042eb02e-a9c6-448d-b148-8da1e02e2133 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-78-267/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00046-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.4.2.;2.3.5.1.; 3.3.1.14.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2501-446/2018 pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams K.

K., R. G., Å . K., trečiajam asmeniui Kelmės rajono vaiko ir Å¡eimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, materialinio iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, atsakovo Å . K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei K. K. vaikų J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), A.

K., gimusios (duomenys neskelbtini), K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui R. G. vaikų K. G., M. G. ir N. G. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui Å . K. vaikų J. K., O. K. ir A. K. atžvilgiu; priteisti iÅ¡laikymÄ vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam atsakovų vaikui iki vaikų pilnametystės.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai iÅ¡ atsakovų K. K. ir R. G. Å¡eimos paimami trečiÄ kartÄ dėl atsakovų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirÅ«pinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Po vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje 2016 m. lapkričio mėnesį nustatytas dar vienas girtavimo Å¡eimoje atvejis – 2018 m. kovo 26 d. atsakovas R. G. iÅ¡ darbo atleistas taip pat už girtavimÄ . Nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sÄ lygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų Å¡eimoje nenustatyta, tačiau tai nepakankamas laikas, kad galima bÅ«tų konstatuoti, jog padėtis Å¡eimoje pasikeitė, o vaikams gyventi su tėvais yra saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos.

Ä®vertinusi ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, ieÅ¡kovė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, bÅ«tina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, ir tik tuomet bÅ«tų galima vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ . Atsakovas Å . K. yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo vaikų auginimo ir auklėjimo, vaikais faktiÅ¡kai nesirÅ«pina, susitinka su jais retai, duomenų apie jo gyvenimo bÅ«dÄ Å¡iuo metu nėra, nes jis gyvena užsienyje.

Atsakovai, iÅ¡ esmės pakeitę savo gyvenimo bÅ«dÄ , savo elgesiu įrodę, kad sugeba tinkamai rÅ«pintis savo vaikais, turės teisę kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. IeÅ¡kinį praÅ¡o patenkinti, apriboti neterminuotai tėvų valdžiÄ atsakovams jų vaikų atžvilgiu, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

3. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas Å . K. prašė pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 nustatytÄ jo nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaikų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo. Nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio gyvena Airijoje, turi nuolatinį darbÄ ir pajamas, kurios siekia virÅ¡ 2 000 Eur per mėnesį. Gyvena su kita moterimi, rÅ«pinasi jos nepilnamečiu vaiku, nuomojasi gyvenamÄ jį namÄ , kur yra tinkamos sÄ lygos gyventi ir augti jo vaikams A. ir O., todėl jų gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su juo. Vaikams bus sudarytos geros sÄ lygos gyventi, augti, mokytis. Å . K. niekada neatsisakė savo vaikų, iÅ¡laikymo jis neteikė tuo metu, kai nedirbo ir neturėjo pajamų, tačiau ryÅ¡io su vaikais nenutraukė, juos lankydavo, su jais bendravo įvairiomis komunikacijos priemonėmis, rėmė pagal savo iÅ¡gales.

4. Atsakovė K. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad po santuokos su Å . K. nutraukimo jų vaikų O. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Å . K. nuginčijo J. K. tėvystę, Å¡iuo metu teisme yra iÅ¡kelta civilinė byla pagal atsakovės K. K. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo J. K.. Gyvendami su R. G. jie susilaukė keturių vaikų. K., M. ir N. yra paimti, o I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena jų Å¡eimoje. Atsakovė nori susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ , pati juos auginti.

Nuo 2018 m. kovo mėnesio ji alkoholio nebevartoja, nesigydo, nes nemano, kad tai jai reikalinga. Paskutinį kartÄ Å¡eimoje girtavo 2018 m. kovo 26 d., gėrė kartu su R. G. ir jo pilnamečiu sÅ«numi, tačiau mažametis I. nebuvo paliktas be priežiÅ«ros, nes jų namuose svečiavosi jos pilnametė dukra N., kuri ir prižiÅ«rėjo mažametį I. Ji niekur nedirba, tačiau uždarbiauja pas privačius asmenis – padeda atlikti Å«kio, buities darbus, ravi daržus. Gyvena trijų kambarių socialiniame bÅ«ste, kurį susiremontavo, apstatė baldais.

Turi 8 arų žemės sklypÄ , kuriame augina įvairias daržoves. Nori susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ . Vaikai K., M. ir N. visÄ vasarÄ svečiavosi jų namuose, vaikai nori grįžti namo. Su dukra A. K. jai sunkiai sekasi rasti bendrÄ kalbÄ , svečiavimÄ si namuose vasaros atostogų metu ji nutraukė, nes nesutarimai su ja kildavo dėl kambarių tvarkymo, indų plovimo. Su O. jokių problemų nekyla. Jos manymu, A. ir O. tėvas Å . K. Å¡iuo metu gali suteikti geresnes gyvenimo sÄ lygas vaikams, vaikai nori gyventi su tėvu, todėl neprieÅ¡tarauja, kad A. ir O. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su vaikų tėvu Å .

