043879fc-e59a-49d4-99d0-0f9c7800ed30 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-876/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08904-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.10.3; 2.1.14; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S 2023 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei J. B., iÅ¡teisintajam A. L., gynėjai advokatei E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės V.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (duomenys neskelbtini) bendruomenės civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 09.57 val. atvykęs automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio priėjo prie (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančios automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos „Came“ jÄ tyčia rankomis sugadino, tokiu bÅ«du padarė (duomenys neskelbtini) bendruomenei 228,10 Eur turtinę žalÄ , t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas, pareikÅ¡tas A. L. tyčia sugadinus svetimÄ turtÄ , nepasitvirtino. Teismas nustatė, kad kilus ginčui dėl gatvės užtvaro pakėlimo tarp užtvaro savininko – „(duomenys neskelbtini)“ nario liudytojo S. K. ir kaltinamojo dėl to, kad liudytojas S. K., turėdamas galimybę pakelti automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos užtvaro svirtį ir leisti kaltinamajam iÅ¡važiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo, tÄ atsisakė padaryti, o kaltinamasis A.

L., siekdamas atlaisvinti iÅ¡važiavimÄ , rankomis stÅ«mė užtvaro svirtį, dėl ko ji nulūžo. Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino kaip civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir civilinio ieÅ¡kovo. Å iuo atveju buvo padaryta veika turinti deliktinės civilinės atsakomybės požymių, o teisinių gėrių subalansavimas gali bÅ«ti pasiektas taikant civilinės teisės priemones. Teismas nurodė, jog prokuroras nepagrįstai A. L. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 187 straipsnio prasme.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorė V. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. L. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudÄ , tenkinti civilinio ieÅ¡kovo „(duomenys neskelbtini) bendruomenės“ civilinį ieÅ¡kinį. 1.1.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡imtinai rėmėsi vien A. L. parodymais, nesprendė ar jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, nustatytas aplinkybes įvertino kaip civilinius teisinius santykius ir dėl to neatsižvelgdamas į reikÅ¡mingas aplinkybes nepagrįstai jį iÅ¡teisino. 1.2. Skunde nurodoma, kad A. L. parodymai vertinti kaip jo gynybinė versija. A. L., net ir turėdamas galimybę iÅ¡važiuoti iÅ¡ privataus kvartalo to nepadarė ir savo veiksmais tyčia sugadino automobilių pravažiavimo kontrolės įrangÄ .

Kelio užtvaro neįmanoma pastumti, patraukti ar kitokiu bÅ«du jį pakelti, jog bÅ«tų galima iÅ¡važiuoti, ir A. L. matydamas, jog užtvaro viduryje yra sujungimas, suprato, kad stumdamas užtvarÄ , jį nulauÅ¡. 1.3. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad automobilių pravažiavimo kontrolės įranga buvo jau sulaužyta iki įvykio, ir du kartus po to, nes bÅ«tent įvykio metu kelio užtvaras nebuvo sulūžęs, jis veikė ir A. L. sulaužė veikiantį kelio užtvarÄ , nulauždamas jį per pusę.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados 6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos.

Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės prokuratÅ«ra praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir A.

L. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai, nepažeisdamas BPK nuostatų, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. L. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, Å¡iam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Sprendžiant iÅ¡teisintojo kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. PrieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , įvertino tiek nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės, tiek ir iÅ¡teisintojo parodymus, byloje liudytojais apklaustų asmenų iÅ¡dėstytas faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis, sugretino Å¡iuos įrodymus tarpusavyje ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog A.

L. nepadarė veikos, turinčios BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymių. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

8. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos) svetimÄ turtÄ . Tyčinio turto sunaikinimo sudėtis yra materialioji. Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 09.57 val. A. L. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priėjo prie (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančios automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos „Came“ (pakeliamo užtvaro) ir sulaužė jÄ rankomis nulenkdamas pusę pakeliamos užtvaro dalies. A. L. savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio pirmos instancijos teisme metu nurodė, kad negalėdamas iÅ¡važiuoti ir vietiniam gyventojui jo neiÅ¡leidus, pabandė užtvarÄ atsukti savais įrankiais. Pamatęs, kad per vidurį yra sujungimai, nusprendė pastumti rankomis, tačiau bestumiant nukentėjo užtvaras, kuris jau ir anksčiau buvo sulaužytas, bei susuktas varžtais, tikslo tyčia sugadinti turtÄ neturėjo.

10. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. L. neturėjo tikslo ar motyvo tyčia sugadinti (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančios automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos, jo tikslas buvo tik iÅ¡važiuoti iÅ¡ užtvaru užtvertos teritorijos. Pažymėtina, kad norint asmenį baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, be objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, bÅ«tina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – tyčinę kaltę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog bylos duomenimis nėra nustatytas A. L. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė padaryti žalÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančiam turtui – automobilių pravažiavimo kontrolės įrangai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltė yra asmens psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiais padariniais. Be to, kaltė turi formÄ ir turinį. Kaltės turinys, t. y. daromos veikos pavojingumo suvokimo laipsnis ir galimų padarinių numatyto ribos, gali bÅ«ti nevienodos. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokė savo daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti.

Taigi netiesioginei tyčiai ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumÄ , numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams. Jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-428-2008). Nors prokuroras nurodo, kad A. L. veikė tyčia, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas S. K. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad A.

L. papraÅ¡ytas Å¡io neiÅ¡leido (nepakelė užtvarko), nes A. L. jo atžvilgiu iÅ¡sakė netinkamus epitetus ir buvo agresyvus, todėl jo neiÅ¡leido. Liudytojas S. K., turėdamas galimybę pakelti užtvarÄ ir leisti A. L. iÅ¡važiuoti iÅ¡ gyvenamųjų namų kvartalo, tÄ atsisakė padaryti, o A. L., siekdamas atlaisvinti iÅ¡važiavimÄ , rankomis stÅ«mė užtvarÄ dėl ko jis nulūžo. Nagrinėjamos situacijos atveju galima konstatuoti, kad A. L. nesiekė sulaužyti automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos, o tik siekė iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos iÅ¡ kurios buvo neiÅ¡leidžiamas S. K., dėl ko negalėdamas tikėtis, kad bus iÅ¡leistas, bandė užtvarÄ pastumti, o jį bestumiant Å¡is lūžo per sujungimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu S. K. bÅ«tų iÅ¡leidęs (pakėlęs užtvarÄ ) A. L. iÅ¡važiuoti, jokių padarinių (užtvaro sugadinimo) Å¡ioje situacijoje iÅ¡ viso nebÅ«tų kilę. Pažymėtina, kad bylos Å¡alys neginčija pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog užtvaras jau ankščiau du kartus buvo sulužės per tÄ pačiÄ vietÄ (1 t., b. l. 174-176), kas dar kartÄ parodo, kad nors užtvaras įvykio metu buvo veikiantis, jo sulaužymui didelių papildomų A.

L. pastangų ir tyčios nereikėjo. Kas dar kartÄ patvirtina, kad A. L. bandant pakelti, o ne specialiai tyčia sulaužyti užtvarÄ , Å¡is lūžo. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai (1 t., b. l. 45), kuriuose užfiksuota, kaip A. L. judina užtvarÄ , bando jį pakelti ir jis lūžta per viduryje esantį sujungimÄ .

12. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyti visi baudžiamajame įstatyme numatyti objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai, apibÅ«dinantys BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, jeigu veikoje nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių, o Å¡iuo atveju A. L. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo iÅ¡teisintojo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas, negu padarė apylinkės teismas, iÅ¡vadas. Nustačius, kad A. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos, naikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliktinas nepakeistas. Dėl proceso iÅ¡laidų 14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. L. yra 91,67 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei.

15. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Å iuo atveju A. L. buvo iÅ¡teisintas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės V. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Judita Sungailaitė Vaidas Vasiliauskas Valdas Vitunskas