04368add-0e4f-459f-b02b-ff5e9be3dbe4 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1131-283/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00156-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos:15.2.1.2.; 15.2.3.2.; 37.2.3.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

             Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas T. P. administraciniam teismui pateiktu skundu prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nuo 2014-04-24 iki 2015-06-01 jis buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, taip pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) ir kitais teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamas žmogaus teises.

T. P. teigė, kad jis buvo laikomas perpildytose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, neužtikrinant minimalaus Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto 3,6 m2 ploto. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmeniui negali tekti mažiau kaip 3 m2 individualaus minimalaus gyvenamojo ploto, o kameros perpildymas savaime patvirtina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Be to, nurodė, jog kamerų, kuriose buvo laikomas, sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo gyvenamųjų patalpų ir tai žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ .

Teigė, kad kameros prastai vėdinamos, nes jų langai pilnai neatsidarydavo, o įrengta ventiliacija nepakankama, todėl trÅ«ko gryno oro. Teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ (b. l. 2-5). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti.

Panevėžio AVPK nurodė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė) pareiškėjas buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2014-04-23 iki 2015-06-01(toliau – ir ginčo laikotarpis). Atsakovės atstovas paaiškino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Pagal Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameros ataskaitų žurnalo duomenis, mažiausias plotas kamerose pareiÅ¡kėjui teko, kai jis 2014-10-28 buvo laikomas kameroje Nr. 9 (2,92 m2) ir 2014-12-11 kameroje Nr. 16 (3,57 m2), t. y. pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo laikomas tik 2 dienas. Panevėžio AVPK nurodė, kad policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009).

Visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto atitverti 120-130 cm aukščio pertvara, t. y įrengti pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Be to, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims sudaryta galimybė sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamojo ploto užsidengti audeklu. Tuo tikslu sanitarinį mazgÄ ribojančiose sienose yra įrengti kabliukai Å¡iam audeklui pritvirtinti. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl kamerose nesidarinėjančių langų ir blogos ventiliacijos paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti patikrinimo rezultatai.

Panevėžio AVPK akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas dėl tariamai pažeistų jo laikymo sÄ lygų nė karto nesikreipė į Panevėžio AVPK administracijÄ . Atsakovės atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas nepagrindė galimai patirtos žalos jokiais konkrečiais įrodymais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis.

Kadangi pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra deklaratyvus, todėl atsakovei Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė atlyginti neturtinę žalÄ neatsiranda (b. l. 10-13). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atlyginimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė.

Valstybės, kaip atsakomybės subjekto, ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos ir kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnio, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas.

EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (EŽTT 2011 m. sausio 20 d. sprendimas M. ir J. prieÅ¡ SlovėnijÄ ). Sprendžiant dėl T. P. keliamo ginčo vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu nuosekliu aiÅ¡kinimu,  kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Tuo pačiu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Tai reiÅ¡kia, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, teismas, spręsdamas dėl T. Pavilonio skundo argumentų, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota pozicija, jog pareiÅ¡kėjo, pateikusio reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiga yra nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir Å¡iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje bendrÄ sias asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o 3 dalyje, įtvirtinančioje fundamentalias žmogaus teisių apsaugos nuostatas, numatyta, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Higienos normos HN 37:2009, kuri nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.Higienos norma HN 37:2009, nustatanti policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, ploto normos vienam asmeniui nenustato. Šiame teisės akte yra suformuluoti bendro pobūdžio reikalavimai, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas), policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose kamerose (18 punktas).

Ginčo laikotarpiu areštinėse laikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reguliavo 2010-05-14 įsigaliojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Šio įsakymo 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad į Panevėžio AVPK areštinę pareiškėjas buvo pristatytas 12 kartų ir laikotarpiu nuo 2014-04-24 iki 2015-06-01 buvo laikomas kamerose Nr. 2, 4, 8, 9, 15, 16, 18, 20.

