su kitų migrantų grupe buvo susektas pareigūnų, gavus vietinių gyventojų pranešimą. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi jo asmens tapatybė nėra nustatyta ir pats užsienietis apsunkina jo tapatybės nustatymo procesą. Aplinkybė, kad užsienietis apeliacinės instancijos teismui teikė dokumentus, kuriais siekė įrodyti savo asmens tapatybę, nepašalina anksčiau jo atliktų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių pasekmių. Apeliacinio skundo argumentai, kad užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu S. Z. (S. Z.) prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius