2022-02-02 Nr. AB-2687-3-61-3-04079-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-42-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04079-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NAPC“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-49/J8-11“ (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti Nutarimu paskirtą 10 000 Eur baudą iki 1 000 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo pavojingų atliekų perdirbimo (naudojimo) veiklą, o nuo 2011 m. liepos 22 d. jam yra išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 2/7 (toliau – ir TIPK leidimas), kurio pagrindu jis turi teisę eksploatuoti įrenginį pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną. TIPK leidime numatytas įrenginio projektinis pajėgumas yra 11 000 tonų per metus pavojingų naftos atliekų. Pareiškėjas taip pat registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. jis su UAB „JUMPS“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/23/01-1JN (toliau – ir Sutartis).

4. Pareiškėjas skunde nurodė teisinį reglamentavimą ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą teigė, kad nustatyti, ar konkrečiam veiklos vykdytojui tam tikro įrenginio eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą ir, atitinkamai, ar už TIPK leidimo neturėjimą gali būti taikoma atsakomybė, neužtenka vien formaliai įvertinti įrenginio paskirtį, bet būtina nustatyti, ar tas veiklos vykdytojas tame įrenginyje vykdė veiklą, kuri yra įtraukta į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) 1 priedą. Pažymėjo, kad nei Nutarime, nei kituose su juo susijusiuose dokumentuose nėra pateikti argumentuoti įrodymai, jog pareiškėjas vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą. Atsakovas Bendrovei siekia pritaikyti atsakomybę, nes pareiškėjas neva vykdė naftos ir dujų perdirbimo veiklą, neturėdamas TIPK leidimo. Nutarimas dėl baudos pareiškėjui skyrimo buvo priimtas remiantis tuo, kad Bendrovė neva perdirbo 532,836 t naftos žaliavos, iš kurių 102,668 t buvo žaliavinės naftos, kurią pareiškėjai pristatė SIA Baltic Oil Management.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis turi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą atestatą eksploatuoti naftos ir naftos produktų įrenginius Nr. N-0358 (toliau – ir Atestatas), kurio privalomajame priede išvardintas naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo darbų sąrašas, kuriuos vykdyti jis gali, o būtent: naftos perdirbimo įrenginių technologinio valdymo, techninės priežiūros darbai ir naftos ir (ar) naftos produktų (išskyrus suskystintų naftos dujų) bei kito skystojo kuro talpyklų per 10 000 kub. m ir jų priklausinių remonto darbai. Pareiškėjas, įsigijęs 102,668 t žaliavinės naftos iš SIA Baltic Oil Management, ją perdavė UAB „JUMPS“, kuri šias žaliavas sumaišė su kitomis žaliavomis ir jos buvo perdirbtos pareiškėjui teikiant Sutartyje numatytas paslaugas – įrenginių aptarnavimo paslaugas, kurias teisę vykdyti jam suteikia Atestato 28 punktas. Taigi perdirbimo momentu žaliavos buvo ne pareiškėjo, o UAB „JUMPS“ nuosavybė, todėl pareiškėjas negali būti vadinamas naftos produktų perdirbėju, kadangi naftos produktų perdirbimo įmone laikoma tokia įmonė, kuri perdirba nuosavybės teise sau priklausančias žaliavas. Pareiškėjas teigė, kad tik teikė paslaugas pagal Sutartį, aptarnaudamas įrangą vykdydamas Atestate nurodytus darbus. Pareiškėjo nuomone, jis nevykdė naftos produktų perdirbimo veiklos, taip pat neatliko jokių įsigytų naftos produktų perdirbimo veiksmų, o tiesiog atliko gautų produktų tyrimus ir pardavė gautą produkciją UAB „JUMPS“. Pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn už kito subjekto veiklą su įrenginiu. UAB „JUMPS“ veikla negali būti sutapatinama su pareiškėjo veikla vien tik Sutarties sudarymo pagrindu. Pareiškėjo veikla su įrenginiu Sutarties pagrindu neapima veiklos, kurios vykdymo metu sukeliama tarša.

6. Pareiškėjas nurodė, kad net ir konstatavus, jog Bendrovei kyla atsakomybė, šiuo atveju tikslinga skirti mažesnę baudą. Pareiškėjas šiuo atveju vykdė tik įrenginio operatoriaus veiklą ir atliko veiksmus, numatytus sudarytoje Sutartyje. Pareiškėjas Nutarime nurodytą veiklą vykdo trumpą laiko tarpą, t. y. tik 2020 m. liepos mėn. Be to, Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjo nuomone, paskirta 10 000 Eur bauda nėra proporcinga Nutarime nurodytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti 1 000 Eur.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas eksploatavo UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150, kuriuo perdirbo žalią naftą, tačiau Bendrovė TIPK leidimu turėjo teisę eksploatuoti įrenginį – naftos atliekų perdirbimo cechą Jonavoje, kuriame gali būti vykdomas pavojingų atliekų perdirbimas (naudojimas), o teisė eksploatuoti Bendrovės nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150 ir jame perdirbti žalią naftą nesuteikiama.

9. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 22–31 dienomis eksploatavo UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150, kuriuo perdirbo žalią naftą, o pareiga turėti aplinkosauginį leidimą – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kai eksploatuojamas įrenginys ir kuriame vykdoma naftos bei dujų perdirbimas, nustatyta aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

10. Nurodė, kad faktas, jog UAB „JUMPS“ 2020 m. spalio 6 d. surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. JA-JO-1 nepaneigia fakto, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 22–31 dienomis eksploatavo UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį ir jame vykdė žalios naftos perdirbimą. Atsakovas, įvertinęs UAB „JUMPS“ išduoto Taršos leidimo Nr. TL-K.1-13/2018 turinį, sprendė, jog UAB „JUMPS“, dyzelinių naftos frakcijų perdirbimo įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonava, galėjo vykdyti tik dyzelinių naftos frakcijų (dyzelinio kuro) išvalymą nuo sieros junginių, o teisės vykdyti žalios naftos perdirbimo neturėjo nei pati, nei per pareiškėją. Pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ekonominės sankcijos skyrimo metu, išskirtinai pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, Bendrovei skirta bauda yra minimali, todėl nėra pagrindo ją mažinti, ji yra proporcinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį ir Aplinkos apsaugos įstatymo tikslus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-49/J8-11“ dalį, ir sumažino pareiškėjui paskirtą 10 000 Eur dydžio baudą iki 5 000 Eur.

12. Teismas nustatė, kad Bendrovei 2011 m. liepos 22 d. išduotas TIPK leidimas, kuriuo jai suteikta teisė eksploatuoti įrenginį – naftos atliekų perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kuriame gali būti vykdomas pavojingų atliekų perdirbimas (naudojimas).

13. Pareiškėjas ir UAB „JUMPS“ 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/12/01-1JN, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo pagal iš anksto UAB „JUMPS“ pateiktus užsakymus gaminti užsakomą produkciją ir tinkamai eksploatuoti įrenginį N-150, nuosavybės teise priklausantį UAB „JUMPS“.

14. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2020 m. rugpjūčio 14 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. PA5-53 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, inter alia (be kita ko) padaryta išvada, jog pareiškėjas, neturėdamas TIPK leidimo, perdirbo žaliavinę naftą bei neteisėtai eksploatavo įrenginį N-150, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Departamentas Nutarimu Bendrovei paskyrė ekonominę sankciją – 10 000 Eur baudą.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ), TIPK taisyklių nuostatomis.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija, jog naudojo įrenginį N-150, tačiau nesutinka, kad juo vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto Patikrinimo akto, kuriuo Departamentas vadovavosi priimdamas Nutarimą, matyti, jog 2020 m. liepos 24 d. nuvykus į pareiškėjos veiklavietę, esančią (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nustatyta, kad pareiškėjas nevykdo veiklos, kuriai 2011 m. liepos 22 d. išduotas TIPK leidimas. Bendrovės gamybos vadovas paaiškino, kad vykdo veiklą UAB „JUMPS“ įrenginiu N-150. Apžiūrėjus įrenginį N-150, buvo jaučiamas panašus į dujų ir naftos produktų mišinio kvapas. Nei pareiškėjo, nei UAB „JUMPS“ atstovai jokių pastabų patikrinimo metu dėl nustatytų faktinių aplinkybių neturėjo.

17. Bendrovei priklausanti teritorija 2020 m. liepos 30 d. buvo pakartotinai apžiūrėta ir nustatyta, kad Bendrovė perdirba žaliavinę naftą įrenginiu N-150.

18. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Bendrovei iš naftos produktų terminalo akcizinio sandėlio gamybai išduota naftinė žaliava, pažymėjo, jog gamybos aktuose yra Bendrovės gamybos vadovo parašas, o aplinkybė, kam priklausė naftinė žaliava, nagrinėjamoje situacijoje yra teisiškai nereikšminga. Tai, kad nuosavybės teise naftinė žaliava priklausė UAB „JUMPS“, neįrodo, jog pareiškėjas, eksploatuodamas įrenginį N-150, nevykdė naftos perdirbimo veiklos.

19. Teismas, atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Bendrovė privalėjo turėti TIPK leidimą, kadangi eksploatavo įrenginį N-150 ir juo perdirbo žaliavinę naftą. TIPK leidimai yra išduodami naudotis konkrečiu įrenginiu ir atsižvelgus į visas paraiškoje pateiktas aplinkybes, todėl vien aplinkybė, kad 2011 m. liepos 22 d. pareiškėjui išduotas TIPK leidimas, kuriuo suteikta teisė eksploatuoti įrenginį – naftos atliekų perdirbimo cechą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nesuteikia teisės eksploatuoti ir perdirbti žaliavinę naftą įrenginiu N-150.

20. Teismas sprendė, kad Departamentas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, Nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, neturėdamas reikalingo TIPK leidimo, eksploatavo įrenginį N-150 ir juo vykdė naftos produktų perdirbimą, todėl buvo padarytas AAĮ pažeidimas. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl paskirtos baudos dydžio, teismas nurodė, kad AAĮ 52 straipsnis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, anksčiau nebuvo taikyta ekonominė sankcija, pažeidimas truko trumpą laiko tarpą – tik 2020 m. liepos mėn. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs ar trukdęs Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes, taip pat nustatyta, jog pareiškėjas Departamentui teikė paaiškinimus ir reikalingą informaciją, Nutarime nurodyta, jog padėjo tyrimo metu. Teismas nenustatė Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje nėra pateiktų duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir (ar) žmonėms. Atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Eur bauda, nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendė, kad ekonominė sankcija – bauda – turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiam pareiškėjui, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, todėl ji negali būti tokio dydžio, kad ragintų pažeisti teisės aktus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju teisėta, pakankama ir pagrįsta pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, atitinkanti bei prevencinį poveikį pareiškėjui daranti poveikio priemonė yra 5 000 Eur bauda.

23. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant skundžiamą Nutarimą ir juo nustatant ekonominės sankcijos – baudos dydį, buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, jog teismas sumažino baudos dydį dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas skyrė minimalią baudą už pareiškėjo padarytą pažeidimą, o skirti mažesnę baudą, nei AAĮ nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisė suteikta tik teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas UAB „NAPC“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba sumažinti paskirtą baudą iki 1 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Bendrovės veiklą. Pareiškėjo įsitikinimu, tam, kad nustatyti, ar konkrečiam veiklos vykdytojui tam tikro įrenginio eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą ir, atitinkamai, ar už TIPK leidimo neturėjimą gali būti taikoma atsakomybė pagal AAĮ 55 straipsnio 1 dalį, neužtenka vien formaliai įvertinti įrenginio paskirtį, bet būtina nustatyti, ar tas veiklos vykdytojas tame įrenginyje vykdė veiklą, kuri įtraukta į TIPK taisyklių 1 priedą.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė, neturėdama reikalingo TIPK leidimo, eksploatavo įrenginį ir juo perdirbo žaliavinę naftą. Teismas sprendime nurodė, kad Bendrovės gamybos vadovas paaiškino, jog vykdo veiklą UAB „JUMPS“ įrenginiu N-150. Apžiūrėjus įrenginį, buvo jaučiamas panašus į dujų ir naftos produktų mišinio kvapas. Pareiškėjo nuomone, šie įrodymai nebuvo pakankami spręsti, kad Bendrovė įrenginiu vykdė būtent žaliavinės naftos perdirbimo veiklą.

27. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad Bendrovė turi Atestatą, kurio privalomajame priede išvardintas naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo darbų sąrašas, kuriuos vykdyti gali pareiškėjas. Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, kad vien tik tai, jog pareiškėjas vykdė su UAB „JUMPS“ sudarytoje Sutartyje numatytą veiklą įrenginiu, negali užtraukti atsakomybės Bendrovei, jeigu nekonstatuojama esminė aplinkybė – žaliavinės naftos perdirbimas. Akcentuoja, kad nei Nutarime, nei kituose dokumentuose nėra pateikti argumentuoti įrodymai, kad Bendrovė įrenginiu vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą. Minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas konstatavo vien tik dėl to, jog neva buvo jaučiamas panašus į dujų ir naftos produktų mišinio kvapas. Jokie tyrimai, ėminiai ar panašūs veiksmai prieš Nutarimo priėmimą Departamento nebuvo atlikti, todėl minėta aplinkybė buvo konstatuota remiantis vien tik atsakovo atsakingų pareigūnų pojūčiais ir įsitikinimu dėl jaučiamo kvapo. Be to, išvada dėl jaučiamo kvapo taip pat nebuvo kategoriška, kadangi nurodoma, jog buvo jaučiamas tik panašus į dujų mišinio ir naftos produktų mišinio kvapas. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl minėtų priežasčių negali būti konstatuojama, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą dėl Bendrovės vykdytos naftos produktų perdirbimo veiklos fakto pripažinimo įrodytu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju naftinės žaliavos nuosavybės klausimas nėra teisiškai reikšmingas.

28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad perdirbimo momentu žaliavos buvo ne pareiškėjo, o UAB „JUMPS“ nuosavybė, todėl pareiškėjas negalėjo būti vertinamas naftos produktų perdirbėju, nes pagal Naftos produktų ir naftos produktų valstybės atsargų įstatymą naftos produktų perdirbimo įmone laikoma tik tokia įmonė, kuri perdirba nuosavybės teise sau priklausančias žaliavas. Pareiškėjas tik teikė paslaugas pagal Sutartį, aptarnaudamas įrangą ir vykdydamas Atestate nurodytus darbus. Šios aplinkybės taip pat paneigia išvadą, kad Bendrovė vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą, kuri nurodyta Taisyklių 1 priedo 1.2 papunktyje.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog visą iš SIA Baltic Oil Management įsigytą (102,668 t) naftos produktų kiekį Bendrovė pardavė UAB „JUMPS“. Ypač svarbu tai, kad pareiškėjas pardavė tokius pat naftos produktus, kurie buvo įsigyti iš SIA Baltic Oil Management. Taigi pareiškėjas neatliko jokių įsigytų naftos produktų perdirbimo veiksmų, o tiesiog atliko gautų produktų tyrimus ir pardavė gautą produkciją UAB „JUMPS“. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visa Nutarime nurodyta produkcija buvo UAB „JUMPS“ nuosavybė ir būtent ji, o ne pareiškėjas, iš jos gamino produktus, kurie yra nurodyti gamybos aktuose Nr. GN 106–109. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiklą, susijusią su įrenginiu, nepagristai kvalifikavo kaip naftos perdirbimą, t. y. veiklą, kuriai buvo reikalingas TIPK leidimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas Sutarties pagrindu tik teikė paslaugas Bendrovei, vykdydamas Atestate numatytas veiklas, ir neatliko jokios su žalios naftos perdirbimu susijusios veiklos. Įsigytus naftos produktus pardavė UAB „JUMPS“, neatlikęs su jais jokių perdirbimo veiksmų.

30. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė naftos perdirbimo veiklą, t. y. veiklą, numatytą Taisyklių 1 priedo 1.2. papunktyje, neturėdamas tam TIPK leidimo, todėl padarė pažeidimą, už kurį juridiniam asmeniui kyla atsakomybė pagal AAĮ 55 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui skirti ekonominę sankciją.

31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino argumentų, susijusių su tuo, kad iš esmės dėl tos pačios veiklos vykdymo buvo sprendžiamas ir UAB „JUMPS“ atsakomybės klausimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent UAB „JUMPS“ atliko naftos produktų perdirbimo veiksmus. Pareiškėjo įsitikinimu, tai tik patvirtina, kad atsakovas ir pats pripažįsta, jog naftos produktų perdirbimą vykdė UAB „JUMPS“, o ne pareiškėjas.

32. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn už kito subjekto veiklą su įrenginiu. Dėl žalios naftos perdirbimo veiklos UAB „JUMS“ skirta 10 000 Eur bauda. UAB „JUMPS“ veikla negali būti sutapatinama su pareiškėjo veikla vien dėl to, kad tarp jų buvo sudaryta Sutartis dėl įrenginio. Be to, pareiškėjo veikla su įrenginiu pagal Sutartį neapėmė veiklos, kurios vykdymo metu sukeliama tarša ir kuri nurodyta Taisyklių 1 priede. Visų šių argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagristu. Priimant sprendimą nebuvo laikomasi reikalavimų, susijusių su teismo sprendimo motyvavimu, teismas dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai nenagrinėjo, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

33. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju net ir pripažinus, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, egzistuoja sąlygos sumažinti paskirtą baudą iki 1 000 Eur. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta 5 000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjo veiksmų pavojingumo lygiui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, pakankama mažesnio dydžio bauda. Todėl, nusprendus netenkinti reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, adekvati ekonominė sankcija, kuri atitiktų tiek teisės aktų nuostatas, tiek teismų praktiką, pareiškėjo įsitikinimu, yra 1 000 Eur dydžio bauda.

34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, kadangi teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindų šį sprendimą naikinti.

36. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nei Nutarime, nei kituose dokumentuose <...> nėra pateikti argumentuoti įrodymai, jog pareiškėjas įrenginiu vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą. Šią aplinkybę teismas konstatavo vien tik dėl to, kad neva buvo jaučiamas panašus į dujų mišinio ir naftos produktų mišinio kvapas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, o ir pareiškėjas neginčija, kad naudojo įrenginį N-150 ir juo perdirbo žaliavinę naftą. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas eksploatavo UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150 ir jame vykdė žaliavinės naftos perdirbimą.

37. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju naftinės žaliavos nuosavybės klausimas nėra teisiškai reikšmingas. Pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja AAĮ ir TIPK taisyklės bei jų priedai. Patikrinimo metu nustatyta, kad būtent pareiškėjas 2020 m. liepos 22–31 dienomis eksploatavo UAB „JUMPS” nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150, kuriuo perdirbo žalią naftą, o pareiga turėti aplinkosauginį leidimą – TIPK leidimą, kai eksploatuojamas įrenginys ir kuriame vykdoma naftos ir dujų perdirbimas, nustatyta aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, konkrečiai AAĮ ir Taisyklių nuostatose. Pareiškėjas AAĮ 1 straipsnio 23 dalyje nurodyto TIPK leidimo, suteikiančio teisę eksploatuoti UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150, kuriame būtų galima vykdyti žalios naftos perdirbimo veiklą, neturėjo. TIPK leidimu pareiškėjui suteikiama teisė eksploatuoti įrenginį – naftos atliekų perdirbimo cechą Jonavoje, kuriame gali būti vykdomas pavojingų atliekų perdirbimas (naudojimas), o teisė eksploatuoti UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį N-150 ir jame perdirbti žalią naftą nesuteikiama.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo turėti TIPK leidimą, kadangi eksploatavo įrenginį N-150 ir juo perdirbo žaliavinę naftą. Taip pat teisingai nurodė, kad TIPK leidimai yra išduodami naudotis konkrečiu įrenginiu ir vien aplinkybė, jog pareiškėjui išduotas TIPK leidimas, kuriuo suteikta teisė eksploatuoti įrenginį – naftos atliekų perdirbimo cechą Jonavoje, nesuteikia teisės eksploatuoti ir perdirbti žaliavinę naftą įrenginiu N-150. Tai, kad nuosavybės teise naftinė žaliava priklausė Bendrovei, neįrodo, jog pareiškėjas, eksploatuodamas įrenginį N-150, nevykdė naftos perdirbimo veiklos.

39. Atsakovas dėl Bendrovės atsakomybės už vykdytą veiklą nurodo, kad faktas, jog UAB „JUMPS“ surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje nepaneigia fakto, kad UAB „NAPC“ 2020 m. liepos 22–31 dienomis eksploatavo UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį ir jame vykdė žalios naftos perdirbimą. Be to, UAB „JUMPS“ nubausta visai už kitą laikotarpį, taip pat ir kitokį perdirbtą žaliavos kiekį.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad UAB „JUMPS“ dyzelinių naftos frakcijų perdirbimo įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, galėjo vykdyti tik dyzelinių naftos frakcijų (dyzelinio kuro) išvalymą nuo sieros junginių, o teisės vykdyti žalios naftos perdirbimą minėtame įrenginyje pagal išduotą Taršos leidimą Nr. TL-K.1-13/2018 nei pati įmonė, nei per UAB „NAPC“, remiantis Sutartimi, kuriai taip pat neišduotas TIPK leidimas eksploatuoti UAB „JUMS“ nuosavybės teise priklausantį įrenginį ir jame vykdyti žalios naftos perdirbimą, neturėjo.

41. Atsakovas dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio nurodo, kad skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, yra teismo prerogatyva, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, jog atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą ir sumažindamas Departamento Nutarimu skirtą ekonominę sankciją iki 5 000 Eur, įvertino Departamento Nutarimu paskirtos baudos proporcingumą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl dar kartą mažinti pirmosios instancijos teismo sumažintą baudą nėra pagrindo.

42. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad AAĮ nenustatyta teisė atsakovui pačiam skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali bauda, o pagal AAĮ 52 straipsnį, teisę skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, turi tik teismas. Taigi tuo atveju, jei Nutarimas būtų pripažintas teisėtu ir pagrįstu, tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas būtų tenkintas iš dalies, t. y. paskirtos baudos dydis būtų dar sumažintas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, iš Departamento pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

43. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 10 000 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas privalėjo turėti TIPK leidimą, kadangi jis eksploatavo įrenginį N-150 ir juo perdirbo žaliavinę naftą, padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas Nutarimu pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį, pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, jam, kaip juridiniam asmeniui, anksčiau nebuvo taikyta ekonominė sankcija, pažeidimas truko trumpą laiko tarpą, pareiškėjas netrukdė atsakovui, teikė paaiškinimus ir reikalingą informaciją, padėjo tyrimo metu, nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra duomenų apie dėl padaryto teisės pažeidimo kilusius žalingus padarinius aplinkai ir (ar) žmonėms.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad Nutarimu skirta ekonominė sankcija turėtų būti sumažinta iki 1 000 Eur.

47. Byloje ginčijamas Nutarimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas, neturėdamas išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo naftos ir dujų perdirbimui, 2020 m. liepos mėn. UAB „JUMPS“ nuosavybės teise priklausančiu įrenginiu N-150 perdirbo žaliavinę naftą ir tokia veikla padarė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį. Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 191 straipsnio 2 dalį bei aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10, 12 punktų, 1 priedo 1.2 punkto reikalavimus.

48. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.

49. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

50. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklėse apibūdintą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), įskaitant kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį ir (ar) bendrą atliekų deginimo įrenginį, privalo turėti leidimą. Veiklos vykdytojas privalo gauti leidimą naujam įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti iki įrenginio eksploatavimo pradžios (Taisyklių 12 p.). Taisyklių 1 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad naftos ir dujų perdirbimui reikalinga turėti leidimą įrenginiui pagal Taisyklių reikalavimus.

51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4081-629/2021 ir kt.).

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo teisėtumo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, iš esmės tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrindė jų vertinimą ginčijamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog teismas neturėjo remtis Bendrovės gamybos vadovo paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, ar asmuo, davęs paaiškinimus, priklauso ar nepriklauso Bendrovės valdymo organui. Svarbu yra tai, kad šis asmuo davė paaiškinimus apie pareiškėjo veiklos ypatumus 2020 m. liepos 24 d. atsakovo pradėto Bendrovės patikrinimo metu. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės gamybos vadovas būtų suinteresuotas teikti neteisingus, Bendrovei nepalankius paaiškinimus. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent šis asmuo atstovavo Bendrovei ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. Departamento atlikto neplaninio patikrinimo metu.

55. Tai, kad pareiškėjas turi Atestatą, suteikiantį jam teisę verstis naftos perdirbimo įrenginių technologinio valdymo, techninės priežiūros darbais, naftos ir (ar) naftos produktų (išskyrus suskystintų naftos dujų) bei kito skystojo kuro talpyklų iki 10 000 m3 ir jų technologinių priklausinių eksploatavimo darbais, nepaneigia jo pareigos eksploatuoti įrenginį N-150 tik turint galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Byloje nėra ginčo, kad tokio leidimo pareiškėjas neturėjo. Taip pat pareiškėjas iš esmės neneigia, kad įrenginį N-150 eksploatavo. Tai patvirtina ir Sutartis, pagal kurią pareiškėjas priėmė įrenginį N-150 iš UAB „JUMPS“, taip pat įsipareigojo pagal iš anksto UAB „JUMPS“ pateiktus užsakymus gaminti užsakomą produkciją, eksploatuoti įrenginį N-150 su priklausiniais. Iš pareiškėjo pateiktų gamybos aktų atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos mėn. įrenginiu N-150 perdirbo atitinkamą naftos žaliavos kiekį. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis vykdė naftos produktų perdirbimo veiklą įrenginiu N-150. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Aplinkos apsaugos įstatymo, tiek pagal Taisyklių nuostatas, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, pareiga turėti leidimą nesiejama su nuosavybės teise turimos žaliavos perdirbimu. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su žaliavos nuosavybės klausimu.

56. Pareiškėjo padarytų pažeidimų nepaneigia tai, kad buvo sprendžiamas klausimas ir dėl UAB „JUMPS“ atsakomybės, t. y. Departamentas 2021 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo UAB „JUMPS“. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas nustatė, kad UAB „JUMPS“, perdirbdamas naftos produktų mišinį iš žalios naftos, mazutų, vidutinių ir sunkiųjų alyvų įrenginiu N-150, neturėdamas TIPK leidimo (žalios naftos perdirbimui), pažeidė Taisyklių 1 priedo 1.2 punktą. Departamento nutarimuose dėl pareiškėjo ir dėl UAB „JUMPS“ yra nurodyti skirtingi pažeidimų padarymo laikotarpiai ir perdirbtos žaliavos kiekiai. Todėl atmesti pareiškėjo argumentai dėl to, kad naftos produktų perdirbimą vykdė tik UAB „JUMPS“, o ne pareiškėjas.

57. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų, pareiškėjui Nutarimu paskirta 10 000 Eur ekonominė sankcija.

58. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, gali mažinti baudą, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2850-624/2020, 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1706-492/2021).

60. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus, konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą skirti pareiškėjui mažesnę baudą, nei už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali bauda. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo pobūdį, trukmę, tiek tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat tai, kad teisės aktų pažeidimo bylos proceso metu pareiškėjas bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, byloje nėra duomenų, kad būtų kilę žalingi padariniai aplinkai ir (ar) žmonėms. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai įgyvendino aptartą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę baudą, ją sumažindamas dvigubai. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti pareiškėjui skirtą baudą iki jo prašomo dydžio (1 000 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į visus reikšmingus teisinius ir faktinius aspektus.

61. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių ypatumus, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą pareiškėjui paskirtą baudą sumažinti iki 5 000 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NAPC“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė