2022-06-22 Nr. AB-16852-3-62-3-03568-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-06-22 Nr. AB-16852-3-62-3-03568-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas C. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) priimtus sprendimus bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-511-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03568-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas C. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) priimtus sprendimus bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
2022 m. gegužės 12 d. (teisme užregistruotas 2022 m. gegužės 13 d.) per teismų informacinės sistemos Liteko elektroninį paslaugų portalą (toliau – ir EPP) buvo pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo, kurį pateikė pareiškėjo atstovas advokatas Paulius Vinkleris.
Teikiant apeliacinį skundą buvo prašoma atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodant, kad apeliacinis skundas per nustatytą terminą nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl techninės klaidos. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, jog 2022 m. balandžio 7 d. buvo pateiktas teismui didelis skundų kiekis, todėl šis skundas dėl techninės klaidos nebuvo įkeltas, nors buvo paruoštas ir parengtas pateikti. Atstovo įsitikinimu, nurodytos priežastys yra svarbios ir suteikiančios pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė ir paskelbė 2022 m. kovo 24 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalimi, buvo 2022 m. balandžio 7 d. Dėl nurodyto sprendimo apeliacinis skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams per EPP pateiktas 2022 m. gegužės 12 d., t. y. žymiai praleidus Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje nustatytą apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą.
Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl 2022 m. balandžio 7 d. didelio teismui teiktų procesinių dokumentų kiekio nebuvo įkeltas šis apeliacinis skundas, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, apribojusia jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Nurodyta didelio krūvio aplinkybė ir įvykusi techninė klaida yra išimtinai susiję su subjektyviu kriterijumi, susijusiu su pareiškėją atstovaujamo profesionalaus teisininko, apdairumu ir rūpestingumu. Be to, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teismo posėdyje dalyvavo, todėl jiems buvo žinoma apie sprendimo paskelbimo datą ir vietą, žinojo kada prasideda ir baigiasi terminas skundui paduoti, o terminas skundui paduoti praleistas ženkliai.
Teismas pripažino, kad Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo asmens valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, todėl apeliacinio skundo padavimo termino neatnaujino.
Kadangi prašymas dėl termino atnaujinimo buvo atmestas, teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga, pažeidžia pareiškėjo teisę į apeliaciją. Formalūs ir nedideli terminų pažeidimai negali būti pagrindu suvaržyti fundamentalias asmens teises, t. y. teisę į skundo priėmimą, teisingą teismo procesą, asmens teisę pasinaudoti teisinėmis gynybos priemonėmis, įskaitant ir teise apskųsti nepalankų teismo sprendimą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais laikytina, kad pareiškėjo teisė, jog jo skundą išnagrinėtų nepriklausomas teismas yra didesnė vertybė nei griežtas formalių taisyklių laikymasis.
Pareiškėjas teigia, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl paaiškinamų ir pateisinamų priežasčių. Vėliau skundas buvo teikiamas per protingą laiko tarpą (tą pačią dieną) pastebėjus, jog byloje nėra apeliacinio skundo. Turi būti atsižvelgta į tai, jog kiekviename teismo procese, ypač sprendžiant dėl asmeniui suteiktinos tarptautinės apsaugos, itin reikšmingas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo nepriėmimas sukeltų jam sudėtingas pasekmes, pirmosios instancijos teismo sprendimas nebūtų patikrintas teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Taip pat termino atnaujinimas nepadarytų jokios žalos nė vienam iš bylos dalyvių, nes jie visi suinteresuoti teisingu ir tinkamu prieglobsčio suteikimo klausimo išnagrinėjimu, juolab, kad prieglobsčio prašytojų krizės valdymas stebimas tarptautiniu mastu.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog didelis bylų skaičius, didelis darbo krūvis, kuris tenka pareiškėjo advokatui teikiant analogiškus apeliacinius skundus ir įvykusi techninė klaida, dėl kurios laiku nebuvo pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas yra išimtinai subjektyvios priežastys. Bylų skaičius ir susidaręs darbo krūvis nepriklauso nuo pareiškėjo ir jį atstovaujančio advokato valios, todėl šios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio. Objektyvia aplinkybe laikytina ir įvykusi klaida, dėl kurios buvo manyta, kad laiku parengtas skundas yra pateiktas. Nors žmogiška pareiškėją atstovaujančio advokato klaida ir turi subjektyvų aspektą, tačiau iš esmės taip pat laikytina objektyvia aplinkybe, nes asmuo darydamas klaidą, nesuvokia, kad klysta, todėl sąžiningo suklydimo atveju klystančio asmens veiksmai taip pat nepriklauso nuo jo valios. Šiuo atveju pareiškėjo skundas nebuvo laiku paduotas dėl sąžiningos klaidos, todėl tokia klaida laikytina objektyvia, nepriklausančia nuo klystančiojo valios.
Pareiškėjas teigia, jog prieglobsčio prašytojo interesas ir žmogaus teisių užtikrinimo prioritetas suponuotų esant prasminga ir reikalinga priimti apeliacinį skundą ir jį išnagrinėti. Tarptautiniu mastu ginamos žmogaus teisės į saugumą ir ramų gyvenimą turi prioritetą, todėl formalūs reikalavimai, kurie irgi yra labai svarbūs ir reikalingi turi būti taikomi atsižvelgiant į šį prioritetą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismai skundus nagrinėja ABTĮ ir šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Kadangi teismo sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo, momentas, kada asmuo gavo teismo sprendimą ir su juo susipažino, neturi teisinės reikšmės.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2022 m. kovo 7 d. informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, o sprendimo priėmimą bei paskelbimą nuspręsta atidėti 2022 m. kovo 24 d., dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovai advokatai Paulius Vinkleris, Dimitrijus Korsakovas. Teismo sprendimo paskelbime pareiškėjas ir jo atstovai nedalyvavo. Pareiškėjo atstovams 2022 m. kovo 24 d. per EPP buvo išsiųstas teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo nuorašas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo išdėstyta jo apskundimo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliacinis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo paduotas praleidus 14 dienų nuo šio teismo sprendimo paskelbimo apskundimo terminą: pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2022 m. kovo 24 d., apeliacinis skundas paduotas 2022 m. gegužės 12 d. (teisme užregistruotas 2022 m. gegužės 13 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ABTĮ nėra numatytas. Paprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo atstovo nurodytos termino praleidimo priežastys savaime negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai ne visada gali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimą.
Atsižvelgiant į užsieniečių išimtinę specifinę situaciją, suponuotą jų teisių įgyvendinimo realiomis galimybėmis tik per advokatą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad užkertant kelią prieglobsčio prašytojui skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl advokato klaidos, būtų paneigta prieglobsčio prašytojo teisė į apeliaciją, o tai nedera su konstituciniais teisės į teismą imperatyvais. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinamas.
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo prašymą priimti apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas siekia pasinaudoti savo teise į teisingą prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, vadovaudamasi ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės (ABTĮ 138 str. 1 d., 154 str. 3 p.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neturi pakankamai piniginių lėšų savarankiškai pasirūpinti bet kokia teisine pagalba.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, kad žyminio mokesčio pareiškėjas sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio sumokėjimo jis yra atleistinas. Įvertinus pateiktus argumentus ir ginčo pobūdį, prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkinamas (ABTĮ 37 str.).
Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjo apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 138 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo C. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartį.
Atnaujinti pareiškėjui C. B. terminą apeliaciniam skundui dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo paduoti.
Atleisti pareiškėją C. B. nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimo.
Pareiškėjo C. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo priimti nagrinėti apeliacine tvarka.
Išsiųsti atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus ir įpareigoti pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo dienos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Dainius Raižys