2024-04-24 Nr. AB-6877-3-61-3-10147-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1409-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10147-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 23S230047 (toliau – ir Sprendimas 1) ir jį pakeitusį Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 23S230901 (toliau – ir Sprendimas 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėja dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Čili pica“. Migracijos departamentas nustatė pažeidimus UAB „Čili pica“ veikloje, susijusius su nelegaliu asmenų darbu ir bendrovei buvo skirta administracinė nuobauda. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 19 d. informavo pareiškėją apie tai, kad yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintas pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas ir įspėjo apie tai, kad jai išduotas leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu pareiškėja per 3 mėnesius Migracijos departamentui nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėja naujo darbdavio nesusirado, todėl Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1.

2.2. Migracijos departamentas UAB „Čili pica“ nubaudė už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą. Migracijos departamentas nenurodė, kad pažeidimas yra susijęs su pareiškėja, todėl pareiškėjos kaltės dėl padaryto pažeidimo nėra.

2.3. Dėl to, kad pareiškėjai buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji ne tik negali būti šalyje ir dirbti, tačiau ir auginti savo vaiko, kurio priežiūros atostogų ji išėjo nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), todėl jam reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir ji dirbti negali.

2.4. Šiuo atveju susiduriama su keliomis kategorijomis teisinių santykių – užsieniečių teisinės padėties, darbo, motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, socialinio draudimo teisiniais santykiais. Valstybės institucijos privalo atsižvelgti ir taikyti visus galiojančius teisės aktus, kurie reguliuoja konkrečius teisinius santykius. Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisinį reguliavimą, susijusį su šeima, motinyste, vaiko auginimu, imperatyvias įstatymų nuostatas, jas taikyti sistemiškai.

2.5. Pareiškėja ir jos sutuoktinis dėjo pastangas apsikeisti vietomis, jos sutuoktiniui išeinant vaiko priežiūros atostogų, tačiau sutuoktiniui nepavyko susitarti su savo darbdaviu ilgesniam laikui išeiti iš darbo, kita vertus pareiškėjos joks darbdavys į darbą tokioje situacijoje taip pat nenori priimti.

2.6. Pagal galiojančius įstatymus motina gali išeiti vaiko priežiūros atostogų tik esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, todėl tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų dirbusi, ji apskritai neturėtų teisės gauti socialinio draudimo išmokos ir turėti galimybę auginti bei prižiūrėti savo vaiką.

2.7. Kolizija tarp teisės aktų nuostatų turėtų būti sprendžiama prioritetą teikiant motinystės, vaiko priežiūros bei auginimo, šeimos santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatoms, atsižvelgiant ir į šių teisinių santykių konstitucinį reguliavimą. Aiškinant galiojančių įstatymų nuostatas, Migracijos departamentas turėtų suteikti pareiškėjai galimybę iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos (2024 m. birželio 17 d.) pakeisti darbdavį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 19 punkto a papunkčiu, priėmė Sprendimus pareiškėjai panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu: darbdavys ir darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Šios Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, todėl Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną minėtą aplinkybę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.2. Migracijos departamentas privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjos darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.3. Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl vertina, kad Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3.4. Sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė. 2022 m. gegužės 26 d. pareiškėja Migracijos departamentui tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vilkon“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 19 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. birželio 17 d. 2022 m. spalio 6 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Čili pica“. 2022 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį į UAB „Čili pica“. 2023 m. gegužės 30 d. pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi dėl pasikeitusių asmens duomenų. 2023 m. birželio 21 d. pareiškėjai buvo išrašytas naujai įformintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760212639, galiojantis iki 2024 m. birželio 17 d.

5.2. Iš byloje esančio 2023 m. gruodžio 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 00-ANR_I-761852-2023 matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), atlikusi tyrimą dėl nelegalaus darbo UAB „Čili pica“, 2023 m. vasario 10 d. jos direktoriui surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą, nes jis savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, taip pat Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. VDI 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. VDI-ANR-N-149-2023 UAB „Čili pica“ direktoriui už DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ANK 95 straipsnio 1dalyje numatytą pažeidimą paskirta 1 000 Eur bauda. Bauda sumokėta 2023 m. kovo 3 d.

5.3. 2023 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikacijos priemonę pareiškėją informavo apie tai, kad yra nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas jai išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas ir įspėjo apie tai, kad jai išduotas leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu ji per 3 mėnesius Migracijos departamentui nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį. 2023 m. spalio 3 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė atsakymą / paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji negalinti pakeisti darbdavio, nes šiuo metu yra motinystės atostogose, o jos darbdavys ją yra patikinęs, kad problema yra išspręsta.

5.4. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, 2023 m. gruodžio 20 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760212639, galiojantį iki 2024 m. birželio 17 d., nes darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos darbdavys yra baustas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą, pareiškėja, 2023 m. rugsėjo 19 d. gavusi Migracijos departamento pranešimą, naujo prašymo leisti pakeisti darbdavį nepateikė, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

5.5. Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau– ir VAĮ) 15 straipsniu, Sprendimu 2 ištaisyta Sprendime 1 padaryta klaida (neteisingai nurodytas pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numeris). Sprendimu 2 buvo ištaisyta Sprendime 1 padaryta klaida nurodant teisingą pareiškėjos panaikinamo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numerį.

6. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (50 str. 1 d. 19 p. a papunktį), aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad šiuo atveju buvo nustatytas pareiškėjos darbdavio nubaudimo už nelegalų darbą faktas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio prasme. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, šias faktines aplinkybes vertino. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs. Teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet įmonė, kurioje dirba užsienietis, neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 19 punkto reikalavimų, atsiranda pagrindas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos skunde nurodomi argumentai, jog Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą reguliavimą, susijusį su šeima, motinyste, vaiko auginimu, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis dėjo pastangas pasikeisti vietomis ir jos sutuoktiniui išeiti vaiko priežiūros atostogų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintą reguliavimą.

8. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimo 1. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Sprendime 2 yra ištaisyta techninė klaida, padaryta Sprendime 1 (t. y. Sprendime 1 neteisingai nurodytas pareiškėjos panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numeris, o Sprendime 2 ši klaida ištaisyta) nėra pagrindo naikinti ir Sprendimą 2.

III. 9. Pareiškėja A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą 1. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Vadovaujantis DK nuostatomis (53 str. 7 p., 61 str. 3 d., 134 str.), šiuo atveju nutraukti darbo sutartį gali tik pats darbuotojas ar ji gali būti nutraukta šalių susitarimu. Kitų pagrindų įstatymai nenumato.

9.2. Atsakovo sprendimas pagrįstas tik Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis, nors pareiškėja šiuo metu faktiškai nedirba (tik turi galiojančią darbo sutartį) ir yra vaiko priežiūros atostogose

9.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja Įstatymo nuostatas taikyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir DK nuostatas, tačiau nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, DK nuostatos taip pat yra imperatyvios, todėl visus nurodytus įstatymus atsakovas privalo taikyti sistemiškai.

9.4. Aiškinant galiojančių įstatymų nuostatas, atsakovas galėtų leidimą laikinai gyventi, išduotą pareiškėjai, panaikinti nuo vaiko priežiūros atostogų pabaigos momento.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento Sprendimuose padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo ištaisyta Sprendimu 1 padaryta techninio pobūdžio klaida, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, pareiškėjos skundą atmetė.

14. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą 1, privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas ir DK nuostatas, nes šių teisės aktų nuostatos yra imperatyvios.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str.2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

17. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

18. Teisėjų kolegija, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl Sprendimo 2 nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl Sprendimo 1 pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu 1 grindžia iš esmės tuo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, neatsižvelgė į DK nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl, kad pareiškėjos darbdavys yra nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą, t. y. faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą atsakovui taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatas.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas suteikė pareiškėjai galimybę pakeisti darbdavį ir nustatė 3 mėnesių terminą pateikti prašymą pakeisti darbdavį, tačiau pareiškėja tokio prašymo nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Įstatymo nuostatos yra imperatyvios, atsakovas nagrinėjamu atveju neturi diskrecijos spręsti dėl leidimo laikinai gyventi nepanaikinimo, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, todėl pareiškėjos argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti į DK nuostatas dėl pareiškėjos darbo sutarties su UAB „Čili pica“ vykdymo, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi veikti jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, todėl negali palikti galioti leidimo laikinai gyventi, nesant Įstatyme numatytiems pagrindams. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatytas pagrindas, todėl Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą 1.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė