043afd7f-920b-4dac-94e5-49d6029bb1a3 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-581/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52508-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei, nuteistajam A.

R., jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, nuteistajam N. R., jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei, nuteistajam J. O., jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei, nuteistajam K. R., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vertėjams E. G., B. K., J. G., I. S., D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės ir nuteistojo K.

R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: A. R. buvo nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A.

Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtÄ ) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J.

R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtÄ ) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A.

Ž. turto sugadinimo) – areštu 16 parų; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. R. buvo nuteistas: - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtÄ ) – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Valtralita“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 4 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J.

R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtÄ ) – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A.

Ž. turto sugadinimo) – areštu 24 paroms; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 11 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Val.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. O. buvo nuteistas: - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtÄ ) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J.

R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtÄ ) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A.

Ž. turto sugadinimo) – areštu 20 parų; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R.

E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams. Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. R. buvo nuteistas: - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ ir S. S. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „K.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „B.“ turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Ko.“ ir J.

R. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Č.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti UAB „E.“ turtÄ ) – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. E. firmos „D.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Al.“, AB „P.“ ir AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „K.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Ko.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Č.“ ir UAB „E.“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, Å¡ios bausmės buvo subendrintos jas apimant bei iÅ¡ dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirtos bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir jam taikomas suėmimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. R., J. O. ir N. R. buvo išteisinti iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Z. E. turto vagystės), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat K. R. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „V.“, K. L. ir R. B. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. J. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl A.

Ž. turto vagystės), 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A.“ turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti M. filialo turtÄ ), 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Au.“ turto vagystės), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Ž. turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl M. filialo ir UAB „A.“ turto sugadinimo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Au.“ turto sugadinimo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nebuvo gauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. R., N. R. ir J. O., turėdami tikslÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, t. y. įsibrauti į negyvenamÄ sias patalpas bei pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., padarė Å¡ias nusikalstamas veikas: 1.1. 2018 m. lapkričio 1 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 1.07 val., sugadindami 50 eurų vertės pakabinamÄ lauko durų spynÄ , 200 eurų vertės duris bei 50 eurų vertės apsauginių grotų spynÄ , įsibrovė į UAB „V.“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadinę 236,60 eurų vertės signalizacijos pultÄ , iÅ¡laužę 100 eurų vertės seifÄ , iÅ¡ seifo bei kasų pagrobė pinigus – 6981,57 eurų, 546 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ymo įrenginį su vaizdo įraÅ¡ais, iÅ¡ prekystalio stalčiuje buvusios piniginės pagrobė K.

L. priklausančius pinigus – 100 eurų; tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , įsibrovė į to paties pastato antrame aukÅ¡te esančias R. B. parduotuvės patalpas ir pagrobė kasos aparate buvusius 15 eurų bei stiklainyje rastus 540 eurų; tokiu bÅ«du A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ UAB „V.“ priklausantį 636,60 eurų vertės turtÄ bei pagrobė svetimÄ â€“ 8182,57 eurų vertės turtÄ : UAB „V.“ priklausantį 7527,57 eurų vertės turtÄ , K.

L. priklausančius pinigus – 100 eurų bei R. B. priklausančius pinigus – 555 eurų; 1.2. 2018 m. lapkričio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 22 d., apie 0.17 val., iÅ¡daužę UAB „P.“ priklausančios kepyklos, esančios (duomenys neskelbtini), 26,11 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketÄ , įsibrovė į UAB „P.“ kepyklos pastato vidų, kur sugadinus 440 eurų vertės dvejas plastikines duris, įsibrovė į administratorės kabinetÄ ir iÅ¡ stalčiaus pagrobė V.

J. priklausančius pinigus – 49 eurus; tokiu bÅ«du A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ UAB „P.“ priklausantį 466,11 eurų vertės turtÄ bei pagrobė svetimÄ V. J. priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 49 eurus; 1.3. 2018 m. lapkričio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. lapkričio 27 d. apie 23.40 val., sugadindami 200 eurų vertės plastikinio lango rėmÄ , įsibrovė į A.

Ž. gėlininkystės Å«kio pastatÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė buhalterijos patalpose stalčiuje buvusius 10000 Rusijos rublių, 131,69 eurų vertės, 140 eurų, 100 eurų vertės seifÄ bei jame buvusius: pinigus – 15 400 eurų, 15 vnt. alkoholinių gėrimų bendros 171 eurų vertės, 100 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SM-G870F“ IMEI (duomenys neskelbtini); tokiu bÅ«du A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ A. Ž. priklausantį nedidelės 200 eurų vertės turtÄ bei pagrobė svetimÄ A.

Ž. priklausantį didelės 16 042,69 eurų vertės svetimÄ turtÄ ; 1.4. 2018 m. gruodžio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 23.59 val. įsibrovė į M. filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 693,71 eurų vertės pastato apsaugos sistemos maitinimo ir valdymo blokÄ bei pasikėsino pagrobti M. filialui priklausantį turtÄ , tačiau jo nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, nes nerado pinigų; tęsdami savo nusikalstamÄ sumanymÄ , organizuotos grupės nariai N. R. ir J.

O. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 0.50 val., iÅ¡lauždami 150 eurų vertės lango rėmÄ , įsibrovė į UAB „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, iÅ¡ kur pagrobė UAB „A.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 140 eurų; taip A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ bendros 843,71 eurų vertės turtÄ â€“ M. filialui priklausantį 693,71 eurų vertės bei UAB „A.“ priklausantį 150 eurų vertės turtÄ , bei pasikėsino pagrobti svetimÄ M. filialui priklausantį turtÄ bei pagrobė svetimÄ UAB „A.“ priklausantį turtÄ â€“ 140 eurų; 1.5. 2018 m. gruodžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R. ir J. O. 2018 m. gruodžio 4 d. apie 23.23 val., iÅ¡lauždami pakeliamus vartus, įsibrovė į UAB „Au.“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sugadino 407,77 eurų vertės signalizacijos apsaugos sistemÄ bei pagrobė 35,01 eurų vertės kasos aparato stalčių, kuriame buvo pinigai – 100 eurų; tokiu bÅ«du A. R., N. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „Au.“ priklausantį 407,77 eurų vertės turtÄ bei pagrobė 135,01 eurų vertės svetimÄ UAB „Au.“ priklausantį turtÄ .

2. N. R. 2019 m. gegužės 18 d. apie 2.05 val., iÅ¡laužęs tinklinę segmentinę tvorÄ , sugadinęs lauko pastatų apÅ¡vietimÄ , sugadinęs plastikines duris, tuo sugadindamas bendros 1627,79 eurų vertės turtÄ , įsibrovė į UAB „Val.“ priklausančios sodo technikos parduotuvės „H.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ kasos pagrobė pinigus – 107 eurus.

3. A. R., N. R., K. R. ir J. O., turėdami tikslÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, t. y. įsibrauti į negyvenamÄ sias patalpas bei pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdami organizuota grupe, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padarė Å¡ias nusikalstamas veikas: 3.1. 2019 m. rugsėjo 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K.

R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 0.14 val., sugadindami 20 eurų vertės įėjimo durų spynÄ , įsibrovė į AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadino 533,30 eurų vertės signalizacijos sistemÄ , 100 eurų vertės seifo užraktÄ ir iÅ¡ seifo pagrobė pinigus – 4330,86 eurų; tokiu bÅ«du A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino AB „L.“ priklausantį 653,30 eurų vertės turtÄ bei pagrobė 4330,86 eurų vertės svetimÄ AB „L.“ priklausantį turtÄ ; 3.2. 2019 m. rugsėjo 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 2.14 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytu įrankiu sudaužė 10 eurų vertės Å¡viestuvo gaubtÄ , sugadindami bendros 180 eurų vertės lango apsaugines žaliuzes, lango rėmÄ bei iÅ¡dauždami lango stiklÄ , sugadindami 32 eurų vertės durų spynÄ , įsibrovė į parduotuvės, priklausančios R.

E. firmos „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sudaužė 250 eurų vertės signalizacijos pultÄ , iÅ¡ kasos pagrobė pinigus – 15,01 eurų, bei 112,23 eurų vertės stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡ymo įrenginį „Hikvision“, priklausantį S. S.; tokiu bÅ«du A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino R. E. firmai „D.“ priklausantį 472 eurų vertės turtÄ bei pagrobė bendros 127,24 eurų vertės svetimÄ turtÄ : R. E. firmai „D.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 15,01 eurų, bei S. S. priklausantį 112,23 eurų vertės turtÄ ; 3.3. 2019 m. rugsėjo 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 22.09 val., atardę UAB „Al.“, esančios (duomenys neskelbtini), segmentinės tvoros dalį, pateko į aptvertÄ Å¡ios bendrovės teritorijÄ , po to iÅ¡laužę 200 eurų vertės lauko ir aÅ¡tuonias vidaus duris, pateko į minėtos bendrovės gamyklines patalpas, kur sulaužė 2500 eurų vertės analitines svarstykles, sudaužė 1500 eurų vertės apsaugos pultÄ , iÅ¡ stalčiaus pagrobė pinigus – 10 000 eurų, 10 eurų vertės vyriÅ¡kÄ rankinę bei 30 eurų vertės kiÅ¡eninį peiliukÄ ; tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 1.16 val. organizuotos grupės nariai – N. R., K.

R. ir J. O., iÅ¡mušę betoninėje pastato sienoje kiaurymę, įsibrovė į AB „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas bei iÅ¡ metalinės dėžės pagrobė pinigus – 3339 eurus; tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 2.27 val. organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O., sugadindami 787,09 eurų vertės apsauginę signalizacijÄ , įsibrovė į AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijÄ , po to atkėlę AB „L.“ (duomenys neskelbtini) filialo parduotuvės katilinės pakeliamus vartus, pateko į parduotuvės vidų bei iÅ¡laužę apskaitininkės kabineto duris ir laužtuvu iÅ¡laužę seifo duris bendros 331,16 eurų vertės, iÅ¡ seifo pagrobė pinigus – 1885 eurus; tokiu bÅ«du A.

R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ 5318,25 eurų vertės turtÄ : UAB „Al.“ priklausantį 4200 eurų vertės turtÄ bei AB „L.“ priklausantį 1118,25 eurų vertės turtÄ ; pagrobė svetimÄ didelės 15 264 eurų vertės turtÄ : UAB „Al.“ priklausantį 10 040 eurų vertės turtÄ , AB „P.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 3339 eurus, bei AB „L.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 1885 eurus; 3.4. 2019 m. rugsėjo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 0.42 val., iÅ¡dauždami 685,18 eurų vertės lango stiklo paketÄ , įsibrovė į UAB „K.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 161,27 eurų vertės signalizacijos pultÄ bei iÅ¡laužę seifo duris pagrobė pinigus – 469,44 eurų; tokiu bÅ«du A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „K.“ priklausantį 846,45 eurų vertės turtÄ bei pagrobė UAB „K.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 469,44 eurus; 3.5. 2019 m. rugsėjo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, A.

R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 23.46 val. UAB „B.“ prekybai priklausančio prekybos centro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡orinėje sienoje iÅ¡daužę skylę, taip sugadindami UAB „B.“ prekybai priklausantį bendros 7874,15 eurų vertės turtÄ , įsibrovė į prekybos centro patalpas, kur iÅ¡ prekybos centre esančios kasos pagrobė kasos aparato pinigų stalčių su pinigais – 1 580,90 eurų, sulaužę padalinio vadovo kabineto durų vidinę spynÄ , iÅ¡ kabineto pagrobė seifÄ su pinigais – 7565 eurų, bei iÅ¡ salės pagrobė 13,02 eurų vertės laužtuvÄ , 5,20 eurų vertės reples bei 4,71 eurų vertės ruletę; tokiu bÅ«du A.

R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „B.“ prekybai priklausantį 7874,15 eurų vertės turtÄ bei pagrobė UAB „B.“ prekybai priklausantį 9168,83 eurų vertės turtÄ ; 3.6. 2019 m. rugsėjo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į JurbarkÄ , kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 1.25 val. įsibrovė į AB „L.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, t. y. iÅ¡lauždami lauko medines duris, sugadindami plastikines duris, iÅ¡lauždami medinę spintelę bei sugadindami seifo duris, taip sugadindami AB „L.“ priklausantį bendros 401,79 eurų vertės turtÄ , iÅ¡ seifo pagrobė pinigus – 4078,22 eurus; tokiu bÅ«du A.

R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino AB „L.“ priklausantį 401,79 eurų vertės turtÄ bei pagrobė AB „L.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 4078,22 eurus; 3.7. 2019 m. rugsėjo 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 1.47 val., iÅ¡lauždami 2706,68 eurų vertės duris ir sugadindami 278,34 eurų vertės langÄ , įsibrovė į UAB „Ko.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur ieÅ¡kodami pinigų sugadino bendros 932,63 eurų vertės aÅ¡tuonis seifus, sugadino bendros 10112,52 eurų vertės kompiuterinę įrangÄ ir iÅ¡ seifų pagrobė svetimÄ UAB „Ko.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 3315,46 eurus bei J.

R. priklausančius 1450 eurų; tokiu bÅ«du A. R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino UAB „Ko.“ priklausantį didelės 14030,17 eurų vertės turtÄ bei pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 4765,46 eurus: UAB „Ko.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 3315,46 eurus ir J. R. priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 1450 eurų; 3.8. 2019 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. R. vairuojamu automobiliu A. R. ir organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur organizuotos grupės nariai – N. R., K.

R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 0.33 val., sugadindami duris, įsibrovė į UAB „Č.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, kur sugadindami 44,27 eurų vertės seifÄ , iÅ¡ jo pagrobė pinigus – 2200 eurų; tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , organizuotos grupės nariai N. R., K. R. ir J. O. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 3.10 val., sugadindami 300 eurų vertės duris, įsibrovė į UAB „E.“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, sugadino 27,83 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerÄ , 300 eurų vertės seifo raktinę spynÄ bei pasikėsino pagrobti svetimÄ UAB „E.“ priklausantį turtÄ , tačiau jo nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atvyko apsaugos darbuotojas; tokiu bÅ«du A.

R., N. R., K. R. ir J. O., veikdami organizuota grupe, sugadino svetimÄ 672,10 eurų vertės turtÄ : UAB „Č.“ priklausantį 44,27 eurų vertės turtÄ , UAB „E.“ priklausantį 627,83 eurų vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti svetimÄ UAB „E.“ priklausantį turtÄ bei pagrobė svetimÄ UAB „Č.“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 2200 eurų. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. O. praÅ¡o: iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytÄ paÅ¡alinti aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei Å¡ias jo veikas atitinkamai (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) perkvalifikuoti; suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma: 4.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Visi jie atvyko į LietuvÄ ketindami susirasti darbÄ , pradėti verslÄ , o mintis vogti kilo pasibaigus pinigams ir neįgyvendinus savo sumanymo. Jie neturėjo jokio plano, elgėsi spontaniÅ¡kai, byloje nebuvo nustatyti grupę subÅ«rę ir jos veiklÄ koordinavę asmenys. 4.2. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neįvertino visų jos skyrimui reikÅ¡mingų bylos duomenų, todėl paskyrė per griežtÄ bausmę.

