04328066-9ffd-4cdb-a751-31574ecfdefc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1241-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06118-2012-1;                                       Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forto siena” apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-430-587/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forto siena“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

V. dėl skolos priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Forto siena“ ir atsakovė R. V. 2011 m. rugpjūčio 16 d., vienerių metų terminui, sudarė atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) sutartį Nr. AE-266 (toliau ir Sutartį), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo surasti atsakovės parduodamam objektui (gyvenamajam namui su žemės sklypu), esančiam (duomenys neskelbtini), pirkėjÄ už atsakovės nurodytÄ (ne mažesnę nei 870 570 Lt) parduodamo objekto kainÄ , o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui už sutarties įvykdymÄ 20 570 Lt (su PVM) atlyginimÄ (Sutarties 7 punktas).

Pagal Sutarties 4 punktÄ atsakovė užtikrino (įsipareigojo), kad parduodamas objektas sutarties galiojimo laikotarpiu bus parduodamas tik per ieÅ¡kovÄ . Nepasibaigus sutarties terminui, atsakovė 2012 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu pardavė savo iniciatyva. IeÅ¡kovo nuomone, nenutraukus sutarties su ieÅ¡kovu atsakovė negalėjo savo iniciatyva pardavinėti turto. Pagal Sutarties 11 punktÄ , pažeidus Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 5 proc. dydžio netesybas (baudÄ ) nuo nominalios pardavimo kainos, kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas 2012 m. balandžio 23 d. finansine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 43 528,50 Lt dydžio netesybų pagal sutartį atlyginimo. Atsakovei atsisakius sumokėti praÅ¡omo dydžio baudÄ gera valia, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 43 528,50 Lt skolÄ (taip nurodyta ieÅ¡kinyje), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 653 Lt žyminį mokestį bei 2 000 Lt iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai (b. l. 19-20). Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus (b. l. 25-31), nurodydama, kad ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, kadangi buvo pasyvus, turtas pardavinėjamas nerezultatyviai, skelbimai apie turto pardavimÄ buvo patalpinti tik ieÅ¡kovo UAB „Forto siena“ internetiniame tinklalapyje. Atsakovė 2012 metų vasario mėn. pati atsitiktinai surado pirkėjus ir 2012 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jiems minėtÄ turtÄ .

SprendimÄ parduoti gyvenamÄ jį namÄ savo surastiems pirkėjams atsakovė priėmė atsižvelgdama į tai, jog namÄ ji siekė parduoti kaip įmanoma greičiau, tačiau per ieÅ¡kovÄ vykdomas pardavimas vyko vangiai, be to, atsakovės finansinė padėtis po sutuoktinio mirties buvo pablogėjusi, todėl jai tapo sudėtinga vienai iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį namÄ ir mokėti bankui paskolÄ su palÅ«kanomis. Apie priimtÄ sprendimÄ parduoti turtÄ atsakovė iÅ¡ karto telefonu informavo ieÅ¡kovo direktorių. 2012 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovo biure įvyko atsakovės ir ieÅ¡kovo direktoriaus susitikimas, kurio metu atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ apie norÄ nutraukti sutartį ir pasiÅ«lė sumokėti ieÅ¡kovui 3 000 Lt atlyginimÄ bendrovės patirtoms iÅ¡laidoms padengti, tačiau UAB „Forto siena“ direktorius su tokia suma nesutiko.

Kadangi atsakovė buvo suinteresuota kuo greičiau parduoti jai priklausantį turtÄ , nes reikėjo įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir grÄ Å¾inti paskolÄ bankui, ji 2012 m. kovo 29 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su savo pačios surastu turto pirkėju, apie šį sandorį 2012 m. balandžio 10 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovo direktorių ir dar kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ padengti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, tačiau jokio atsakymo į šį laiÅ¡kÄ negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. galutiniu sprendimu preliminarų teismo sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės R. V. ieÅ¡kovui UAB „Forto siena“ 1 000 Lt skolos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 000 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-05-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 28 Lt žyminį mokestį ir 62,10 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 2 672,10 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 54 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas nustatė, kad atsakovė Sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du (CK 6.160 str. 2 d.), t. y. sutartį pasirašė su ieÅ¡kovo iÅ¡ anksto nustatytomis ir parengtomis sÄ lygomis, kurios nebuvo individualiai su atsakove derinamos ir/ar aptartos. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, kurio viena iÅ¡ pagrindinių Å«kinės veiklos sričių yra nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimas, dėl ko konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra stipresnioji sutarties Å¡alis, nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo profesionalas, verslo subjektas.

Sutartis pagal savo turinį ir esmę, yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuriai, remiantis CK 6.716 str. 4 d. nuostatomis, taikomi CK 6.188 str. bei CK 6.350-6.370 str. įtvirtintų vartojimo sutarčių sÄ lygų ypatumai. Vertindamas Sutarties turinį teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieÅ¡kovu sutartį sudarė siekdama kuo greičiau parduoti savo nekilnojamÄ turtÄ . Atsakovei pačiai suradus turto pirkėjÄ , teismas sutiko su jos argumentais, kad ieÅ¡kovas neatliko iki galo reikiamų (aktyvių) veiksmų ieÅ¡kant turto pirkėjų ir nepaneigė atsakovės argumento, kad skelbimÄ apie parduodamÄ turtÄ jis patalpino tik savo internetiniame puslapyje, kas, atsižvelgiant į sutarties esmę, negali bÅ«ti laikoma pakankamomis pastangomis, kurių tokioje pat situacijoje bÅ«tų ėmęsis protingas ir apdairus asmuo.

Pažymėjo, kad paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytojÄ Ä¯pareigoja veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Ä®vertinęs bylos aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sutarties esmę, teismas sprendė, kad Sutarties 11 punkte nustatytos 5 proc. dydžio netesybos (bauda) yra akivaizdžiai per didelės ir pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 11 punkte nustatytos 5 proc. dydžio netesybos (bauda) yra baudinio pobÅ«džio norma, suteikianti ieÅ¡kovui nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita.

Spręsdamas iki kokio dydžio gali bÅ«ti sumažintos praÅ¡omos priteisti netesybos ir atsižvelgdamas į tai, kad reikalaujama priteisti 43 528,50 Lt suma buvo skaičiuojama nuo sutartyje nurodytos objekto pardavimo kainos – 870 570 Lt, remdamasis Sutarties 1 punktu, teismas pažymėjo, kad atsiradus potencialiam pirkėjui ir atsakovei sutikus, turtas galėjo bÅ«ti parduotas ir už mažesnę nei sutartyje nurodyta 870 570 Lt kainÄ . Be to, neatmetama galimybė, kad turtas per sutarties galiojimo laikotarpį galėjo bÅ«ti ir neparduotas.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai prašė priteisti 43 528,50 Lt baudÄ , kadangi tik sėkmingo pardavimo atveju objektas galėjo bÅ«ti parduotas už 870 570 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė Sutarties nepažeidė, kadangi ji buvo įsipareigojusi parduodamo objekto pardavimÄ vykdyti tik per ieÅ¡kovÄ , t. y. turto pardavimo nevykdyti per kitas nekilnojamojo turto pardavimo agentÅ«ras, todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ pardavė jos pačios surastiems pirkėjams, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikoma sutarties pažeidimu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ parduoti savo pasirinktam pirkėjui bei prieÅ¡tarautų CPK įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Be to, tokia situacija, kai atsakovė atsisakytų parduoti jai priklausantį turtÄ vien dėl to, kad pirkėjÄ surado ne ieÅ¡kovas, o atsakovė, prieÅ¡tarautų ir pačiai sutarties esmei – kuo greičiau parduoti turtÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl 43 528,50 Lt netesybų (baudos) priteisimo pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ Sutarties 11 punktÄ , teismas pažymėjo, kad Å¡i Sutarties sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principams, suteikia ieÅ¡kovui nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sÄ skaita bei pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos ir silpnesniosios sandorio Å¡alies, teises bei interesus.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų duomenų teismas sprendė, kad bendrovė neįrodė, kokius darbus ji atliko ir kokias iÅ¡laidas vykdydama Sutartį jis realiai patyrė. Todėl, teismas sprendė, kad atsakovė privalėtų atlyginti ieÅ¡kovui 1 000 litų dydžio iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Forto siena“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. galutinį sprendimÄ iÅ¡ esmės pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovės 20 570 Lt dydžio skolÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas:

žyminį mokestį bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (pagal motyvuotÄ 2012-01-23 praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti ir papildomai pridedamus Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir nenustatė akivaizdaus Sutarties pažeidimo fakto pagal Sutarties 4 punkto nuostatÄ , kurioje nurodyta, jog „klientas užtikrina, kad parduodamas objektas sutarties galiojimo laikotarpiu bus parduodamas tik per vykdytojÄ â€œ, Sutarties 5 punktÄ , kuriame įtvirtinta, jog „klientas įsipareigoja parduodamÄ turtÄ aprodyti galimam pirkėjui tik kartu dalyvaujant vykdytojo (ieÅ¡kovo) atstovui“.

Taigi Å¡alys susitarė, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu parduodamas objektas bus parduodamas tik per VykdytojÄ (apeliantÄ ). Turto pardavimÄ atlikusi be ieÅ¡kovo žinios, atsakovė pažeidė minėtas Sutarties nuostatas ir nepaisė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarčių vykdymo principų. Todėl, vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, atsakovės veiksmai pripažintini sutartinės prievolės pažeidimu. Nepaisant to, teismas konstatavo, jog atsakovė Sutarties nepažeidė. Remiantis CK 6.193 straipsnio 2 dalimi, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes.

Visos Sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos, o Sutarties turinys atitinka tikruosius Å¡alių ketinimus, todėl teismo pateiktas Sutarties aiÅ¡kinimas neatitinka tikrosios Å¡alių valios ir niekaip neiÅ¡plaukia iÅ¡ Sutarties turinio ir kitų Sutarties nuostatų. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė daiktinės teisės ir prievolinės teisės institutus, nepagrįstai sutapatino daiktinius ir prievolinius teisinius santykius. Sutartyje ( jos 4 ir 5 punktuose) įtvirtintas ribojimas Klientui (atsakovei) pardavinėti ir parduoti ParduodamÄ objektÄ pačiam ir/arba per kitus asmenis yra iÅ¡skirtinai prievolinės (ne daiktinės) teisinės prigimties.

Todėl Sutartimi jokiu bÅ«du nėra varžoma turto savininko teisė jam priklausantį turtÄ parduoti savo pasirinktam pirkėjui, taip pat nėra pažeidžiamas sutarties laisvės principas, kaip tai nurodo teismas. Atsakovės daiktinės teisės Sutartimi nebuvo apribotos ir atsakovė savo nuosavybės teisę sėkmingai realizavo. Tačiau atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, kurias abi Sutarties Å¡alys prisiėmė vadovaujantis bÅ«tent sutarties laisvės principu. Sutartinės prievolės pažeidimas atitinkamai sukuria neigiamas teisines pasekmes jÄ pažeidusiai Å¡aliai - sutartinę civilinę atsakomybę.

Tuo tarpu Sutarties 4 ir 5 punktuose įtvirtintas ribojimas yra pagrįstas ir pateisinamas atsižvelgiant į Å¡ios paslaugų teikimo srities specifikÄ . Sutarties 4 ir 5 punktai neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams ir Å¡iomis Sutarties nuostatomis sutarties laisvės principas yra ne pažeidžiamas, bet prieÅ¡ingai - realizuojamas.2. Dėl sutarties tikslo. Vertindamas Sutarties esmę ir tikslÄ teismas inter alia nurodė, kad iÅ¡ Sutarties esmės ir aplinkybių akivaizdu, kad Sutarties tikslas - kuo greičiau parduoti atsakovei priklausantį ParduodamÄ objektÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta remiantis Sutartyje nustatytu jos terminu (1 metai) su galimybe šį terminÄ tęsti, taip pat pačios atsakovės nurodyta palyginti aukÅ¡ta kaina (870 570 Lt) norimo parduoti turto kaina. Todėl Sutarties tikslas buvo ne kuo greičiau parduoti atsakovei priklausantį ParduodamÄ objektÄ , tačiau parduoti turtÄ už Sutartyje nurodytÄ kainÄ , t. y. siekiant maksimalaus pelningumo. Kaip nurodė pati atsakovė, ji ParduodamÄ objektÄ pardavė už ženkliai mažesnę kainÄ , t. y. už 800 000 Lt, nors apeliantas buvo įpareigotas surasti turto pirkėjÄ už ne mažesnę kaip 870 570 Lt sumÄ .

Todėl objektyviai tikėtina, kad už mažesnę kainÄ ParduodamÄ objektÄ bÅ«tų galėjęs parduoti ir pats ieÅ¡kovas, ko pasėkoje jis bÅ«tų įgijęs teisę į Sutartimi numatytÄ atlygį už atliktÄ paslaugÄ .3. Dėl sutarties sudarymo aplinkybių ir jos vykdymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neturėjo jokios galimybės pakeisti ar įtakoti Sutarties sÄ lygų pakeitimo ir visiÅ¡kai neįvertino apelianto iÅ¡dėstytų motyvų. Sutartis buvo derybų dalykas, todėl visos jos sÄ lygos buvo aptartos individualiai.

Sutartyje yra laisva grafa, kurioje galima buvo atlikti sutarties papildymus ir nustatyti naujas sÄ lygas. Nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų rinka Lietuvoje yra itin konkurencinga, todėl atsakovė turėjo visas galimybes pasirinkti kitÄ nekilnojamojo turto pardavimo agentÅ«rÄ . Remdamasis Sutarties 7 punktu ieÅ¡kovas prisiėmė atitinkamÄ finansinę rizikÄ , kadangi atsakovės pareiga sumokėti sutarties kainÄ už suteiktas paslaugas atsiranda tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas suranda pirkėjÄ per Sutarties galiojimo laikotarpį, kuris nupirktų nurodytÄ turtÄ ne mažesne nei Kliento nurodyta kaina.

Dėl Å¡ios priežasties Klientui tokia Sutartis yra itin patraukli. Todėl Parduodamo objekto pardavimo už ženkliai mažesnę (negu Sutartyje numatyta) kainÄ pateisinimas, Å¡iÄ teisę grindžiant savininko teisių apsauga, pažeidžia ne tik Kliento interesus bei Sutartį, bet ir pamatinius teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus. Teismas rėmėsi tariamu apelianto prievolių nevykdymu ir netinkamu vykdymu, nurodydamas, kad „ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad sutarčiai vykdyti ėmėsi visų įmanomų maksimalių pastangų“.

Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, nes teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. Sutarties pagrindu apeliantas, bÅ«damas Vykdytoju, sÄ Å¾iningai vykdė Sutartimi jam nustatytas prievoles. BÅ«damas savo vykdomos veiklos profesionalu ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės nekilnojamojo turto pirkėjų nagrinėjamu atveju buvo ieÅ¡koma itin intensyviai, dėl didelės objekto vertės ir atitinkamai didelio prognozuojamo ieÅ¡kovo pelno buvo dedamos maksimalios pastangos reklamai internetiniuose puslapiuose ir kitose informavimo priemonėse, taip pat tiesiogiai siuntinėjami pasiÅ«lymai galimiems pirkėjams internetu, bendraujama su potencialiais pirkėjais telefonu ir susitikimų metu.

Tai sÄ lygojo didelį potencialių klientų skaičių, todėl jie buvo nuolat vežami apžiÅ«rėti atsakovės parduodamo turto. Dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atitinkamais periodais potencialių pirkėjų aktyvumas sumažėjo, apeliantas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo vykdomos veiklos sėkmei didelę įtakÄ daro tiek sezoniÅ¡kumo faktorius, tiek kiekvieno individualaus potencialaus kliento reali valia bei mokumas, tiek Å¡alių derybinės galimybės ir kiti faktoriai. Be to, esminę reikÅ¡mę pardavimo sėkmei turi atsakovės Sutartyje nustatyta Parduodamo objekto kaina.

