Legislator Case Law & Legislation
2017-11-24 Nr. DBT-252-3-63-3-01232-2017-3 AI generated

2017-11-24 Nr. DBT-252-3-63-3-01232-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-11-24 Nr. DBT-252-3-63-3-01232-2017-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

Legislator headnote

AI generated

2017-11-24 Nr. DBT-252-3-63-3-01232-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltijos pirkliai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos prokuratūros, 8 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo administracinę bylą bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-109/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01232-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros, dėl žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltijos pirkliai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos prokuratūros, 8 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo administracinę bylą bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė, nurodęs, kad byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu prokuroro prašymą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, priėmė nutartį palikti galioti 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Taigi reikalavimą dėl žalos priteisimo pareiškėjas kildina iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų, jam kreipusis prašymu į teismą, ginant viešąjį interesą. Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. T-XX-51-07, o taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-257/2010 nurodė, kad prokuroras, spręsdamas klausimus dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau 2010 m. spalio 22 d. nutartyje byloje Nr. T-XX-69-10 Specialioji teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjai ginče keliamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su prokuratūros veiksmais, atliktais administracinių bylų teisenoje, kuriais buvo siekiama nuginčyti tam tikrus viešojo administravimo srityje priimtus administracinius aktus, sprendė, kad šių prokuratūros veiksmų teisinis įvertinimas pirmiausia priklauso nuo administracinės teisės normų ir administracinių bylų teiseną reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, o tai yra administracinio teismo funkcija, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Todėl taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš prokuratūros, kaip institucijos, padedančios užtikrinti teisingumą, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepriskirtinas tai ginčų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuri pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl žalos, kurios atsiradimą sieja su prokuroro veiksmais, t. y. tuo, kad gindamas viešąjį interesą, prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atlyginimo.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas prokuratūros veiksmais viešojo administravimo srityje. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą, todėl ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį Nr. T-90-2013, priimtą byloje S. G. v. Kauno apygardos prokuratūra). Taigi prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kreipimasis į administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra veiksmai viešojo administravimo srityje, todėl šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros, dėl žalos priteisimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys