043e7f8d-5c3c-4b68-bb80-36ad95d201d2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2557-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06906-2012-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Mitrada“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mitrada“, trečiajam asmeniui V.

S. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmė              Byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDÄ®) normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro regreso teisės reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens žalos atlyginimo įgyvendinimo apimties, įrodymų vertinimo taisyklių taikymu ir aiÅ¡kinimu.

             PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mitrada“ 35 835,01 Lt nuostolių, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Didžiojoje Britanijoje 2011 m. vasario 8 d. trečiasis asmuo vairuodamas atsakovo lizinguojamÄ transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį.

Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokėjo nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui 35 835,01 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ padengė ieÅ¡kovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.              Teismas remdamasis TPVCAPDÄ® bei Bendradarbiavimo nuostatuose įtvirtintu reglamentavimu bei 2007 m. liepos 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 4, 15 straipsniais konstatavo, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, veikdamas ieškovo interesais, buvo išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Didžiojoje Britanijoje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu.             Teismas laikė, jog Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro padaryta išvada, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovo darbuotojas, yra pagrįsta ir jos negalima paneigti nei trečiojo asmens paaiškinimais, nei policijos medžiagoje esančia schema, parengta pagal trečiojo asmens paaiškinimus.

Anot teismo, atsakovas taipogi nepaneigė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos buvo susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovo darbuotojo neteisėtais veiksmais sukeliant eismo įvykį. Pagrįstu teismo remiantis Bendradarbiavimo nuostatų 1.3. punktu bei TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 6 dalies 2 punktu buvo pripažintas ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biurui sumokėto administravimo mokesčio kompensacijÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Mitrada“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas taikydamas 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 864/2007 padarė teisės taikymo klaidÄ , nes Didžioji Britanija nedalyvavo priimant šį reglamentÄ .

             2. Teismas, darydamas išvadas apie faktines aplinkybes, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie negali būti laikomi leistinu įrodymu. Liudytojų J. P. ir A. F. parodymai pateikti telefonu. Nėra aišku, ar šie liudytojai iš viso kalbėjo apie ginčo eismo įvykį, nes nėra užfiksuota nei įvykio data, nei vieta, nei kokios rūšies transporto priemonės dalyvavo, nei kokie policijos pareigūnai užfiksavo šių liudytojų parodymus. Liudytojo J. P. parodymai vertintini ypač kritiškai, kadangi tuo atveju, jeigu jis važiavo iš paskos atsakovo sunkvežimio, kurio ilgis 18 metrų, jis negalėjo matyti, kaip manevravo priekyje važiuojantis J.

E. automobilis. Liudytojo A. F. parodymai patvirtina, kad J. E. automobilis manevravo rizikingai ir pavojingai, taigi Å¡ie parodymai nepatvirtina atsakovo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio. Nors teismas buvo įpareigojęs pateikti ieÅ¡kovÄ Didžiosios Britanijos policijos medžiagoje nurodytÄ J. E. užpildytÄ â€žFormÄ HORT 1, TAIP V27747581“, tačiau ieÅ¡kovas jos nepateikė dėl nenurodytų priežasčių. IÅ¡ Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro, kurio iÅ¡vada rėmėsi pirmosios instancijos teismas, 2013 m. sausio 29 d. elektroninio laiÅ¡ko akivaizdu, kad biuras visiÅ¡kai netyrė eismo įvykio, o vadovavosi Å¡alių susitarimu dėl kaltės, kurio nebuvo iÅ¡ atsakovo pusės.              3.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biurui, nevertino ir nesvarstė įrodymų dėl atsakovo vairuotojo kaltės. Toks ieÅ¡kovo elgesys laikytinas neatsargiu ir reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas tinkamai neatliko savo, kaip subsidiaraus skolininko, prievolių (CK 6.245 straipsnio 6 dalis).              4. Teismas klaidingai nurodė, kad 56,75 GBP J. E. patirtos iÅ¡laidos traukinio bilietui yra susijusios su eismo įvykiu, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas J.

E. bet kuriuo atveju būtų patyręs, nes neįvykus eismo įvykiu būtų naudojęsis savo mašina. Atsakovas taip pat negali atsakyti už J. E. patirtas 240 GBP išlaidas automobiliui saugoti ir transportuoti iš saugojimo vietos į namus, kadangi nėra aišku, kodėl automobilis iškart nebuvo transportuotas į namus. Kadangi atsakovas nėra ieškovo ir Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro susitarimų šalimi, teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė 1 000 GBP, kurie J. E. buvo išmokėti dėl teisės netekimo naudotis sugadintu automobiliu.

Nepatikimais įrodymais („S. M.“ pateiktu dokumentu S. R. & Co., kuriame nurodyta „Tai – ne PVM sÄ skaita faktÅ«ra“, J. E. paaiÅ¡kinimais) paremtos ir J. E. neva patirtos 1 700 GBP iÅ¡laidos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Be pagrindo iÅ¡ atsakovo priteistos J. E. neva patirtos iÅ¡laidos automobilio ekspertiniam vertinimui ir medicininei iÅ¡vadai bei iÅ¡laidos už advokatų kontoros S. R. & Co. paslaugas. Paminėtų iÅ¡laidų J. E. Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui neperleido, ir nėra pateikta jokių jas pagrindžiančių dokumentų.

Bet kuriuo atveju 2 193,56 GBP priteisti iš atsakovo kaip išlaidos už advokatų kontoros S. R. & Co. paslaugas turėjo būti mažinami iki protingo dydžio, nes jos sudaro 42,30 proc. nuo nukentėjusio asmens pareikštos pretenzijos. Iš atsakovo taip pat be pagrindo priteista 11 159,20 GBP administravimo išlaidų, nes atsakovas nėra saistomas transporto priemonių draudikų tarpusavio susitarimų, be to, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras netinkamai atliko savo pareigas tirdamas eismo įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti remiamasi kasacinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, pateiktu aiÅ¡kinimu dėl draudiko teisės iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka reikalauti tik realios ir pagrįstos žalos atlyginimo.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:             1. 2007 m. liepos 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 nuo 2009 metų yra taikomas visoms Europos SÄ jungos valstybėms narėms, iÅ¡skyrus DanijÄ .              2. Atliekant eismo įvykio tyrimÄ buvo surinkti visi reikÅ¡mingi duomenys nustatyti eismo įvykio aplinkybėms. Kreipusis į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurÄ dėl HORT formos iÅ¡davimo, pastarasis atsakė, kad Lietuvos Respublikos vairuotojas pateikė visus savo duomenis, todėl jam HORT forma nebuvo iÅ¡duota.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas tiksliai nenurodė, kas yra HORT forma ir kokias aplinkybes jis galėtų patvirtinti arba paneigti. Vien paties atsakovo vairuotojo paaiÅ¡kinimų neužtenka paneigti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro padarytų iÅ¡vadų dėl eismo įvykio kaltininko.              3. Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalį ieÅ¡kovo iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant Bendradarbiavimo nuostatus.

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių aktų nenumato pareigos ieÅ¡kovui dar prieÅ¡ mokant iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui informuoti apie tokiÄ aplinkybę atsakovÄ Â ar pateikti žalÄ bei eismo įvykio faktÄ pagrindžiančius dokumentus.              4. Remiantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi atsakovas privalo grÄ Å¾inti visÄ dėl jo padarytos žalos atsiradusiÄ ir ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ . Atsakovas nepateikė jokių jo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrindžiančių įrodymų.

             5. Atsakovo minima kasacinio teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje aptarti draudiko, o ne biuro reikalavimo teisės klausimai, todėl Å¡ioje byloje minėtoje nutartyje pateikti aiÅ¡kinimai nėra aktualÅ«s.              6. Bendradarbiavimo nuostatai pagal TPVCAPDÄ® ir direktyvos 2009/103/EB nuostatas yra privalomos visiems ginčo teisinio santykio dalyviams, įskaitant ir atsakovÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados              Nustatyta, kad atsakovas remiantis lizingo sutartimi, sudaryta su UAB „Nordea Finance Lithuania“, valdo Lietuvos Respublikoje įregistruotÄ transporto priemonę MAN, valst.

Nr. DEC834 (t. 1, b. l. 25). Atsakovas neneigia, kad Å¡ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė 2011 m. vasario 8 d. nebuvo apdrausta. Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.              2011 m. vasario 8 d. Didžiojoje Britanijoje atsakovo lizinguojama transporto priemonė, vairuojama trečiojo asmens, pateko į eismo įvykį, kurio metu susidÅ«rė su J.

E. vairuojama transporto priemone. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atlikęs Å¡io eismo įvykio tyrimÄ , nustatė, jog jį sukėlė trečiasis asmuo. Su Å¡ia iÅ¡vada, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas tokį teismo sprendimÄ laiko nepagrįstu bei prieÅ¡taraujančiu byloje pateiktai faktinei medžiagai.              Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).Trečiasis asmuo, apklausiamas policijos pareigÅ«nų eismo įvykio vietoje, paaiÅ¡kino, kad su J. E. vairuojamu automobiliu susidÅ«rė rikiuodamasis į kitÄ eismo juostÄ (t. 2, b. l. 24).

Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtino ir braižydamas eismo įvykio schemÄ (t. 2, b. l. 9-10). J. E. apklausiamas parodė, jog trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į jo transporto priemonę rikiavimosi iÅ¡ kitos eismo juostos metu (t. 2, b. l. 32). FaktÄ , jog trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į J. E. vairuojamÄ automobilį rikiavimosi į kitÄ eismo juostÄ metu, patvirtino ir eismo įvykį matę J. P. (t. 2, b. l.

34) bei A. F. (t. 2, b. l. 38). Vertinant aplinkybę, jog trečiasis asmuo turi tiesioginį materialinį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, jo paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 86-87), pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepatikimais. Å ios aplinkybės patvirtina, kad 2011 m. vasario 8 d. įvykusį eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo pažeisdamas atsargumo reikalavimus rikiuodamasis į kitÄ eismo juostÄ (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu tokios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atlikęs jam pateiktų dokumentų vertinimÄ , pagrįstai pripažino, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo.

Net ir laikant, jog Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (vertinant 2013 m. sausio 29 d. elektroninio laiÅ¡ko turinį (t. 2, b. l. 58)) neatliko įvykio tyrimo bei nenustatinėjo jo dalyvių kaltės, bet rėmėsi tuo, jog Å¡alys sutiko dėl kaltės, tokia jo pozicija yra pagrįsta, kadangi iÅ¡ pateiktų Didžiosios Britanijos policijos užpildytų praneÅ¡imų apie transporto priemonių susidÅ«rimÄ , eismo įvykio schemų, užpildytų jo dalyvių, akivaizdu, kad eismo įvykį sukėlė bÅ«tent trečiasis asmuo.

Nors į bylÄ nebuvo pateikta HORT forma, tačiau atsakovas nenurodo, kokias bÅ«tent aplinkybes Å¡i forma turėtų patvirtinti arba paneigti, todėl vertinant Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuro darbuotojo paaiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ 2013 m. sausio 29 d. elektroniniame laiÅ¡ke, dėl Å¡ios formos turinio, spręstina, kad joje užfiksuoti duomenys nebÅ«tų susiję su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku bei nepakeistų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo ir jo metu padarytos iÅ¡vados dėl trečiojo asmens kaltės 2011 m. vasario 8 d.

Didžiojoje Britanijoje sukeliant eismo įvykį. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras pagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ 2011 m. vasario 8 d. eismo įvykio metu patyrusiam žalÄ J. E.. Kadangi atsakovas buvo neįvykdęs įstatyme nustatytos pareigos apdrausti Å¡iame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikui biurui žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 5 dalis).

Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ pagal Å¡io straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis numato, kad visas žalas biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį draudimÄ , atitinkamo biuro interesais.              Nustatyta, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras J. E., nukentėjusiam 2011 m. vasario 8 d. eismo įvykio metu, pagal pastarojo pretenzijÄ (t. 1, b. l. 30-41) iÅ¡mokėjo 5 186,45 GPB žalai ir 2 541,56 GPB teisinėms iÅ¡laidoms atlyginti, iÅ¡ viso – 7 728,01 GPB (t. 1, b. l. 127-132).

Ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso pervedė ne tik 7 728,01 GPB, bet ir 1 159,20 GPB dydžio administravimo mokestį (t. 1, b. l. 26-29, 83). Atsakovas laiko, kad šios sumos yra aiškiai nepagrįstos, ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jų iš viso priteisti arba turėjo jas mažinti. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tikslas užtikrinti, kad būtų atlyginama eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala.

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ aptariamu atveju bÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras J. E. bÅ«tų atlyginęs tokias iÅ¡laidas, kurių neapima Didžiojoje Britanijoje taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (CPK 12, 178 straipsnis). Tokių įrodymų pateikta nebuvo, todėl nepaneigta ieÅ¡kovo atgręžtinio reikalavimo apimtis. Pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistos sumos remiantis tuo, kad atsakovo subjektyviu įsitikinimu Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nepagrįstai dengė atskiras J.

E. patirtas išlaidas ar kad jos yra neprotingai didelės, nėra. Atsakovas nevykdydamas savo pareigos apdrausti trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės, vėliau nesirūpindamas eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu bei nedalyvaudamas žalos atlyginimo eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims sureguliavimo procese negali reikalauti, kad šiuos veiksmus už jį atliktų ieškovas. Kadangi ieškovas nenustatė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras savo paraiškoje būtų įtraukęs išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimu (Bendradarbiavimo nuostatų 5 punktas), jis neturėjo pagrindo atsisakyti šias išlaidas padengti.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis neprivalo padengti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro patirtų žalos administravimo išlaidų, kadangi ši jo prievolė kyla pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį. Remiantis tuo nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos sumos.              Apeliaciniame skunde minimoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi minėta nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos, be to, joje pateikti aiškinimai yra susiję su draudiko bei draudėjo tarpusavio santykių, grindžiamų didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, specifika.

Tokie santykiai ieškovo ir atsakovo nesieja, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti atsakovui taikyti tokius pačius elgesio standartus, kokie turėtų būti taikomi ieškovo draudikui. Bet kuriuo atveju priteistos žalos mažinimo aspektu pasisakytina, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad, pirma, atsakovui būtų buvusios apribotos galimybės dalyvauti žalos nustatymo ir atlyginimo sureguliavimo procese, t.y. pats atsakovas nedėjo pastangų, jog padaryta žala būtų atlyginta ekonomiškiausiu būdu, ir, antra, kad J.

E. bÅ«tų buvusios atlygintos iÅ¡laidos, patirtos ne dėl ginčo eismo įvykio. Atsakovo subjektyvi nuomonė dėl atskirų iÅ¡laidų neprotingo dydžio (nepateikiant duomenų apie vidutinę atskirų paslaugų kainÄ Didžiojoje Britanijoje) nėra pagrindas, kaip jau pasisakyta, konstatuoti, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras ar ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai atlikę žalos sureguliavimo procedÅ«rÄ .              Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje nėra, ir apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                      Zita Smirnovienė