Vadovaujantis Ataskaitų apie policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei jų apsaugos organizavimÄ , Budėjimo perdavimo ataskaitų duomenimis (b. l. 57-167), pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK 2014-04-24 buvo laikomas kameroje Nr. 18 su vienu asmeniu; nuo 2014-04-25 iki 2014-04-27 – kameroje Nr. 20 su trimis asmenimis; nuo 2014-04-28 iki 2014-04-29 – Nr. 20 su dviem asmenimis; nuo 2014-04-30 iki 2014-05-01 – kameroje Nr. 20 su vienu asmeniu; nuo 2014-05-02 iki 2014-05-04 – kameroje Nr. 20 su dviem asmenimis; nuo 2014-05-05 iki 2014-05-07 – kameroje Nr. 18 su dviem asmenimis; nuo 2014-06-20 iki 2014-07-02 – kameroje Nr. 15 su dviem asmenimis; nuo 2014-08-13 iki 2014-08-20 – kameroje Nr. 16 su dviem asmenimis; nuo 2014-10-08 iki 2014-10-10 – kameroje Nr. 15 su dviem asmenimis; nuo 2014-10-20 iki 2014-10-27 – kameroje Nr. 9 su dviem asmenimis; 2014-10-28 – kameroje Nr. 9 su trimis asmenimis; 2014-10-29 – kameroje Nr. 9 su vienu asmeniu; 2014-10-30 – kameroje Nr. 9 su dviem asmenimis; nuo 2014-10-31 iki 2014-11-02 – kameroje Nr. 20 su dviem asmenimis; 2014-11-10 – kameroje Nr. 20 su dviem asmenimis; 2014-11-11 – kameroje Nr. 20 su vienu asmeniu; nuo 2014-11-12 iki 2014-11-13 – kameroje Nr. 20 su dviem asmenimis; nuo 2014-11-14 iki 2014-11-17 – kameroje Nr. 16 su vienu asmeniu; nuo 2014-11-18 iki 2014-11-21 – kameroje Nr. 16 su dviem asmenimis; 2014-12-10 – kameroje Nr. 16 su dviem asmenimis; 2014-12-11 – kameroje Nr. 16 su trimis asmenimis; nuo 2012-12-12 iki 2012-12-15 – kameroje Nr. 16 su dviem asmenimis; nuo 2015-01-13 iki 2015-01-15 – kameroje 4 su trimis asmenimis; nuo 2015-01-23 iki 2015-01-27 – kameroje Nr. 8 su vienu asmeniu; nuo 2015-02-27 iki 2015-03-03 – kameroje Nr. 8 su dviem asmenimis; nuo 2015-05-08 iki 2015-05-10 – kameroje Nr. 2 su dviem asmenimis; nuo 2015-05-11 iki 2015-05-12 – kameroje Nr. 2 su trimis asmenimis; nuo 2015-05-27 iki 2015-06-01 – kameroje Nr. 15 su dviem asmenimis.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad kameros Nr. 2 plotas yra 21,38 m2, kameros Nr. 4 – 20,29 m2, kameros Nr. 8 – 16,90 m2, kameros Nr. 9 – 11,70 m2, kameros Nr. 15 – 19,59 m2, kameros Nr. 16 – 14,28 m2, kameros Nr. 18 – 18,81 m2 , kameros Nr. 20 – 14,80 m2 (b. l. 10-11). Teismas, iÅ¡analizavęs byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, 2014 m. spalio 28 d. buvusiam Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 9 su trimis asmenimis, teko 2,93 m2, o 2014 m. gruodžio 11 d. buvusiam Å¡ios areÅ¡tinės kameroje Nr. 16 su trimis asmenimis - 3,57 m2 ploto.

Taigi, pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu dvi dienas buvo laikomas pažeidžiant jo subjektyvinę teisę būti laikomam tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK 2014 m. spalio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos neatskirti, todėl neužtikrinama teisė sanitariniame mazge įrengtu tualetu naudotis privačiai ir netrukdomai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Policijos areštinių kamerų įrengimo reikalavimai reglamentuoti Higienos normos HN 37:2009 penktajame skyriuje, kurio 20 punkte nustatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas gali bÅ«ti pripažįstamas veiksniu, nulemiančiu Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Panevėžio AVPK pateikti duomenys patvirtina, kad areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo laikomas T. P., yra sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios 100 cm ilgio ir 120 cm aukščio pertvaros (168-169 b. l.).

Teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko Higienos normos HN 37:2009 20-ojo punkto reikalavimus ir pareiÅ¡kėjo teisių į tinkamas laikymo policijos įstaigos areÅ¡tinėje sÄ lygas nepažeidė. Be to, Panevėžio AVPK atsiliepime pateikti paaiÅ¡kinimai ir foto medžiaga (b. l.

24) patvirtina, kad kamerose laikomi asmenys gali sanitarinį mazgÄ nuo kameros gyvenamojo ploto uždengti audeklu, jį pritvirtindami prie sienose įrengtų specialių kabliukų. Atsižvelgus į Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2015-06-18 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl areÅ¡tinės kamerų stebėjimo langelių“ pateiktÄ informacijÄ (b. l. 15), daroma iÅ¡vada, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigÅ«nas gali matyti beveik visÄ kamerÄ , iÅ¡skyrus prie durų esančius kampus.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius, jog areÅ¡tinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas neužtikrino jo privatumo, teismas atsižvelgia į tai, kad Higienos normos HN 37:2009 20 punktas neįtvirtina reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar kitokiomis pertvaromis. Spręsdamas dėl aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjo teiginių, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus.

Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Taigi, įvertinus tai, kad sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų kampuose, o kamerose laikomi asmenys turi galimybę sanitarinius mazgus uždengti audeklu, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai.

Be to, vertinant byloje pateiktus atsakovo atstovo raÅ¡ytinius įrodymus, pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovai, 2014 m. birželio 8 d. atlikę asmenų laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ir laikino sulaikymo patalpose sÄ lygų bei žmogaus teisių jose užtikrinimo vertinimÄ , teisės aktų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, nenustatė (b. l. 20). Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK sudarė sÄ lygas areÅ¡tinėje esantiems asmenims sanitariniuose mazguose tualetu pasinaudoti privačiai bei tuo pačiu metu garantavo areÅ¡tinėje laikomu asmenų priežiÅ«rÄ ir kontrolę.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų pažeidęs AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punkto ir Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, nenustatyta.Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo su jo laikymu netinkamai vėdinamose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose. Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 37:2009 24 punkte pateikiamÄ lentelę, oro judrumas Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 0,15-0,5 m/s, Å¡altuoju metų periodu – 0,05-0,2 m/s. Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, atliekant Å¡ios policijos įstaigos areÅ¡tinės kamerų remontÄ buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, pakeisti langai (14 b. l.). Teismo vertinimu, Å¡ios priemonės užtikrino, kad areÅ¡tinės kameros bÅ«tų vėdinamos. Panevėžio AVPK pateikė Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 18 d.

– 2015 m. balandžio 13 d. laikotarpiu atliktų patikrinimų rezultatus (39-56 b. l.). Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo, kad patikrintos areÅ¡tinės kameros, tarp jų ir kamera Nr. 15, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos natÅ«raliu (per varstomus techniÅ¡kai tvarkingus langus) ir mechaniniu (per tiekiamÄ jÄ ventiliacijÄ ) bÅ«dais (41, 45-46, 50-53 b. l.). Å iose kamerose buvo iÅ¡matuotas ir oro judrumas (41-43, 45-46, 50-55 b. l.). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015-03-26 patikrinimo akte Nr. H5-110 konstatavo, jog Panevėžio AVPK kameroje Nr. 15 mikroklimatas 2015-03-19 atlikto patikrinimo metu atitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus (53).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2014-07-25 ataskaitoje Nr. 2014/1-60(16) „Dėl žmogaus teisių padėties Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje ir laikino sulaikymo patalpose“ taip pat nurodyta, jog kamerose yra įrengta bendra vėdinimo sistema, jose esantys langai yra varstomi (b. l. 20). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ nustatyti duomenys leidžia teigti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tinkamai vėdinamose kamerose nebuvo pažeista.Minėta, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu AVPK 2014 m. spalio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. buvo laikomas pažeidžiant jo subjektyvinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kamerose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ). Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos masto, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, kadangi pareiÅ¡kėjas kamerose, kuriose jam teko mažiau kaip 3,6 m2 ploto, buvo laikomas tik 2 dienas.

Byloje nenustatyta, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje dirbantys pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę tokiu bÅ«du pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, kaip buvo minėta, yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė konkrečių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, ir juos patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje metu ir vėliau į Panevėžio AVPK administracijÄ su praÅ¡ymais ir skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė.PareiÅ¡kėjas prašė neturtinės žalos atlyginimÄ priteisti pinigais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Tai reiÅ¡kia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, t. y. ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014).

Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytas trumpalaikis pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir jis neprilygsta pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Dėl Å¡ios priežasties priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais pagrindo nėra, pakankamu ir teisingu atlyginimu už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, laikytinas pažeidimo pripažinimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2014 m. spalio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo T. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose.PareiÅ¡kėjo T.

P. skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.KitÄ Â skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                               Dalytė Zlatkuvienė