Atsakovė, pasinaudojusi ieÅ¡kovo iÅ¡platinta informacine sklaida, ParduodamÄ objektÄ pardavė už ženkliai mažesnę kainÄ ir taip nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengė turto pardavimo už tÄ pačiÄ kainÄ per VykdytojÄ (apeliantÄ ), tuo pačiu ir prievolės atsiskaityti už paslaugas. Atsakovė pati nevykdė jokios potencialių Parduodamo objekto pirkėjų paieÅ¡kos, kadangi nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Todėl tikėtina, kad Parduodamas objektas buvo parduotas bÅ«tent apelianto surastam pirkėjui.

4. Dėl civilinės atsakomybės. Atsakovei pardavus turtÄ ne per apeliantÄ , jos veiksmai Sutarties nuostatų ir CK 6.63 straipsnio prasme yra neteisėti ir pripažintini sutartinės prievolės pažeidimu. Dėl tokių atsakovės veiksmų apeliantas patyrė žalÄ . Todėl atsakovei kyla neigiamos teisinės pasekmės - sutartinė civilinė atsakomybė. Sutarties 10 punkte yra nustatytos 10 proc. dydžio netesybos (bauda), jeigu klientas (atsakovė) atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su vykdytojo (ieÅ¡kovo) surastu pirkėju, o Sutarties 11 punkte yra nustatytos 5 proc. dydžio netesybos (bauda), jeigu klientas pažeidžia kitas, negu Sutarties 10 punkte nustatytas, Sutarties sÄ lygas.

Dėl atsakovės veiksmų apeliantas negalėjo užbaigti įvykdyti Sutartį, nes jam tapo žinoma, kad Parduodamas objektas jau parduotas. Todėl atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui 5 proc. netesybas (baudÄ ) Sutarties 11 punkto pagrindu. Sutartimi nustatytos netesybos nėra nepagrįstai didelės, kadangi jos atitinka apelianto patirtus nuostolius, dėl kurių Å¡alys sulygo Sutartimi. Ä® Å¡iÄ baudÄ Ä¯skaičiuota ieÅ¡kovo patiriama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Reklamuodamas atsakovės parduodamÄ turtÄ , o vėliau negalėdamas jo aprodyti savo klientams bei dėl to apvildamas jų teisėtus lÅ«kesčius, apeliantas prarado dalį klientų pasitikėjimo ir neteko tam tikro autoriteto nekilnojamojo turto rinkoje, taigi patyrė ir neturtinę žalÄ .

Taigi Å¡alys, susitardamos dėl sankcijų už Sutarties pažeidimÄ , susitarė, kad Sutartyje numatyta bauda (11 punktas) atlyginama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.

5. Dėl netesybų sumos sumažinimo. Teismo sumažintas netesybų dydis (iki 0,1 proc.) yra neprotingai mažas ir neatitinka kasacinio teismo praktikos. Nors atsakovės skola apeliantui pagal Sutartį yra ženkliai didesnė, tačiau Å¡i skola yra ne mažesnė negu Sutarties kaina, t. y. 20 570 Lt. Todėl apeliantas Å¡iuo metu (apeliacinės instancijos teismo) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 20 570 Lt sumÄ , kaip skolÄ pagal Sutartį remdamasis CK 6.720 straipsnio 4 dalimi (jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu sutartis nenustato ko kita).

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovas (Vykdytojas) negalėjo įvykdyti Sutarties dėl to, kad atsakovė, kaip Klientas, pažeidė Sutartį ir ParduodamÄ objektÄ pardavė pati. Todėl atsakovė privalo sumokėti visÄ Sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.720 str. 4 d.). Be to, Sutarties kainai lygi 20 570 Lt suma iÅ¡ atsakovės priteistina remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais kaip apelianto negautos pajamos (CK 6.245, 6.249 ir 6.256 straipsniai). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. V. praÅ¡o jį atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl apeliacinio skundo dalyko. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde pateiktas ir naujai suformuluotas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 20 570 Lt dydžio apelianto negautas pajamas laikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, kas, sutinkamai su CPK 312 straipsnio bei 430 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios įtvirtina draudimÄ dokumentiniame procese keisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimus, yra negalima. Nors ieÅ¡kovas dokumentinio proceso tvarka pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus savo reikalavimÄ dėl tariamo Sutarties pažeidimo formulavo ir įrodinėjo netesybų (baudos) teisiniu pagrindu (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d. bei 6.71 - 6.75 str. pagrindu), tačiau jau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o jo naudai priteisti 20 570 Lt Sutarties kainÄ , kuriÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų sumokėjusi atsakovė, jei IeÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

Taigi apeliaciniu skundu jau reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ ne baudos forma, bet kaip negautas ieÅ¡kovo pajamas (6.245 str., 6.249 str., 6.256 str. pagrindu). Toks ieÅ¡kovo reikalavimas prieÅ¡tarauja minėtoms CK 312 straipsnio ir 430 straipsnio 4 dalies nuostatoms, be to, jis negali bÅ«ti tenkinamas dar ir todėl, kad apeliantas Sutarties neįvykdė dėl savo kaltės, todėl ir neįgijo teisės reikalauti sumokėti sutarties kainÄ , t. y. reikalauti sumokėti už paslaugas, kurių jis nesuteikė.

2. Dėl apelianto nurodomų faktinių aplinkybių. Apeliantas sÄ moningai, tikėtina siekdamas suklaidinti teismÄ , nutyli svarbias aplinkybes. PrieÅ¡ sudarant sutartį su ieÅ¡kovu, atsakovė pati asmeniÅ¡kai pardavinėjo jai priklausantį ginčo turtÄ , tačiau to padaryti nepavykus ji kreipėsi į ieÅ¡kovÄ - nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo profesionalÄ , taip tikėdama, jog jai priklausantį turtÄ pavyks parduoti greičiau, kadangi ieÅ¡kovas, kaip Å¡ios srities teikiamų paslaugų srities profesionalas, turi didesnes galimybes vykdyti pardavimÄ .

Sutarties 1 punktu Å¡alys susitarė, kad Parduodamas objektas bus pardavinėjamas už ne mažesnę kaip 870 570 Lt kainÄ . Teismas pagrįstai sprendė, kad atsiradus potencialiam pirkėjui ir sutikus atsakovei turtas galėjo bÅ«ti parduotas ir už mažesnę nei sutartyje nurodytÄ 870 570 Lt kainÄ . Paslaugų sutarties dalyko iÅ¡skirtinis požymis yra tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta, todėl, kaip teisingai savo galutiniame sprendime pažymėjo pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti baudos nepagrįstumo ir jos dydžio, „...neatmetama galimybė, kad turtas per sutarties galiojimo laikotarpi galėjo bÅ«ti ir neparduotas“.

Apeliantas nurodo, jog jis sÄ Å¾iningai vykdė Sutartimi jam nustatytas prievoles, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nedėjo visų įmanomų pastangų, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas, pardavimas per ieÅ¡kovÄ vyko vangiai. Å ias aplinkybes tik dar labiau patvirtino paskutinių potencialių pirkėjų apsilankymo metu iÅ¡reikÅ¡tas nusistebėjimas, jog intensyviai ieÅ¡kodami gyvenamojo namo, skelbimo apie atsakovei priklausančio namo pardavimÄ pirkėjai niekur nematė, iÅ¡skyrus tik ieÅ¡kovo UAB „Forto siena“ tinklalapį.

Atsakovė 2012 metų vasario mėn. per pažįstamus surado pirkėjus ir 2012 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ su žeme. Apie priimtÄ sprendimÄ parduoti turtÄ savo surastiems pirkėjams atsakovė iÅ¡ karto informavo telefonu ieÅ¡kovÄ . Tačiau ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove, neveikė iÅ¡imtinai jos naudai ir interesais, nepasiekė sutarties tikslo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, pardavusi turtÄ savo surastam pirkėjui, pažeidė sutartį, ko pasėkoje jai kilo sutartinė civilinė atsakomybė.3.