K.. Jos įsitikinimu, J. nenori grįžti į namus dėl gausios Å¡eimos, mažesnių brolių ir seserų, jų keliamo triukÅ¡mo ir pan. Vasaros atostogų metu J. laikÄ leisdavo jos pilnametės dukters N. namuose, abi atvykdavo į svečius.

5. Atsakovas R. G. ieÅ¡kinį prašė atmesti, jo vaikus K., M. ir N. grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , jis taip pat neprieÅ¡taravo, kad jų Å¡eimoje augtų ir gyventų kiti jo sutuoktinės K. K. vaikai – J., A. ir O. Kadangi kyla problemų dėl bendravimo su A., sutiktų lankytis pas psichologÄ . PaaiÅ¡kino, kad alkoholio jis nebevartoja visiÅ¡kai po gydymosi priklausomybės ligų centre. Sutuoktinės taip pat nuo 2018 m. kovo mėnesio nėra matęs neblaivios, namuose iÅ¡gertuvių nebÅ«na, jie abu deda visas pastangas, kad susigrÄ Å¾intų vaikus. Namai sutvarkyti – padarytas remontas, įrengtas duÅ¡as, kambariai apstatyti baldais, namai tvarkingi, visada yra pagaminta maisto. Jis Å¡iuo metu nedirba, tačiau pinigų pragyventi užsidirba atlikdamas įvairius Å«kio darbus pas privačius asmenis.

6. Trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir Å¡eimos gerovės centras nurodė, kad atsakovų vaikai yra patalpinti trečiÄ kartÄ . K. K. Å¡eimoje stebimas akivaizdus pokytis, mama dalyvauja įvairiose užsiėmimuose, renginiuose, noriai bendrauja su pedagogais ir specialistais. Atsakovų vaikai svečiavosi tėvų namuose nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 29 d., centro specialistai lankėsi K. K. namuose – namai tvarkingi, vaikai pavalgę, laimingi bÅ«dami su tėvais. Atsižvelgiant į vaikų interesus jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti tėvams.

J. ir A. prieÅ¡iÅ¡kumas mamai – auklėjimo spragos, A. elgesys – jos nenoras gyventi mamos Å¡eimoje, noras gyventi su tėčiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Å iaulių apylinkės teismas Kelmės rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino: pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 nustatytÄ nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir nepilnamečių vaikų O.

K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu Å . K.. Leido K. K. bendrauti su vaikais O. K. ir A. K. jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laikÄ su Å . K., nenustatant apribojimų. Pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 priteistų lėšų vaikams O. K. ir A. K. tvarkytojÄ , nustatant, kad priteistas lėšas vaikams O. K. ir A. K. uzufrukto teise nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos valdys Å . K..

8. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodomus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos G. B. parodymus sprendė, kad atsakovų K. K. ir R. G. elgesys dėl nepakankamo jų dalyvavimo vaikų priežiÅ«roje ir jų auklėjime pasikeitė į gerÄ jÄ pusę. K. K. ir R. G. Å¡eimoje po vaikų apgyvendinimo Vijurkų vaikų globos namuose pasiekta žymių pokyčių – R. G. įsidarbino, 2016 m. spalio, lapkričio mėnesiais K. K. lankė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje „Efektyvios tėvystės įgÅ«džių“ mokymus, dalyvavo „AA klubo“ prevencinėje paskaitoje, abu sugyventiniai pusės metų laikotarpiui užsikodavo nuo alkoholio, socialinei darbuotojai lankantis jų namuose, abu visada rasti blaivÅ«s, su vaikais bendrauja telefonu, aplanko juos Vijurkų vaikų globos namuose, vaikams buvo leista svečiuotis tėvų namuose.

K. K. dėl pykčio priepuolių lankėsi Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas sveikatos specialistus dėl nėštumo, susituokė, R. G. pripažino vaikams K. ir M. tėvystę, vaikų motina lankėsi pas psichologÄ dėl bendravimo su vaikais ir Å¡iltų santykių atstatymo, Å¡eima laiku sumoka mokesčius, skolų neturi, namo viduje įsirengė duÅ¡o kabinÄ , tualeto kambarį, R. G. dirba, Å¡eima nuomoja žemės sklypÄ , savo reikmėms užsiaugina daržovių, turi pasiruošę maisto atsargų, apsirÅ«pino malkiniu kuru žiemai, rÅ«pinasi, kad vaikai svečiuotųsi jų namuose.

Nors ir nustatyta faktų, aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių atsakovus K. K. ir R. G., akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai atsakovų Å¡eimoje, nepriekaiÅ¡tingas jų elgesys pastaruoju metu, gyvenimo sÄ lygų pagerinimas, buities susitvarkymas teismui patvirtino atsakovų norÄ ir pastangas keistis, siekimÄ sudaryti geras gyvenimo sÄ lygas savo vaikams ir patiems juos auginti, auklėti. Atsakovai K. K. ir R. G. Å¡iuo metu augina sÅ«nų I., gimusį (duomenys neskelbtini), duomenų, kad jie netinkamai rÅ«pintųsi naujagimiu, nėra.

Teismas vertino ir tai, kad tėvų ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs – tėvai lanko vaikus globos namuose, bendrauja su globos namų darbuotojais, domisi vaikų sveikata, bendrauja su vaikais telefonu, pasiima vaikus pasisvečiuoti į savo namus vaikų atostogų metu, švenčių dienomis.

9. Aplinkybių, kad atsakovas Å . K. savo veiksmais vaikų vystymuisi darytų ypatingÄ Å¾alÄ ar vaikais visiÅ¡kai nesirÅ«pintų, teismas nenustatė, o ieÅ¡kovė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nutraukus K. K. ir Å . K. santuokÄ , jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina K. K.. BÅ«tent dėl jos ir jos tuometinio sugyventinio R. G. netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaikų nepriežiÅ«ros iÅ¡ Å¡eimos buvo paimti vaikai. Å . K. savo vaikus, nors ir ne dažnai, lankydavo, nors ir neteikė lėšų visiÅ¡kam vaikų iÅ¡laikymui, tačiau vaikams duodavo pinigų smulkioms iÅ¡laidoms, nupirko mobiliojo ryÅ¡io telefonus. IÅ¡ vaikų O. K. ir A. K. paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad jų tėvas Å . K. nuolat bendrauja su jais įvairiomis komunikacijos priemonėmis, grįžęs į LietuvÄ juos aplanko, kartu pramogauja.

10. Teismas akcentavo, kad vaiko nuomonė, noras yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų byloje įrodymų, vertinamas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Teisme apklausta nepilnametė J. K. nurodė, kad ji nenorinti grįžti gyventi į mamos namus, nes nebetiki, kad mama ir jos patėvis ateityje nepiktnaudžiaus alkoholiu. Atostogų metu, atsisakiusi svečiuotis mamos namuose, J. K. laisvalaikiu svečiuodavosi pas vyresniÄ jÄ seserį N. K., su kuria kartu aplankydavo ir mamÄ . Toks nepilnametės elgesys teismui suteikė pagrindÄ manyti, kad ryÅ¡ys su mama ir broliais, seserimis jai svarbus ir nenutrÅ«kęs. Svarbia aplinkybe teismas pripažino tai, kad J. K. greitai taps pilnamete ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu. Esant duomenų, kad Å¡iuo metu motinos gyvenimo bÅ«das ir sÄ lygos namuose pasikeitė, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas bÅ«tų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju dukra galėtų bÅ«ti įvaikinta (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

11. Nepilnamečiai K. G. ir M. G. teismui patvirtino, kad jiems gera tėvų namuose, jie myli mamÄ ir tėtį, nori gyventi kartu su jais. Nepilnametis O. K. teisme paaiÅ¡kino, kad jam visur gerai gyventi, jis puikiai sutaria ir su mama, ir su R. G., su kuriuo vasaros atostogų metu kartu dirbo įvairius Å«kio darbus, talkininkavo kaimynams, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad jis labiausiai norėtų gyventi su tėčiu Å . K.. Nepilnametės A. K. atsisakymÄ grįžti į mamos namus teismas pripažino akivaizdžiai susijusiu su jos noru gyventi kartu su tėčiu Å . K., su kuriuo ji palaikanti ryÅ¡ius interneto pagalba, kurio gyvenimo sÄ lygos, lyginant jas su mamos, – iÅ¡sinuomotos namas Airijoje, gaunamas atlyginimas – Å¡iuo metu yra daug geresnės ir patrauklesnės nepilnametei.

12. Ä®vertinęs įrodymų byloje visumÄ ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti griežčiausiÄ atsakovų tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančiÄ priemonę – neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , todėl ieÅ¡kinį atmetė.

13. IÅ¡ informacijos apie darbo santykius, darbo sÄ lygas, gaunamas pajamas, nuomojamÄ bÅ«stÄ teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų O. ir A. tėvas Å . K. Å¡iuo metu turi pakankamai geras buities ir darbo sÄ lygas, turi galimybę suteikti vaikams geras gyvenimo, augimo, mokymosi sÄ lygas. Å iuo metu Å . K. gyvena Airijoje, Europos SÄ jungos valstybėje, gauna gana gerÄ atlygį už darbÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Eur per savaitę, nuomojasi gyvenamÄ jį namÄ . Vaikai O. K. ir A. K. naudodamiesi internetine paskyra „Facebook“ palaiko ryšį su tėvu, bendrauja telefonu, susitinka su tėvu, jam grįžus į LietuvÄ , žino tėvo gyvenimas sÄ lygas, tėvo norÄ auginti vaikus, vaikai yra apsisprendę ir teisme iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi kartu su tėvu.

Aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų negalimas vaikų gyvenimas su Å . K., teismas nenustatė. Atsakovė K. K. pripažino, kad vaikai, gyvendami su Å . K., turėtų geresnes gyvenimo sÄ lygas, nei ji Å¡iuo metu jiems galinti suteikti – erdvesnius, gražesnius namus, didesnes galimybes mokytis, lavintis, tobulėti, geresnį materialinį aprÅ«pinimÄ . Ä®vertinęs aptartų aplinkybių ir įrodymų visumÄ , teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenimas su tėvu Å .

K. labiausiai atitinka vaikų interesus, tėvas gali užtikrinti saugias ir geras sÄ lygas vaikams gyventi, augti, mokytis, lavintis, todėl Å¡ių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su jų tėvu.

14. Teismas sprendė, kad, nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, tikslinga vaikų motinai leisti bendrauti su vaikais analogiÅ¡ka tvarka, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, vaikams gyvenant su ja – jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laikÄ su tėvu, su kuriuo vaikai gyvens, nenustatant apribojimų. Atsakovas Å . K. iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ jų motinos priteisti nepraÅ¡o, teismas savo iniciatyva iÅ¡laikymo priteisimo spręsti neturi pagrindo, todėl iÅ¡laikymo vaikams O. K. ir A. K. iÅ¡ jų motinos teismas nepriteisė, tačiau, nustatęs vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, teismas pakeitė priteistų lėšų uzufruktorių, nustatant, kad po Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikams priteistų lėšų tvarkytojas yra tėvas, su kuriuo gyvena vaikai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, neterminuotai apriboti motinos K. K. valdžiÄ vaikų (K., N., M., G. ir J. K.) atžvilgiu bei tėvo R. G. valdžiÄ vaikų (K., N., M., G.) atžvilgiu ir priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ Å¡iems vaikams.

Priteisti iÅ¡ atsakovės K. K. po 60 Eur iÅ¡laikymÄ O. ir A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Apeliantas sprendimo dalies, kuria tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis pakeičiant nepilnamečių vaikų O. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu Å . K., neskundžia, nes byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas Å . K. nepilnamečiams vaikams O. ir A. sugebės suteikti tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sÄ lygos, nepilnamečių poreikiai bus tenkinami, rÅ«pinsis vaikų kasdiene priežiÅ«ra. 15.2.

Apeliantės teigimu, teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino vaikų parodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Nors teismas atsižvelgė į vaikų norÄ , tačiau nevertino aplinkybės, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiÅ¡kai įvertinti situacijÄ , visiÅ¡kai suprasti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Galima teigti, kad vaikų norai gyventi su tėvais kenkia jų pačių interesams, o vaikams ypatingÄ Å¾alÄ daro tai, kad dėl tėvų kaltės jie yra paimami iÅ¡ biologinės Å¡eimos.

Apeliantės nuomone, teismas teisingai vertino, kad dvasinis ryÅ¡ys tarp atsakovų K. K., R. G. ir jų mažamečių vaikų yra iÅ¡likęs, tačiau nevertino fakto, kad tokio ryÅ¡io nėra tarp vyresnių vaikų O., A. ir J. K.. Vaikų buvimas netinkamose sÄ lygose yra jau visÄ 10 metų laikotarpį ir jis nepakitęs – vaikai su tėvais bendrauja tik tada, kai atsakovai bÅ«na blaivÅ«s. Teismas visiÅ¡kai nevertino pačių vaikų nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad A. ir J. K. nenorėjo ir nenori gyventi pas motinÄ , ir tai, kad vyresnieji vaikai jau suvokia pasekmes ir beviltiÅ¡kÄ egzistencijÄ biologinėje Å¡eimoje.

Teismas nevertino aplinkybės, kad bÅ«dami sveiki ir darbingi atsakovai niekur nedirba, savo pajamų neturi ir objektyviai neturi galimybių mokėti iÅ¡laikymo. Teismas nevertino, kad nepilnamečiai vaikai iÅ¡ atsakovų K. K. ir R. G. Å¡eimos paimami trečiÄ kartÄ dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirÅ«pinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sÄ lygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų Å¡eimoje nenustatyta, tačiau tai nepakankamas laikas, kad galima bÅ«tų konstatuoti, jog padėtis Å¡eimoje pasikeitė, vaikams gyventi su tėvais saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos, įvertinus ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, apeliantė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, bÅ«tina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir tik tuomet bÅ«tų galima vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Teismas privalėjo vadovautis objektyviais byloje esančiais įrodomais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne atsakovų pasirinkta gynybine pozicija ir jų pažadais keistis ateityje, nes padėtis nesikeičia jau 14 metų. 15.3. Teismas tenkindamas atsakovo Å . K. prieÅ¡ieÅ¡kinį netinkamai taikė proporcingumo principÄ ir visiÅ¡kai nepriteisė iÅ¡ motinos iÅ¡laikymÄ vaikams, tuo visÄ finansinę naÅ¡tÄ perleido tėvui Å . K..

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė K. K. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas tinkamai įvertino visumÄ byloje surinktų įrodymų ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovei yra leidžiama auginti kelių mėnesių kÅ«dikį ir neranda jos, kaip motinos, pažeidimų, o dėl vyresnių vaikų atėmimo iÅ¡ motinos ieÅ¡kovė teikia dvejų metų senumo įrodymus.

Atsakovė nevartoja alkoholio nuo 2018 m. pavasario, savarankiÅ¡kai gydėsi nuo alkoholizmo, savo buitį sutvarkė taip, kad vaikams bÅ«tų patogu gyventi. Atsakovė gyvena skurdžiai, bet Å¡variai, namuose visada yra priruoÅ¡ta maisto, vaikai nuprausti ir pavalgydinti. Viena iÅ¡ dukrų yra nusiteikusi prieÅ¡ motinÄ vien todėl, kad praÅ¡o jos padėti buityje. 16.2. Å iuo metu Å . K. turi darbÄ , geras gyvenimo sÄ lygas, todėl vaikams geresnės gyvenimo sÄ lygos bus pas tėvÄ , nei atsakovę, tačiau ji visada vaikų lauks per jų atostogas.

Po santuokos nutraukimo Å . K. nenutraukė ryÅ¡ių su savo vaikais, jam iÅ¡vykus dirbti į užsienį, jis domėjosi vaikų gyvenimu, o grįžęs į LietuvÄ bendraudavo su savo vaikais, jis myli savo vaikus ir turi galimybę jais pasirÅ«pinti.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kelmės rajono vaiko ir Å¡eimos gerovės centras sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl materialinio iÅ¡laikymo vaikams priteisimo. Kadangi K. K. ir R. G. Å¡eimoje auga mažametis sÅ«nus ir pagal Kelmės socialinių paslaugų centro pateiktÄ informacijÄ tėvai tinkamai juo rÅ«pinasi, dėl neterminuoto motinos K. K. valdžios apribojimo vaikų (K., N., M. G. ir J. K.) atžvilgiu bei tėvo R. G. vaikų (K., N., M. G.) atžvilgiu palieka teisę spręsti teismui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Byloje kilo ginčas iÅ¡ esmės dėl to, ar egzistuoja pagrindai neterminuotai apriboti tėvams valdžiÄ jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

19. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vienÄ iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

20. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, todėl gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas atsižvelgdamas į vaikų norÄ , nevertino aplinkybės, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiÅ¡kai įvertinti situacijÄ , visiÅ¡kai suprasti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Apeliantės nuomone, teismas teisingai vertino, kad dvasinis ryÅ¡ys tarp atsakovų K. K., R. G. ir jų mažamečių vaikų yra iÅ¡likęs, tačiau nevertino fakto, kad tokio ryÅ¡io nėra tarp vyresnių vaikų O., A. ir J. K.. Teismas visiÅ¡kai nevertino pačių vaikų nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad A. ir J. K. nenorėjo ir nenori gyventi pas motinÄ , ir tai, kad vyresnieji vaikai jau suvokia pasekmes ir beviltiÅ¡kÄ egzistencijÄ biologinėje Å¡eimoje. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

23. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimÄ ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

24. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad mažamečiai vaikai N., K., M. dėl savo amžiaus neturi brandžių psichologinių ir pažintinių gebėjimų visapusiÅ¡kai įvertinti situacijÄ , visiÅ¡kai suprasti pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametei K. suėjo (duomenys neskelbtini) metų, jos broliams M. yra (duomenys neskelbtini) metų, o N. (duomenys neskelbtini) metai. Lietuvos Respublikos nacionaliniuose įstatymuose amžiaus riba, su kuria siejamas vaiko gebėjimas iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiÅ«ras bei sprendimus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, yra 10 metų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡ių nepilnamečių vaikų raida neatitiktų jų biologinio amžiaus, kad, atsižvelgiant į jų amžių, vaikai nėra pajėgÅ«s savarankiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai formuluoti savo nuomonę. Nepilnamečiai K. G. ir M. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems gera tėvų namuose, jie myli mamÄ ir tėtį, nori gyventi kartu su jais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K., M. ir N. yra gebantys suprasti savo veiksmų padarinius priimant sprendimus svarbiausiais jų gyvenimo klausimais, o vertinant tokio amžiaus vaiko nuomonę, vertinant jo santykį su Å¡eima, yra svarbi.

25. Dėl vaiko nuomonės pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktikÄ , kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė teikiama jo pareikÅ¡to noro svarbai, priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37).

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neskundžia sprendimo dalies, kuria tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis ir nepilnamečių vaikų O. ir A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Å . K., todėl vyresnių vaikų O. ir A. nuomonė motinos atžvilgiu, vertinant jų norÄ gyventi su tėvu užsienyje, neturėtų bÅ«ti sureikÅ¡minama. Be to, nepilnametis O. K. teisme paaiÅ¡kino, kad jam visur gerai gyventi, jis puikiai sutaria ir su mama. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad dukra J.

K. nenori gyventi pas motinÄ . Atostogų metu, atsisakiusi svečiuotis mamos namuose, J. K. laisvalaikiu svečiuodavosi pas vyresniÄ jÄ seserį N. K., tačiau kartu aplankydavo ir mamÄ . Toks nepilnametės elgesys leidžia pripažinti, kad ryÅ¡ys su mama ir broliais, seserimis jai yra svarbus ir nenutrÅ«kęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypač svarbi aplinkybė, kad J. K. greit taps pilnametė ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu. Esant duomenų, kad motinos padėtis keičiasi, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas bÅ«tų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju dukra galėtų bÅ«ti įvaikinta (CK 3.181 str. 6 d.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir jos dukros Justinos ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju.

27. Apeliantė tvirtina, kad vaikų buvimas netinkamose sÄ lygose yra jau visÄ 10 metų laikotarpį, nepilnamečiai vaikai iÅ¡ atsakovų K. K. ir R. G. Å¡eimos paimami jau trečiÄ kartÄ dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirÅ«pinimu vaikais ir savo elgesiu neigiamos įtakos vaikams darymo. Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai bÅ«dami sveiki ir darbingi niekur nedirba, savo pajamų neturi ir objektyviai neturi galimybių mokėti iÅ¡laikymo. Apeliantės nuomone, nors stebimi teigiami pokyčiai – pagerintos gyvenimo sÄ lygos, keli mėnesiai girtavimo atvejų Å¡eimoje nenustatyta, tai nėra pakankamas laikas, kad galima bÅ«tų konstatuoti, jog padėtis Å¡eimoje pasikeitė, vaikams gyventi su tėvais saugu ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai nebepasikartos, įvertinus ankstesnį elgesį, pasikartojančius girtavimo epizodus, apeliantė mano, kad atsakovų elgesys pasikeitęs laikinai, bÅ«tina, kad praeitų daugiau laiko, per kurį atsakovai tinkamai elgtųsi, nepiktnaudžiautų alkoholiu, ir tik tuomet bÅ«tų galima vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 nurodyta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Netinkamas tėvų elgesys praeityje neturi lemiamos reikÅ¡mės, kai vėliau nustatomi teigiami elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas.

29. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovų K. K. ir R. G. piktnaudžiavimo alkoholiu, nesugebėjimo pasirÅ«pinti vaikais, sudaryti jiems tinkamų gyvenimo sÄ lygų Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymais vaikams J., O., A., K., M. ir N. buvo nustatyta laikinoji globa (rÅ«pyba), jų globėja (rÅ«pintoja) paskirta teta V. R., vaikų motinos K. K. sesuo. V. R. Å¡eimoje tinkamai netenkinant vaikų poreikių, atsakovams nekeičiant gyvenimo bÅ«do, nesiruoÅ¡iant vaikams sudaryti tinkamų gyvenimo sÄ lygų, pripažinus, kad vaikams nesaugu buvo grįžti į biologinę Å¡eimÄ , Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d.

įsakymais vaikai apgyvendinti Vijurkų vaikų globos namuose, Å¡ių namų administracija paskirta atsakovų vaikų globėja (rÅ«pintoja). Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovų K. K. ir R. G. elgesio pokyčiai ir pasikeitusio elgesio pastovumas vertintinas nuo 2016 metų, o ne per visÄ 10 metų laikotarpį, kaip teigia apeliantė.

30. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokiÄ vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimÄ termino aspektu nustatyti. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobÅ«džio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sÄ lygas jų apsaugai.

Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtakÄ vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančiÄ medžiagÄ bei įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovų K. K. ir R. G. atžvilgiu tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos neegzistuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad ribojant tėvų valdžiÄ turi bÅ«ti analizuojamas tėvų gyvenimo bÅ«das, jų santykis su vaikais, tėvų pastangos įgyvendinant tėvų valdžiÄ , tai tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas.

32. Byloje įvertinta, kad po vaikų apgyvendinimo Vijurkų vaikų globos namuose pasiekta pastebimų pokyčių: R. G. įsidarbino, 2016 m. spalio, lapkričio mėnesiais K. K. lankėsi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vykusiuose „Efektyvios tėvystės įgūdžių“ mokymuose, dalyvavo „AA klubo“ prevencinėje paskaitoje, abu sugyventiniai pusės metų laikotarpiui užsikodavo nuo alkoholio, socialinei darbuotojai lankantis jų namuose, abu visada rasti blaivūs, su vaikais bendrauja telefonu, aplanko juos Vijurkų vaikų globos namuose, 2016 m. gruodžio 24 d.

J., K., M. ir N. dvi savaites svečiavosi tėvų namuose, nuo 2017 m. vasario 11 iki vasario 19 d. jų namuose svečiavosi vaikai K., M. ir N.. Informacijoje apie K. K. ir R. G. Å¡eimÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. nurodyta, kad abu tėvai pagal galimybes stengiasi lankyti savo vaikus Vijurkų vaikų globos namuose, su vaikais bendrauja telefonu, 2017 m. balandžio 4 d. K. K. dėl pykčio priepuolių, lydima seniÅ«nijos darbuotojos, lankėsi Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas sveikatos specialistus dėl nėštumo, susituokė 2017 m. balandžio 29 d., R.

G. pripažino vaikams K. ir M. tėvystę, K. K. lankėsi pas psichologÄ dėl bendravimo su vaikais ir Å¡iltų santykių atstatymo, Å¡eima laiku sumoka mokesčius, skolų neturi, namo viduje įsirengė duÅ¡o kabinÄ , tualeto kambarį, R. G. dirba (duomenys neskelbtini) Å¡eima nuomoja žemės sklypÄ , savo reikmėms užsiaugina daržovių, turi pasiruošę maisto atsargų, apsirÅ«pino malkiniu kuru žiemai, rÅ«pinasi, kad vaikai svečiuotųsi jų namuose. Atsakovai K. K. ir R. G. 2016 m. vaikus globos namuose aplankė tris kartus, tris kartus skambino ir domėjosi vaikų sveikata, 2017 metais jie vaikus aplankė tris kartus, septynis kartus skambino ir domėjosi vaikų sveikata, 2018 m. iki sausio 23 d. vaikus jie aplankė vienÄ kartÄ , globojami vaikai palaikė ryÅ¡ius su tėvais asmeniniais mobiliaisiais telefonais. (duomenys neskelbtini), kur atsakovas R.

G. dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. kovo 26 d., iÅ¡duotoje charakteristikoje R. G. charakterizuojamas kaip tvarkingas, draugiÅ¡kas darbuotojas, pavestÄ darbÄ atliekantis laiku ir nepriekaiÅ¡tingai, neturintis drausminių nuobaudų, nekonfliktiÅ¡kas. Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakteristikoje nurodyta, kad K. K. su savo sutuoktiniu R. G. gyvena socialiniame bÅ«ste, augina sÅ«nų, pastaruoju metu Å¡eima padarė pažangÄ , atliko gyvenamųjų patalpų einamÄ jį remontÄ , įsirengė duÅ¡o kabinÄ , baigiama įrengti nuotekų surinkimo duobė, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais pastaruoju metu nepastebėta, Å¡eima yra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų įskaitÄ , Å¡eimÄ nuolat lanko socialinė darbuotoja.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2018-11-16 charakteristikoje nurodyta, kad pastaruoju metu Å¡eima padarė pažangÄ , atliko gyvenamųjų patalpų einamÄ jį remontÄ , įsirengė duÅ¡o kabinÄ , nuotekų surinkimo duobę. Praėjusį mėnesį buvo atliktas socialinio bÅ«sto kapitalinis remontas, pakeistas namo stogas, naujai įrengta patalpų Å¡ildymo sistema. Piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais pastaruoju metu nepastebėta. Socialinė darbuotoja G.

B. teismui patvirtino, kad situacija Å¡eimoje keičiasi teigiama linkme. K. K. noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, klauso patarimų. Kai gimė naujagimis, buvo pastebėti neblaivÅ«s 1 kartÄ , vaikas paimtas, tačiau grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ . Abu sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Vaikas, kurį Å¡iuo metu augina, prižiÅ«rimas, aprengtas Å¡variais rÅ«beliais, medicinos punkto darbuotojos teigimu, vaikelis tinkamai prižiÅ«rėtas, auga sveikas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atsakovei yra leidžiama auginti (duomenys neskelbtini) gimusį sÅ«nų I.

G., o dėl vyresnių vaikų kreipiamasi į teismÄ dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo. Po vaikų paėmimo nėra pasitaikę, kad jie bÅ«tų rasti namuose neblaivÅ«s. Buitinės sÄ lygos namuose geros, tinkamos vaikams gyventi, padarytas kambarių remontas. K. K. tvarkosi namuose tinkamai, retai kada namai bÅ«na nesutvarkyti, moka gaminti, namuose visada yra maisto produktų, pagamintų patiekalų. Å iuo metu tiek abu atsakovai yra labiau subrendę, savo klaidas žino, neigiamai vertina savo elgesį, jos įsitikinimu, vaikai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Tarp tėvų ir vaikų emocinis ryšys nenutrūkęs, tėvai nuolat lanko vaikus globos įstaigoje, dalyvauja globos namų renginiuose, vaikai grįžę į namus būna patenkinti.

33. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs atsakovų gyvenimo aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog jų gyvenimo būdas ir aplinka pasikeitė po to, kai jiems buvo laikinai apribotos tėvystės teisės, nors ir yra nustatyta faktų, aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių atsakovus K. K. ir R. G.: 2017 m. liepos 13 d. vaikų atsisakymas svečiuotis tėvų namuose, jų tarpusavio konfliktas vaikų akivaizdoje, vangus įsipareigojimų vykdymas, nesugebėjimas savarankiškai spręsti šeimos problemų, grubus elgesys su seniūnijos darbuotojais. 2018 m. kovo 26 d. namuose K.

K. ir R. G. rasti neblaivÅ«s. Tačiau akivaizdÅ«s teigiami pokyčiai atsakovų Å¡eimoje: nepriekaiÅ¡tingas jų elgesys pastaruoju metu, gyvenimo sÄ lygų pagerinimas, buities susitvarkymas patvirtina atsakovų norÄ ir pastangas keistis, siekimÄ sudaryti geras gyvenimo sÄ lygas savo vaikams, patiems juos auginti ir auklėti. Teisėjų kolegija vertina tai, kad Å¡iuo metu atsakovai K. K. ir R. G. augina sÅ«nų I., gimusį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tėvai netinkamai rÅ«pinasi naujagimiu, nėra, ir tai leidžia pripažinti, kad atsakovų požiÅ«ris į Å¡eimÄ ir vaikus yra pasikeitęs.

34. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų K. K. ir R. G. elgesyje įvykę teigiami pokyčiai yra stabilÅ«s. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentÄ dėl padėties nesikeitimo laikotarpio aspektu pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, nustačius laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ , Å¡is apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai iÅ¡nyksta. Nors Å¡iems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad Å¡ių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų.

Tam, kad iÅ¡nyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgÄ apribojimo terminÄ , teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali bÅ«ti nustatomas, Å¡is apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai iÅ¡nyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo metu nėra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių riboti tėvų valdžiÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja neterminuotos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos.

35. Apeliantės įsitikinimu, teismas tenkindamas atsakovo Å . K. prieÅ¡ieÅ¡kinį netinkamai taikė proporcingumo principÄ , nes nepriteisė iÅ¡ motinos iÅ¡laikymÄ vaikams, taip visÄ finansinę naÅ¡tÄ perleido tėvui Å . K..

36. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu, nutraukdamas atsakovės K. K. ir Å . K., iÅ¡ vaikų tėvo priteisė materialinį iÅ¡laikymÄ O. K. ir A. K. periodinėmis iÅ¡mokomis, po 200 Lt (du Å¡imtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 nustatytÄ nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir nepilnamečių vaikų O. K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu Å . K.. Teismas savo iniciatyva pakeitė 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 priteistų lėšų vaikams O. K. ir A. K. tvarkytojÄ , nustatydamas, kad priteistas lėšas vaikams O. K. ir A. K. uzufrukto teise nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos valdys Å . K..

38. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeistas priteistų lėšų vaikams uzufrukto gavėjas, yra perteklinė, nes atsakovas Å . K., praÅ¡ydamas pakeisti nepilnamečių vaikų O. ir A. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su vaikų tėvu, reikalavimo pakeisti teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nereiÅ¡kė. Atsižvelgdamas į tai, teismas Å¡iÄ sprendimo dalį Å¡alina iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies.

39. Pažymėtina ir tai, kad pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tenka abiem tėvams, o iÅ¡laikymo tvarka ir forma gali bÅ«ti nustatoma ir bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.

Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje atsakovas Å . K. nereiÅ¡kia reikalavimo pakeisti teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams priteisiant jį iÅ¡ vaikų motinos, todėl, nors civilinė byla ir yra susijusi su Å¡eimos teisiniais santykiais, teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnio 3 dalyje suteikiamomis teisėmis. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija panaikina Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ tėvo Å . K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis iÅ¡laikymas O.

K. ir A. K. periodinėmis iÅ¡mokomis, po 200 Lt (du Å¡imtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės ir iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise valdo ir tvarko K. K..

40. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sutikslinti 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „ IeÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Pakeisti 2009 m. balandžio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-496/2009 nustatytÄ nepilnamečių vaikų O.

K. ir A. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatyti nepilnamečių vaikų O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu Å . K., a. k. (duomenys neskelbtini) Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ Å . K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis iÅ¡laikymas O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis, po 200 Lt (du Å¡imtus litų) kas mėnesį nuo 2009-04-09 iki vaikų pilnametystės ir nustatyta, kad iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise valdo ir tvarko K.

K.. Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta Å . K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su vaikais O. K. ir A. K.. Leisti K. K. bendrauti su vaikais O. K. ir A. K. jai tinkamu laiku, suderinus susitikimų laikÄ su Å . K., nenustatant apribojimų“. Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė