04410efd-530c-49e8-bc4c-0d7b751a5e4e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-1234-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03728-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.2; 10.4; 10.6; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Fainai Kukliansky, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J.

I.-P.. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų B. M. R. (B. M. R.), M. S. R. (M. S. R.), N. R. R. (N. R. R.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjai B. M. R. (B. M. R.), M. S. R. (M. S. R.), N. R.

R. (N. R. R.) skundu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. 1V-1070 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Skunde nurodo, kad byloje yra visi dokumentai, liudijantys, kad pareiÅ¡kėjų motina arba senelė R. R. ir seneliai arba proseneliai G. ir C.

R. natÅ«ralizavosi Pietų Afrikoje, bet tai nereiÅ¡kia, kad jie neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymi, kad nėra ginčo, kad jie buvo Lietuvos piliečiai, tÄ pareiÅ¡kėjai įrodė pateikdami dokumentus iÅ¡ archyvo. IÅ¡ pateiktų dokumentų pareiÅ¡kėjai daro iÅ¡vadÄ , kad juose yra senelių arba prosenelių praÅ¡ymai iÅ¡duoti jiems Lietuvos Respublikos pasus, bet nėra nei vieno dokumento, liudijančio, kad jie atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 7, 9 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl pilietybės atkÅ«rimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai atitinka abi įstatymuose keliamas sÄ lygas, t. y. jie buvo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos piliečiai, ir iki 1940 m. birželio 15 d. neatsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės. Pabrėžia, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių Migracijos departamento iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų motina arba senelė ir seneliai arba proseneliai neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo seseriai ir broliui ir jų vaikams, esant tokioms pačioms aplinkybėms, buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, todėl pareiÅ¡kėjai turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kad ir jiems bus atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) aiÅ¡kinimÄ Pilietybės įstatymo 9 str. 1 dalies nuostatos reikalauja asmeniui, siekiančiam atkurti pilietybę arba pagal kurį siekiama atkurti pilietybė, bÅ«ti buvus LR piliečiu tęstinai iki pat 1940 m. birželio 15 d. (LVAT nutartis Nr. eA-4691-756/2017). PareiÅ¡kėjų protėvis R. R. (R. L., R. L., R., R.) turėjo Lietuvos pilietybę, tačiau iki 1940 m. birželio 15 d. jos neteko. Pažymi, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2020 m. birželio 4 d. pateikė raÅ¡tÄ Nr. R4-2314 ir Panevėžio miesto savivaldybės archyviniame fonde esančių G.

R., gim. (duomenys neskelbtini) m., išduoto vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ant viršelio nurodyta, kad asmuo yra natūralizavęsis Britų Unijos piliečiu, o kiekvienas paso puslapis yra perbrauktas; Kauno miesto ir apskrities viršininko Užsienio pasų skyriaus 1934 m. gruodžio 4 d. rašto, kuriame nurodyta, kad C.-I. R., priėmusios Britų pilietybę, vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra persiunčiamas Panevėžio valsčiaus valdybai, ir Kauno miesto ir apskrities viršininko Užsienio pasų skyriaus 1934 m. gruodžio 5 d. rašto, kuriame nurodyta, kad G.

R., priėmusio Britų pilietybę, vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra siunčiamas Panevėžio miesto valsčiaus valdybai, kopijas. Pažymi, kad iš Lietuvos piliečių Lietuva vidaus pasų nepaimtų. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad R. R. (R. L., R. L., R., R.) 1940 m. birželio 15 d. neturėjo (buvo netekusi) Lietuvos pilietybės, nes 1934 m. birželio 2 d. kartu su tėvu G. R. kaip nepilnametis vaikas (iki sukankant 18 metų) buvo įgijusi Britų Unijos (teikime dėl rašymo apsirikimo parašyta „Palestinos“) pilietybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų argumentai, kad pareiÅ¡kėjų motina (senelė) ir proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai yra deklaratyvÅ«s, prieÅ¡taraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Surinkti įrodymai ir 1934 m. galiojęs teisinis reguliavimas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad R. R. 1934 m. neteko Lietuvos pilietybės, nes 1934 m. birželio 2 d. kartu su tėvu G.

R. kaip nepilnametis vaikas (iki sukankant 18 metų) buvo įgijusi britų pilietybę (pareiÅ¡kėjų seneliui/proseneliui G. R. savo ir nepilnametės dukters R. R. vardu atsisakius Lietuvos pilietybės). PareiÅ¡kėjai skunde nenurodė nei vienos teisės normos, pagal kuriÄ bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę ir atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės, galėtų bÅ«ti laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu. Aplinkybė, kad abu R. R. tėvai (pareiÅ¡kėjų seneliai/proseneliai) grÄ Å¾ino pasus tik patvirtina, kad jie ir jų (tuo metu nepilnametė) dukra R.

R. prarado Lietuvos Respublikos pilietybę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o skundÄ patenkinti, iÅ¡ esmės nurodydama skunde iÅ¡dėstytus motyvus. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti, iÅ¡ esmės nurodydama atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės įsakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjams B. M. R. (B. M. R.), M. S. R. (M. S. R.), N. R. R. (N. R. R.) buvo atsisakyta atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai – (duomenys neskelbtini) piliečiai B. M. R. (B. M. R.), M. S. R. (M. S. R.), N. R. R. (N. R. R.), gimę (duomenys neskelbtini), – kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ su praÅ¡ymu atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę. PraÅ¡yme nurodė, kad N. R. R. motina, o B. M. ir M. S. R. senelė R. R. (R. L., R. L., R., R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei N. R. R. senelis, o B. M. ir M. S. R. prosenelis G. R. (H. R.; H. R.), gim. (duomenys neskelbtini), ir C.-I.

R. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos. Migracijos departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo ir prie jo pridėtus dokumentus, nustatė, kad: - Kauno miesto ir apskrities virÅ¡ininko Užsienio pasų skyriaus 1934 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu nurodyta, kad C.-I. R., priėmusios Britų pilietybę, vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra persiunčiamas Panevėžio valsčiaus valdybai; - Kauno miesto ir apskrities virÅ¡ininko Užsienio pasų skyriaus 1934 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tu nurodyta, kad G.

R., priėmusio Britų pilietybę, vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra siunčiamas Panevėžio miesto valsčiaus valdybai; - Panevėžio miesto savivaldybės archyviniame fonde esančių dokumentų matyti, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ant virÅ¡elio nurodyta, kad asmuo yra natÅ«ralizavęsis Britų Unijos piliečiu, o kiekvienas paso puslapis yra perbrauktas. Remiantis nurodytais dokumentais Migracijos departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų pateikti ir Migracijos departamento surinkti dokumentai patvirtina, kad R.

R. (R. L., R. L., R., R.) iki 1940 m. birželio 15 d. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi 1940 m. birželio 15 d. jau buvo netekusi (nustojusi) Lietuvos Respublikos pilietybės, nes 1934 m. birželio 2 d. kartu su tėvu G. R. kaip nepilnametis vaikas (iki sukankant 18 metų) buvo įgijusi Britanijos Unijos pilietybę. Todėl pareiškėjai negali būti laikomi palikuoniais asmens pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), todėl neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu, Migracijos departamentas 2020 m. liepos 17 d. teikimu Nr. 13P-338 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ pateikė siÅ«lymÄ vidaus reikalų ministrui netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nes pareiÅ¡kėjai neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (2 t., b. l. 15-17).

Skundžiamu įsakymu, remiantis Migracijos departamento išvada, kuri laikytina sudėtine skundžiamo sprendimo dalimi, nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjai su Įsakymu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (17 dalis).

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (2 straipsnio 7 dalis). Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktÄ gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Ä®statymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis gali bÅ«ti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: yra asmuo, iÅ¡tremtas iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); yra asmuo, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas); yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 punktas).

Asmens, iÅ¡vykusio iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. sÄ voka apibrėžta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Asmuo, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra suprantamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. iÅ¡vykę iÅ¡ dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitÄ valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Naujai įtvirtinta sÄ voka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos teritorijos į buvusiÄ Sovietų SÄ jungos teritorijÄ .

Taip pat Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jeigu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (38 straipsnio 5 dalis). Be to, Ä®statymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju aktualu, ar pareiškėjų motina/senelė R. R. ir seneliai/proseneliai C. ir G. R. gali būti laikomi asmenimis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiais Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Tam, be kita ko, svarbu išsiaiškinti apskritai, kaip turi būti suprantama Pilietybės įstatyme minima formuluotė „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo“, t. y. ar tokia įstatymo formuluotė turėtų būti suprantama kaip:

1) apimanti asmenis, kurie bent dalį laikotarpio nuo 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę priėmimo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę; ar 2) taikoma tik tiems asmenims, kurie, nepriklausomai nuo pilietybės įgijimo momento, būtent 1940 m. birželio 15 d. vis dar turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017, aiškindamas Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 17 dalyse esančias formuluotes „iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens“ ir „iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens“, yra nurodęs, jog lingvistinis ir sisteminis anksčiau pacituotų teisės normų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimÄ , kartu pasiliekant ir turimÄ kitos valstybės pilietybę, gali tik tie asmenys, kurie bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d. (t. y. iki buvusios Sovietų SÄ jungos įvykdytos okupacijos) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokių asmenų palikuonys.

Tas pats buvo pakartota ir LVAT 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-5365-502/2018. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinė byloje Nr. eA-2915-602/2019, be kita ko, pažymėjo, kad nenustatytas pagrindas nukrypti nuo minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotos praktikos (nutarties 66 punktas). LVAT Å¡iÄ savo praktikÄ nuosekliai palaiko ir vėlesnėse nutartyse (2020 m. kovo 4 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1505-442/2020).

Taigi pagal paminėtÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ akivaizdu, kad asmuo turi bÅ«ti laikomas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę bÅ«tent 1940 m. birželio 15 d.; jeigu asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę anksčiau nei 1940 m. birželio 15 d., tačiau suėjus Å¡iai datai – Lietuvos Respublikos pilietybės buvo netekęs, tai jis negali bÅ«ti laikomas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. PareiÅ¡kėjų atstovė nurodo, kad nėra įrodymų, jog R. pradėjo procedÅ«rÄ , kurios pasėkoje neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymėtina, kad bÅ«tent asmenys, siekiantys atkurti pilietybę, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teisę atkurti pilietybę pagal tėvų, senelių ar prosenelių turėtÄ pilietybę.

Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, kad C. ir G. R. 1934 m. priėmė Pietų Afrikos Unijos Britų pilietybę. Jų dukra R. R. 1934 m. buvo nepilnametė, todėl ir ji 1934 m. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos archyve rasti pareiÅ¡kėjų nurodomų artimų giminaičių, kurių pagrindu siekiama atkurti pilietybę, grÄ Å¾intas perbrauktas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 103-106), darant nuorodÄ Ä¯ 1770/34 susiraÅ¡inėjimÄ , t. y. Kauno miesto ir apskrities virÅ¡ininko Užsienio pasų skyriaus raÅ¡tÄ , kuriuo Panevėžio m. burmistrui virÅ¡aičiui siunčiamas kitos Å¡alies pilietybę priėmusio R.

G. vidaus pasas (1 t., b. l. 110). Analogiškas raštas yra ir dėl R. C. vidaus paso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų pateikti dokumentai iš esmės patvirtina, kad pareiškėjų motina/senelė ir seneliai/proseneliai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai tam tikru laikotarpiu, tačiau pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina ir tai, kad dar 1934 metais pareiškėjų seneliai/proseneliai bei jų nepilnametė dukra 1934 m. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, natūralizacijos būdu įgiję kitos valstybės pilietybę.

PareiÅ¡kėjams gimusiems Pietų Afrikoje, jų motina/senelė ir seneliai/proseneliai pareiÅ¡kėjams, kaip savo palikuoniams, negalėjo perduoti Lietuvos Respublikos pilietybės ir teisės jÄ atkurti, kurios patys jau neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, yra konstatavęs, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkÅ«rimÄ siejama su Å¡ių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimÄ , galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, priimtoje 1922 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatytas absoliutus dvigubos pilietybės draudimas, t. y. 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis. 1928 m. gegužės 15 d. Konstitucija taip pat numatė dvigubos pilietybės draudimÄ . Galiausiai 1938 m. vasario 11 d. priimtoje Lietuvos Konstitucijoje, t. y. jos 13 straipsnio 1 dalyje, taip pat iÅ¡liko nuostata, kad pilietis, įgijęs svetimÄ pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės. Taigi, tarpukario Lietuvos Konstitucijos iÅ¡ esmės draudė dvigubÄ pilietybę, t. y. tuo pačiu metu bÅ«ti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus.

Tad, įgijus kitos valstybės pilietybę, būdavo prarandama Lietuvos Respublikos pilietybė. Konstitucines nuostatas detalizuojančiame 1919 m. Laikinajame įstatyme dėl Lietuvos pilietybės (1922 m. birželio 9 d. papildymas) 6 paragrafe buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais nebuvo laikomi Lietuvos pilietybę atitinkantys, bet kitoje valstybėje natūralizavęsis asmenys, o šio įstatymo (1937 m. lapkričio 30 d. pakeitimas) 7 paragrafe buvo numatyta, kad Lietuvos pilietis, kuris gyvena užsienyje daugiau kaip dvejus metus be užsienio paso arba su negaliojančiu užsienio pasu, netenka Lietuvos pilietybės, išskyrus atvejus, kai Vidaus reikalų ministerija pripažįsta pateisinamus atvejus. 1939 m.

Lietuvos pilietybės įstatyme buvo įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Å io įstatymo 22 straipsnyje buvo nurodyti atvejai, kuomet laikoma, jog nutrÅ«ksta asmens ryÅ¡ys su Lietuvos valstybe („gyvenimu“), o bÅ«tent kuomet asmuo gyvena užsienyje be užsienio paso arba su nustojusiu užsienio pasu arba bÅ«damas priimtas Lietuvos piliečiu įstatymo 11 str. sÄ lygomis iÅ¡gyvena savo kiltojoje valstybėje bent dvejus metus be pertraukos. Taigi, nustačius, kad pareiÅ¡kėjų motina/senelė R.

R. ir seneliai/proseneliai C. ir G. R. nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai 1940 m. birželio 15 d., t. y. Å¡ie asmenys neiÅ¡laikė nuolatinio ir nepertraukiamo ryÅ¡io su Lietuva iki okupacijos, todėl ir pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi palikuoniais Å¡ių asmenų pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, t. y. jie neatitinka Ä®statymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir neturi teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės. Pažymėtina, kad nors skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo seseriai ir broliui bei jų vaikams esant tokioms pačioms aplinkybėms buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ atsakovo įsakymÄ , nes kiekvienas praÅ¡ymas yra vertinamas individualiai, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus pilietybės atkÅ«rimui pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra teisinio pagrindo; netenkinus skundo (pagrindinio reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo), netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl to pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjų B. M. R. (B. M. R.), M. S. R. (M. S. R.), N. R. R. (N. R. R.) skundÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis