043d2e7f-2120-4690-9f87-d08fa7bf39dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7760-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-02239-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. Å ., pareiÅ¡kėjo atstovams Linui Maksvyčiui ir advokatui Aleksandrui Kočegarovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja E. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, (b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 106 694,76 Lt turtinei žalai atlyginti, 1 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo skundo padavimo iki priteistos sumos sumokėjimo dienos.2. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) tinkamai nevykdydama teisės aktų, reglamentuojančių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , PVM mokėtojų įregistravimÄ ir iÅ¡registravimÄ , nevykdė Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, dėl ko sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui laiku neįsiregistruoti PVM mokėtoju.

VMI darbuotojų aplaidaus darbo dėka patyrė 106 694,76 Lt turtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra VÅ¡Ä® „Stropuva“ vienintelis dalininkas ir UAB „Stropuva ir ko“ vienintelis akcininkas. Patikrinimo akte nurodyta, kad VÅ¡Ä® „Stropuva“ 2006-05-10 pagal įmonės praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų. Vietos mokesčių administratoriaus sprendimas iÅ¡registruoti VÅ¡Ä® „Stropuva“ tik parodo, kad pareiÅ¡kėjas vykdė ne ekonominę, bet darbinę veiklÄ , kuri nėra PVM objektas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti jį iÅ¡ PVM mokėtojų arba gali bÅ«ti iÅ¡registruotas vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva, jeigu jam neesant PVM mokėtoju, nebÅ«tų atsiradusi prievolė juo įsiregistruoti pagal Å¡io įstatymo 71 ar 711 straipsnį, iÅ¡skyrus atvejus, kai asmuo praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais įgijo paslaugas iÅ¡ užsienio apmokestinamųjų asmenų ir (arba) kitoje valstybėje narėje teikė paslaugas.

Pagal PVMĮ 75 straipsnio 4 dalį vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčių administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįgyja prekių iš kitų valstybių narių, neįgyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Taigi išregistruojama PVM mokėtojo prašymu arba vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva, kitaip tariant išregistruojama PVM mokėtojo prašymu arba jam nevykdant ekonominės veiklos.

Pacituotame PVMÄ® straipsnyje Å¡ie du PVM iÅ¡registravimo atvejai nėra jungiami jungtuku ir.Nustatyti ar praÅ¡ymas dėl iÅ¡registravimo iÅ¡ PVM mokėtojų registro yra pagrįstas, galima tik tuomet, jei atliekamas tyrimas. Ne veltui FR0388 formoje yra 18 laukas „Kontroliuojančio asmens mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas)“. Tačiau VMI darbuotojai nekontroliavo, ar Å¡is laukas užpildytas. Jei bÅ«tų kontroliavę, tai Å¡iame lauke neabejotinai bÅ«tų buvę suvesti identifikaciniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ .

Jei bÅ«tų buvęs atliktas tyrimas, bÅ«tų buvę nustatyta, kad E. Å ., be VÅ¡Ä® „Stropuva“ kontroliuoja ir UAB „Stropuva ir ko“, bei gauna pajamas iÅ¡ ekonominės veiklos. Tuomet vietos mokesčių administratoriui iÅ¡ karto bÅ«tų buvę aiÅ¡ku, kad paduotas praÅ¡ymas nepagrįstas, kadangi neatitinka 2004-04-08 VMI virÅ¡ininko įsakymo Nr. VA-46 „Dėl įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 46.2 papunkčio.

Tuo pačiu metu tyrimas bÅ«tų atskleidęs, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas prievolę registruotis PVM mokėtoju, iki Å¡iol nėra to padaręs.Vietos mokesčių administratoriaus sprendimas iÅ¡registruoti VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų yra neteisėtas, kadangi gavus praÅ¡ymÄ nebuvo atliktas tyrimas dėl praÅ¡ymo teisėtumo. Taip pat nebuvo galima priimti sprendimo dėl ekonominės veiklos nevykdymo, kadangi tam nebuvo pagrindo, iÅ¡vardinto Taisyklių 47 punkte. BÅ«tent toks vietos mokesčių administratoriaus pareigÅ«nų neteisėtas neveikimas netikrinti praÅ¡ymų pagrįstumo ir neteisėtas veikimas iÅ¡registruojant savo laiku VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų, suteikė klaidingÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjui manyti, kad jis vykdo ne ekonominę, bet darbinę veiklÄ , kuri nėra PVM mokesčio objektu.

Dėl Å¡ių VMI pareigÅ«nų veiksmų jam buvo padaryta žala.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remdamasi skunde iÅ¡dėstytais argumentais prašė skundÄ tenkinti.3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė E. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 40–42). Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjo teigimu, VMI darbuotojai nekontroliavo, ar tinkamai užpildyti pareiÅ¡kėjo kontroliuojamos VÅ¡Ä® „Stropuva“ mokesčių administratoriui teikiami dokumentai, neatliko tyrimo, nepastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas yra minėtÄ Ä¯staigÄ kontroliuojantis asmuo ir nepranešė pareiÅ¡kėjui apie jam atsiradusiÄ mokestinę prievolę.

Tačiau, minėti teiginiai yra hipotetinio pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjo skunde nenurodyta nei viena teisės norma, kuria vadovaujantis mokesčių administratorius turi pareigÄ mokėtojams praneÅ¡ti apie jiems kilusias mokestines prievoles ar atliekant tikslinius kontrolės veiksmus, susijusius su konkrečiomis procedÅ«romis (Å¡iuo atveju juridinio asmens iÅ¡registravimu iÅ¡ PVM mokėtojų) informuoti kitus asmenis (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjÄ , fizinį asmenį, apie jam kylančias mokestines prievoles).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad į 106 694,76 Lt turtinės žalos dydį įeina ir pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas PVM. Tačiau apskaičiuotas PVM sudarė 61 338,00 Lt, todėl neaiÅ¡ku, kas sudaro likusiÄ reikalavimo dalį. PareiÅ¡kėjo reikalavimas į turtinę žalÄ Ä¯traukti mokestinio ginčo metu apskaičiuotas papildomai mokėtino PVM sumas nėra logiÅ¡kai pagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas pats nevykdė savo mokestinių prievolių. Mokesčių administratorius negali bÅ«ti atsakingas už mokesčių mokėtojo žinomai ir tikslingai prisiimtÄ rizikÄ vengti mokestinės prievolės. PareiÅ¡kėjas tik pasibaigus mokestiniam ginčui pradėjo vykdyti savo mokestinę prievolę.

Ä® posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungė Mokestinių ginčų komisijos bylÄ Nr. 7-169/2010 (toliau – MGK byla), taip pat administracinę bylÄ Nr. I-4242-244/2011 (toliau – Administracinė byla Nr. I-4242-244/2011).Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.1. Remiantis proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:Juridinių asmenų registre 2002-06-14 buvo įregistruota VÅ¡Ä® „Stropuva“ (MGK byla, b. l. 76), kurios steigėjas E. Å . (MGK byla, b. l. 77), 2005-10-06 įregistruota UAB „Stropuva ir ko“ (MGK byla, b. l. 73), kurios administracijos vadovu ir direktoriumi buvo paskirtas E. Å . (MGK byla, b. l. 75).

VÅ¡Ä® „Stropuva“ Vilniaus apskrities VMI 2006-05-03 pateikė FR0388 01 formos praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ PVM mokesčio mokėtojų registro, kadangi ji nevykdo ekonominės veiklos (b. l. 12–15). Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyrius 2006-05-10 sprendimu Nr. (27.260)-333-572 iÅ¡registravo VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų registro (Administracinė byla Nr. I-4242-244/2011, t. I, b. l. 92).Vilniaus apskrities VMI 2010-03-03 sprendimu Nr. (21.26)-256-58 patvirtino nurodymÄ pareiÅ¡kėjui sumokėti 61 338 Lt PVM, 23 890 Lt PVM delspinigių bei 6 134 Lt PVM baudos (MGK byla, b. l. 26–28), kurį vėliau patvirtino VMI 2010-05-20 sprendimu Nr. 68-129 (MGK byla, b. l. 8–10) ir MGK 2010-08-27 sprendimu Nr. S-227(7-169/2010) (MGK byla, b. l. 101–108).

Å ių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT), kuris 2011-12-22 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4242-244/2011 (Administracinė byla Nr. I-4242-244/2011, t. I, b. l. 108–114), juos pripažino teisėtais ir pagrįstais ir paliko galioti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-04-16 nutartimi (Administracinė byla Nr. I-4242-244/2011, t. II, b. l. 4–14), iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A438-1930/2012 pagal pareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ , VAAT 2011-12-22 sprendimÄ paliko galioti.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad VAAT 2011-12-22 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4242-244/2011, bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo E. Å . reikalavimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus 2006-05-10 sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572 nutraukė, o LVAT 2012-04-16 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012, be kita ko, vertino Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus veiksmų, priimant 2006-05-10 sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .2.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, prašo priteisti 106 694,76 Lt turtinei žalai ir 1 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, atsirado Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui 2006-05-10 sprendimu                   Nr. (27.260)-333-572 išregistravus VšĮ „Stropuva“ iš PVM mokėtojų registro.3. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iuo atveju norint konstatuoti VMI (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. LVAT yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007).

Taigi civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pagal šio įstatymo 96 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. LVAT yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia, t. y. jis įgyja tam tikras savybes, apibūdinančias teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinius padarinius.

Pirma, jis įgyja res judicata galiÄ , kas reiÅ¡kia teismo sprendimo iÅ¡imtinumÄ bei nenuginčijamumÄ proceso Å¡alims ir tai aiÅ¡kinama procesiniu ir materialiuoju teisiniu aspektu. Procesiniu teisiniu aspektu tai reiÅ¡kia draudimÄ Ä¯siteisėjusį teismo sprendimÄ skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytus faktus. Materialiuoju teisiniu aspektu įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡imtinumas reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu galutinai iÅ¡sprendžiamas ginčas, Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

Antra, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicialumo savybę, t. y. Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2014).4. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jau administracinėje byloje Nr. I-4242-244/2011, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs VAAT 2011-12-22 sprendimas, ir administracinėje byloje              Nr. A438-1930/2012, kurioje priimta ir įsiteisėjusi LVAT 2012-04-16 nutartis, E. Å ., be kita ko, ginčydamas VMI Vilniaus skyriaus 2006-05-10 sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572, kuriuo VÅ¡Ä® „Stropuva“ buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, skunde VAAT (Administracinė byla Nr. I-4242-244/2011, t.

I, b. l. 1–7), bei apeliaciniame skunde LVAT (Administracinė byla                  Nr. I-4242-244/2011, t. I, b. l. 169–145) prašė įvertinti Vilniaus apskrities VMI pareigÅ«nų veiksmus. Tuomet savo skunduose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad, jo nuomone, Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui priimant sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572 buvo žinoma, jog jis kontroliuoja VÅ¡Ä® „Stropuva“, taip pat jai buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjas gauna pajamas nesusijusias su darbo santykiais.

Pareiškėjo nuomone, 2005 metų lapkričio mėnesį UAB „Stropuva ir ko“ įregistruojant PVM mokėtoju, remiantis Taisyklių 19 punktu turėjo būti atliktas tyrimas dėl asmens atitikimo PVM įstatymo reikalavimams, taip pat Vilniaus apskrities VMI privalėjo informuoti jį, kad nuo 2005 metų lapkričio mėnesio jam atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtu pagal PVMĮ 71 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad LVAT nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012, atsakydamas į pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatavo kad:

„Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, išregistruodamas VšĮ „Stropuva“ iš PVM mokėtojų registro, pripažino, jog VšĮ „Stropuva“ nevykdo ekonominės veiklos ir todėl neturi mokėti PVM (b. l. 169-170). Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. Pažymėtina, kad MAĮ [Mokesčių administravimo įstatymas] 40 straipsnis įtvirtina, jog mokesčių mokėtojas inter alia privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, teisingai apskaičiuoti mokestį ir kt.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas teisės normas, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent mokesčių mokėtojui, o ne mokesčių administratoriui, kyla pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, bei, esant įstatymuose nustatytoms sÄ lygoms, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju. Vien ta aplinkybė, jog mokesčių administratorius tenkino praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų registro, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas gali nesilaikyti pareigos tinkamai apskaičiuoti bei mokėti mokesčius ir įsiregistruoti mokesčių mokėtoju.

Kaip jau buvo minėta, PVMÄ® nustato pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ pareigÄ â€“ bendroms jo ir jo kontroliuojamų Å«kio subjektų pajamoms virÅ¡ijus 100 000 Lt, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju bei apskaičiuoti ir mokėti PVM. To neįvykdęs, pareiÅ¡kėjas padarė teisės pažeidimÄ . Dėl iÅ¡vardintų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrius, priimdamas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572, kuriuo iÅ¡ PVM mokėtojų buvo iÅ¡registruota VÅ¡Ä® „Stropuva“, suklaidino pareiÅ¡kėjÄ ar sutrukdė jam tinkamai įvykdyti mokestines prievoles“.Nurodytas faktines aplinkybes vertinant kitų surinktų įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyrius kaip institucija, tiek jos darbuotojai, nesuklaidino pareiÅ¡kėjo ar nesutrukdė jam tinkamai įvykdyti mokestines prievoles; taigi Å¡iuo aspektu priimdami 2006-05-10 sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572, kuriuo iÅ¡ PVM mokėtojų buvo iÅ¡registruota VÅ¡Ä® „Stropuva“, veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, jų veiksmai buvo teisėti.

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog VMI nevykdė Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, dėl ko sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui laiku neįsiregistruoti PVM mokėtoju, taip pat tai, kad vietos mokesčių administratoriaus sprendimas iÅ¡registruoti VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų yra neteisėtas, yra nepagrįsti.5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus veiksmai priimat 2006-05-10 sprendimÄ Nr. (27.260)-333-572 iÅ¡registruoti VÅ¡Ä® „Stropuva“ iÅ¡ PVM mokėtojų registro buvo teisėti ir pagrįsti.

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas, kuriuo jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 106 694,76 Lt turtinei žalai atlyginti, 1 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo skundo padavimo iki priteistos sumos sumokėjimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjo E. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Rytis Krasauskas