043e9e77-eec1-461e-8a34-4fa7f71d3c59 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1976-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00144-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.13.5; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. liepos 17 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Gintarui Dapkevičiui, atsakovo atstovei A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K. ir N. K. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo,  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas R. K. skundu praÅ¡o panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. S-168 (7-131/2019), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-90, 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-127. PareiÅ¡kėja N. K. skundu praÅ¡o panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. S-167 (7-130/2019);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. 68-89;

3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimÄ Nr. (7.45) FR0682-126. Skunduose pareiÅ¡kėjai nurodo, kad atsakovė netinkamai nustatė pareiÅ¡kėjų grynųjų pinigų likutį 2003 m. gruodžio 31 d., kas sÄ lygojo ir netinkamÄ pareiÅ¡kėjų turėtÄ grynųjų pinigų likučio nustatymÄ 2012 m. sausio 1 dienai. Teigia, kad pareiÅ¡kėja iki 2012 m. turėjo 150 000 Lt santaupų (sutaupytų iÅ¡ darbo užmokesčio ir gautų dovanomis iÅ¡ tėvų), pareiÅ¡kėjas nuo 1998 m. turėjo 493 530 Lt pajamų, tame tarpe 290 530 Lt santaupų, kurias buvo deklaravęs 1997 m. pabaigoje.

Nurodo, kad raštiškai kreipėsi į VMI, kad jam išduotų jo pateiktų Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaracijų nuo 1998 m. iki 2001 m. kopijas. VMI raštu informavo, kad mokėtojo pateiktos turto ir pajamų deklaracijos yra sunaikintos, pasibaigus saugojimo laikui. Pareiškėjams neturint galimybės pateikti deklaracijų, atsakovė negalėjo prieiti prie išvados, kad nurodomų santaupų pareiškėjai negalėjo turėti. Be to, pareiškėjai teigia, kad nepagrįstai suteikiamas prioritetas tik Vienkartinei gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijai (forma FR0593).

MGK skundžiamame sprendime nurodo, kad po posėdžio VMI atstovė pateikė Inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs minėtų deklaracijų. Pažymi, kad Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos privalėjo bÅ«ti pateiktos iki 2005 m. gegužės 2 d., tačiau iki Å¡io momento nebuvo įgyvendintos Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo nuostatos. Todėl pareiÅ¡kėjų teigimu, VMI neužtikrino įstatymo nustatyta tvarka pateiktos vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos iÅ¡saugojimo, o jos nebuvimÄ elektroninėje deklaravimo sistemoje neteisėtai prilygina jos nepateikimui.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo iki 1997 m. turėta ir deklaruota 290 530 Lt grynųjų pinigų suma bei daugiau kaip 490 000 Lt deklaruotų pajamų įgijo teisinį stabilumÄ . Mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjų mokestinį patikrinimÄ , Å¡ių duomenų kvestionuoti ar įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti deklaracijose nurodytų duomenų teisingumÄ patvirtinančius įrodymus neturi teisinio pagrindo. Nesant duomenų, kad Å¡ių lėšų 2003 metais pareiÅ¡kėjas negalėjo neturėti, negalima prieiti prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas apskritai jų negalėjo turėti; tai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Pažymi ir tai, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nenustatė, kad Å¡ios lėšos buvo iÅ¡leistos. PareiÅ¡kėjai taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjų Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimu. Pažymi, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjų Å¡eimos vartojimo reikmėms skirtas iÅ¡laidas apskaičiavo pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, tačiau Å¡ie duomenys neatitinka tikrosios padėties. Pažymi, kad statistiniai dydžiai yra bendro, masinio pobÅ«džio ir galimai atspindintys bendrÄ Å¡alies, bet ne pareiÅ¡kėjų Å¡eimos, tikrÄ jÄ padėtį.

Pareiškėjai nesutinka, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 jų šeima vien tik maistui galėjo patirti 13 695,24 eurus išlaidų. Nepagrįstai priskaičiuotos visos vartojimo išlaidos, jos turėjo būti perskaičiuotos, remiantis ir vadovaujantis pateiktais paaiškinimais ir banko išrašais. Nurodo, kad mokesčių administratorius pripažino, kad pareiškėjų šeima gyveno labai kukliai ir į šias faktines aplinkybes atsižvelgė, vertindamas pareiškėjų šeimos maisto išlaidas, tačiau nepagrįstai šios aplinkybės buvo ignoruotos mechaniškai taikant Statistikos departamento pateiktus duomenis, nors akivaizdu, kad pareiškėjo šeima 100 proc. nepatiria Statistikos departamento nustatytų maisto ir kitų vartojimo išlaidų.

Be to, apskaičiuotos vartojimo iÅ¡laidos vaikams yra neadekvačios, pernelyg didelės. Skaičiuojant vaikų vartojimo iÅ¡laidas, nebuvo įvertintas vaikų amžius atitinkamu laikotarpiu, t. y. metų laiko vaikui yra apskaičiuotos iÅ¡laidos už poilsį ir kultÅ«rÄ , Å¡vietimÄ , didelės maisto iÅ¡laidos (po 220,10 Lt), kas neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Teigia, kad maistas, nealkoholiniai gėrimai, apranga ir avalynė, sveikata, poilsis ir kultÅ«ra, Å¡vietimas, apskaičiuojant iÅ¡laidas, nėra eliminuoti ir negali patekti į 16 655,9 Lt sumÄ , kuri nurodoma skundžiamuose sprendimuose.

Šeima nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko, nepoilsiauja, nesilanko kultūriniuose, švietėjiško pobūdžio renginiuose, nesilanko restoranuose ir viešbučiuose, todėl nepatyrė minėtų vartojimo statistinių išlaidų. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad dalis prekių banko pavedimais buvo įsigyti internetinėje prekyboje (tame tarpe užsienyje) ne tik sau, bet ir tėvams, draugams ir pan. Be to, patikrinimo akte bei prie jo esančiuose prieduose nėra nurodyta statistinių vartojimo išlaidų apskaičiavimo būdo, metodikos, paties skaičiavimo sekos, todėl mokesčių mokėtojas negali suprasti ir patikrinti mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų.

Nurodo, kad, mokesčių administratoriui nepagrįstai pareiÅ¡kėjams apskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, nepagrįstai apskaičiuoti ir su Å¡iuo mokesčiu susiję delspinigiai bei skirta 10 proc. dydžio bauda. Be to nurodo, kad pareiÅ¡kėjams delspinigiai apskaičiuoti ne už 180 dienų, bet už beveik tris metus. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o atleisti juos nuo delspinigių vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nes mokestinis patikrinimas truko ilgÄ laikÄ . Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundus praÅ¡o jų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas 2017 m. gruodžio 20 d. atlikus pareiÅ¡kėjų mokestinius tyrimus, kurių metu nustatyta, jog sutuoktinių laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai nedeklaravo gautų pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių, taikant Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“, (toliau — Taisyklės), 6.3.3 papunktyje numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Vadovaujantis MAÄ® 70 str. 1 d. nustatyta kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų po 33 617,50 Eur mokesčio bazė. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti pareiÅ¡kėjų grynųjų pinigų likutį patikrinimo pradžiai (2012-01-01), atliko pareiÅ¡kėjų pajamų ir iÅ¡laidų vertinimÄ už 2004–2011 m. laikotarpį, atskaitos pradžia pasirinkdamas 2003-12-31 ir pripažinęs, kad pareiÅ¡kėjai 2003-12-31 turėjo po 50 000 Lt. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593) nepateikė, patys savo veiksmais pripažino, kad didesnių nei 50 000 Lt piniginių lėšų kiekvienas atskirai arba 100 000 Lt bendrai kaip Å¡eima, neturėjo.

Nustatyta, kad abu sutuoktiniai iki 2003-12-31 galėjo sukaupti 100 000 Lt sumÄ , kurios neprivalėjo deklaruoti Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje. Be to, pagal bankų pateiktÄ informacijÄ , likutis sÄ skaitose 2004-01-01 buvo 144,70 Lt. PareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kad 1997 m. pareiÅ¡kėjas teikė Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijÄ už 1997 metus ir deklaravo 290 530 Lt piniginių lėšų likutį, taip pat paaiÅ¡kinime nurodyta 1998 m. santaupų suma 450 000 Lt, nepaneigia pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pareigos teikti Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijÄ (FR0593), kuomet, kaip teigiama, Å¡eimos turimos santaupos virÅ¡ijo 100 000 Lt 2003-12-31 datai.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai taip pat nedeklaravo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka 2003-12-31 datai turimo turto, nėra pateikę Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos (FR0001) už 2003 metus. Komisijos praÅ¡ymu po posėdžio VMI atstovė prijungimui į bylÄ papildomai pateikė Inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593) bei Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos (FR0001) už 2003 m. iÅ¡ tiesų nebuvo pateiktos.

IÅ¡ Elektroninio deklaravimo sistemos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad PareiÅ¡kėjas pateikė Metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2003 metus. Tad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad abu sutuoktiniai 2003-12-31 turėjo 100 000 Lt grynųjų pinigų sumÄ , kurios nedeklaravo Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje, ir 144,70 Lt likutį banko sÄ skaitose. Pažymi, kad mokesčių administratoriaus veiksmai Å¡iuo atveju laikytini atitinkantys Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytus protingumo ir teisingumo kriterijus, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažinti didesnį grynųjų pinigų likutį, neįvykdžius įstatymu nustatytos atitinkamu laikotarpiu turėto turto (taip pat ir ne banke laikomų pinigų) deklaravimo pareigos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymi, kad Inspekcijos sprendimais koreguotas sutuoktinių turimas 2012-01-01 grynųjų pinigų likutis: patikrinimo aktu nustatyta 55 346 Lt suma, o sprendimu pripažinta 150 000 Lt (perskaičiavus sutuoktinių vaikų patirtas vartojimo iÅ¡laidas (Å¡eima nuo 2002-02-28 augina 2 vaikus, nuo 2010-11-05 augina 3 vaikus) ir nustačius turimÄ Å¡eimos piniginių lėšų likutį 133 344,10 Lt bei atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinime nurodytÄ sumÄ 150 000 Lt, t. y. nustatytas mažesnis turėtas likutis nei pripažintas.

Inspekcija pareiÅ¡kėjų Å¡eimos patirtas vartojimo iÅ¡laidas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2012-01-01 nustatė vadovaujantis Statistikos departamento skelbiamais namų Å«kio vartojimo iÅ¡laidų rodikliais, o tikrinamuoju laikotarpiu 2012-2015 m. vertino tik faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas pagal pareiÅ¡kėjų bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, operatyvių patikrinimų metu surinktÄ informacijÄ . Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad Inspekcija sprendimu pareiÅ¡kėjo naudai eliminavo patikrinimo metu nustatytas 2012-2015 m. patirtas iÅ¡laidas maistui grynaisiais pinigais, nesudaro prielaidų abejoti statistinių duomenų taikymo galimybe laikotarpiui iki 2011 metų.

Pažymi, kad tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, Taisyklių X dalyje nurodytų Å¡altinių. Akcentuoja, jog atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ (MAÄ® 70 straipsnį), objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais.

Be to, pareiÅ¡kėjos buvo klausta, kiek Å¡eima iÅ¡leisdavo grynųjų pinigų vartojimo iÅ¡laidoms padengti nuo 2012-01-01 iki 2015-12-31 bei papraÅ¡yta pateikti informacijÄ ir dėl ankstesniu laikotarpiu patirtų vartojimo iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡eima neturi atskirų biudžetų, taip pat nurodė, kad iÅ¡laidos Å¡eimos poreikiams per mėnesį (2012-2015 m. sudarė iki 1300 Lt), informacijos apie vartojimo iÅ¡laidas ankstesniais laikotarpiais neteikė, teigė, kad gyveno labai kukliai ir taupiai, tačiau duomenų apie ankstesnius laikotarpius nepateikė.

Apskaičiuojant Å¡eimos patirtas vartojimo iÅ¡laidas galimi tam tikri netikslumai bei įvertinus sutuoktinių pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad daržoves patys augindavo turimuose sodo sklypuose, padėdavo tėvai, maistÄ gamino namuose, nepietavo ir nevakarieniavo restoranuose, kavinėse, neorganizavo pokylių, pagrįstai pripažinta, kad sutuoktiniai 2012-01-01 datai galėjo turėti 150 000 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, kurį pareiÅ¡kėja ir nurodė savo pateiktame paaiÅ¡kinime. Todėl, teigia, kad Inspekcija Statistikos departamento duomenis vertino nagrinėjamos situacijos kontekste.

Pareiškėjai tvirtina, kad apskaičiuojant 2012–2015 m. išlaidas, nebuvo atsižvelgiama į tai, kad dalis prekių banko pervedimais buvo įsigyta internetinėje prekyboje (tame tarpe užsienyje) ne tik sau, bet ir tėvams, draugams ir pan., tačiau pareiškėjai mokesčių administratoriui nėra pateikę jokių duomenų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kokia apimtimi banko pavedimais internetinėje prekyboje įsigytų prekių buvo įsigyjama ne pareiškėjų šeimai ir kokiu būdu už tai buvo atsiskaitoma (nėra pateikta įrodymų dėl piniginių lėšų perdavimo grynais).

Teigia, kad Inspekcija neteisingai apskaičiavo GPM, delspinigių ir baudų sumas. Delspinigiai už laiku neįvykdytas mokestines prievoles skaičiuojami dvejopai: pirmasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda, kai tam tikras mokestis pagal teisės aktus turėjo būti sumokėtas, ir baigiasi, kai mokesčių administratoriaus sprendimu patvirtinamas patikrinimo aktas. Antrasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda praėjus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytam terminui (20 dienų, MAĮ 81 str. 2 d.) ir baigiasi praėjus 180 dienų nuo šio termino pabaigos (MAĮ 98 str. 2 d., 105 str. 1 d. 3 p.).

Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ MAÄ® 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. kilus mokestiniam ginčui, kas aktualu nagrinėjamu atveju), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAÄ® 98 str. 2 d.) (2007 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-731/2007). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog santykinai didelės delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013), atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, LVAT 2017-11-06 nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018-02-06 nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018).

Nagrinėjamu atveju jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės nėra nustatytos, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjų tikrinimo veiksmus pradėjo ir atliko jam MAÄ® suteiktose kompetencijos ribose, pareiÅ¡kėjų patikrinimas atliktas už 2012-2015 metų mokestinį laikotarpį, nepažeidžiant MAÄ® 68 str. 1 dalyje įtvirtintų patikrinimo atlikimo senaties terminų, patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai sÄ lygota bÅ«tinybės įvertinti pareiÅ¡kėjų pateiktus paaiÅ¡kinimus, gauti ir įvertinti informacijÄ iÅ¡ kredito institucijos bei kitų mokesčių mokėtojų, dėl atliekamų kontrolės veiksmų susijusių asmenų atžvilgiu, o iÅ¡skirtinių aplinkybių nenurodo bei nepagrindžia ir patys pareiÅ¡kėjai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundus nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas, jo atstovas iÅ¡ esmės skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad teikė deklaracijas iki 2003 m. , kuriose deklaravo pajamas. Teigia, kad vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ turėjo teikti tik tie asmenys, kurie neteikė kitų deklaracijų. Pažymėjo, kad atsitiktinai rado savo kompiuteryje nuskenuotÄ vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su VMI spaudu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjai pateikė vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , atsakovė nepagrįstai taikė MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad originalios pareiÅ¡kėjų vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos VMI nėra. Originalios vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nebuvo naikinamos.

Pabrėžė, kad viso patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai siekė įrodyti, kad jie neturėjo prievolės teikti vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ . Dėl vartojimo iÅ¡laidų pabrėžė, kad jų faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos buvo nustatytos didesnės nei jie nurodė savo paaiÅ¡kinimuose. Be to pažymėjo, jog statistinės iÅ¡laidos buvo taikomos tik iki tikrinamo laikotarpio. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 5 305 eurus, pareiÅ¡kėjai - 5 115 eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bei su Å¡iuo mokesčiu susijusias delspinigių ir baudų sumas, skundžiamais teritorinio ir centrinio mokesčių administratorių ir MGK sprendimais pripažinus, kad pareiÅ¡kėjų 2015 m. patirtos iÅ¡laidos 67 235 eurais virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais dokumentais pagrįstas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiÅ¡kėjų GPM mokesčio patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir pareiÅ¡kėjui surašė 2019 m. kovo 26 d. patikrinimo aktÄ Nr. (7.45)FR0680-103, o pareiÅ¡kėjai patikrinimo aktÄ Nr. (7.45)FR0680-102. Inspekcija 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-127 pakeitė pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytÄ patikrinimo aktÄ . Vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi ir taikant Taisyklių 6.3.3 papunktyje numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , mokesčiai nuo pareiÅ¡kėjų gautų kitų pajamų apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjų 2015 m. išlaidos viršijo gautas pajamas 67 235 Eur ir išlaidų sumai padengti pareiškėjas naudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 str. 1 dalies, 3.88 str. 1 dalies nuostatomis nustatyta 33 617,50 Eur (67 235 Eur/2) dydžio pareiškėjui tenkanti mokesčių bazė ir sprendimu papildomai apskaičiuota 5 305 Eur GPM, 1681,66 Eur GPM delspinigių, paskirta minimali 10 proc. dydžio GPM bauda (530 Eur).

Inspekcija 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-126 pakeitė ir pareiÅ¡kėjos atžvilgiu suraÅ¡ytÄ patikrinimo aktÄ . Sprendime papildomai pareiÅ¡kėjai apskaičiuota 5 115 eurų mokėtino GPM, 1 617,08 eurų GPM delspinigių, paskirta minimali 10 proc. dydžio GPM bauda (511 Eur). Nustatyta, kad piniginės lėšos panaudotos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pareiÅ¡kėjams mokestinio patikrinimo metu priklausė 100 proc. akcijų (pareiÅ¡kėjui 51 proc., pareiÅ¡kėjai 49 proc.), pagrindinė veikla – metalo ir plastiko apdirbimas) suteiktų paskolų iÅ¡laidoms padengti, kurių pajamų Å¡altinių pareiÅ¡kėjai negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 30 000 Lt paskolÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾intų paskolų likutis 2015 m. sausio 1 d. sudarė 8 688,60 eurų. Per 2015 m. pareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 93 855 eurų paskolų, jam grÄ Å¾inta 3 000 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾intų paskolų likutis 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 99 543,60 eurų. PareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ilgalaikes paskolas nuo 2009 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. suteikė 136 500 Lt paskolų, jai buvo grÄ Å¾inta 71 800 Lt.

Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 330 200 Lt paskolų. Per 2015 m. pareiÅ¡kėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 24 500 eurų paskolų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾ino – 15 300 eurų, 2015 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrÄ Å¾intų paskolų pareiÅ¡kėjai likutis sudarė 34 512,79 eurų. VMI patvirtino Inspekcijos sprendimus minėtais VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimais Nr. 68-90 ir Nr. 68-89.

Komisija savo sprendimais atmetė pareiÅ¡kėjų skundus kaip nepagrįstus. Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ atliekamas vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnyje nurodytais pagrindais, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (2 dalis). VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (4.1. p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ ir kitais atvejais) (4.2. p.); tvarkant apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) (4.3. p.); saugant apskaitos ar kitus dokumentus (dokumentų neiÅ¡saugo arba iÅ¡saugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais) (4.4. p.).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte. Taigi MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ :

1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;

2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nei MAÄ® normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui.??? Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pritarta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014; 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1219/2014).

Pajamų gavimas iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindÄ mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymÄ sudaro pagrindÄ taikyti MAÄ® 70 straipsnį (žr., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).??? Nagrinėjamu atveju taip pat reikÅ¡mingas MAÄ® 67 straipsnis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal minėtame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-912/2011, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-593-556/2018).

Tam, kad tinkamai nustatyti pareiÅ¡kėjų turėtų piniginių lėšų patikrinimo pradžiai likutį mokesčių administratorius įvertino reikÅ¡mingus pareiÅ¡kėjų turėtų pajamų ir iÅ¡laidų duomenis iki patikrinimo pradžios. Byloje tarp Å¡alių iÅ¡ esmės yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjų 2003-12-31 turėto piniginių lėšų likučio ne banke, Inspekcijai teigiant, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593; toliau – ir turto deklaracija) ir nedeklaravo didesnių piniginių lėšų (grynųjų pinigų sumų) laikomų ne banke, tuo tarpu pareiÅ¡kėjams teigiant, kad sukauptas ir turimas pinigines lėšas, laikomas ne banke, deklaravo dar 1997 m., be to teisminio nagrinėjimo metu pateikė popierinę vienkartinę turto deklaracijÄ už 2003 m., vertinimo ir jų reikÅ¡mės, apmokestinant pareiÅ¡kėjų 2012-2015 m. gautas pajamas (nustatytas iÅ¡laidų pervirÅ¡is).

Pažymėtina, kad ankstesnėje teismų praktikoje (pvz., Administracinės bylos Nr. A-2667-438/2015; Nr. eA-3938-438/2016,: Nr. A-1125-556/2017; Nr. A-1118-438/2017; Nr. A-4957-438/2017) yra konstatuota, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis mokesčių mokėtojo pateiktos Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenys, suėjus Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytiems terminams, įgyja teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratorius, pasibaigus Å¡iems terminams, atlikdamas mokesčių mokėtojo atžvilgiu mokestinį patikrinimÄ , Å¡ių duomenų kvestionuoti bei reikalauti, kad mokesčių mokėtojas pagrįstų deklaruotų pajamų teisėtumÄ , nebegali.

Šiuo metu egzistuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši teismų praktika yra teisinga bei nekeistina, tačiau kartu konstatuota, jog nagrinėjant kitas bylas, kylančias iš mokestinių teisinių santykių, kuriose mokesčių mokėtojai vėlesnes išlaidas, patirtas po Deklaracijos pateikimo (po 2003-12-31), grindžia šių Deklaracijų duomenimis, būtina atsižvelgti bei įvertinti aplinkybes, kurios atsirado laikotarpyje nuo Deklaracijos pateikimo iki buvo patirtos išlaidos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-91-438/2019). Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatas, jei Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikęs deklaracijÄ , joje deklaravo duomenis apie turtÄ , kurį jis turėjo 2003 m. gruodžio 31 d., tai juo galėjo grįsti vėlesnius kito turto įsigijimus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas asmuo gavęs arba uždirbęs pajamų (bet kokia jų forma) privalo jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti, o jų teisingumui pagrįsti turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentus, sandorius ir pan. (2; 3; 5; 19; 24; 25 str.).

Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti privalomi apskaitos dokumentai, įrodymų vertinimo prasme yra pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali pagrįsti savo pajamų ir iÅ¡laidų Å¡altinius bei jų teisėtumÄ . Å ia prasme, Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenys apie asmens turėtas 2003 m. gruodžio 31 d. lėšas, yra tik tas įrodymas, kuris patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog asmuo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo atitinkamÄ turtÄ (lėšas).

Visgi jis pats savaime neįrodo fakto, kad turtas, kuris yra įsigytas po 2003 m. gruodžio 31 d., yra įgytas už Å¡ias lėšas. Toks Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) duomenų pobÅ«dis lemia, kad asmuo po 2003 m. gruodžio 31 d. už Å¡ias lėšas įsigydamas kitÄ turtÄ , turi turėti aptartus pirminius ir leistinus įrodymus, kurie patvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog turtas yra įgytas iÅ¡ lėšų, deklaruotų Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593).

Ir prieÅ¡ingai, jei asmuo tokių įrodymų neturi ir/ar neteikia, įrodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka neįrodo aptartos aplinkybės. Tačiau, tais atvejais, kai Å¡io teisinio santykio Å¡alys tokių pirminių ir leistinų įrodymų neturi, Å¡alys teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes gali įrodinėti bei paneigti visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (netiesioginiais įrodymais), Å¡iuos įrodymus vertinant pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, už kokias lėšas asmuo įgijo turtÄ po 2003 m. gruodžio 31 d., priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (žr., pvz., Administracinė byla Nr. A-438-1097/2009; Administracinė byla Nr. A-438-721/2010 ir kt.). Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobÅ«dį bei apimtį, o bÅ«tent, asmuo turi įrodyti, kad jis, įsigydamas turtÄ po 2003 m. gruodžio 31 d., tebeturėjo pakankamai lėšų, kurias buvo deklaravęs pagal Vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ (FR0593), Å¡iam turtui įsigyti; kad šį turtÄ Ä¯sigijo bÅ«tent už Å¡ias lėšas ir pan.

Mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo turtÄ Ä¯sigijo už kitas lėšas; kad lėšų, kurias buvo deklaravęs pagal Vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ (FR0593), Å¡iam turtui įsigyti nebeturėjo ir pan. Å ios administracinės bylos kontekste reikÅ¡minga, kad pagal paskiausiÄ administracinių teismų praktikÄ vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos teisingumo prezumpcija galėjo bÅ«ti neigiama tol, kol ji, remiantis teisino tikrumo ir saugumo principais ir pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 str. 3 d., 9 str. 3 d. ir MAÄ® 68 str.

įgijo teisinį stabilumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-569-602/2019). Mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjai neteikė vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos nurodytai datai ir atitinkamai skundžiamuose sprendimuose visus atliktus pajamų ir iÅ¡laidų skaičiavimus atlikus remiantis Å¡ia faktine aplinkybe, pareiÅ¡kėjai teismui 2020 m. gegužės 12 d. pateikė antstolio faktinių aplinkybių protokolÄ , kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo kompiuteryje rastos 2003 m. gruodžio 31 d. vienkartinės deklaracijos kopijos ir jos sukÅ«rimo datos.

Antstolis užfiksavo, kad 2020 m. gegužės 8 d. apie 11.00 val. buvo nuvykta į pareiÅ¡kėjo darbo vietÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Kaune. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu R. K. parodė, kad jo darbo vietos kompiuteryje yra saugoma 2004 m. balandžio 5 d. ranka suraÅ¡ytos vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos su jos priedais skenuota kopija. Buvo matyti, kad saugomo dokumento sukÅ«rimo data 2008 m. balandžio 16 d. 10:08-10:11 val.

Ant skenuotos deklaracijos yra žyma „vyresnioji specialistė J. N.“ ir paraÅ¡as. Deklaracijoje, kurioje pateikti duomenys pagal teismų praktikÄ galėtų bÅ«ti laikomi įgijusiais teisinį stabilumÄ ir preziumuojamais, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų Å¡eima iki 2003-12-31 buvo sukaupę ir turėjo bendrai 530 000 Lt piniginių lėšų ne banke. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo atspausdintos saugomo dokumento – 2004-04-05 vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos su jos priedais kopijos (detaliau žr. pridedamas nuotraukas Nr. 1-6 ir deklaracijos kopijos 4 l.).

Atsakovė 2020 m. birželio 23 d. rašte nurodė, kad Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau- AVMI) buvo priimamos pagal 2003 m. kovo 28 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 65 patvirtintas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaracijų priėmimo ir pažymų išdavimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriuje taisykles.

Pagal Å¡ias taisykles deklaracijÄ priėmęs darbuotojas deklaruotojo pageidavimu pirmo deklaracijos puslapio virÅ¡uje grafoje “Gauta“ turėjo įraÅ¡yti savo vardÄ , pavardę, pareigas (arba dėti vardinį spaudÄ ), deklaracijos priėmimo datÄ ir pasiraÅ¡yti. AntrÄ deklaracijos egzempliorių, pažymėtÄ apie deklaracijos pateikimÄ , grÄ Å¾inti deklaruotojui. Preliminariai taip pat atsakovas patvirtino, kad nurodyta pareigÅ«nė 2004 m. dirbo Kauno Inspekcijos Kauno gyventojų skyriuje ir priimdavo teikiamas deklaracijas.

Ant skenuotos deklaracijos yra galimai specialistės parašas, tačiau detaliau negalėjo paaiškinti dėl deklaracijos priėmimo ir kitų aplinkybių. Kauno AVMI padaliniuose gautos Deklaracijos FR0593 buvo perduodamos Valstybinės mokesčių inspekcijos Deklaracijų tvarkymo skyriui (toliau – Skyrius), laikantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo (toliau- VMI prie FM) 2005-01-04 potvarkyje Nr. PO-1 nustatytos deklaracijų atidavimo apdorojimui tvarkos ir terminų.

Deklaracijos FR0593 iÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus Gyventojų aptarnavimo poskyrio buvo perduodamos į Skyrių nuosekliai, vadovaujantis VMI prie FM 2004-12-30 potvarkiu Nr. PO-15 patvirtintu grafiku. Ä® klausimÄ , ar Deklaracija FR0593 ir/ar informacija apie tokio tipo deklaracijÄ nebuvo perkelta į elektroninio deklaravimo sistemÄ (toliau –EDS), t. y. jos duomenys neatvaizduoti EDS, nors deklaracija realiai buvo pateikta, atsakyti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad atvejų, kai deklaracijos duomenys neperkelti į EDS, nebuvo nustatyta.

R. K. archyvinėje byloje deklaracijos FR0593 Kauno AVMI nėra. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos Mokestinių prievolių departamento Duomenų tvarkymo skyriaus pateiktÄ iÅ¡vadÄ deklaracijos FR0593 Skyriuje buvo gautos ir pradėtos skenuoti 2005 metais. Deklaracijos FR0593 originalai Skyriuje nebuvo naikinami. R. K., Deklaracija FR0593, pildymo data 2004-04-05, nebuvo perduota skenavimui, jos duomenų sukėlimui į EDS bei saugojimui Skyriui. Taigi esant teismui pateiktai popierinės vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto 2003-12-31 deklaracijos kopijai, ant kurios yra atsakingo už deklaracijų priėmimÄ atsakovo darbuotojo paraÅ¡as, ir nei pareiÅ¡kėjui, nei atsakovui negalint patvirtinti ar patikimai paneigti Å¡ios deklaracijos (ne)pateikimo aplinkybių, tikslinga pavesti centriniam mokesčių administratoriui iÅ¡ naujo įvertinti ginčo turto deklaracijos (ne)pateikimo aplinkybes ir atitinkamai su tuo pakoreguoti pareiÅ¡kėjų Å¡eimos pajamų ir iÅ¡laidų balansÄ , perskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teigia, kad vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ne banke deklaravo 410 000 Lt, pareiškėja 120 000 Lt. Skundžiamasi sprendimais skaičiavimuose buvo naudotas šeimos 150 000 Lt grynųjų pinigų likutis. Visa tai apsprendžia ir byloje įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį, o būtent, tai, kad galimai pareiškėjai, teikdami paskolas 2012-2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, tebeturėjo pakankamai sukauptų ne banke piniginių lėšų, kurias buvo deklaravę pagal Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), šias paskolas įmonei teikė būtent iš šių deklaruotų sukauptų piniginių lėšų, laikomų ne banke.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų tėvų atžvilgiu atliktų mokestinių tyrimų matyti, kad jie galėjo (buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s) pareiÅ¡kėjams (savo vaikams) dovanoti didesnes pinigų sumas. PaaiÅ¡kinimuose ikiteisminėje stadijoje ir teismui pareiÅ¡kėjai nuolat teigė, kad paskolų teikimui buvo naudojamos santaupos. Kita vertus mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2008 m. balandžio 11 d. pasirašė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį su 4 000 Lt kredito limitu, taip pat 2008 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ banko gavo 25 000 Lt kreditÄ automobilio pirkimui, kurį po 4 dienų 2008 m. rugsėjo 5 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paskolÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad vienkartinės turto deklaracijos kopija buvo tikėtina daryta taip pat paskolos iÅ¡ banko gavimui. Dėl to nustačius, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjų patirtas iÅ¡laidas ir gautas pajamas už 2012-2015 metus, neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo lėšas – 410 000 Lt, ir pareiÅ¡kėjos 120 000 Lt, kurias jie galimai deklaravo vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje, bei dėl to nustatė, jog 2015 m. iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 67 235 Eur ir iÅ¡laidų sumai padengti pareiÅ¡kėjas naudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas, bÅ«tina atlikti papildomÄ tyrimÄ pirmiausia patikimai nustačius vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos pateikimo aplinkybes, įvertinus tuo laikotarpiu tokios rÅ«Å¡ies deklaracijų pateikimo inspekcijai tvarkÄ , deklaracijas priėmusius pareigÅ«nus, deklaracijų priėmimÄ inspekcijoje patvirtinančius duomenis, Å¡ių deklaracijų saugojimo ir skaitmenizavimo tvarkÄ .

Tik patikimai nustačius vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) deklaracijos (ne)pateikimo aplinkybę, atliktinas (ar koreguotinas) gyventojų pajamų ir iÅ¡laidų balansas ir apskaičiuotinas gyventojų pajamų mokestis už tikrinimo laikotarpį. Å iai dienai, patikimai nepaneigus pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytiniai įrodymais patvirtintos aplinkybės, jog jie buvo pateikė vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , kuri neiÅ¡saugota ir neiÅ¡liko VMI, mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai 2012 – 2015 metais iÅ¡laidas (paskolų įvairiomis sumomis suteikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) dengė pajamomis, nepagrįstomis juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir atitinkamais sandoriais, nuo kurių ir apskaičiavo į biudžetÄ mokėtinus mokesčius, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta.

Taigi teismas nesutinka su Inspekcijos 2020 m. gegužės 20 d. pateikta nuomone, kad vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje turėto turto duomenys nėra aktualÅ«s ginčo atveju ir, teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus naujai aplinkybei apie vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos, kuri įgijusi teisinį stabilumÄ , mokesčių administratoriui pateikimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turi įvertinti aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjų vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos pateikimo, (ne)pripažinti jÄ , taip pat įvertinti aplinkybes ar pareiÅ¡kėjai laikotarpiu 2012 – 2015 m. savo poreikiams tenkinti (teikti paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“) nenaudojo lėšų gaunamų iÅ¡ kitų asmenų ar kitokių sandorių.

PareiÅ¡kėjai skunde taip pat nesutinka su vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo metodika už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2012-01-01. PareiÅ¡kėjų teigimu Å¡io laikotarpio Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti apskaičiuotos atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų Å¡eimos faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas, o ne remiantis statistiniais duomenimis. PareiÅ¡kėjų Å¡eima negali bÅ«ti laikoma statistine Å¡eima. Be to, apskaičiuotos vartojimo iÅ¡laidos vaikams (nors sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo metu jos buvo sumažintos), yra neadekvačios ir pernelyg didelės. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjų Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidas už atitinkamÄ laikotarpį, rėmėsi objektyviais duomenimis (vidutiniais statistinių vartojimo iÅ¡laidų dydžiais), kurie, nesant mokesčio mokėtojų pateiktų duomenų apie turėtas iÅ¡laidas, nagrinėjamu atveju pripažintini pakankamai pagrindžiančiais mokesčių administratoriaus apskaičiuotų iÅ¡laidų dydį.

Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad jų šeimos išlaidos 2004–2012 m. laikotarpiu buvo mažesnės negu nustatė mokesčių administratorius, tačiau konkrečių duomenų ar skaičiavimų, kokio konkrečiai dydžio buvo šeimos išlaidos, nepateikė. Vien teiginių pateikimas nėra tinkamas įrodinėjimo pareigos įvykdymas. Skunde išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai, jog pareiškėjai gyveno itin kukliai, nesilankė teatruose, nesilanko švietėjiško pobūdžio renginiuose ir pan., savaime nepaneigia mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjos šeimos išlaidų skaičiavimo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo išlaidų apskaičiavimuose neatsispindi pareiškėjo iš kitos santuokos vaiko išlaikymui skirtos išlaidos. Plačiau dėl kitų pareiškėjų skundų argumentų, iš esmės susijusių su pajamų ir išlaidų nustatymu ir atliktais skaičiavimais, delspinigių ir baudų paskaičiavimais, nepasisakytina, kadangi centrinis mokesčių administratorius dėl šių aplinkybių spręs iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų skundus dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimų.

Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjų skundai tenkintini iÅ¡ dalies, panaikinant MGK 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus Nr. S-168 (7-131/2019), Nr. S-167 (7-130/2019), ir VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimus Nr. 68-90 Nr. 68-89 ir grÄ Å¾inti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjų skundus dėl Inspekcijos sprendimų. Papildomai dėl MGK sprendimo naikinimo pažymėtina, kad negali bÅ«ti sprendimuose remiamasi duomenimis, gautais po posėdžio, kuriame vyko skundų nagrinėjimas ir iÅ¡nagrinėtas klausimas iÅ¡ esmės, nesuteikiant kitai proceso Å¡aliai pasisakyti dėl gautų duomenų, atsikirsti ir pateikti savo įrodymus.

Šioje byloje nustatyta, kad MGK skundžiamuose sprendimuose rėmėsi (ir tuo grindė savo išvadas) po posėdžio iš atsakovo gautu elektroninio deklaravimo sistemos išrašu bei jo duomenimis. Administracinis procesas grindžiamas tiesioginio įrodymų tyrimo, betarpiškumo ir rungimosi procese principais. MGK, būdama kvaziteismine institucija, turi užtikrinti teisminėms institucijoms ir jų vedamiems procesams keliamus esminius reikalavimus, pagrindines proceso dalyvių teises. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:

 iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjų N. K. ir R. K. skundus. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus Nr. S-168 (7-131/2019), Nr. S-167 (7-130/2019), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimus Nr. 68-90, Nr. 68-89 ir grÄ Å¾inti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjų skundus dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  Teisėja                                                                                                           Jovita Einikienė