Nuteistasis savo kaltę pripažino dėl visų vagysčių, nuoÅ¡irdžiai gailisi, bendradarbiavo su pareigÅ«nais, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, per visÄ suėmimo laikÄ nematė savo artimųjų, padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio ir pasižada nenusikalsti. Kadangi Å¡ioje byloje procesas vyko ilgÄ laikÄ ir jis ilgÄ laikÄ buvo suimtas, be to, jis turi sveikatos sutrikimų, turi tris vaikus, vienas iÅ¡ jų nepilnametis, žmona neturi darbo, tai sudaro pagrindÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas A. Penelis praÅ¡o: iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytÄ paÅ¡alinti aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei Å¡ias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti; nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę sumažinti iki 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo iÅ¡vadas dėl organizuotos grupės buvimo grindžia tik prielaidomis.

Ne visi nuteistieji dalyvavo darant atskiras nusikalstamas veikas, iÅ¡ esmės visos Å¡ios veikos – piniginių lėšų vagystės, kurioms nebuvo kuriamas joks planas ar pasiskirstoma vaidmenimis, o turtas buvo sugadintas tik kaip priemonė vagystei realizuoti. Be to, teismas nenustatė, kas subÅ«rė organizuotÄ grupę ir jai vadovavo. Å iuo atveju kas kartÄ buvo priimamas atskiras susitarimas padaryti veikÄ , visi nuteistieji laisva valia dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti sutikdavo dalyvauti veikose.

Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į nuteistųjų organizuotumo lygį, visi jie veikė kaip bendravykdytojai, kas sudaro pagrindÄ suÅ¡velninti nuteistajam paskirtas bausmes.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo N. R. gynėja advokatė K. Rutkaukienė praÅ¡o: iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytÄ paÅ¡alinti aplinkybę, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei Å¡ias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisingumo principÄ dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso prieÅ¡ suimtÄ asmenį ir nuteistajam suÅ¡velninti bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ , o galutinę subendrintÄ bausmę jam paskirti ne didesnę nei 5 metai laisvės atėmimo; taikyti BK 75 straipsnio 3, 6, 7 dalis ir Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams, skiriant nuteistajam nedelsiant atlikti 2 metus laisvės atėmimo, o įskaičius jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , laikyti, jog jis Å¡iÄ bausmę yra atlikęs, todėl jį iÅ¡ suėmimo paleisti bei skirti įpareigojimÄ â€“ nedelsiant savo lėšomis iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be teisės į jÄ sugrįžti 3 metus. 6.1.

N. R. gynėja, cituodama BK nuostatas, teismų praktikÄ , nesutinka, jog N. R. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Nurodo, jog teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos. Pirma, teismas įvertinęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų neabejotinai patvirtinančių N. R., A. R., kaip organizuotÄ grupę subÅ«rusių, jos veiklÄ koordinavusių ir organizavusių, Å¡ias aplinkybes pagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino, tačiau, įvertinęs K. R., J. O. parodymų nenuoseklumÄ , tai, jog dalis J.

O. dalis parodymų prieštarauja nustatytoms aplinkybės, šiais jų parodymais nesivadovavo. Skunde akcentuojama, jog nebuvo konkretaus pasiskirstymo vaidmenimis, visi veikė kaip bendravykdytojai, kartu planavo padaryti nusikalstamas veikas, t. y. kartu atliko rengimosi veiksmus, vaidmenimis, užduotimis pasiskirstę nebuvo, visu sprendimus priimdavo kartu. Nurodo, jog keturių kaltinamųjų veika atitinka bendrininkavimo (BK 24 straipsnis), o ne organizuotos grupės požymius, todėl veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalies kvalifikuotos nepagrįstai ir nustatytas kvalifikuojantis požymis bei nepagrįstai ši aplinkybė dėl BK 187 straipsnyje numatytų veikų pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti. 6.2.

Nesutinkama su teismo argumentais dėl N. R. teismo pripažinto vaidmens, bei teigiama, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nenurodęs argumentų, lyginant su kitais nuteistaisiais už tų pačių veikų padarymÄ N. R. skyrė daug griežtesnes bausmes, kurios neatitinka nuteistojo asmenybės, padarytų veikų pavojingumo. Å aliÅ¡kai įvertino duomenis dėl N. R. teistumų, kuriuos pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdyba. Å aliÅ¡kai vertino (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. gruodžio 24 d. iÅ¡duotoje teistumo pažymoje esančius duomenis, kad N. R. neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kad asmeniui nėra pristatyta jokių užsienio teismų sprendimų.

Teismas nurodė, kad pažymoje nurodyta informacija, kad N. R. neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių, nepaneigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktų duomenų, jog N. R. praeityje yra teistas (duomenys neskelbtini) už nurodytas nusikalstamas veikas. Teismas neįvertino, kad pažymoje tik nurodyta, kad N. R. teistas už vagystes, vagystes sunkinančiomis aplinkybėmis, dokumentų klastojimÄ , psichotropinių medžiagų ir pirmtakų gamybÄ , iÅ¡leidimÄ prekybai, tačiau nėra duomenų, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas jis yra teistas, prieÅ¡ kiek metų įvykdytos Å¡ios veikos, byloje nėra teismų sprendimų, o pats N. R. viso proceso metu nuosekliai neigė Å¡iuos teistumus, tačiau nei prokuroras, nei teismas Å¡ių aplinkybių nepatikrino.

Byloje yra duomenys apie N. R. perdavimÄ (duomenys neskelbtini) pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, suėmimÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį (dėl veikų galimai padarytų prieÅ¡ 13 metų), tačiau nesant apkaltinamųjų nuosprendžių ir net nežinant Å¡ių bylų baigties, Å¡ie duomenys nėra tolygÅ«s teistumui ir net negali bÅ«ti laikomi charakterizuojančia medžiaga, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo tai, jog nors nėra įrodytos aplinkybės, kad kaltinamieji planavo įvykdyti daugiau nusikaltimų, Å¡ios aplinkybės nėra tiesiogiai įrodinėtinos byloje, tačiau teismas nepagrįstai tai vertino, kaip aplinkybes neigiamai apibÅ«dinančias kaltinamuosius.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad N. R. vedęs, turi Å¡eÅ¡is vaikus, sveikatos problemų, pastoviai vartoja vaistus, su Å¡eima jį sieja tvirtini socialiniai ryÅ¡iai, ateities jis nesieja su nusikalstamų veikų darymu. 6.3. Taip pat N. R. gynėja nurodo, kad yra pagrindas konstatuoti nepagrįstÄ bylos vilkinimÄ dėl pirmosios instancijos teismo kaltės. Byloje kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2020-10-16, byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rÅ«mams, tačiau 2020-12-30 kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ svarstė Alytaus apylinkės teismo teisėjas, o pirmas teisiamas posėdis byloje paskirtas vėl Panevėžio apylinkės teisme tik 2021-05-04, t. y. praėjus daugiau nei puse metų nuo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo.

IÅ¡ tokių duomenų matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje keturiems kaltinamiesiems buvo paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas, net septynis mėnesius po kaltinamojo akto suraÅ¡ymo, net nebuvo pradėta nagrinėti, joje jokie proceso veiksmai nebuvo atliekami, nes byla nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡ vieno teismo buvo iÅ¡siųsta į kitÄ . Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Å¡velninti bausmę. 6.4. Taip pat gynėja skunde nurodo, kad įvertinus prieÅ¡ tai aptartas aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , pagrobto turto vertę, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam N. R. už 2018 m. vagystes ir turto sugadinimÄ , padarytus prieÅ¡ UAB „P.“, A.

Ž. Å«kį, (duomenys neskelbtini), UAB „A.“, UAB „Au.“, paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . Be to, nuteistajam teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams, yra pernelyg griežta, neatitinka teisingumo bei proporcingumo principo, todėl Å¡velnintina. Teisinga ir proporcinga subendrinta galutinė bausmė jam skirtina ne didesnė nei 5 metų laisvės atėmimas. 6.5. Å iuo atveju nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip 2 metai ir N. R. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, turi pozityvius socialinius ryÅ¡ius, nėra duomenų, kad jis laikytųsi kriminalinės subkultÅ«ros ar atvirai niekintų įstatymais nustatytÄ tvarkÄ .

Toliau jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę nukentėtų jo nepilnamečių vaikų interesai. Visa tai sudaro pagrindÄ jam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas praÅ¡o: iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio kaip neįrodytÄ paÅ¡alinti aplinkybę, kad nuteistasis K. R. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, bei Å¡ias jo veikas atitinkamai perkvalifikuoti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisingumo principÄ dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso prieÅ¡ suimtÄ asmenį ir nuteistajam suÅ¡velninti bausmes už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir galutinę subendrintÄ bausmę; taikyti BK 75 straipsnio 3, 6, 7 dalis ir Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams, skiriant nuteistajam nedelsiant atlikti 2 metus laisvės atėmimo, o įskaičius jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , laikyti, jog jis Å¡iÄ bausmę yra atlikęs, todėl jį iÅ¡ suėmimo paleisti bei skirti įpareigojimÄ â€“ nedelsiant savo lėšomis iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be teisės į jÄ sugrįžti 3 metus.

Apeliaciniame skunde nurodoma: 7.1. Spręsdamas dėl organizuotos grupės požymio buvimo nuteistųjų veikoje, teismas neįvertino K. R. veiksmų apimties. Skirtingai nei kiti bendrininkai, K. R. dalyvavo 8 vagystėse 2019 m., dviejų savaičių laikotarpiu, kas nerodo jo tvirtų ir ilgalaikių ryÅ¡ių su kitais bendrininkais. Å ios nusikalstamos veikos buvo padarytos primityviai, jos nereikalavo specialaus pasiruoÅ¡imo, specialios technikos naudojimo. Nebuvo jokio realaus užduočių skirstymosi, jų pasidalinimo - bendrininkai prieÅ¡ pat darydami veikÄ apsitardavo, kas kÄ darys, tik vienas konkretus bendrininkas visada vairuodavo automobilį.

Todėl teismas nepagrįstai nustatė nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį – organizuotos grupės požymį, nuteistojo veikoje. Vagystės įsibraunant sudėčiai realizuoti, siekiant įveikti esamas kliÅ«tis, nėra jokio bÅ«tinumo veikti organizuotoje grupėje ir nėra jokio pagrindo dar kartÄ Å¡iÄ veikÄ vertinti per atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai organizuota grupė kaip kvalifikuojantis veikÄ nusikaltimo (vagystės) sudėties elementas. 7.2.

Teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo K. R. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl tyčinio turto sugadinimo veikiant organizuotoje grupėje. Turtas buvo gadinamas tik dėl vagystės realizacijos, t. y. siekiant įveikti kliÅ«tis, todėl nėra jokio pagrindo dar kartÄ Å¡iÄ aplinkybę vertinti, kai organizuota grupė yra kvalifikuojantis vagystę požymis. 7.3. Nuteistajam K. R. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį. Vien lingvistinis Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas, kaip tai daroma skundžiamame nuosprendyje, nėra pagrįstas ir teisingas.

Å iuo atveju K. R. jau ilgÄ laikÄ yra taikomas suėmimas, todėl už sunkių nusikaltimų visumÄ yra pagrindas jam atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , K. R. nustatytina nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri jau nebegali bÅ«ti trumpesnė kaip įstatymo numatyta – dveji metai, nes jis jau ženkliai ilgiau yra praleidęs suėmime be apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir dėl tos priežasties jis paleistinas iÅ¡ suėmimo kaip atlikęs BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta nedelsiant vykdytinos bausmės dalį.

Kadangi K. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki atvykimo į LietuvÄ gyvenęs (duomenys neskelbtini), neturi ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, visa jo Å¡eima ir Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuteistasis K. R. pats turi rimtų sveikatos problemų, jam reikalingas gydymasis, todėl jam taikytina pareiga – nedelsiant iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiant nesilankyti trejus metus. 7.4. Teismas, skirdamas nuteistajam K. R. bausmę, nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl yra pagrindas bausmę Å¡velninti.

Taip pat baudžiamasis procesas prieÅ¡ K. R. jau vyksta daugiau nei 2 metus (sulaikytas 2019 m. spalio 2 d.), per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, Lietuvos Respublikai varžant jo teises ir teisėtus teisinius interesus bendrauti su savo tautiečiais musulmonų tikėjimo, dalyvauti bendrai savo tikėjimo religinėse apeigose, kadangi buvo nustatyta izoliacija nuo kitų suimtų bylos bendrininkų, kas tik pablogino, apsunkino ir papildomai sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Nuteistasis K. R. yra silpnos sveikatos, dėl ilgÄ laikÄ taikomo suėmimo jis patiria nerimÄ ir kitų psichologinių problemų. Tai sudaro pagrindÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, K. R. suÅ¡velninti bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.

8. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė šiuos skundus atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 9. Nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato A. Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės K. Rutkauskienės ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliaciniai skundai atmetami.

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis J. O. ir nuteistųjų A. R., N. R., K. R. gynėjai. Visi jie apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės nurodo analogiÅ¡kus argumentus:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį nuteistųjų veikose, netinkamai jas kvalifikavo ir nustatė jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę; 2) pirmosios instancijos teismas visiems nuteistiesiems paskyrė per griežtas bausmes;

3) Å¡ios bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ visiems nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisingumo principÄ dėl per ilgo baudžiamojo proceso ir suÅ¡velninti jiems paskirtas bausmes;

4) taip pat yra pagrindas visiems nuteistiesiems iÅ¡ dalies atidėti bausmės vykdymÄ taikant BK 75 straipsnyje numatytÄ institutÄ ;

5) pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas prieÅ¡ visus nuteistuosius. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus praÅ¡ymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto iÅ¡vadas dėl Å¡ių skundų esmės. Dėl organizuotos grupės požymio 11. Apeliaciniuose skunduose neigiamas nuteistųjų veikimas organizuota grupe, nurodant, kad jis neatitiko tokiai grupei bÅ«dingų požymių, nes nuteistieji vagysčių ėmėsi pritrÅ«kę pinigų ir neįgyvendinę savo pirminio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo – įkurti verslÄ , susirasti darbÄ , jie nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, elgėsi spontaniÅ¡kai, naudojo primityvius įrankius bei priemones, tarp jų nebuvo susiformavusių ilgalaikių ir tvirtų aukÅ¡to organizuotumo lygio nusikalstamų ryÅ¡ių, nebuvo nustatyti grupę subÅ«rę ir jos veiklÄ koordinavę asmenys.

Tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai įvertintų įrodymų visuma paneigia tokius apeliantų argumentus.

12. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Taigi, organizuotos grupės nariai iÅ¡ anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo bÅ«do, vietos, laiko ir pan.

Toks iÅ¡ankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryÅ¡ius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-109-746/2017). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016), be to, nurodyta, kad organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam bÅ«dingas nevienalaikiÅ¡kumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016).

Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimÄ dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausÄ s tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016).

13. Nors visi nuteistieji viso proceso metu neigė, kad į Lietuvos RespublikÄ tiek 2018 m., tiek 2019 m. atvyko, siekdami teigiamų tikslų (įkurti verslÄ , susirasti darbÄ ), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai Å¡iÄ jų versijÄ atmetė bei nurodė, kad jų atvykimo į Lietuvos RespublikÄ abiem atvejais tikslas ir esmė buvo vagysčių įsilaužiant į patalpas darymas bei pajamų iÅ¡ to gavimas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ jo paties parodymų, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų, t. y. kaip jo padaryta veika pasireiÅ¡kė objektyviai.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai ir iÅ¡samiai aptarė aplinkybes, susijusias su nuteistųjų judėjimu Europos SÄ jungoje, atvykimu į Lietuvos RespublikÄ ir iÅ¡vykimu iÅ¡ jos (nuosprendžio 103-106 lapai). Nuteistieji ir jų gynėjai Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau jų nebeaptarinėja. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tiek 2018 m., tiek 2019 m. nuteistieji pradėjo vykdyti vagystes netrukus po to, kai atvyko į Lietuvos RespublikÄ , o 2018 m. ilgiau čia neužsibuvo, gruodžio 9-10 dienomis iÅ¡vyko, 2019 m. butÄ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡sinuomoję vienam mėnesiui, bet 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis buvo sulaikyti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes kartu su tuo, kad byloje nėra jokių duomenų ir jų nuteistieji nepateikė, jog atvykę į Lietuvos RespublikÄ , jie ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdami susirasti darbÄ ar įkurti verslÄ , padarė pagrįstÄ ir bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji 2018 ir 2019 metais Lietuvos Respublikoje vogė iÅ¡ patalpų ne susiklosčius sunkioms aplinkybėms (nepavykus įkurti verslo, įsidarbinti, pritrÅ«kus pinigų pragyvenimui), bet turėdami tikslÄ iÅ¡ to gauti pajamų ir dėl Å¡io tikslo jie atvyko į Lietuvos RespublikÄ .

Jau vien tai rodo tvirtus ir netrumpalaikius ryÅ¡ius tarp nuteistųjų, juos siejantį bendrÄ tikslÄ bei sumanymÄ .

14. Vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų organizuotos grupės požymių – iÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikaltimus ir pasirengimas jų darymui. Nors apeliaciniuose skunduose visų nuteistųjų rengimasis nusikaltimams ir jo pobÅ«dis neigiamas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad jis buvo ir tęsėsi tam tikrÄ laikÄ . Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas darydavo pagal tam tikrÄ modelį, t. y. kaip jie patys parodė, tarpusavyje buvo sutarę, kad įsibrovę į svetimas patalpas, ieÅ¡kos ir grobs tik grynuosius pinigus.

Tai patvirtina atliktų kratų metu pas nuteistuosius rasta iÅ¡ viso 43 000 Eur virÅ¡ijanti grynųjų pinigų suma (26 t., b. l. 82-92, 27 t., b. l. 34-38, 39-46). Kad nusikalstamų veikų darymo planas tarp grupės narių buvo iÅ¡ anksto aptartas ir joms pasiruoÅ¡iama, patvirtina įrankių ir priemonių, tinkamų bei reikalingų tokioms veikoms daryti, apsirÅ«pinimas, kÄ pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir skundžiamame nuosprendyje. O bÅ«tent, 2018 m. spalio 30 d. bei 2019 m. spalio 1 d. nuteistieji įsigijo tokius įrankius, kuriuos naudodavo vogdami, 2019 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos RespublikÄ atsivarė automobilį, su kuriuo vykdavo vogti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamÄ organizuotos grupės požymį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad vogdami nuteistieji ėmėsi priemonių apsunkinti galimybes juos identifikuoti (braudavosi naktimis, į negyvenamas (įmonių) patalpas, gadindavo arba pagrobdavo įrangÄ , skirtÄ stebėti patalpas ir aplinkÄ , gadindavo apÅ¡vietimÄ , signalizacijų įrangÄ , naudojo maskavimosi priemones, turėdavo prožektorius, racijas, neiÅ¡maniuosius telefonus, dėvėdavo pirÅ¡tines, kepures).

Tai patvirtina pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, įvykių vietų apžiūrų protokolai. Kad kai kuriais atvejais įrankiai būdavo iš anksto paliekami netoli nusižiūrėtų įvykių vietų, patvirtino patys nuteistieji. Vien tai, kad nusikalstamų veikų vietose nuteistieji nežinojo, kur ir kas buvo padėta, į kurias patalpas reikia brautis, kur buvo sudėti grynieji pinigai, nešalina organizuotos grupės požymio.

Organizuotos grupės inkriminavimui nėra būtinas išsamus visų nusikalstamos veikos padarymo detalių aptarimas ir tiesioginis visų grupės narių pritarimas joms. Svarbu yra tai, jog visi bendrininkai, kiekvienas prisidėdamas konkrečiais savo veiksmais, sutaria siekti bendro tikslo. Tai šioje byloje yra įrodyta. Taigi, nors nuteistųjų pasirinktas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas (vogti įsibrovus į patalpas) nebuvo itin sudėtingas ir nereikalavo itin didelių intelektinių pastangų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šių veikų darymui buvo iš anksto rengiamasi, esminės jų padarymo detalės būdavo suplanuotos ir suderintos, jos iš esmės nekito.

Tai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius.

15. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka iÅ¡ankstinio susitarimo ir pasirengimo jai padaryti. Baudžiamasis įstatymas reikalauja ir to, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atliktų tam tikrÄ užduotį ar turėtų skirtingÄ vaidmenį. Tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatė bei iÅ¡samiai motyvavo. Visų pirma, pažymėtina, jog nėra bÅ«tina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 ir 187 straipsniuose numatytus objektyviuosius Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas veikų darymo metu, pavyzdžiui, stebėti aplinkÄ , užtikrinti atsitraukimÄ po veikos padarymo, padėti paslėpti pagrobtÄ turtÄ ar pačius grupės narius. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kaip reiÅ¡kėsi kiekvieno bendrininko veiksmai bendrose su kitais asmenimis veikose: A. R. nuveždavo kitus grupės narius į vagysčių vietas ir iÅ¡ jų parveždavo, be Å¡ios užduoties 2018 m. jis kartais stebėdavo aplinkÄ (byloje neįrodyta, kad K. R. dalyvavo darant nusikalstamas veikas 2018 m.);

N. R. visada kartu su kitu grupės nariu (J. O. arba K. R.) braudavosi į patalpas, naikindavo, gadindavo, vogdavo svetimÄ turtÄ ; J. O. ir K. R. stebėdavo aplinkÄ arba kartu su N. R. braudavosi į patalpas ir naikindavo, gadindavo, vogdavo svetimÄ turtÄ . Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad visi nuteistieji buvo tarpusavyje pasidalinę vaidmenimis, kuriuos ir atliko (vairuotojas, aplinkos stebėtojas, į patalpas įsibraunantys asmenys), o tai atitinka vienÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

16. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nenustačius organizuotÄ grupę subÅ«rusio ir jos veiklÄ koordinavusio asmens, neįmanomas organizuotos grupės buvimas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡iuo atveju tai neeliminuoja organizuotos grupės požymių buvimo nuteistųjų veikose. Kiekvienoje situacijoje, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu nustatyti ne tiek tokios grupės lyderį, tačiau kas susibÅ«rė į Å¡iÄ grupę ir kokiu tikslu, grupės narių skaičių, jų pasiskirstymÄ vaidmenimis.

BÅ«tent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (grupės narių skaičius, jų įgÅ«džiai, ryÅ¡iai ir kt.) apibÅ«dina grupės organizuotumÄ ir sudaro sÄ lygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodytas A. R. ir N. R. vaidmuo kaip organizatorių, taip pat nepaneigti pačių nuteistųjų parodymai, kad nebuvo konkretaus organizatoriaus ir kad jie nusikalstamoms veikoms ruošėsi bei jas darė visi kartu.

Taigi, nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatytas aiÅ¡kus grupės lyderis, nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo iÅ¡ anksto suplanuotos, jie buvo paskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartÄ planÄ ir jį įgyvendino. Tik vieno iÅ¡ nuteistųjų – A. R. – vaidmuo nebuvo vienas iÅ¡ pagrindinių, nes jo veiksmai apsiribojo automobilio vairavimu ir kitų nuteistųjų vežiojimu. Taigi, visi nuteistieji suvokė dalyvaujantys bendrose nusikalstamose veikose, suprato prisidedantys prie bendro plano – įsibrovimo į patalpas, svetimo turto gadinimo, naikinimo ir grobimo, ir kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi kitų bendrininkų veiksmams.

Pagal grupės narių skaičių, susibÅ«rimo tikslÄ , veikų intensyvumÄ , pasiskirstymÄ užduotimis ir vaidmenimis, netrumpalaikius ryÅ¡ius tokia grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Tai, kad nuteistasis K. R. padarė mažiau nusikalstamų veikų (jis prie organizuotos grupės prisijungė 2019 m.), Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

17. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančia pripažino aplinkybę, kad jie šias veikas padarė organizuota grupe. Anot apeliantų, ši aplinkybė yra kvalifikuojanti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jos pripažinimo sunkinančia turi būti naikinamas.

18. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veikÄ , ji nebegali bÅ«ti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia. Organizuota grupė nėra turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal BK 187 straipsnį kvalifikuojantis požymis.

Nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį parodo bendrininkavimo rūšį, kuria buvo padarytos nusikalstamos veikos, ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimo sudėties požymis. Be to, nuteistieji į patalpas braudavosi bei grynųjų pinigų ieÅ¡kodavo, naikindami bei gadindami turtÄ , matydami vienas kito veiksmus arba apie juos žinodami (nuteistojo A. R. atveju) bei pritardami vienas kito veiksmams. Todėl skundžiamame nuosprendyje tinkamai atskleisti BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendrininkavimo formos (organizuotos grupės) požymiai ir teisingai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 19. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. R., J. O., N. R. ir K. R. paskyrė per griežtas bausmes, praÅ¡oma jas suÅ¡velninti bei atidėti paskirtų bausmių vykdymÄ vadovaujantis BK 75 straipsniu. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

20. Skirdamas bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kad tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, bÅ«tų teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta.

22. Už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skiriama bauda, areÅ¡tas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ to paties straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimas iki 8 metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 5 metų, o 3 dalies sankcijoje – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas.

23. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir iÅ¡vadas, apeliacinių skundų argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, organizuotos grupės narių dalyvavimo nusikalstamose veikose intensyvumÄ ir vaidmenį, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos žalos dydį.

Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų asmenybėmis, jų šeimine padėtimi (išlaiko šeimas, rūpinasi savo vaikais, turi materialinių, sveikatos problemų ir kt.), pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, nurodytos skundžiamame nuosprendyje bei įvertintos skiriant bausmę. Pagal bylos duomenis bei apeliacinių skundų argumentus, nėra pagrindo kitaip vertinti nusikalstamų veikų pavojingumo bei jas padariusių visų nuteistųjų asmenybių ir dėl to keisti jiems paskirtos bausmės rūšį ar jos dydį.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. O. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė iÅ¡ viso 26 nusikalstamas veikas, t. y. 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį), 11 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) ir 1 baudžiamÄ jį nusižengimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), Å¡ios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vienÄ jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančiÄ aplinkybę – jis Å¡ias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus J. O. charakterizuojančius bylos duomenis: iki suėmimo nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, jis turi nepilnamečių vaikų, sveikatos problemų, anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) (27 t., b. l. 108), Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo J. O., kaip organizuotos grupės nario vaidmenį, bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis arba su N. R. braudavosi į patalpas, naikindavo, gadindavo, grobdavo svetimÄ turtÄ , arba bÅ«damas netoli įvykio vietos stebėdavo aplinkÄ bei kitus organizuotos grupės narius įspėdavo apie atvykstančius apsaugos darbuotojus, policijÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos nuteistÄ jį J. O. charakterizuojančius bylos duomenis, padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už visas 26 nusikalstamas veikas skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas (už nusikaltimus) ir areÅ¡tas (už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkius. Pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J.

O. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam J. O. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio.

25. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam J. O. už idealiÄ jÄ sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas (pagal BK 178 ir 187 straipsnius) paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to jas sudedant iÅ¡ dalies (pagal BK 178 straipsnį). Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes jas sudedant, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam J. O. palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , t. y. bausmes sudėjo ne visiÅ¡kai, bet iÅ¡ dalies – prie griežčiausios iÅ¡ jų pridėjo Å¡velnesnių bausmių dalį, t. y. po 3 mėnesius.

Taigi, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam J. O. palankiausiÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ jas iÅ¡ dalies, o ne visiÅ¡kai sudedant, be to, prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridėjo po minimaliÄ Å¡velnesnių bausmių dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistasis J. O. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir labai gailisi, turi sveikatos problemų bei tai, jo nuomone, turėtų lemti Å¡velnesnės bausmės jam skyrimÄ , tačiau, kaip jau minėta, į tai pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė.

Å ios aplinkybės sÄ lygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymÄ ir už nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių terminus, mažesnius už jų vidurkius. Taigi, nuteistajam J. O. paskirta bausmė atitinka jo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , todėl nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, jos Å¡velninti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

26. Skirdamas bausmę nuteistajam A. R., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė iÅ¡ viso 26 nusikalstamas veikas, t. y. 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį), 11 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį) ir 1 baudžiamÄ jį nusižengimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), Å¡ios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vienÄ jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančiÄ aplinkybę – jis Å¡ias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitus A. R. charakterizuojančius bylos duomenis: iki suėmimo nuteistasis niekur oficialiai nedirbo, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka ar teistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Å¡alyje, tačiau jis pats nurodė, kad prieÅ¡ atvykdamas į Lietuvos RespublikÄ , atliko bausmę Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo A. R., kaip organizuotos grupės nario, vaidmenį, bei pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo antraeilis – dalyvavo įsigyjant nusikaltimams reikalingus įrankius ir priemones, kitus organizuotos grupės narius nuveždavo į įvykių vietas ir parveždavo iÅ¡ jų, kartais stebėdavo aplinkÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos nuteistÄ jį A. R. charakterizuojančius bylos duomenis, padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už visas 26 nusikalstamas veikas skiriamos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas (už nusikaltimus) ir areÅ¡tas (už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkį. Be viso to, pirmosios instancijos teismas, kaip ir nuteistojo J. O. atveju, nuteistajam A.

R. paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to iÅ¡ dalies sudedant, taikė jam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , t. y. bausmes ne visiÅ¡kai, bet iÅ¡ dalies sudėjo – prie griežčiausios iÅ¡ jų pridėjo Å¡velnesnių bausmių dalį, t. y. po 3 mėnesius, taigi, parinko nuteistajam palankiausiÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ . Taip pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. R. skiriamos bausmės parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam A. R. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio. Net ir įvertinus A. R. pateiktus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (49 t., b. l. 80-81), Å¡velninti nuteistajam A. R. paskirtÄ bausmę, kaip to yra praÅ¡oma jo gynėjo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. R., atsižvelgė bei įvertino tai, kad jis padarė 13 sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 2 apysunkius nusikaltimus (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį), 12 nesunkių nusikaltimų (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), 1 baudžiamÄ jį nusižengimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį), t. y. iÅ¡ viso 28 nusikalstamas veikas, jos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos, į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į vienÄ jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1-3 dalyse, sunkinančiÄ aplinkybę – jis Å¡ias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, turi nepilnamečių vaikų, sveikatos problemų.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl N. R. teistumo užsienio šalyse (Lietuvos Respublikoje jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka) ir nurodoma, kad byloje dėl to esantys įrodymai yra prieštaringi ir neturi būti vertinami. N. R. pateikė apeliaciniam teismui dokumentus nurodančius, jog N. R. nėra patvirtintų neįsigaliojusių teismo nuosprendžių (duomenys neskelbtini); nėra duomenų apie paskelbtus teismo nuosprendžius, kurie turi įsigalioti (duomenys neskelbtini) teritorijoje (49 t., b. l. 105-114).

Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ â€“ iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos iÅ¡sireikalavusi patikslinančius duomenis apie N. R. ankstesnius teistumus (duomenys neskelbtini) (49 t., b. l. 89, 102, 104), iÅ¡tyrusi N. R. pateiktus dokumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) teismo pažyma, jog N. R. Å¡iuo metu neturi galiojančių apkaltinamųjų nuosprendžių Å¡ioje Å¡alyje, nepaneigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pateiktų duomenų, kad N. R.

šioje šalyje anksčiau (1986, 1987 ir 1999 metais) už įvairias skundžiamame nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas buvo teistas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. R. bausmę, pagrįstai byloje surinktais įrodymais apie nuteistojo anksčiau padarytas ar įtariant padarytas veikas (Kroatijoje, Austrijoje, Čekijoje) vadovavosi kaip jo asmenybę charakterizuojančiais bylos duomenimis, tačiau šių duomenų pernelyg nesureikšmino, klausimo dėl recidyvo nesprendė ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės jam nepripažino.

28. Toliau, pirmosios instancijos teismas įvertino ir byloje surinktus įrodymus apie nuteistojo N. R. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – kad jis, bÅ«damas suimtas, laikosi taisyklių, prisitaikė prie reikalavimų, palaiko ryÅ¡ius su Å¡eima, ateities nesieja su nusikalstamomis veikomis, atsižvelgė į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas – jis buvo aktyviausias organizuotos grupės narys, nes jis, kitaip nei kiti nuteistieji, visais atvejais braudavosi į patalpas, iÅ¡ jų grobdavo turtÄ , jį gadindavo, naikindavo.

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus Å¡iuos byloje surinktus duomenis, nuteistajam N. R. už visas 28 nusikalstamas veikas pagrįstai ir teisingai paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimÄ (už nusikaltimus) ir areÅ¡tÄ (už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ), kurių terminus nustatė mažesnius už vidurkius. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad N. R. nebuvo pagrindo paskirti griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, kai jose numatytos alternatyvios bausmės (ne tik kaip vienintelė galima skirti laisvės atėmimo bausmė), tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi pagrindo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl tiek nuteistajam N. R., tiek kitiems nuteistiesiems paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes. Tai nulėmė jų padarytų nusikalstamų veikų gausa, intensyvumas, padaryta žala, pagrobto svetimo turto vertė, nuteistųjų vaidmuo darant šias veikas (kaip minėta, N. R. buvo aktyviausias nusikalstamų veikų dalyvis). Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam N. R. parinktomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

29. Be viso to, pirmosios instancijos teismas, kaip ir kitų nuteistųjų atveju, N. R. paskirtas bausmes subendrino jas apimant bei po to iÅ¡ dalies sudedant, t. y. taikydamas palankiausiÄ bausmių bendrinimo jas sudedant bÅ«dÄ bei prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridėjo po minimaliÄ Å¡velnesnių bausmių dalį. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad N. R. turi sveikatos problemų, yra vedęs, turi Å¡eÅ¡is vaikus, su Å¡eima palaiko socialinius ryÅ¡ius jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę.

Taigi, į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, atsižvelgė. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. R. paskyrė griežčiausiÄ bausmę, negu kitiems nuteistiesiems, to iÅ¡samiau nemotyvuodamas. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kam, už kokias veikas ir kodėl skiriamos griežtesnės bausmės (nuosprendžio 138 ir 140 lapai).

Tai nulėmė nuteistųjų vaidmuo, jų asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojantys bylos duomenys, bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais atskleidžiant nusikalstamų veikų aplinkybes lygis ir pan. Taip pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam N. R. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam N. R. parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio.

Å velninti N. R. nuteistajam paskirtÄ bausmę pagrindo nėra.

30. Nuteistojo K. R. gynėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kitus svarbius bylos duomenis. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino: K. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir pobÅ«dį – jis padarė iÅ¡ viso 16 nusikalstamų veikų, t. y. 8 sunkius nusikaltimus (pagal BK 178 straipsnio 3 dalį), 1 apysunkį nusikaltimÄ (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį) ir 7 nesunkius nusikaltimus (pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį), Å¡ios veikos tyčinės, baigtos, jomis buvo siekiama gauti materialinės naudos; vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir vienÄ jo atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sunkinančiÄ aplinkybę – jis Å¡ias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, turi sveikatos problemų, kurios nesutrukdė jam padaryti pakankamai daug fizinių jėgų ir iÅ¡tvermės pareikalavusių veikų bei byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų jam bausmę atlikti bÅ«tų per sunku.

Pritardama tam, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnį nuteistiesiems yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino: K. R. vaidmenį darant nusikalstamas veikas – kad jis dažniau stebėdavo aplinkÄ , bet keliais atvejais kartu su N. R. buvo įsibrovęs į patalpas, kur naikindavo, gadindavo, grobdavo svetimÄ turtÄ ; jo ankstesnį teistumÄ â€“ nors jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje surinkta duomenų apie jo padarytus teisės pažeidimus arba apie įtarimus juos padarant Graikijoje, Kanadoje, Čekijoje; jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – kad jis, bÅ«damas suimtas, iÅ¡ esmės laikosi taisyklių, prisitaikė prie reikalavimų, palaiko ryÅ¡ius su Å¡eima, ateities nesieja su nusikalstamomis veikomis.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. R., atsižvelgė ne tik į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, tačiau ir į kitus byloje surinktus duomenis. Ä®vertinęs visus Å¡iuos duomenis, pirmosios instancijos teismas K. R. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei baudžiamajame įstatyme numatyti jų vidurkiai, Å¡ias bausmes, kaip ir kitų nuteistųjų atveju, subendrino jas apimant bei po to iÅ¡ dalies sudedant, t. y. taikydamas palankiausiÄ bausmių bendrinimo jas sudedant bÅ«dÄ bei prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridėjo po minimaliÄ Å¡velnesnių bausmių dalį.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. R., pažeidė baudžiamÄ jį įstatymÄ , jam paskyrė per griežtÄ ar aiÅ¡kiai neteisingÄ bausmę. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek dėl nuteistajam parinktų bausmių, tiek dėl jų dydžio. Å velninti nuteistajam K. R. paskirtÄ bausmę pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus dokumentai teigiamai charakterizuojantys A.

R. (49 t., b. l. 83), tačiau, įvertinus pateiktus duomenis apie A. R. teigiamÄ elgesį struktÅ«rizuotoje aplinkoje ir juos sugretinus su anksčiau paminėtais bylos duomenimis, daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl bausmės A. R. nei padarė pirmosios instancijos teismas nėra jokio pagrindo.

31. Nuteistųjų N. R. ir K. R. gynėjų apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma nuteistiesiems taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti jiems paskirtos visos bausmės ar jos dalies vykdymÄ . Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. ir Å¡iuo atveju turinti grįžtamÄ jÄ galiÄ kaip nuteistųjų teisinę padėtį galinti palengvinti baudžiamasis įstatymas) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimÄ , <...> teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio <...> 3 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Visų pirma, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tuomet, kai nustatomi formalÅ«s pagrindai, susiję su nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu, bei teismui pripažinus, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nė vienam iÅ¡ nuteistųjų nėra nustatyti net formalÅ«s pagrindai aptariamo instituto taikymui, nes:

1) visi jie, be kita ko, buvo nuteisti ne už vienÄ sunkų nusikaltimÄ , kaip to reikalaujama BK 75 straipsnio 3 dalyje, bet už daugiau sunkių nusikaltimų;

2) iÅ¡skyrus K. R., visiems kitiems nuteistiesiems buvo paskirtos ilgesnės nei 5 metai laisvės atėmimo bausmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas, kad nė vienam iÅ¡ nuteistųjų neegzistuoja formalÅ«s pagrindai BK 75 straipsnio taikymui, pateikė papildomus motyvus dėl Å¡io instituto netaikymo nuteistajam K. R. (nes jam buvo paskirta mažesnė nei 5 metai laisvės atėmimo bausmė). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys apie nuteistojo K. R. asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas (tai jau buvo aptarta Å¡ioje nutartyje anksčiau), nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės dalį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Dėl to apeliacinių skundų reikalavimas nuteistiesiems N. R. ir K. R. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jiems paskirtų bausmių dalies vykdymÄ netenkinamas, nes tam nėra baudžiamajame įstatyme numatytų sÄ lygų visumos.

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nuteistiesiems buvo paskirtos pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausmės, tačiau, įvertinus jų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, intensyvumÄ , jų padarymÄ organizuota grupe, padarytÄ Å¾alÄ , pagrobto svetimo turto vertę, jų pačių asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, Å¡ių bausmių nėra pagrindo laikyti per griežtomis ar aiÅ¡kiai neteisingomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintÄ bausmę kiekvienam nuteistajam, Å¡ias bausmes individualizavo pagal byloje surinktus duomenis, apibÅ«dinančius kiekvienÄ nuteistÄ jį bei jo padarytas veikas, savo iÅ¡vadas pakankamai aiÅ¡kiai bei iÅ¡samiai motyvavo.

Apibendrindama visa tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visiems nuteistiesiems bausmės buvo paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, jos atitinka jų asmenybes ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Byloje nėra, apeliantai savo apeliaciniuose skunduose taip pat nepateikė objektyvių, svarių duomenų, kurių pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų įvertinęs jiems skirdamas bausmes. Tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra pagrindo.

Dėl bylos proceso trukmės 33. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad Å¡ioje byloje procesas užtruko per ilgai nesant tam objektyvių priežasčių bei visiems nuteistiesiems visÄ tÄ laikÄ buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bendra proceso trukmė Å¡ioje byloje nebuvo pernelyg ilga.

34. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumÄ ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieÅ¡ LietuvÄ , 2011 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 12717/06), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

35. Å ioje byloje proceso trukmė nuo nuteistųjų laikino sulaikymo 2019 m. spalio 1 ir 2 dienomis, o po to ir jų suėmimo, iki bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui (2020 m. gruodžio 18 d. (40 t., b. l.71a-71b)) – Å¡iek tiek daugiau nei 1 metai 2 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo per beveik 1 metus laiko. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡i byla yra sudėtinga bei didelės apimties (beje, Å¡i byla buvo pripažinta galinčia užsitęsti, dėl to nagrinėtina greičiau). Pirmosios instancijos teismui su kaltinamuoju aktu perduotÄ bylÄ sudarė daugiau nei 40 tomų (Å¡iuo metu – 49 tomai), kaltinimai dėl 29 nusikalstamų veikų padarymo buvo pareikÅ¡ti 4 asmenims, jie veikė organizuota grupe, byloje buvo pareikÅ¡ta 19 civilinių ieÅ¡kinių, kitų proceso dalyvių (nukentėjusiųjų, liudytojų, atstovų, vertėjų) bendras skaičius taip pat santykinai didelis.

Procesas nuo nuteistųjų laikino sulaikymo ir vėliau jų suėmimo bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi Å¡iek tiek daugiau nei 2 metus 2 mėnesius. Å iuo laikotarpiu esminių delsimų, už kuriuos bÅ«tų atsakingos valstybės institucijos, nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiomis aplinkybėmis proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, susijusios su laiku, skirtu dokumentų vertimams į nuteistiesiems suprantamÄ kalbÄ , tarptautiniu bendradarbiavimu dėl bylai reikÅ¡mingų duomenų gavimo iÅ¡ užsienio Å¡alių.

Ä®vertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ visiems nuteistiesiems buvo taikomas suėmimas, tačiau bendra jo trukmė nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimo (viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla). Be to, Å¡iuo atveju organizuojant procesÄ , kuriame dalyvavo daug asmenų, iÅ¡kilę sunkumai buvo neiÅ¡vengiami ir nepriklausomi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, bylos proceso trukmė nelaikytina nepateisinamai ilga. Kadangi nenustatyta, jog nuteistųjų teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeista, nėra pagrindo Å¡velninti jiems paskirtų bausmių taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 36. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių prieÅ¡taravimų nuteistųjų naudai, dėl to buvo Å¡aliÅ¡kas. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.

37. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ proceso dalyvius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso Å¡alies ar Å¡alių nuomonės nepakanka, o turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ , t. y. abejonė dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju neÅ¡aliÅ¡kumo aspektais) turi bÅ«ti pagrįsta. Taigi, teismo neÅ¡aliÅ¡kumas preziumuojamas, jei nėra tam prieÅ¡taraujančių duomenų.

38. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, apeliantai pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja iÅ¡ esmės su byloje surinktų įrodymų vertinimu turint iÅ¡ankstinę nuostatÄ . Baudžiamojo proceso įstatymas proceso dalyviams suteikia teisę pateikti siÅ«lymus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau teismo neįpareigoja. Å iuo atveju teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant bylÄ .

Å ios bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo Å¡aliÅ¡kas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių praÅ¡ymų ir padarė kitokias iÅ¡vadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiÅ¡kia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus. IÅ¡ bylos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybÄ , byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos, taip pat reiÅ¡kė praÅ¡ymus, dalis kurių buvo patenkinta, o kita dalis – motyvuotai atmesta.

Siekis, kad byloje esantys duomenys bÅ«tų vertinami taip, kaip subjektyviai juos vertina apeliantai, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad prieÅ¡ingos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos prielaidomis ar kad toks vertinimas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Taigi, Å¡ioje byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Dėl proceso iÅ¡laidų 39. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad J.

O. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 640 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (49 t., b. l. 14-18). Šis prašymas netenkinamas.

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal, be kita ko, nuteistojo J. O.apeliacinį skundÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus bei pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

41. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali.

42. Iš bylos matyti, kad nuteistasis J. O. niekur nedirba, jis buvo nuteistas realia, pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausme. Tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtus duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo J. O., nuteistojo A. R. gynėjo advokato Arvydo Penelio, nuteistojo N. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės ir nuteistojo K. R. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo J. O. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas Ciesiūnas Jolanta Raščiuvienė