Dėl sutarties pažeidimo ir jos aiÅ¡kinimo. Atsakovės nuomone, suradus jai parduodamo objekto pirkėjÄ ir iÅ¡ karto telefonu apie tai informavus ieÅ¡kovÄ , laikytina, kad ji vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį, todėl 2012 m. kovo 29 d. parduodamo objekto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jau po Sutarties nutraukimo. Be to, atsakovė ne kartÄ siÅ«lė ieÅ¡kovui atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas už parduodamo objekto reklamavimÄ , taigi tinkamai vykdė visas savo kaip kliento pareigas ir nepažeidė nei sutarties, nei įstatyme įtvirtintų nuostatų, jos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant vartojimo sutartis turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties aiÅ¡kinimo taisyklė (vadinamoji contrapreferentem taisyklė), kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Å¡alių Sutartimi nėra varžoma turto savininko teisė jam priklausantį turtÄ parduoti savo pasirinktam pirkėjui. Atsižvelgiant į tai, jog Sutartimi atsakovė įsipareigojo turto nepardavinėti tik per kitas nekilnojamojo turto agentÅ«ras, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susidarius situacijai, kuomet atsakovė pati suradusi pirkėjÄ , atsisakytų jam parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ vien tik dėl to, jog pirkėjÄ surado ne ieÅ¡kovas, akivaizdu, jog tai prieÅ¡tarautų ne tik pačiai sutarties esmei - kuo greičiau parduoti turtÄ , bet ir bÅ«tų pažeidžiamos atsakovės, kaip daikto savininkės teisės ir sutarties laisvės principas laisvai spręsti su kuo sudaryti sutartį, kadangi dėl neteisėtų ir ydingų sutarties sÄ lygų ji negalėtų laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. parduoti jį savo pasirinktam pirkėjui.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos aplinkybės: atsakovė iÅ¡ pradžių savarankiÅ¡kai pardavinėjo jai priklausantį turtÄ , vėliau kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , manydama, jog per nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo profesionalÄ turto pardavimas įvyks greičiau, todėl akivaizdu, jog jos tikslas buvo kuo greičiau parduoti gyvenamÄ jį namÄ , kurį po sutuoktinio mirties buvo sunku iÅ¡laikyti.4. Dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo. Tai, kad bylos aplinkybes ir Å¡alių motyvus teismas vertino ne ieÅ¡kovo naudai, nereiÅ¡kia, kad teismas neatsižvelgė į apelianto motyvus.

Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog sutartį su ieÅ¡kovu atsakovė sudarė prisijungimo bÅ«du (CK 6.160 str. 2 d.). Nors atsakovė norėjo sudaryti Sutartį trumpesniam laikotarpiui, tačiau sutartis jau buvo parengta su iÅ¡ anksto ieÅ¡kovo nustatytomis sÄ lygomis. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepaneigė atsakovės argumento, jog skelbimÄ apie parduodamÄ turtÄ ieÅ¡kovas buvo patalpinęs tik savo internetiniame puslapyje. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomas aplinkybes, jog skelbimai ir/ar reklama apie parduodamÄ objektÄ buvo dedama į internetÄ bei kitas informavimo priemones, kas sÄ lygojo didelį potencialių klientų skaičių, kurie buvo nuolat vežami apžiÅ«rėti parduodamo turto.

Atsakovės vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti įrodymais, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Atsakovė jai priklausantį turtÄ pardavė už 865 000 Lt (gyvenamÄ jį namÄ pardavė kartu su jame buvusiais baldais ir kita įranga už papildomus 65 000 Lt). Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsiradus potencialiam pirkėjui ir atsakovei sutikus, Å¡is turtas galėjo bÅ«ti parduotas ir už mažesnę nei sutartyje nurodytÄ 870 570 Lt kainÄ .5.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovės atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kadangi tam nėra bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto. Kaip teigia atsakovė, ji pati atsitiktinai surado parduodamo objekto pirkėjÄ , iÅ¡ karto telefonu apie tai informavo ieÅ¡kovo direktorių ir Å¡iuo praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį. Antra, atsakovė sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė sutartį ir po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo siÅ«lė ieÅ¡kovui atlyginti jo patirtas iÅ¡laidas, tačiau ieÅ¡kovas į tai nieko neatsakė ir su ja nebendradarbiavo.

Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti 43 528,50 Lt netesybų (baudos) iÅ¡ atsakovės, kaip vartotojos, teismas tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir Sutarties 11 punkto sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog sutarties sÄ lyga, kuri nustatė 5 proc. dydžio netesybas (baudÄ ) yra nesÄ Å¾ininga, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kokius darbus atliko ir kokias iÅ¡laidas patyrė vykdydamas su atsakove sudarytÄ sutartį, todėl teismas, atsižvelgdamas į sutarties esmę, pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitinka ir ieÅ¡kovo tÅ«rėtas iÅ¡laidas atlygina 1 000 Lt suma.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmÄ ja instancija iÅ¡nagrinėtos bylos ribų. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinė byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka.

ReikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 43 528,50 Lt netesybas (baudÄ ) ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose grindė Sutarties 11 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad Klientas (atsakovė), pažeidęs kitas sutartines prievoles (taip pat 3 p. nustatytÄ užtikrinimÄ , 7 p. piniginių prievolių vykdymÄ ar pan.), ar sutartyje nurodęs melagingÄ informacijÄ , privalo atlyginti antrajai Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius ir sumokėti 5 proc. netesybas (baudÄ ) nuo nominalios pardavimo kainos, kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3-5, 6-7, 12, 37-40), ir nurodė teisinį reikalavimo pagrindÄ â€“ CK 6.71-6.745 straipsnius, 6.245 straipsnio 3 dalį, 6.256 straipsnio 2 dalį.

Tokioje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje prieÅ¡taravimus teikė atsakovė ir bylÄ nagrinėjo teismas (b. l. 42-43, 25-31, 118-122). Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityviÅ¡kumo principu (CPK 13 str.), kuris reiÅ¡kia laisvÄ proceso dalyvių disponavimÄ jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dokumentiniame procese negalima pakeisti nei ieÅ¡kinio pagrindo, nei ieÅ¡kinio dalyko, padidinti ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 430 str. 4 d.). Taigi ir apelianto apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityviÅ¡kumo principÄ , nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su bÅ«tinybe apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , apginti silpnesniÄ jÄ ginčo Å¡alį (CPK 320 str. 2 d.).IÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo bylos nagrinėjamo dalyku nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ apelianto reikalavimo panaikinti (pakeisti) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti jam naujai nurodomÄ 20 570 Lt dydžio skolÄ matyti, kad Å¡is apelianto reikalavimas grindžiamas kitu faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu, tai yra Sutarties 7 punkto pažeidimu, pagal kurį, pasak apelianto, net ir tuo atveju, jeigu turtÄ pardavė atsakovė be ieÅ¡kovo žinios, pastarasis turi teisę į 20 750 Lt atlyginimÄ už darbÄ , kurį jis nuveikė iki turto pardavimo.

Be to, Å¡is apelianto reikalavimas grindžiamas ir kitu teisiniu pagrindu ( CK 6.245, 6.249 ir 6.256 straipsniais), taigi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimas negali bÅ«ti apeliacijos dalyku. Atsižvelgdama į bylos pobÅ«dį, teisėjų kolegija neturi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, kaip tai numato CPK 320 straipsnio 2 dalis. Nenustačius byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas.

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taigi ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teisėto atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalį (2,3 proc.), priteisė atsakovei jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas (iÅ¡ nurodomų 2 735 Lt priteisė 2 672,10 Lt (b. l. 99-102). Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistos atsakovei atstovavimo iÅ¡laido virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.5 p.), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos posėdžių trukmę (byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį), bylos apimtį (vienas tomas) ir jos sudėtingumÄ , priteistÄ atstovavimo pirmosios instancijos teisme sumÄ sumažina iki 1000 Lt, kitoje dalyje paliekant teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Nustačius, kad atsakovė turėjo 2 496 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , teisėjų kolegija, remdamasi paminėtais motyvais, Å¡iÄ sumÄ sumažina iki 800 Lt ir priteisia juos iÅ¡ ieÅ¡kovo (Rekomendacijų 8.11 p., CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1  punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. galutinį sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Forto siena“, į. k. 136006294, atsakovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 2672,10 Lt (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų litų 10 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme iki 1000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų).Priteisti atsakovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Forto siena“, į. k. 136006294, 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                    Algimantas Kukalis Gintautas Koriaginas Arvydas Žibas