2024-02-28 Nr. AB-3479-3-66-3-00009-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-7-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 58.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. G.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Sp-43 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės O. K. 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PK1-2024RP-S29 „Dėl atsisakymo įregistruoti P. G. savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ (toliau – ir VRK sprendimas); 2) įpareigoti VRK pratęsti terminą registruotis ir registruoti P. G. politinės kampanijos dalyviu 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidento) rinkimuose; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsniu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su pareiškėjo teise kandidatuoti į pareigas, atsižvelgiant į pareiškėjo ankstesnę padėtį ir atitinkamas Konstitucijos 74, 56, 59 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 11 straipsnio 3 dalies nuostatas; 4) atsižvelgiant į galimus ilgus sprendimo terminus, įpareigoti VRK netaikyti pareiškėjui Rinkimų kodekso 71 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įpareigoti registruoti pareiškėją kandidatu į Prezidentus 2024 m. gegužės 12 d. rinkimuose; 5) atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konstituciją asmens kandidatavimas rinkimuose laikomas piliečio konstitucine teise dalyvauti politiniame procese, o ne pareigybė, kuri reikalauja Konstitucijoje numatytos priesaikos. VRK sprendimas prieštarauja Konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 56 straipsniui. Šiuo atveju yra aktualios Konstitucijos 59 ir 74 straipsniuose įtvirtintos nuostatos bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisinio aiškumo principai bei EŽTT išaiškinimai dėl demokratijos pagrindų, rinkimų teisės aktų aiškinimo, apkaltos poveikio asmeniui.

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

4. Atsakovas nurodo, kad pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, politinės kampanijos dalyviu gali būti tik asmuo, turintis teisę būti kandidatu. Pareiškėjas kandidatu pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatas būti negali, kadangi Seimas 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu panaikino P. G. Seimo nario mandatą. Pareiškėjo pasyvioji rinkimų teisė yra apribota ir jis negali būti renkamas Prezidentu, kadangi nuo Seimo nutarimo, kuriuo buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, nėra praėję ne mažiau kaip 10 metų. P. G. registravimas 2024 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu prieštarautų Konstitucijos ir Rinkimų kodekso nuostatoms. Pareiškėjas skunde cituoja EŽTT sprendimus, tačiau nenurodo, kokį ryšį jie turi su priimtu VRK sprendimu. Nesutinkama su pareiškėjo reikalavimu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl oficialaus išaiškinimo, nes Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos yra aiškios. VRK neturi įgaliojimų pratęsti registracijos savarankišku politinės kampanijos dalyviu terminus ir negali pareiškėjo registruoti kandidatu į Prezidentus pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnį, kadangi prieš tai kandidatas turi pateikti pareiškinius dokumentus ir surinkti 20 000 rinkėjų parašų pagal Rinkimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, o pareiškėjas šių dokumentų nėra pateikęs, nes pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami iki 2024 m. kovo 8 d. 17 val.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 5. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl atsisakymo įregistruoti P. G. Respublikos Prezidento rinkimų savarankišku politinės kampanijos dalyviu teisėtumo ir pagrįstumo bei VRK įpareigojimo pratęsti terminą registruotis ir registruoti P. G. politinės kampanijos dalyviu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose pagrįstumo.

6. VRK 2024 m. vasario 15 d. gavo P. G. 2024 m. vasario 15 d. prašymą „Dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu“.

7. VRK komisijos narė O. K. 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. PK1-2024RP-S29 „Dėl atsisakymo įregistruoti P. G. savarankišku politinės kampanijos dalyviu“, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, Rinkimų kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 68 straipsnio 6 dalimi, nusprendė neregistruoti P. G. 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų savarankiškos politinės kampanijos nariu.

8. P. G. 2024 m. vasario 19 d. apskundė minėtą VRK komisijos narės sprendimą VRK.

9. VRK, išnagrinėjusi P. G. skundą, vadovaudamasi Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 185 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2024 m. vasario 22 d. sprendimu Sp-43 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės O. K. 2024 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. PK1-2024RP-S29 „Dėl atsisakymo įregistruoti P. G. savarankišku politinės kampanijos dalyviu“ pareiškėjo skundą atmetė.

10. Rinkimų kodekso 65 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviais gali būti fizinis asmuo, turintis teisę būti kandidatu. Šio kodekso 10 straipsnio 2 dalis numato, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

11. Pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalį, asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

12. Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas nustato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka.

13. Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų (Konstitucijos 74 str.).

14. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. KT100-I1/2023 konstitucinės justicijos byloje Nr. 14/2023 pripažino, jog Lietuvos Respublikos Seimo nario P. G. veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. G. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XIV-2382 „Dėl P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“, panaikino P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.

15. Seimo nutarimu pareiškėjo Seimo nario mandatas yra panaikintas apkaltos proceso tvarka. Nuo Seimo sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo Seimo nario mandatas, nėra praėję 10 metų. Taigi VRK pagrįstai neregistravo pareiškėjo P. G. 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų savarankiškos politinės kampanijos dalyviu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl VRK sprendimo panaikinimo atmetamas.

16. Nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl VRK sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VRK įpareigojimo pratęsti terminą registruotis ir registruoti P. G. politinės kampanijos dalyviu 2024 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimuose.

17. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su jo teise kandidatuoti į Prezidento pareigas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, taip pat kai suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

19. Procesiniame įstatyme nėra nustatyta, kad administracinis teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų nuostatų išaiškinimo, todėl minėtas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys