2018-01-09 Nr. AB-754-3-61-3-03973-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-35-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. (J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. (J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. L. (J.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ministerija), 2 651,40 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš atsakovo nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, jog ministerija neįgyvendino jai deleguotos įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Pareiškėjos nuomone, ministerijai turėjo būti žinomos oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl motinystės pašalpos dydžio apskaičiavimo, tačiau, turint pareigą rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl motinystės pašalpos teisinio reguliavimo, šių nuostatų ministerija nepaisė, todėl nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje dirbančioms motinoms garantuojamą teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Ministerijos neveikimas pasireiškė tuo, kad ji nepaisė ją saistančios oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarime. Atitinkamai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti teisėkūros principai: pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiantys, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį atsisakė priimti nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti.

Nurodo, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, jog ginčus dėl žalos, atsiradusius dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) nagrinėja administraciniai teismai.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla, nes jame yra keliamas klausimas dėl valstybės atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai įgyvendinus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „<...> įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į šias atostogas įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, paisydamas kitų Konstitucijos normų ir principų (inter alia konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo imperatyvų), privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogų metu būtų užtikrintas išmokų, kurių dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas“.

Atsakovas šioje byloje yra valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes būtent ji neatliko jai priskirtos viešojo administravimo (administracinio reguliavimo) funkcijos. Ministerijai, įgyvendinančiai valstybės valdymą, jos kompetencijai priskirtinose srityse yra pavesta vykdyti šią funkciją: „rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo socialinio draudimo teisinio reguliavimo“ (Nuostatų 8.2.5 p.). Šios funkcijos ministerija neatliko.

Pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams ne vienoje byloje yra nustačiusi, kad bylos dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 str.), kuriose atsakovu traukiamos valstybei atstovaujančios atitinkamos viešojo administravimo institucijos, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai reiškiami dėl viešosios teisės reglamentuojamo veiklos, yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad savo faktinėmis aplinkybėmis analogiški skundai yra priimti ir jau nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. I‑4619‑208/2017, Nr. eI-5419-244/2017, Nr. eI-5780-463/2017, Nr. eI-5800-208/2017, Nr. eI5831-208/2017, Nr. eI-5863-821/2017, Nr. eI-5817-426/2017 ir kt.), todėl pareiškėjos skundas taip pat turėtų būti priimtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nustatė, kad pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti nagrinėti, be kita ko, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Tačiau tiek iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo matyti, tiek ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagrindinis pareiškėjos skundo reikalavimas yra priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2 651,40 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 10, 14–15). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kokios bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Viena iš bylų rūšių, kurias sprendžia administraciniai teismai, yra bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti, motyvuojant tuo, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjos skundo nagrinėti skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. (J.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas